d6396ded-9875-4f5d-a839-3bece7ab130d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-453-368/2014 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00384-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21 (S)                                                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 9 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. V. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-284/2014, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo D. V. ieÅ¡kinį atsakovei I.

V., iÅ¡vadÄ duodančiai institucijai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iÅ¡laikymo prievolės pripažinimo įvykdyta ir pagal atsakovės I. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui D. V., iÅ¡vadÄ duodančiai institucijai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. V. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio jo pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ buvo įvykdyta.

Nurodė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės I. V. santuoka ir patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ jis įsipareigojo mokėti sÅ«nui kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ po 130 Lt iki jo pilnametystės. Teigė, kad po santuokos nutraukimo su atsakove gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, iÅ¡laikė sÅ«nų, mokėjo mokesčius, remontavo butÄ , pirko baldus, atsakovė naudojosi jo banko kortele. Tvirtina, kad kartu gyveno iki 2012 metų balandžio mėnesio pabaigos.

Pažymėjo, kad atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo dėl vaiko iÅ¡laikymo, ir raÅ¡tas 2013-04-05 buvo iÅ¡duotas. Pažymėjo, kad antstolė nurodė 8783 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Mano, kad pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ yra įvykdęs.Atsakovė I. V. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu priteistÄ nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam sÅ«nui iÅ¡laikyti 600 Lt kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ nuo kreipimosi į teismÄ iki sÅ«naus pilnametystės. 2013 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka sumažinti kasmėnesinio vaiko iÅ¡laikymo dydį iki 350 Lt.

Pažymėjo, kad su ieÅ¡kovu po santuokos nutraukimo gyveno viename bute, tačiau bendro Å«kio nevedė, ieÅ¡kovas gyveno iki 2012 m. birželio mėnesio. 2012-05-07 tarp jos ir ieÅ¡kovo kilo konfliktas, kurio metu ieÅ¡kovas prieÅ¡ jÄ panaudojo smurtÄ â€“ sulaužė rankÄ . Tvirtina, kad teismo sprendimu vaikui iÅ¡laikyti buvo priteistos minimalios lėšos, ir jų nebepakanka. IeÅ¡kovas tik iÅ¡ dalies vykdė teismo sprendimÄ , iÅ¡laikymÄ vaikui teikė ne nuolat. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieÅ¡kovo D.

V. ieÅ¡kinį atmetė, atsakovės I. J. (V.) prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu priteisto iÅ¡ D. V. nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymo dydį ir jį padidino iki 350 Lt. Nepilnamečiam priteisto iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę. LikusiÄ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 1987,48 bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 47,93 Lt proceso iÅ¡laidas valstybei.

Priteisė iÅ¡ atsakovės 16,44 Lt proceso iÅ¡laidas valstybei. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepatvirtino aplinkybių, kad Å¡alims vėl pradėjus gyventi kartu, jis vaikui iÅ¡laikyti skirtas lėšas perduodavo atsakovei. Teismas sutiko su atsakove, kad į jos sÄ skaitÄ pervestos lėšos, kurių paskirtis buvo nurodyta „dovana“, „paskolinu“, negali bÅ«ti prilygintos iÅ¡laikymo pareigos įvykdymui, o alimentų lėšos iÅ¡ iÅ¡laikymo skolos buvo iÅ¡skaičiuotos. Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad atsakovė nepatvirtino su ieÅ¡kovu buvus susitarimui dėl iÅ¡laikymo lėšų nemokėjimo, sprendė, jog ieÅ¡kovas netinkamai vykdė teismo sprendimu nustatytÄ prievolę iÅ¡laikyti sÅ«nų, ir ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie jo ginčo laikotarpiu panaudotas lėšas, kurios buvo skirtos bÅ«tent sÅ«nui iÅ¡laikyti.

Pažymėjo, kad, nors atsakovė pripažino, jog ieÅ¡kovas vaikui nupirko dviratį, džinsus, meÅ¡keres ir kitÄ Å¾vejybos įrangÄ , leido kartu laisvalaikį su vaiku ir prižiÅ«rėjo, kai atsakovė dirbdavo, tačiau visomis bÅ«tinomis reikmėmis: maistu, apranga, avalyne, mokyklinėmis priemonėmis, kiÅ¡enpinigiais ir kt. vaikÄ aprÅ«pindavo atsakovė, o ne ieÅ¡kovas. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos dviračiui, meÅ¡kerėms ar žvejybos įrangai įsigyti yra laikytinos papildomomis iÅ¡laidomis.

IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovė naudojosi jo banko mokėjimo kortele, nepatvirtinta jokias įrodymais. Sprendė, kad 350 Lt iÅ¡laikymo suma yra tinkama ir proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir proporcinga tėvų turtinei padėčiai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Skųsdamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimÄ , apeliantas (ieÅ¡kovas) D. V. praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta jo ieÅ¡kinio dalis ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ , taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, pažeidė procesinės teisės normas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas skunde iÅ¡ esmės atkartojo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad teismo iÅ¡vados prieÅ¡taringos ir formalios, teismas nepagrįstai nesutiko apklausti nepilnametį.Atsiliepdama į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovė I.

J. (V.) praÅ¡o Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat grÄ Å¾inti atsakovei 169,20 Lt žyminį mokestį, sumokėtÄ už prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ . Atsiliepime nurodo, kad pareigÄ Ä¯rodyti, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimas neatsirado, teko apeliantui. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos duomenys parodo, jog jis bandė sumažinti įsiskolinimÄ vaikui. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieÅ¡kovo) D. V. apeliacinis skundas netenkintinas. Byloje, be kita ko, sprendžiamas teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Å¡alių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, tinkamo vykdymo klausimas.CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendrų tėvų susitarimu. CK 3.193 straipsnio 1 dalyje, skatinant taikiai spręsti visus Å¡eimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko iÅ¡laikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo bÅ«ti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu bÅ«du ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų iÅ¡laikymu – iÅ¡laikymo dydį, formÄ (periodinėmis įmokomis, konkrečia vienkartine suma ar natÅ«ra), mokėjimo terminus, atsiskaitymo už iÅ¡laikymo panaudojimÄ tvarkÄ ir pan.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 26 d. sprendimu nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ ir patvirtinto Å¡alių paruoÅ¡tÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (1 tomas, 11 b. l.).

Pagal teismo patvirtintÄ sutartį Å¡alys susitarė, kad vaiko tėvas (ieÅ¡kovas) mokės iÅ¡laikymÄ sÅ«nui periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį po 130 Lt iki vaiko pilnametystės, o vaiko motina (atsakovė) gautas lėšas naudos uzufrukto teise (3 sutarties punktas). Pažymėtina, kad iÅ¡laikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis), o priteistÄ iÅ¡laikymÄ , kaip vaiko turtÄ , uzufrukto teise tvarko tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, Å¡iuo atveju – motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).Nors pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos periodinės iÅ¡mokos vaikui, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos iÅ¡mokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikÅ¡ti naujÄ ieÅ¡kinį dėl iÅ¡mokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios.

Taigi tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡laikymas priteistas. Minėta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 26 d. sprendimu buvo nustatyta iÅ¡laikymo prievolė ir jos dydis ir sprendimu nustatyta iÅ¡laikymo prievolė yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CPK 18 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui, todėl apelianto nurodytos aplinkybės dėl virtuvės baldų komplekto įsigijimo, prisidėjimo prie atsakovės studijų iÅ¡laidų, Å¡ios bylos kontekste nėra reikÅ¡mingos.IÅ¡laikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sÄ lygų sudarymas (aprÅ«pinimas bÅ«stu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sÄ lygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nepatvirtino apelianto teiginių, jog Å¡alys vėliau susitarė, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui bus teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (pvz., perkant dviratį, meÅ¡keriojimo įrankius ir pan.), sprendžia, kad ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti, jog jis tinkamai teikė iÅ¡laikymÄ lėšomis netiesiogiai – perduodant iÅ¡laikymo lėšas atsakovei (uzufruktorei), kuri gautÄ turtÄ naudoja vaikui iÅ¡laikyti. Å ių aplinkybių apeliantas neįrodė.Kolegija pažymi, kad tėvų prievolė iÅ¡laikyti savo vaikÄ (vaikus) yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaiko tėvai gyvena kartu ar atskirai, todėl aplinkybė, jog Å¡alys po kurio laiko pradėjo vėl gyventi kartu, nepaneigė apelianto prievolės teismo sprendimu nustatyta tvarka teikti iÅ¡laikymo vaikui.

Dėl įrodinėjimo CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi minėtame straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“.

IeÅ¡kovui teigiant, kad jis tinkamai įvykdė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sÄ lygÄ dėl kasmėnesinio 130 Lt iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui teikimo ir tai, jog Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas kitaip prisidės prie vaiko iÅ¡laikymo, ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ â€“ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . IeÅ¡kovui to neįrodžius, ieÅ¡kinys pagrįstai buvo netenkintas. Dėl įrodymų vertinimo Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami.

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi ieÅ¡kovas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas nuolat tinkamai vykdė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu patvirtinto sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sÄ lygÄ dėl kasmėnesinio 130 Lt iÅ¡laikymo teikimo nepilnamečiam sÅ«nui.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne vienas iÅ¡ teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų nepatvirtino aplinkybių dėl nuolatinio 130 Lt iÅ¡laikymo teikimo apelianto vaikui. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos ir precedentų reikÅ¡mės Apeliantas skundÄ , be kita ko, grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl Å¡ios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-21/2007 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

Minėtoje byloje, prieÅ¡ingai negu Å¡ioje, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tėvo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikÄ vykdymo, teismui patvirtinus Å¡alių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje Å¡alys susitarė dėl vaiko tėvo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikÄ vykdymo tvarkos.Taigi bylų ratio decidendi skiriasi, todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vadovautis Å¡ia kasacinio teismo nutartimi. Dėl vaiko apklausos Apelianto teigimu, teismas, nesutikdamas apklausti nepilnametį sÅ«nų, pažeidė procesinės teisės normas.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto nuomone.Vaiko kaip ieÅ¡kovo dalyvavimo teismo posėdyje klausimas reglamentuojamas CPK 380 straipsnyje, kuriame reikalaujama, kad vaikas tiesiogiai bÅ«tų iÅ¡klausytas bet kuriuo su vaiku susijusiu klausimu, bet esama iÅ¡imčių, kai vaiko nuomonė gali bÅ«ti sužinoma netiesiogiai.

Å ioje normoje nedetalizuota, kaip tai sprendžiama Å¡eimos byloje, kurioje, be kita ko, nagrinėjamas nepilnamečio vaiko reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, kurį jo vardu pareiÅ¡kia vienas iÅ¡ tėvų, turintis tam teisę pagal įstatymÄ ir reikalavimas dėl iÅ¡laikymo prievolės pripažinimo įvykdyta. Atsižvelgiant į tai, kad dėl su nepilnamečiu vaiku susijusiais klausimais įstatyme nurodyta susitarti tėvams, o šį susitarimÄ kontroliuoja ir patvirtina teismas, taip pat į susiklosčiusiÄ praktikÄ , jog ieÅ¡kovai nepilnamečiai vaikai į tokio pobÅ«džio bylas nekviečiami, nėra pagrindo kiekvienu atveju nepilnamečius vaikus bÅ«tinai kviesti dalyvauti teismo posėdžiuose.

Ä®gyvendinant CPK 380 straipsnio nuostatas svarbu gauti ir įvertinti informacijÄ bei nepilnamečio vaiko nuomonę su juo susijusiais klausimais. Nuomonė pareiÅ¡kiama teismui, bet ji gali bÅ«ti pateikiama ir per atstovus – tėvus, globėjus, vaikų teises įgyvendinančias institucijas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas 2013 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje iÅ¡sprendė klausimÄ dėl vaiko apklausos ir Å¡alys buvo įpareigotos suformuluoti ir pateikti klausimus, o Pakruojo rajono savivaldybės administracijos VTAS įpareigotas apklausti vaikÄ , ir tai buvo padaryta (2 tomas, 122–132 b. l.).

Taigi vaikas buvo netiesiogiai apklaustas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apelianto skundo teiginiais.Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė byloje patyrė 2500 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų (1 tomas, 68 b. l., 2 tomas, 7–8, 144–145 b. l.) ir sumokėjo 169,20 Lt žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ (1 tomas, 76 b. l.).

Pirmosios instancijos teismui iÅ¡ dalies patenkinus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį (74,46 proc.), iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei pagrįstai buvo priteista 1861,50 Lt dalis (2500 Lt x 74,46 proc. / 100 proc.) advokato pagalbos iÅ¡laidų ir 125,98 Lt dalis žyminio mokesčio.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo Å¡alis teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Byloje nėra detalizacijos, parodančios, kiek iÅ¡laidų už atsiliepimo į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ patyrė ieÅ¡kovas, ir Å¡ie duomenys raÅ¡tu nepateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingai teismo atmestų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å iaulių apygardos teisme Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovei iÅ¡ apelianto priteistinos 1000 Lt atsiliepimo į skundÄ paruoÅ¡imo iÅ¡laidos (CPK 79 str. 1 d., 98 str. 1 d.).Pažymėtina, kad Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo rekomenduojamo priteisti dydžio, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų 8.11 punktÄ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA (1500 Lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543).

Dėl atsakovės reikalavimų Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenumato galimybės atsiliepime į apeliacinį skundÄ kelti reikalavimų. Nors atsakovė praÅ¡o grÄ Å¾inti jai 169,20 Lt žyminį mokestį, sumokėtÄ už prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ , kolegija pažymi, jog Å¡is klausimas nebuvo sprendžiamas skundžiamu teismo sprendimu ir prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų klausimas buvo iÅ¡spęstas įsiteisėjusia Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi (1 tomas, 71–72 b. l.).

Taigi minėtas klausimas nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako. Be to, skundžiamu sprendimu teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė atsakovei 125,98 Lt dalį žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ .Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. palikti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovei I.

J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                                                         Rasa BartaÅ¡ienė     Vilija Valantienė