2023-05-10 Nr. AB-9831-3-64-3-00132-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-284-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00132-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamalūnė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamalūnė“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pamalūnė“ (toliau – ir atsakovas) 626,56 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Rinkliava atsakovui skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Ginčo nekilnojamajam turtui vietinės rinkliavos pastovioji ir kintamoji dalys apskaičiuotos kaip maitinimo paskirties nekilnojamojo turto objektui, atsižvelgiant į šio objekto plotą. Atsakovas skilos gera valia nemoka, todėl ji priteistina.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo 626,56 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

4. Teismas nurodė, kad atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamojo turto objektą, todėl pagal Nuostatų 5, 14 ir 16 punktus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ buvo nustatyta, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2019–2020 metus yra 626,56 Eur. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl konstatavo, kad atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

III. 5. Atsakovas UAB „Pamalūnė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti.

6. Atsakovas pažymi, kad jau anksčiau prieštaravimuose dėl teismo įsakymo buvo nurodęs, kad UAB „Pamalūnė“ nuo 2016 m. sausio 3 d. sustabdžiusi veiklą, komunalinės atliekos nuo to laiko nesusidarė ir faktiškai nė karto nebuvo išvežtos, nėra sudarytos jokios sutarties dėl konteinerio; kt. Šie prieštaravimai buvo pridėti prie prašymo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, todėl atsakovas manė, kad jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia.

7. Apeliantas tvirtina, kad komunalinės atliekos objekte nesusidarė, kadangi jokia veikla nebuvo vykdoma, objektu nebuvo naudojamasi, šiukšlių neatsirado, nebuvo sudaryta sutartis dėl konteinerio, atliekos faktiškai išvežamos nebuvo.

8. Remdamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant šias nuostatas, atsakovas pažymi, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Tačiau Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio dalies 8 ir 17 punkte apibrėžta, kas yra atliekų turėtojas ir atliekų darytojas. Atsakovo įsitikinimu, Nuostatuose (jų 4.14 p. ir kt.) įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymui, kur įtvirtinta, kad atliekų turėtoju laikomas tik tas asmuo, kuris turi atliekų arba yra atliekų darytojas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas jokios veiklos ginčo laikotarpiu nevykdė, komunalinės atliekos nesusidarė, jos vežamos nebuvo, nekilnojamojo turto objektu nei atsakovas, nei kiti asmenys nesinaudojo, todėl teismas nepagrįstai priteisė vietinės rinkliavos kintamąją dalį, nors komunalinės atliekos nebuvo paimtos. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3325-438/2017.

9. Kartu pažymima, kad ginčo nekilnojamojo turto adresu gyvenamąją vietą deklaravę keli fiziniai asmenys, pareiškėja skaičiuoja vietinę rinkliavą pagal deklaruotus asmenis, ši įmoka yra mokama laiku ir tinkamai, tad pareiškėjas jokių nuostolių nepatiria.

10. Atsakovo įsitikinimu, privaloma įmoka skirta apmokėti turimų atliekų tvarkymą. Be to teismų praktikoje pripažinta, kad jeigu objektyvūs duomenys patvirtina, jog asmens veikloje jokios komunalinės atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikia naujus įrodymus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kopiją ir pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą kopiją).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti 626,56 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, savininkas, darė išvadą, kad jam ginčo laikotarpiu kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjo prašymą tenkino.

13. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis, kaip juridinis asmuo, sustabdė veiklą, ginčo objekte jokia veikla nebuvo vykdoma, komunalinės atliekos nesusidarė, atliekų šalinimo konteineris ištuštintas nebuvo (jo neturi), todėl jis nėra atliekų turėtojas ir paslaugos gavėjas.

14. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia Atliekų tvarkymo įstatymu (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija), pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

16. Minėta, kad atliekų turėtojo sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje: atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai, atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis (2 str. 8 d.). Šiuo aspektu pastebėtina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto, objektų skaičiaus, objekto rūšies, objekte gyvenančių gyventojų skaičiaus ir pan. (Nuostatų 5, 8, 12 p.) Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko, įskaitant) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys, teisėjų kolegijos vertinimu, paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Primintina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2014 m. sausio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-415/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020). Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta (byloje ginčo nėra), kad atsakovas UAB „Pamalūnė“ nuosavybės teisėmis turi nekilnojamojo turto objekto dalį (3/5 ginčo pastato, pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo). Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai patvirtinti Savivaldybės tarybos sprendimu, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys). Taigi, atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų prasme, o atsakovo teiginiai, kad jis neatitinka Atliekų įstatyme įtvirtintos atliekų turėtojo sąvokos, yra deklaratyvūs ir atmestini.

18. Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas solidarumo principas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta.

19. Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1407-629/2018, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3380-968/2019).

20. Atsakovas pabrėžia, kad jis, kaip juridinis asmuo, veiklą sustabdė, ginčo pastate komercinės veiklos nevykdo, pastatas nenaudojamas ir faktiškai atliekos nesusidaro – konteinerio nėra, jis nebuvo ištuštintas. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo už ginčo nekilnojamąjį turtą, tokių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas.

21. Pažymėtina, kad Nuostatų, kurie yra norminis teisės aktas, VII skyriuje yra nustatyta atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Atsakovas nėra kreipęsis į Administraciją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 19 punkte nustatyta, jog kai nekilnojamojo turto objektas faktiškai naudojamas pagal kitą paskirtį, nei nurodyta valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų bazėje, Vietinės rinkliavos mokėtojų duomenų bazė tikslinama vadovaujantis Rinkliavos administratoriaus nustatyta tvarka. Administracijos direktorius 2019 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A-663 patvirtino Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą mokėtojų duomenų bazės tikslinimo, surinkimo ir apskaičiavimo, skolų prevencijos ir išieškojimo organizavimo tvarkos aprašą. Šio aprašo 7 punkte nustatyta, kad duomenų bazė gali būti tikslinama gavus vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą ir informaciją apie faktines aplinkybes, kai nekilnojamojo turto objektas faktiškai naudojamas pagal kitą paskirtį, nei nurodyta VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą būtent atsakovui (vietinės rinkliavos mokėtojui) tenka pareiga pagrįsti, kad pagal faktinę situaciją jis atitinka nustatytas sąlygas, kai pagal Nuostatus yra pagrindas atleisti nuo vietinės rinkliavos dalies mokėjimo ar taikyti kitus apmokestinimo parametrus.

22. Dėl atsakovo teiginių, kad atliekų konteineris nebuvo ištuštintas (nėra atliekų konteinerio), pažymėtina, kad atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo. Be to, atsižvelgiant į tai, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, nagrinėjamu atveju vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jis neturėjo konteinerio atliekoms šalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje A-711-442/2016, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1183-575/2019), kadangi preziumuojama, jog atsakovas yra atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos gavėjas.

23. Kaip buvo nustatyta, atsakovas ginčo laikotarpiu nesikreipė į pareiškėją dėl informacijos apie jam skaičiuojamos ginčo vietinės rinkliavos dydį patikslinimo, taip pat nesikreipė į pareiškėją dėl atleidimo nuo kintamosios ginčo vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, dėl duomenų apie pastato nenaudojimą pakeitimo, todėl pareiškėjas pagrįstai ginčo laikotarpiu atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą. Tai, kad vietinę rinkliavą moka nekilnojamojo turo objekto bendraturtis (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2/5 namo nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui) ar jame gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, kadangi, pareiga mokėti vietinę rinkliavą pagal Nuostatus siejama su nekilnojamojo turto turėjimu nuosavybės teise, o ne su faktiniu šio nekilnojamojo turto objekto naudojimu.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Nuostatais, atsakovas, siekdamas nemokėti dalies vietinės rinkliavos, galėjo kreiptis į pareiškėją. Taigi, atsakovui ginčo laikotarpiu nesikreipus į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją, pareiškėjas negalėjo žinoti ir įvertinti atsakovo situacijos, su ja susijusių aplinkybių pagrįstumo ir reikšmės bei koreguoti prievolės mokėti vietinę rinkliavą apimtį. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, ir duomenų, kad jis būtų atleistas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą.

25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovė „Pamalūnė“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė