d63b22de-eeef-49a2-9311-8b122cde0c19 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-316-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01680-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.1.18.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo M. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui M.

L., civilinėje byloje Nr. e2-4639-432/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ ieÅ¡kinį atsakovui M. L. dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mikroklimatas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo M. L. 47 064,86 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Taip pat ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ .

3. Nurodė, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip fizinio asmens, suma yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti su ieÅ¡kove ir nesiekia bendradarbiauti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovės BUAB „Mikroklimatas“ praÅ¡ymÄ tenkino ir areÅ¡tavo atsakovui M. L. nuosavybės teise priklausantį 47  064,86 Eur vertės nekilnojamÄ jį ir (ar) kilnojamÄ jį turtÄ , uždrausdamas Å¡iuo turtu disponuoti, palikdamas teisę šį turtÄ valdyti ir juo naudotis, o tokio turto nesant ar jo nepakankant areÅ¡tavo atsakovo turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, palikdamas teisę įmokėti pinigus į banko sÄ skaitÄ (-as), uždraudė disponuoti ar naudoti areÅ¡tuotoje sÄ skaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisdamas lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieÅ¡kove ir valstybe.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad praÅ¡oma priteisti suma iÅ¡ fizinio asmens yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti, nesiekia bendradarbiauti, turtas, priklausęs bendrovei ir kuris atitiko ilgalaikio turto kriterijus, nebuvo apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, o iÅ¡kart įtrauktas į veiklos sÄ naudas ir neperduotas bankroto administratoriui, sprendė, kad atsakovo, kaip buvusio vadovo, veiksmai turi nesÄ Å¾iningumo požymių. NesÄ Å¾iningi atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis, sužinojęs apie teisme pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kuriuo siekiama kompensuoti atsakovo neiÅ¡saugoto turto vertę ir tokiu bÅ«du atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, gali imtis priemonių sumažinti savo turtÄ , perleidžiant jį tretiesiems asmenims ir tai akivaizdžiai apsunkintų teismo sprendimo vykdymÄ ar padarytų jį neįmanomu.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius ir teisinius argumentus, reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovas M. L. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo BUAB „Mikroklimatas“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Visus įmonės dokumentus, taip pat ir ilgalaikį turtÄ apibrėžiančius įsakymus bei patį įmonės ilgalaikį turtÄ dar 2018 m. spalio 10 d. atsakovas perdavė bankroto administratoriui. Bankroto administratorius dokumentus ir turtÄ priėmė, pasiraÅ¡ydamas turto priėmimo – perdavimo aktÄ . Jokių pretenzijų dėl turto perdavimo ar ilgalaikio turto nustatymo įsakymo trÅ«kumų atsakovas nėra gavęs ir pretenzijas sužinojo tik iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.

Bendrovės turto apskaita buvo organizuota nepažeidžiant galiojančių buhalterinės apskaitos tvarkÄ reglamentuojančių įstatymų. IeÅ¡kovas klaidinančiais teiginiais siekia įtikinti teismÄ , kad atsakovas dar 2016 m. nustatydamas ilgalaikio turto vertės dydį sÄ moningai siekė sumažinti įmonės turtÄ ir taip pažeisti po dviejų metų tapusios nemokios įmonės kreditorių, kurių vienas didžiausių yra pats atsakovas, interesus. 7.2. IeÅ¡kovės teiginiai, kad vienas ar kitas turtas turėjo bÅ«ti priskirtinas ilgalaikiam turtui, nes įmonės veikloje tarnauja ilgiau nei vienerius metus, nėra svarbÅ«s. Vien Å¡io požymio neužtenka turto priskyrimui trumpalaikiam ar ilgalaikiam turtui, nes dar turi bÅ«ti pasiekta įmonėje nustatyta vertė.

Trumpalaikio turto vertė buvo nustatyta prekės vienetui. IeÅ¡kovas, kalbėdamas apie kelis tÅ«kstančius siekiančiÄ atskiro turto vertę, sumuoja kelis vienetus į visumÄ , todėl net ir visiÅ¡kai mažavertis turtas, sudėjus didelio jo kiekio vertę į vienetÄ , gali bÅ«ti pateiktas kaip didelis turtas. 7.3. IeÅ¡kovę atstovaujantis bankroto administratorius ne pirmÄ kartÄ turi paties sukeltų sunkumų su reikalingų dokumentų (ne)radimu. Kitoje civilinėje byloje prieÅ¡ atsakovÄ (Nr. e2-2701-656/2019) ieÅ¡kovę atstovaujantis bankroto administratorius savo akivaizdžiai nepagrįstus teiginius grindė įsivaizduojamais antstolių patvarkymais, kurių nesugebėjo pateikti net teismui.

Be to, 2019 m. kovo – balandžio mėn. daliai bendrovės buvusių darbuotojų, kurių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra bankroto administratoriaus pareiga, jis iÅ¡siuntinėjo pretenzijas su reikalavimais grÄ Å¾inti iÅ¡ įmonės kasos jiems neva grynaisiais iÅ¡mokėtas įvairaus dydžio sumas, nors įmonėje nebuvo grynųjų pinigų kasos ir jokie grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimai nebuvo atliekami. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovę atstovaujantis bankroto administratorius nėra gerai susipažinęs su atsakovo perduotais įmonės dokumentais, todėl jo pareiÅ¡kimai apie vienų ar kitų dokumentų neperdavimÄ ar dokumentų nebuvimÄ turėtų bÅ«ti vertinami pakankamai kritiÅ¡kai. 7.4.

Nesutinka, kad atsakovo veiksmuose yra nesÄ Å¾iningumo požymių. Jau minėtoje ankstesnėje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, ieÅ¡kovė, pateikdama tikrovės neatitinkančius faktus, niekuo nepagrįsdama menamÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pasiekė, kad atsakovui buvo pritaikytos ieÅ¡kinio vertės dydžio (54 000 Eur) laikinosios apsaugos priemonės. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , ieÅ¡kovės reikalavimai buvo atmesti 82 proc.

Vietoje reikalautų 54 000 Eur ieÅ¡kovas turėjo sumokėti 8 986 Eur ir Å¡iÄ sumÄ atsakovas ieÅ¡kovei pervedė vos tik įsiteisėjo teismo sprendimas. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei panaikinus turto areÅ¡tÄ atsakovas nesiėmė ir neketina imtis jokių veiksmų, siekdamas kaip nors sumažinti savo turtÄ . 7.5. IeÅ¡kovės bankroto administratoriui M. T. 2019 m. gegužės 28 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus administruojant UAB „Mikroklimatas“ bankroto procesÄ buvo paskirta nuobauda.

Be to, iš viešai prieinamos informacijos nustatyta, kad 2017 m. spalio 10 d. administratoriui buvo skirta nuobauda – viešas įspėjimas.

8. IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. PrieÅ¡ pareiÅ¡kiant reikalavimus atsakovui, buvo atlikta bendrovės bankroto administratoriui perduotų įmonės veiklos dokumentų peržiÅ«ra, tačiau jokių dokumentų (įsakymų), susijusių su turto priskyrimo ilgalaikio turto kategorijai kriterijais nebuvo rasta. 2018 m. spalio 10 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akte nėra detaliai iÅ¡vardinti visi perduodami dokumentai, įvardintos tik apibendrintos jų grupės. Bankroto administratorius po atskirojo skundo pateikimo dar kartÄ atliko jam perduotų dokumentų patikrÄ , kreipėsi į UAB „Archyvita“, kuri teikia įmonei dokumentų archyvavimo ir saugojimo paslaugas, ir gavo atsakymÄ , kad įmonės vadovo įsakymai ilgalaikio turto klausimais nebuvo perduoti saugoti.

Å ios aplinkybės paneigia vienintelį argumentÄ , kuriuo atsakovas kvestionuoja ieÅ¡kinio preliminarų pagrįstumÄ . Atsakovas nenurodė egzistuojančių akivaizdžių ieÅ¡kinio trÅ«kumų, kurie liudytų, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti. 8.2. Atsakovas skunde nurodo tokių aplinkybių, kurios nėra susijusios su byloje pareikÅ¡tais reikalavimais, pvz., kitų civilinių bylų eiga ir baigtimi, bankroto administratoriaus ankstesniu susiraÅ¡inėjimu su atsakovu ir buvusiais darbuotojais. 8.3.

Nesutinka su atsakovo vertinimu, kad nebus priimtas ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas. Ar tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, ar juos atmesti nuspręs teismas. Tai, kad atsakovas anksčiau kitoje civilinėje byloje įvykdė teismo sprendimÄ , neužtikrina, kad taip pat atsakovas elgsis ir Å¡ioje byloje. 8.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo veiksmuose, organizuojant bendrovės turto apskaitÄ , įžvelgė nesÄ Å¾iningumo požymių Atsakovas ilgÄ laikÄ vadovavo bendrovei ir jam puikiai buvo žinomas įsigyjamo turto pobÅ«dis ir charakteristikos.

Nepaisant to, turtas, kuris atitiko ilgalaikio turto kriterijus, bendrovėje nebuvo apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, o iÅ¡kart įtrauktas į sÄ naudas ir administratoriui neperduotas. 8.5. Atsakovas kaltina bankroto administratorių nesÄ Å¾iningumu, nes jam buvo skirtos nuobaudos. Bankroto administratoriaus veikla nėra susijusi su nagrinėjamos bylos objektu ir dalyku. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.

12. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Å io iÅ¡ankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. PrieÅ¡ingu atveju, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra galbÅ«t nepagrįsti ir ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, bÅ«tų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo bÅ«tinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.).

Kita vertus, tai nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, nes ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ , pateikti naujus įrodymus ir t. t. Ä® klausimÄ , ar ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ (ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , faktines aplinkybes, kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus), sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad akivaizdžių duomenų dėl BUAB „Mikroklimatas“ ieÅ¡kinio nepagrįstumo nenustatyta.

13. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su apelianto Mindaugo Lapinsko pozicija dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo.

14. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės niekaip nemotyvavo, kuo pasireiÅ¡kia grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos teismas iÅ¡ esmės atsižvelgė į ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad praÅ¡oma priteisti suma iÅ¡ fizinio asmens yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti, nesiekia bendradarbiauti, turtas, priklausęs bendrovei ir kuris atitiko ilgalaikio turto kriterijus, nebuvo apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, o iÅ¡kart įtrauktas į veiklos sÄ naudas ir neperduotas bankroto administratoriui ir sprendė, kad tokie atsakovo veiksmai turi nesÄ Å¾iningumo požymių, nes jis gali imtis priemonių sumažinti savo turtÄ , perleidžiant jį tretiesiems asmenims, kas akivaizdžiai apsunkintų teismo sprendimo vykdymÄ ar padarytų jį neįmanomu.

15. Visų pirma pažymėtina, tai, kad kalbant apie didelę ieÅ¡kinio sumÄ , kaip galimÄ grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

16. Pažymėtina, kad Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pateikti prieÅ¡ingos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymų. Minėta, kad nesÄ Å¾iningumas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas neteisingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ ir bendrovei priklausiusį turtÄ apskaitė ne kaip ilgalaikį, o įtraukė į veiklos sÄ naudas. Tačiau Å¡ios aplinkybės nėra ir negali bÅ«ti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, dėl ko reiktų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tai yra ginčo iÅ¡ esmės dalykas ir dėl to bus pasisakyta tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Todėl, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nei didelė ieÅ¡kinio suma, nei buhalterinės apskaitos tvarkymo (ne)teisingumas neįrodo atsakovo nesÄ Å¾iningumo, t. y. kad jis ketina paslėpti, perleisti, įkeiti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti.

17. Ä®vertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė jokių galimo teismo sprendimo įvykdymui grėsmę keliančių aplinkybių, tokių argumentų ieÅ¡kovas nepateikė ir atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , o vien tik ieÅ¡kovo pasisakymai dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir didelės ieÅ¡kinio sumos savaime nėra pakankamas pagrindas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimui konstatuoti.

18. Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygai konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo BUAB „Mikroklimatas“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Nutarties nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. . Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė