d63d4a5e-deda-46bd-aa4f-412a988d6899 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-932/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36084-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D.

G. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos L. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 18 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ D. G. dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 10 000 eurų į valstybės biudžetÄ . Nuosprendžiu nurodyta, kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 10 000 eurų – ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo bÅ«ti sumokėta į vienÄ iÅ¡ pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų.

Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis perduotinas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iÅ¡ karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, D. G. turi teisę kreiptis į antstolio kontorÄ dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės 1.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. G., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent: jis 2021 m. spalio 17 d., apie 13.07 val., Vilniuje, M. Lietuvio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. G. gynėjas advokatas M. Barkauskas praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir sumažinti Å¡iÄ dalį iki 5 000 eurų, taip pat nustatyti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ Å¡iai sumai sumokėti. 2.1. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, pažymi, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Šiuo konkrečiu atveju teismas nusprendė išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės – 10 000 eurų, kas, anot gynėjo, iš esmės prilygsta visai konfiskuojamo turto vertei (13 070 eurų (įskaitant PVM)). Skunde pažymima, kad teismo argumentai dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo yra neindividualizuoti ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų. 2.2. Nepakankamas individualizavimas pasireiškia tuo, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į D.

G. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Skunde pabrėžiama, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , kuris nesukėlė sunkių padarinių, anksčiau neteistas, nebaustas už automobilio vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, dirba, charakterizuojamas teigiamai, jo santykiai su artimaisiais yra geri, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kuris yra ir Å¡eimos narys, nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar asmenį neigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių, kas rodo akivaizdžiai mažesnį nusikaltimÄ padariusio asmens pavojingumÄ .

Skunde nurodoma, kad D. G. turi finansinių įsipareigojimų – pastarasis su sutuoktine turi finansinių įsipareigojimų, per mėnesį siekiančių apie 1 670 eurų. Taip pat augina du nepilnamečius vaikus, kuriais rÅ«pinasi ir juos iÅ¡laiko, be to, tam tikra dalis gaunamų pajamų sumos tenka ir Å¡eimos minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti (visi D. G. ir jo sutuoktinės pajamas bei nuolatines kasmėnesines iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai yra baudžiamojoje byloje). Atkreipiamas dėmesys, kad ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad asmeniui nėra bÅ«dingas prieÅ¡ingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio. 2.3.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principÄ . Pakankamai didelės transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 10 000 eurų – konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) priemonė padarytam teisės pažeidimui. Taikyta teisinė priemonė neatitinka teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens interesų pusiausvyros, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens pagal laidavimÄ teises varžo labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamos priemonės ir siekiamo tikslo, nes ja D. G. turi prisiimti pernelyg didelę naÅ¡tÄ . 2.4. Apelianto manymu, teismas nustatė nepagrįstai trumpÄ laiko tarpÄ , per kurį D. G. turi sumokėti iÅ¡ieÅ¡kotinÄ pinigų sumÄ â€“ nė vėliau kaip trys dienos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas neatsižvelgė į D. G. individualiÄ situacijÄ ir realias galimybes sumokėti nustatytÄ sumÄ (10 000 eurų) per nurodytÄ laikotarpį. 2.5.

Apeliantas teigia, kad tokio dydžio ir tokios proporcijos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 10 000 eurų – iÅ¡ieÅ¡kojimas neatitinka ir Å¡iuo konkrečiu klausimu nuoseklios jurisprudencijos nagrinėjant analogiÅ¡kas bylas apeliacinės instancijos teismuose. Tuo tikslu skunde nurodomos konkrečios bylos, kuriose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pastariesiems paskirtos baudžiamojo poveikio – konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimas nustatytas ženkliai mažesnis, pavyzdžiui, vietoje konfiskuotinų automobilių vertės – 15 750 eurų, 15 830 eurų, 11 730 eurų, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 5 000 eurų.

Apelianto teigimu, tai reiÅ¡kia, kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 5 000 eurų dauguma atvejų Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta. 2.6. Gynėjo įsitikinimu, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimÄ , iÅ¡ D. G. konfiskuotino turto vertė galėtų ir turėtų bÅ«ti sumažinta iki 5 000 eurų. Å ios sumos sumokėjimo terminas taip pat turėtų bÅ«tų pailgintas (iki Å¡eÅ¡ių mėnesių).

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 3. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorė Renata Augutavičienė atsiliepimu praÅ¡o nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. G. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ atmesti. 3.1. Atsiliepime pažymima, kad pagal teismų praktikÄ , atleisdamas D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , teismas turėjo diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis.

Prokurorė nurodo, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. D. G. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, iÅ¡ karto sėdo prie automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo bÅ«klės. Jis dirba, gauna stabilias pajamas, iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atskaičius įsipareigojimus kiekvienÄ mėnesį jam lieka apie 2 400 eurų. Jis prisipažino ir labai gailėjosi dėl savo elgesio.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo konfiskuota visa automobilio vertę atitinkanti suma – 13 070 eurų. Prokurorės vertinimu, konfiskuodamas dalį turto vertės – 10 000 eurų – teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ . Tokia priemone yra siekiama paveikti D. G., kad jis ateityje vykdytų teisės normų reikalavimus, susilaikytų nuo bet kokio pažeidimo ir tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas tinkamas visuomenės lÅ«kesčių ir interesų įgyvendinimas dėl sankcijų taikymo nusikalstamas veikas padariusiems asmenims.

Atsiliepimu prokurorė nurodė neprieÅ¡taraujanti, kad iÅ¡ asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pinigų bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma dalimis per teismo nustatytÄ terminÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens gynėjas neginčija nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, tačiau praÅ¡o sumažinti konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, taip pat nustatyti Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ jai sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo nei dėl to, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto E. G. įvykio metu vairuota transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, nei tai, kad šiai transporto priemonei priklausant trečiajam asmeniui (UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagrįstai taikytos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalimi, manant, kad ji yra neproporcinga padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, neindividualizuota, paskirta pakankamai neįvertinus teisę pažeidusio asmens charakterizuojančių duomenų, varžanti teises labiau nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti 6.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ Â spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

7. Pirmosios instancijos teismas, dėstydamas motyvus dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertė atitinkančios pinigų sumos dydžio iÅ¡ieÅ¡kojimo, nurodė, kad taikant nusikalstamos veikos metu naudoto automobilio visos vertės (13 070 eurų) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nebÅ«tų teisingai iÅ¡laikyta vieÅ¡ojo intereso poreikių ir kalto asmens teisių suvaržymo pusiausvyra, bÅ«tų pažeistas teisingumo principas ir visos vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas taptų perteklinis. Siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumo principÄ bei nesuvaržyti kaltininko teisių labiau nei reikalinga visuotinai svarbiems pasiekti, tuo pačiu atsižvelgiant į tai, kad D.

G. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai papasakojo visas nusikaltimo aplinkybes, dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, turi didelių finansinių įsipareigojimų, skundžiamu nuosprendžiu buvo priimtas sprendimas sumažinti konfiskuotino turto vertę ir iÅ¡ieÅ¡koti ne visÄ , o tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 10 000 eurų. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, plačiau neanalizuotini anksčiau nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl tikslingumo apskritai mažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , tačiau pasisakytina, ar skundžiamu nuosprendžiu nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalis yra proporcinga.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau sumažinti konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumos dalį, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Gynėjo nurodomos aplinkybės dėl to, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, turi finansinių įsipareigojimų, augina ir iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, kaip matyti, jau buvo įvertintos. Tai, kad D. G. padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , anksčiau neteistas, buvo vertinama sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Skunde nurodoma aplinkybė, kad D. G. padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, neturi didesnės reikšmės, kadangi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra formalios sudėties ir laikoma baigta nekilus jokiems padariniams. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo dirba ir yra charakterizuojamas teigiamai, kas taip pat pažymima apeliaciniame skunde, niekaip nekeičia sprendimo dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad D. G. anksčiau niekada nebuvo baustas už automobilio vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, nėra jokių neigiamai pastarÄ jį apibÅ«dinančių duomenų, kas, anot gynėjo, akivaizdžiai rodo mažesnį nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ . Be kita ko, apeliantas cituoja ir pirmosios instancijos teismo motyvus, kurie nors ir iÅ¡dėstyti argumentuojant iÅ¡vadas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau, gynybos įsitikinimu, aktualÅ«s ir sprendžiant dėl analizuojamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimties.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. G. nėra bÅ«dingas prieÅ¡ingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamÄ veikÄ padarė neapgalvotai, nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio. Teisėjų kolegija, nekvestionuodama nuosprendžio dalies dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, visgi negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens pavojingumas yra ženkliai mažesnis, kas atitinkamai bÅ«tų reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste.

Nors byloje esantis Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad D. G. per paskutinius penkerius metus nebuvo baustas už vairavimÄ esant apsvaigus nuo alkoholio ir yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su greičio virÅ¡ijimu, už dalį jų turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 118-121), tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) patalpinti duomenys rodo, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens praeityje jau yra buvę atvejai, kai pastarasis prie vairo sėdo neblaivus.

Antai, iÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimu D. G. buvo nubaustas pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,99 prom. girtumas, be to, tame pačiame nutarime nurodyta ir tai, kad D. G. jau buvo taikyta administracinė atsakomybė už vairavimÄ neblaiviam pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį (pastaroji informacija nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui nėra nauja, ji pastarajam neabejotinai gerai žinoma).

Nors nurodyti vairavimo apsvaigus nuo alkoholio atvejai buvo prieš daug laiko ir administracinės nuobaudos yra seniai negaliojančios, visgi tokie faktai bendrai neleidžia spręsti, kad D. G. pavojingumas yra išskirtinai mažesnis. Atitinkamai ir pastarojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nepasižymi mažesniu pavojingumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G., būdamas neblaivus, prie vairo sėdo vidurdienį, vairavo pavojingai, kliudė priešinga kryptimi važiavusį „Toyota“ markės automobilį, susidurdamas su juo šoninio vaizdo veidrodėliais, kuriuos apgadino, nesustojęs pasišalino iš įvykio vietos (dėl pastarųjų aplinkybių surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį), vairuotas automobilis buvo nuleista dešinės pusės priekine padanga.

D. G. būsena dar prieš pastarajam atsisėdant prie automobilio vairo, sukėlė pagrįstus įtarimus atsitiktiniam asmeniui, kuris iš tolo pamatė, kaip D. G. nekoordinuotai juda, ramstosi į automobilį, sunkiai pastovi ant kojų, vėliau vairuodamas vis užvažiuodavo ant kelkraščio. Tokios aplinkybės, priešingai nei tikinama apeliaciniame skunde, rodo, kad nusikalstamos veikos aplinkybės buvo pavojingos ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta sunkių pasekmių.

10. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta 9 pastraipoje, darytina iÅ¡vada, kad nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nei nusikaltimÄ padariusio ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens duomenys, nenustačius kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalis (10 000 eurų) yra neproporcinga ir turi bÅ«ti mažintina.

11. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio rezoliucine dalimi, kurioje nurodyta, kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (10 000 eurų) turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliantas nurodo, kad nuosprendžiu nustatytas trijų dienų terminas yra per trumpas tokiai sumai sumokėti, dėl ko paÅ¡oma šį terminÄ prailginti iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

12. Vertindama pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), o taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės iÅ¡dėstyti iÅ¡ asmens iÅ¡ieÅ¡kotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminÄ , per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (pastebėtina, kad atitinkamų teisės normų nenurodo ir apeliantas). BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. Tuo tarpu turto konfiskavimas (Å¡iuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios dalies pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali bÅ«ti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali bÅ«ti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

13. Vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuoraÅ¡Ä , konfiskuotino turto dokumentų nuoraÅ¡us ir vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡siunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raÅ¡tu praneÅ¡a teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytÄ terminÄ teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kuriÄ pasibaigė terminas įvykdyti sprendimÄ , pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomÄ jį dokumentÄ vykdantis antstolis Å¡io kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių praÅ¡ymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdyti ar vykdomÄ jį dokumentÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotojui.

Taigi įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tai reiškia, kad D. G., negalėdamas iš karto (tiksliau per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs nuosprendis pateikiamas vykdyti) sumokėti iš jo išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo.

Tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

15. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundÄ praÅ¡ymÄ ir nustatyti pageidaujamÄ terminÄ konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančiai pinigų sumai sumokėti. Papildomai pažymėtina, kad toks sprendimas atitinka nuosekliÄ teismų praktikÄ sprendžiant analogiÅ¡kus praÅ¡ymus iÅ¡dėstyti iÅ¡ asmens iÅ¡ieÅ¡kotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminÄ , per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-781-813/2019;

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. T-41-238/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartys byloje Nr. 1S-408-315/2018; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-270-885/2021, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis byloje Nr. 1S-187-491/2018, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 1S-185-1076/2021).

16. Atsižvelgiant į visus anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis