2018-01-08 Nr. AB-602-3-61-3-04997-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. eA-1586-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04997-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brasa“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Okeano žuvis“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brasa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2015 m. rugpjūčio 26 d. ir VĮ Registrų centro 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimus įregistruoti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Okeano žuvis“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 2013 m. vasario 28 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-15 dėl 0,3805 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir žemės sklypas), nuomos; 2) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimus, kadangi juridinis faktas, jog UAB „Okeano žuvis“ iš Lietuvos valstybės nuomoja žemės sklypą, yra įregistruotas neteisėtai, nes neatitinka realiai šio nuomininko nuomojamos sklypo dalies, o toks įregistravimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, kadangi sudaro pagrindą UAB „Okeano žuvis“ nepagrįstai reikšti pretenzijas į didesnį nuomojamos žemės plotą. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 29 straipsnis nustato, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą.

Tuo tarpu UAB „Okeano žuvis“ pateiktoje įregistruoti 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta, kad ši bendrovė nuomoja 0,3805 ha žemės sklypą, tačiau priėmus 2015 m. birželio 11 d. NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-824-(14.49.2), UAB „Okeano žuvis“ nebesinuomoja 0,3805 ha žemės sklypo dalies, nes UAB „Brasa“ naudai papildomai buvo išnuomota 664 kv. m ploto to paties žemės sklypo dalis, po šio momento UAB „Brasa“ bendra nuomojamo sklypo dalis padidėjo iki 2 387 kv. m, o kartu turėjo sumažėti ir UAB „Okeano žuvis“ nuomojama sklypo dalis bei turėjo būti atitinkamai pakeista nuomos sutartis.

Taigi, įregistravus tiek UAB „Brasa“ pateiktą nuomos sutarties pakeitimą, tiek UAB „Okeano žuvis“ pateiktą valstybinės žemės nuomos sutartį, bendras nuomojamo sklypo plotas yra 6 192 kv. m, nors visas šio sklypo plotas yra 5 528 kv. m. Tai reiškia, kad 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje esantys duomenys apie UAB „Okeano žuvis“ nuomojamą žemės sklypo plotą akivaizdžiai neatitinka nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, todėl toks šios bendrovės prašymas negalėjo būti tenkinamas, o registratorius turėjo pareikalauti pateikti aktualią informaciją apie nuomojamą sklypo plotą.

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nesvarbu, ar nekilnojamojo turto registratorius atlieka tik juridinių faktų registravimo veiksmus, kadangi, vykdydamas pavestas funkcijas, jis negali atlikti veiksmų, dėl kurių būtų įregistruoti akivaizdžiai neteisingi duomenys ar duomenys, suteikiantys asmeniui daugiau teisių, nei šis realiai turi. Šiuo aspektu pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui (teritoriniam registratoriui) priimant 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą buvo žinomos aplinkybės, jog UAB „Brasa“ nuomoja 2 387 kv. m ploto sklypo dalį, nes šis juridinis faktas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas dar 2015 m. birželio 26 d.

Pareiškėjas nesutiko su skundžiamame atsakovo sprendime nurodytu argumentu, kad registratoriui nebuvo pateikti duomenys, jog 2013 m. vasario 28 d. nuomos sutartis yra pakeista, kadangi, pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė seka iš registre įregistruoto UAB „Brasa“ ir NŽT 2015 m. birželio 19 d. susitarimo, be to, UAB „Brasa“ nuomojamas plotas padidėjo vėliau, nei buvo pasirašyta 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, t. y. atsakovui turėjo būti akivaizdu, jog UAB „Okeano žuvis“ pateikta informacija apie nuomojamą plotą yra neteisinga.

Pareiškėjas kartu akcentavo, kad 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 19 punktas nustatė, jog sutartį nuomininkas turi įregistruoti nekilnojamojo turto registre per 3 mėnesius, tačiau ši sąlyga nebuvo įvykdyta, sutartis įregistruota tik 2015 m. rugpjūčio 26 d. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo registruojama praleidus joje nustatytą įregistravimo terminą, atsakovui taip pat turėjo sukelti abejonių dėl šios sutarties galiojimo, nes sutarties 20 punktas nustatė galimybę, neįvykdžius šios sąlygos, sutartį nutraukti nuomotojo iniciatyva.

Taigi, kaip dar vieną UAB „Okeano žuvis“ pateikto prašymo atsisakymo tenkinti pagrindą pareiškėjas nurodė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad dokumentas, kuriuo remiantis prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios.

3. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 102–106) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, jog trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Okeano žuvis“ direktorius 2015 m. rugpjūčio 24 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą, nuomos sutartį bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-333 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Okeano žuvis“. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus bei nenustatęs aplinkybių, trukdančių įregistruoti šį juridinį faktą, 2015 m. rugpjūčio 26 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą žemės sklypo dalies nuomą.

Pareiškėjas UAB „Brasa“ teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą apskundė centriniam registratoriui, kuris ginčijamu 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Šiame kontekste atsakovas akcentavo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas yra teritorinis registratorius, vykdantis teisės norminių aktų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir kt.) nustatytas funkcijas ir teikiantis nustatytas paslaugas.

Jokie teisės aktai VĮ Registrų centrui nesuteikia teisės ir nenustato pareigos tikrinti teikiamų dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre registruojami nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos bei juridiniai faktai, teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, tačiau neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą; už šių dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos.

Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo nuomone, jog nuomos sutartis yra pakeista. Šiame kontekste nurodė, kad jokie nuomos sutarties pakeitimai teritoriniam registratoriui nebuvo pateikti, be to, aplinkybė, kad pareiškėjas susitarimą sudarė vėliau, nei buvo sudaryta nuomos sutartis, nepatvirtina fakto, kad nuomos sutartis buvo pakeista. Atsakovo manymu, šiuo atveju akivaizdu, kad po susitarimo sudarymo valstybinės žemės sklypo patikėtinis ir nuomininkai (tiek UAB „Brasa“, tiek UAB „Okeano žuvis“) galėjo keisti ar nutraukti sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, pasirašyti tai įrodančius dokumentus ir šie dokumentai galėjo būti nepateikti teritoriniam registratoriui, tačiau tikrinti šiuos faktus nėra registratoriaus pareiga, todėl teritorinis registratorius neturėjo teisės atsisakyti įregistruoti UAB „Okeano žuvis“ prašomą juridinį faktą remdamasis tuo, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta kiekvienam nuomininkui išnuomotų žemės sklypo dalių suma yra didesnė nei bendras žemės sklypo plotas.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali būti atsakingas už kitų institucijų ir asmenų priimtus sprendimus, kadangi Nekilnojamojo turto registre tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė pagal pateiktus dokumentus. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo teiginiu, kad teritorinis registratorius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 4 punktu, turėjo atsisakyti įregistruoti juridinį faktą, kadangi nuomos sutartis nuo jos sudarymo nebuvo įregistruota per 3 mėnesius, kaip tai nustatyta pačioje nuomos sutartyje.

Šiuo aspektu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą.

Šios įstatymo nuostatos perkeltos ir į nuomos sutarties 19 bei 20 punktus. Vadovaujantis minėtomis Žemės įstatymo nuostatomis, nuomininkui neįregistravus valstybinės žemės nuomos sutarties Nekilnojamojo turto registre per 3 mėnesius, ši sutartis automatiškai netampa negaliojančia. Nuomininkui praleidus sutarties įregistravimo terminą, nuomotojas tik įgyja teisę prieš terminą vienašališkai nutraukti sudarytą nuomos sutartį. Tuo tarpu teritorinis registratorius duomenų, kad nuomos sutartis buvo nutraukta ir yra negaliojanti, neturi ir neturėjo, todėl atsisakyti įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį nebuvo juridinio pagrindo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–33) nurodė, kad VĮ Registrų centras 2015 m. rugpjūčio 26 d. registruodamas juridinį faktą, t. y. Lietuvos valstybės ir UAB „Okeano žuvis“ 2013 m. vasario 28 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-15, pagal kurią UAB „Okeano žuvis“ nuomoja 0,3805 ha ploto žemės sklypo dalį, jau turėjo duomenis, kad UAB „Brasa“, 2015 m. birželio 26 d. įregistruoto 2015 m. birželio 19 d. susitarimo Nr. 49SŽN-269-(14.49.57.) „Dėl 2005-06-28 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. B01/2005-742, pakeistos 2005-09-08 susitarimu Nr. K01/2005-964, 2007-12-29 susitarimu Nr. K01/2007-1691, pakeitimo“ pagrindu nuomoja 0,2387 ha ploto žemės sklypo dalį. Todėl VĮ Registrų centrui patenkinus UAB „Okeano žuvis“ prašymą įregistruoti juridinį faktą buvo įregistruoti juridiniai faktai, pagal kuriuos nuomojamo žemės sklypo plotas yra 0,6192 ha, nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruotas žemės sklypo plotas yra 0,5528 ha.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Okeano žuvis“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 76–80) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Okeano žuvis“ sudaryta 2013 m. vasario 28 d. nuomos sutartis yra galiojanti, o UAB „Brasa“ 2015 m. birželio 19 d. sudarytas susitarimas ginčijamas teisme administracinėje byloje Nr. eI-11348-580/2015, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad egzistavo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 4 ar 8 punkte nustatyti pagrindai atsisakyti registruoti juridinį faktą. Dokumentas, kuriuo remiantis buvo prašoma atlikti registraciją (2013 m. vasario 28 d. nuomos sutartis), nėra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios. Atitinkamai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento (2013 m. vasario 28 d. nuomos sutarties) duomenys apie nekilnojamąjį daiktą sutapo su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėjui UAB „Brasa“ ir UAB „Okeano žuvis“ išnuomotas žemės sklypo plotas viršija bendrą žemės sklypo plotą, tik patvirtina su pareiškėju 2015 m. birželio 19 d. sudaryto susitarimo neteisėtumą, nes, galiojant su UAB „Okeano žuvis“ 2013 m. vasario 28 d. pasirašytai sutarčiai, NŽT neturėjo teisės tą patį žemės sklypą išnuomoti kitam nuomininkui, tačiau nesudaro pagrindo galiojančio sandorio pagrindu atsisakyti registruoti juridinį faktą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 88–89) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ginčijamas VĮ Registrų centro sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o visi teisiniai jo priėmimo argumentai, kurie pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, yra išsamiai išdėstyti skundžiamame sprendime.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu (b. l. 138–143) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Juos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str.). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus.

10. Teismas akcentavo, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

11. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog UAB „Okeano žuvis“ ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, 2013 m. vasario 28 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-15 įregistravo per 3 mėnesius. Tačiau teismas sutiko su atsakovu, kad sutarties neįregistravimas per sutartyje nustatytą terminą nesuponuoja, jog ji yra negaliojanti ar pakeista. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas atitinka jo pagrindą, t. y. 2013 m. vasario 28 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.). Nors tiek UAB „Okeano žuvis“ nuomos sutartis, tiek UAB „Brasa“ susitarimas prieštarauja vienas kitam, teismas atkreipė dėmesį, kad tai yra sudarytų sutarčių teisėtumo klausimas, o teritoriniam registratoriui nesuteikti įgaliojimai vertinti sutarčių teisėtumą. Atitinkamai NŽT ir pareiškėjo sudaryto susitarimo teisėtumas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-11470-155/2016 (teisminio proc. Nr. 3-61-3-04842-2015-9), kurioje sudarytų sutarčių dėl žemės sklypo teisėtumo klausimas ir bus išspręstas iš esmės. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas gali būti teisėtas pagrindas patikslinti registre esančius duomenis. Taigi, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatavo, kad ginčijamuose sprendimuose buvo tinkamai taikomos ginčo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, teisingai įvertintos faktinės aplinkybės ir priimti teisėti bei pagrįsti sprendimai, kuriuos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Brasa“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 146–148), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant materialiosios teisės normas. Pažymi, kad atsakovo veiklos reguliavimas leidžia teigti, jog registro tvarkytojas yra atsakingas už tai, kad registre neatsirastų neteisingų duomenų, nes nuo duomenų įregistravimo registre momento jie įgyja teisingų ir išsamių duomenų statusą, t. y. prima facie galią. Todėl registratorius, atlikdamas duomenų registravimo veiksmus, negali apsiriboti formaliu duomenų perkėlimu iš jam pateiktų daiktinių teisių įgijimą patvirtinančių dokumentų, o kilus abejonėms dėl pateiktų įregistruoti duomenų teisingumo turi atsisakyti juos registruoti arba sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, teisių suvaržymus, juridinius faktus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 3 d.).

Priešingu atveju, aklai registruojant visus pateiktus duomenis, nepaisant jų prieštaravimo registre esantiems duomenims, nebūtų įgyvendinta Nekilnojamojo turto registro įstatyme įtvirtinta pareiga užtikrinti duomenų, kaupiamų registre, teisingumą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs UAB „Okeano žuvis“ prašymą įregistruoti 2013 m. vasario 28 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.), turėjo priimti sprendimą atmesti tokį prašymą arba atidėti jo priėmimą iki bus patikslintos aplinkybės dėl nuomininkų realiai nuomojamų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių, nes tokio prašymo pateikimo metu jau buvo įregistruotos pareiškėjo nuomos teisės pagal 2015 m. birželio 19 d.

UAB „Brasa“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, susitarimą dėl 2 387 kv. m ploto sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos, šie duomenys pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį yra laikomi teisingais ir išsamiais, o likusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, į kurią daiktinės nuomos teisės nebuvo įregistruotos, buvo mažesnė, nei UAB „Okeano žuvis“ prašoma įregistruoti dalis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.75 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo.

Tai reiškia, kad UAB „Brasa“ įregistravus minėtą 2015 m. birželio 19 d. susitarimą dėl 2 387 kv. m ploto sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos, iki toks susitarimas bus teismine tvarka pripažintas negaliojančiu, UAB „Brasa“ yra nurodyto žemės sklypo nuomininkas ir į tą patį nuomojamos žemės plotą (dalyje dėl 664 kv. m nuomos teisių) daiktinės teisės negali būti registruojamos pakartotinai. Šiame kontekste pareiškėjas pabrėžia, kad nekilnojamojo turto registratoriui, jei savo pareigas jis būtų atlikęs apdairiai ir rūpestingai, negalėjo būti nežinoma, jog patenkinus UAB „Okeano žuvis“ prašymą, Nekilnojamojo turto registre atsiras aiškiai neteisingi duomenys apie nuomojamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotą, kuris yra didesnis, nei bendras šio sklypo plotas, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnis numato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą.

14. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 160–162) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino teismui pateiktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas CK 1.75 straipsnio 3 dalies normas, reglamentuojančias daiktų ir daiktinių teisių neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinius padarinius, nepagrįstai taiko ir juridinių faktų apie sudarytas nuomos sutartis įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

Šiuo aspektu akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, buvo padarytos žymos apie jau įvykusius juridinius faktus, t. y. paviešinti duomenys apie valstybinės žemės patikėtinio NŽT bei UAB „Brasa“ ir UAB „Okeano žuvis“ sudarytų (pakeistų) valstybinės žemės nuomos sutarčių egzistavimą. Taigi, pareiškėjas įvykusio juridinio fakto (2005 m. birželio 28 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, vėliau pakeistos atskirais susitarimais) paviešinimą – žymos Nekilnojamojo turto registre įrašymą – nepagrįstai prilygino daiktinių teisių registravimui, todėl pareiškėjo teiginiai, jog Nekilnojamojo turto registre įregistravus juridinį faktą apie UAB „Brasa“ išnuomotą valstybinės žemės sklypo dalį, negalėjo būti paviešintas kitas jau įvykęs juridinis faktas apie UAB „Okeano žuvis“ ir valstybinės žemės patikėtinio 2013 m. vasario 28 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsakovas pabrėžia, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Įstatymas nesuteikia teisės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui vertinti jam pateiktų dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl pareiškėjas nepagrįstai plečiamai aiškina Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisių ir pareigų ribas, nurodydamas, jog teritorinis registratorius turėjo atidėti UAB „Okeano žuvis“ prašymo nagrinėjimą „iki bus patikslintos aplinkybės dėl nuomininkų realiai nuomojamų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių“.

Šiame kontekste atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog jokie teisės aktai neįpareigoja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pačiam rinkti duomenis ar įrodymus, patvirtinančius tam tikro fakto, duomenų, aplinkybių buvimą, jei pateiktame dokumente tokių duomenų nėra. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atsisakyti atlikti veiksmus tik tuomet, kai toks atsisakymo pagrindas įsakmiai nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje (remiasi LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1295/2012).

Atitinkamai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek UAB „Okeano žuvis“, tiek UAB „Brasa“ sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse ir šių sutarčių pakeitimuose nurodyti išnuomojamo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenys (bendras žemės sklypo plotas, adresas bei kt.), išvardinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, sutampa su šio žemės sklypo duomenimis, įrašytais į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Tuo tarpu konkreti išnuomoto žemės sklypo dalis, nustatyta tarpusavio šalių (UAB „Okeano žuvis“ ir NŽT bei UAB „Brasa“ ir NŽT) susitarimais, nėra duomuo, kurį teisės aktų nustatyta tvarka turi vertinti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, ir netgi Nekilnojamojo turto registre juridinio fakto registravimo metu nustačius, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodytų išnuomotų žemės sklypo dalių suma yra didesnė, nei bendras žemės sklypo plotas, neturi teisės atsisakyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Atsakovas pažymi, kad būtent valstybinės žemės sklypo patikėtinis NŽT yra atsakinga už konkrečių žemės sklypo dalių nustatymą ir tinkamą patikėjimo teise valdomo žemės sklypo dalių perdavimą naudotis tretiesiems asmenims, todėl pareiškėjas sudarytų nuomos sutarčių teisėtumo vertinimo klausimų sprendimą nepagrįstai siekia perkelti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, nors už tai jis nėra atsakingas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 153–156) prašo jį tenkinti.

17. NŽT pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi atsisakyti įregistruoti juridinius faktus tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Tuo tarpu, Nekilnojamojo turto registre įregistravus, kad UAB „Okeano žuvis“ pagal su Lietuvos valstybe, atstovaujama NŽT, 2013 m. vasario 28 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį nuomojasi 3 805 kv. m ploto žemės sklypo dalį, o UAB „Brasa“ pagal su Lietuvos valstybe, atstovaujama NŽT, 2015 m. birželio 19 d. sudarytą susitarimą nuomojasi 2 387 kv. m ploto žemės sklypo dalį, Nekilnojamojo turto registre atsirado neteisingi duomenys apie žemės sklypo plotą, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Okeano žuvis“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 157–159) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą nepakeistą.

19. UAB „Okeano žuvis“ pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuomotojas, nuomininkui pažeidus savo įsipareigojimą per 3 mėnesius sutartį įregistruoti VĮ Registrų centre, nepasinaudojo nei viena iš 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 20 punkte numatytų teisių (reikalauti pašalinti pažeidimą arba inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą), o minėtos sutarties neįregistravimas nedaro jos negaliojančia, ši sutartis nėra pakeista ar nutraukta, todėl nebuvo pagrindo jos neregistruoti. Tuo tarpu ginčas dėl nurodyta sutartimi sukurtų daiktinių teisių apimties nėra pagrindas neregistruoti sutarties. Be to, atsisakius registruoti minėtą sutartį, būtų neišviešintos UAB „Okeano žuvis“ daiktinės teisės toje dalyje ir apimtyje, kurioje nėra ginčo. UAB „Okeano žuvis“ kartu akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra įgytų daiktinių teisių išviešinimo fakto teisėtumas, o ne sandorio pagrindu įgytos daiktinės teisės. Atitinkamai, tik UAB „Okeano žuvis“ ir UAB „Brasa“ išviešinus turimas savo daiktines teises, abiems subjektams tapo akivaizdu, kad yra ginčas dėl daiktinių teisių apimties, t. y. dėl to, kam priklauso valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 664 kv. m dalies nuomos teisė. Tačiau šis ginčas yra nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme (Vilniaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-11470-155/2016), o šio teismo sprendimas bus pagrindas koreguoti atitinkamus įrašus Nekilnojamojo turto duomenų centriniame banke.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

21. Nekilnojamojo turto registre (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas 0,5528 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame sklype esantys pastatai nuosavybės teise priklauso UAB „Brasa“ bei UAB „Okeano žuvis“. Šioms įmonėms yra nuomojamos sklypo dalys.

22. UAB „Okeano žuvis“ ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 2013 m. vasario 28 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Okeano žuvis“ išsinuomojo 3 805 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 5 528 kv. m ploto žemės sklype. Pareiškėjas UAB „Brasa“ ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 2015 m. birželio 19 d. sudarė susitarimą dėl 2005 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, pakeistos 2005 m. rugsėjo 8 d. susitarimu, 2007 m. gruodžio 29 d. susitarimu, pakeitimo. Pagal šį susitarimą UAB „Brasa“ bendra nuomojamo sklypo dalis yra 2 387 kv. m. Susitarimas įregistruotas nuo 2015 m. birželio 26 d.

23. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2015 m. rugpjūčio 26 d. įregistravo UAB„Okeano žuvis“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 2013 m. vasario 28 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu, VĮ Registrų centrui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą. VĮ Registrų centras ginčijamu 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. csprl-191 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, kuriuo Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas juridinis faktas, nurodantis, kad UAB „Okeano žuvis“, remiantis 2013 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-15, yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,3805 ha dalies nuomininkas, teisėtumo.

25. Pareiškėjo manymu, teritorinis registratorius negalėjo įrašyti juridinio fakto apie UAB „Okeano žuvis“ sudarytą nuomos sutartį dėl to, kad teritorinis registratorius turėjo pastebėti, jog nuomojamas žemės sklypo dalies plotas yra didesnis (0,3805 ha) negu likusi žemės sklypo dalis, apie kurios sudarytą nuomos sutartį jau buvo padarytas įrašas, t. y. apie 0,2387 ha UAB „Brasa“ išnuomotą sklypo dalį, nes viso sklypo plotas yra 0,5528 ha.

26. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą.

27. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys: 1) kadastro vietovės pavadinimas ir kodas, kadastro bloko kodas, žemės sklypo bloke numeris (žemės sklypo kadastro numeris), kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas; 2) unikalus žemės sklypo numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą žemės sklypo egzistavimo laiką; 3) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; 4) žemės sklypo naudojimo būdas (punkto redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.); 5) žemės sklypo plotas; 6) žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė; 7) žemės plotas su melioracijos įrenginiais: nusausinta žemė; drėkinama žemė; 8) žemės ūkio naudmenų kokybės įvertinimas, išreikštas našumo balu; 9) žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai; 10) saugomos teritorijos, kurioje yra kultūros paminklų ir kultūros vertybių, duomenys; 11) žemės sklypo vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka; verčių nustatymo datos; 12) įsigijimo kaina ir įsigijimo data; 13) žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; 14) žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data; 15) kiti teisės aktų nustatyti duomenys.

28. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, neturi pagrindo atsisakyti įregistruoti juridinį faktą apie nekilnojamąjį daiktą (apie sudarytą sklypo dalies nuomos sutartį) remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktu, kai kadastro duomenys (bendras žemės sklypo plotas, adresas bei kt.), išvardinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, sutampa su šio žemės sklypo duomenimis, įrašytais į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nuomos sutarties sudarymas dėl dalies sklypo išsinuomavimo ir dalies sklypo dydis, apie kuriuos yra pažymima Nekilnojamojo turto registre darant įrašą apie juridinį faktą dėl tokios nuomos sutarties sudarymo, nėra priskirtinas pagal įstatymą prie žemės sklypo kadastro duomenų, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neprivalo tikrinti, ar minėti duomenys yra tikslūs, nes tokia minėto viešojo administravimo subjekto kompetencija nenustatyta minėtose teisės normose, kurios reglamentuoja konkretaus sprendimo priėmimą (įrašo apie juridinio fakto darymą). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neprivalo taip pat tikrinti, ar nagrinėjamu atveju duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą nepažeidžia kitų asmenų teisių, nes tai taip pat nėra šios institucijos kompetencija, ši institucija tik registruoja įstatyme nustatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše apie juridinius faktus (nagrinėjamu atveju nuomos sutartį), kurių registravimą nustato įstatymas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. 1 d., 2 d. 4 p.).

29. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku paprastai negali būti klausimai, kurių negali nagrinėti viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimų teisėtumas yra skundžiamas teismui (ABTĮ 3 str.). Taigi minėti klausimai, kurių neprivalėjo tikrinti skundžiamus sprendimus priėmęs Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, negali būti šios administracinės bylos dalyku. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, padarė iš esmės teisingą išvadą, kad nors UAB „Okeano žuvis“ ir UAB „Brasa“ žemės nuomos sutarčių sąlygos gali būti vertinamos kaip prieštaringos, tačiau tai yra sudarytų sutarčių galiojimo klausimas, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikti įgaliojimai vertinti sutarčių ar atskirų jų sąlygų galiojimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir pareiškėjo sudaryto susitarimo galiojimo klausimas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-11470-155/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04842-2015-9), kurioje sudarytų sutarčių dėl žemės sklypo galiojimo klausimas ir bus išspręstas iš esmės.

30. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytų materialinės teisės normų, bylą išnagrinėjo nepažeisdamas proceso teisės normų, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brasa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan