2024-01-31 Nr. AB-2029-4-52-3-00229-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1215-822/2024

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00229-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. N. U. ir jo atstovui advokatui Dainiui Burduliui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ramintai Zakarauskaitei,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. N. U. alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centas (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pakartotinai svarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. N. U., gim. (duomenys neskelbtini) prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą nustatant iki 2024 m. kovo 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, o Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 23S219993 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės bei įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, todėl VSAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 118 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi dėl pagrindų persvarstymo.

3. Užsienietis su teikimu nesutiko, kadangi terminas yra pakankamai ilgas. Užsienietis teigė, jog jis (duomenys neskelbtini) buvo karininkas, neturi paso, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą atėmė, kai ėjo kariauti iki tol, kol pasibaigs tarnyba, bet Užsienietis jos nepabaigė, turi tik registrų centro išduotą metrikacijos pažymą ir (duomenys neskelbtini) išduotą dokumentą, patvirtinantį jo tapatybę. Užsienietis nurodė norintis laisvai judėti, susirasti darbą. Jis turėjo tikslą išvykti į Vokietiją, kadangi ten gyvena jo giminės, bet Lietuvoje buvo sulaikytas, čia prašė ir prieglobsčio.

4. Užsieniečio atstovas prašė atsižvelgti į tai, jog Užsienietis bendradarbiauja su institucijomis, nesieks išvykti ir sutrikdyti procesą, ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, tačiau neribojant jo laisvės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu Užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, tačiau pratęsė terminą iki 2024 m. kovo 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo X2 skyriaus nuostatomis, 113 straipsnio 4 dalimi, 14019 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad nagrinėjamas Centro teikimas, nes Užsienietis 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S219993 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės bei įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką. Teismas nurodė, kad galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo 115 straipsnio 1–2, 5 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir priėjo prie išvados, kad, nevaržant Užsieniečio judėjimo laisvės, jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje prieglobsčio prašytojas atsidūrė, siekdamas pasiekti Vokietijos Federacijos Respubliką, kurioje gyvena jo šeima. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio su Lietuva nesieja jokie socialiniai ir (ar) ekonominiai ryšiai. Kadangi Užsieniečio byla dėl prieglobsčio suteikimo nėra išnagrinėta, teismas pratęsė alternatyvios sulaikymo priemonės terminą iki 2024 m. kovo 11 d.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą, t. y. Centro teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis, akcentuodamas prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies, 5 dalies bei 14019 straipsnio nuostatas. Užsieniečio vertinimu, neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos abi kumuliatyvios sąlygos: nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečio nesulaikius, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis pateikė prieglobsčio prašymą, o tai rodo, kad Užsienietis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymui dėl prieglobsčio išnagrinėti; byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu; nustatyta Užsieniečio tapatybė – žinomas vardas, pavardė, gimimo metai. Užsienietis paaiškino, jog jo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas buvo paimtas karinės tarnybos metu iki jos pabaigos, Užsienietis karinės tarnybos nebaigė, todėl neatgavo dokumento. Užsienietis neketina pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, kadangi jam yra žinomos tokio veiksmo neigiamos pasekmės, t. y. Užsienietis prarastų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o tai jam nenaudinga. Užsienietis nurodo, jog siekia būtent Lietuvoje gauti prieglobstį. Užsieniečio vertinimu, jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė riboja jo laisvę, nesant tam teisinio pagrindo, todėl yra neproporcinga ir nepateisinama.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

11. Centras laikosi pozicijos, jog Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga ir proporcinga priemonė. Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad prieglobsčio jis ketino prašyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl, tikėtina, jog turėdamas laisvo judėjimo teisę, jis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus. Tokie Užsieniečio veiksmai nelaikytini bendradarbiavimu su kompetentingomis valdžios institucijomis, kadangi jis tyčia, sąmoningai nesiekė kreiptis į Lietuvos Respublikos institucijas dėl teisinės padėties nustatymo, o bandė (turėdamas galimybė laisvai judėti, tikėtina, ir bandys) tęsti savo kelionę po Europos Sąjungos valstybes nares, neteisėtai, kirsdamas jų valstybių sienas.

12. Centras teigia, jog nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi pakanka duomenų dėl Šengeno sienų kodekso nuostatų pažeidimo. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, todėl būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu Užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, tačiau pratęstas terminas iki 2024 m. kovo 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendė, jog Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra būtina, siekiant užtikrinti prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo pritaikyta alternatyvia sulaikymui priemone ir teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintų kumuliatyvių sąlygų, o Įstatymo tikslams pasiekti nėra būtina taikyti jam de facto griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės – sulaikymo.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra duomenų, jog Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 23S219993 nagrinėti Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, taigi Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

17. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

18. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išdėstytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų – užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2023 ir joje nurodytą praktiką).

20. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

21. Teisėjų kolegija iš Užsieniečio asmens bylos nustatė, kad jis buvo sulaikytas 2023 m. lapkričio 30 d. 7 val. Vilniaus mieste prie Gariūnų turgavietės. Užsienietis bandė patekti į autobusą, kuris vyko į Olandiją. Užsienietis norėjo nuvykti iki Vokietijos. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių bei teisę būti Europos Sąjungos valstybėse suteikiančių dokumentų. Apgyvendintas Centre, Užsienietis 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 23S219993 prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka, įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas.

22. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių Užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl byloje egzistuoja ir Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas. Valstybės institucijos turi atlikti veiksmus, jog nustatytų jo tapatybę, o taip pat ir išsiaiškintų motyvus, kuriais grindžiamas Užsieniečio prieglobsčio prašymas (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021; ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečio prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojančią jo judėjimo laisvės, pažymi, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, į Lietuvos Respubliką atvyko (vyko tranzitu) neteisėtai, kartu su kitu neteisėtai keliaujančiu užsieniečiu kirto Europos Sąjungos valstybių narių sieną. Užsienietis tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2024 m. vasario 29 d. – pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir jo prašymas šiuo metu nėra išnagrinėtas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Užsieniečio su Lietuva nesieja jokie socialiniai ar ekonominiai ryšiai, Lietuvoje jis atsidūrė, siekdamas pasiekti Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje gyvena jo šeima. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti, jog Užsienietis gali pasislėpti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu sutrukdyti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą bei sprendimo dėl jo įvykdymą, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo skirti Užsieniečio prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegijos nuomone, skyrus prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti Įstatyme įtvirtintų tikslų – nustatyti Užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę bei išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir pakankama yra taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. N. U. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė