d63835ee-d40e-4f30-994d-b2f717c0eaab · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                                                              NUORAÅ AS Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-190/2015                                    Teisėja Aiva Survilienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00594-2014-1                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5.; 2.4.7.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS   NUTARTIS                   2015 m. vasario 13 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Rositos Patackienės,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Mantui JanuÅ¡kevičiui,nuteistojo gynėjui advokatui Juozapui PuÅ¡koriui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. V.

– M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:P. V. – M. pripažintas kaltu įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2014-03-05 iki 2014-11-21.Å iuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas A. K., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu nėra skundžiamas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : P. V. – M. nuteistas už tai, kad jis ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ :P. V. – M. ir A. K. 2014-03-05 apie 22.45 val., prie namo, esančio Savanorių pr. 41, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , panaudodami fizinį smurtÄ užpuolė D. P., t.y. A. K. rankomis suėmus D. P. už kaklo ir pradėjus jį spausti, o P. V. – M. koja sudavus vienÄ smÅ«gį D.

P. į galvÄ , kartu rankomis laikė D. P. už rankų ir kaklo, bei kojomis sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvÄ , deÅ¡inį Å¡onÄ , tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. P. padarė muÅ¡tinę žaizdÄ kaktoje su kaktikaulio deÅ¡inio ančio priekinės sienelės atviru - įspaustiniu lūžiu, kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, nubrozdinimÄ deÅ¡iniame kelyje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip atėmė D. P. galimybę prieÅ¡intis, po ko paėmė ir pagrobė ant žemės muÅ¡imo metu iÅ¡ D.

P. drabužių iÅ¡kritusį nukentėjusiojo telefonÄ ,,Samsung Galaxy Nexus 3“, 600 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam D. P. 600 litų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 185 str., 178 str. 1 d., pritaikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , 10 punktÄ , taip pat BK 18 str. Taipogi praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę ir atidėti jos vykdymÄ remiantis BK 75 str. Be to, nuteistasis praÅ¡o bausmę atlikti laisvės atėmimo vietos ligoninėje.

Apeliantas sutinka padengti dalį pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių, bet nesutinka su 8 000 litų neturtinės žalos atlyginimu.Teigia, kad neturėjo tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ . Pažymi, kad įvykio metu, kai nukentėjusysis pradėjo Å¡aukti pagalbos, jis su A. K. pabėgo, pasiÅ¡alindamas nueistasis pamatė ant žemės gulintį telefonÄ , pagalvojo, kad tai A. K. telefonas ir jį pasiėmė.Nuteistojo teigimu, jis girdi balsus, kurie praÅ¡o jį daryti tam tikrus veiksmus ir todėl, anot nuteistojo, jo veiksmai nėra nusikaltimai.

Pažymi, kad po bausmės paskyrimo, jo psichinė bÅ«klė sutriko dar labiau. Apelianto įsitikinimu, nėra pagrindo remtis vien tik nukentėjusiojo parodymais.Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti.  Nuteistojo P. V. – M. skundas atmestinas.IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl P. V. – M. neteisėtų veiksmų kvalifikavimo, bausmės paskyrimo bei nukentėjusiajam priteistos sumos jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundžiamu nuosprendžiu P. V. – M. pagrįstai nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , o bÅ«tent už tai, kad jis, veikdamas kartu su A. K., panaudodamas fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam D. P. priklausantį, turtÄ . Pažymėtina, kad kvalifikuodamas apelianto neteisėtus veiksmus bei spręsdamas P. V. – M. kaltės klausimÄ , padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas vadovavosi ne tik nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiojo D.

P. parodymais (b. t. 2, b. l. 100), bet ir kitais byloje surinktais įrodymais – liudytojų A. S., M. P., M. A. parodymais (b. t. 2, b. l. 100, 101, 113-114), 2013-03-06 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 772/14 (01) (b. t. 1, b. l. 17-18), 2014-05-19 daiktų apžiÅ«ros protokolu (b. t. 1, b. l. 24-27), 2014-03-06 asmens parodymo atpažinti protokolais (b. t. 1, b. l. 44-47, 48-51), bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita (b. t. 1, b. l. 5). IÅ¡samiai iÅ¡analizavęs Å¡ių įrodymų visumÄ , pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. V.

– M. veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymiai ir kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę už plėšimÄ .Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustačius, jog apeliantas, veikdamas kartu su A. K., rankomis ir kojomis muÅ¡damas nukentėjusįjį padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir pagrobė ant žemės muÅ¡imo metu iÅ¡ D. P. drabužių iÅ¡kritusį nukentėjusiojo telefonÄ , apeliacinio skundo argumentai dėl P. V.

– M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 185 straipsnį (radinio pasisavinimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė) atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad BK 185 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas pasisavino rastÄ lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, kitÄ didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimÄ turtÄ . Taigi Å¡io nusikaltimo dalyku gali bÅ«ti tik beÅ¡eimininkis turtas, turintis mokslinę, istorinę, kultÅ«rinę reikÅ¡mę ar didelę turtinę vertę.

Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pasisavindamas nukentėjusiojo telefonÄ Ä¯vykio vietoje, apeliantas aiÅ¡kiai suvokė, jog Å¡is turtas nėra beÅ¡eimininkis ir savo neteisėtais veiksmais jis nutraukia teisėtÄ Å¡io turto valdymÄ . Nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi siekdami pagrobti svetimÄ turtÄ , kaltininkai panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat praÅ¡o nustatyti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 punkte, taikyti jo atžvilgiu BK 18 straipsnį, suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę ir atidėti jos vykdymÄ .

 BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Norint konstatuoti Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ , bÅ«tina nustatyti du momentus:

1) neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieÅ¡ kaltininkÄ ;

2) kaltininko didelį susijaudinimÄ , kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, Å¡i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iÅ¡ karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kurie gali reikÅ¡tis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtÄ , tyčiojimusi, įžeidimu, Å¡antažu ir pan.

IÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis D. P. bÅ«tų atlikęs prieÅ¡ P. V. – M. kokius nors neteisėtus, provokuojančius ar rizikingus veiksmus, kurie Å¡iam bÅ«tų pagrindas panaudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ . PrieÅ¡ingai, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusįjį D. P. P. V. – M. užpuolė faktiÅ¡kai be jokios dingsties, siekdamas pagrobti iÅ¡ jo svetimÄ turtÄ .

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo aptariamÄ aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis D. P. bÅ«tų atlikęs prieÅ¡ P. V. – M. kokius nors rizikingus ar provokuojančius veiksmus, apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė, kurios nustatymas taip pat sietinas su nukentėjusiojo rizikingu ar provokuojančiu elgesiu.

Apeliantas taip pat praÅ¡o teismo taikyti jo atžvilgiu BK 18 straipsnio nuostatas, nurodydamas girdintis įvairius balsus, kurie liepia jam vienaip ar kitaip elgtis. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnyje iÅ¡skirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis.

Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu bÅ«tini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus iÅ¡raiÅ¡ka baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibÅ«dinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iÅ¡ jų reiÅ¡kia asmens gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimÄ valdyti savo veiksmus. Pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokiÄ bÅ«senÄ , dėl kurios asmuo negali visiÅ¡kai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2008).

Taigi siekiant pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu visų pirma reikia nustatyti psichikos sutrikimų buvimÄ . Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog P. V. – M. bÅ«tų kada nors kreipęsis dėl psichikos sutrikimų į medicinines įstaigas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių nuteistojo P. V. – M. VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, Priklausomybės ligų centro pažymų (b. t. 1, b. l. 135, 136, 137) matyti, kad apeliantas dėl psichikos ligų niekada nesigydė, į psichikos sveikatos ir (ar) priklausomybės ligų kabinetų įskaitas neįraÅ¡ytas.

Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu P. V. – M. davė paaiÅ¡kinimus dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, ryÅ¡liai atsakinėjo į proceso dalyvių klausimus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo abejoti apelianto psichikos sveikata. Tuo pačiu P. V. – M. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pablogėjus jo psichikos bÅ«klei bausmės atlikimo metu, jis visada gali kreiptis į pataisos įstaigos administracijÄ dėl medicininės pagalbos jam suteikimo. Byloje nesant duomenų dėl nuteistojo fizinės ar psichikos sveikatos sutrikimų, teismas neturi pagrindo skirti atlikti jam paskirtÄ bausmę laisvės atėmimo vietų ligoninėje.Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl Å¡velnesnės bausmės apeliantui paskyrimo ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

 BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo iÅ¡vada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo iÅ¡sprendimo turi bÅ«ti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ bÅ«tina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Remiantis Å¡iais ir kitais duomenimis, gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad BK 41 str. 2 d. apibrėžta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta be realaus laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2007, 2K-160/2009). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimÄ apžvalgoje (BK 75str. ir 92str.) nurodyta, kad nors BK 75str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmenims, kuriems jau vienÄ kartÄ buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Å ioje byloje P. V. – M. atžvilgiu nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių jam galėtų bÅ«ti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Å is nuteistasis praeityje buvo 3 kartus teistas dėl tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad apeliantui vienÄ kartÄ jau buvo atidėtas bausmės vykdymas (BK 75 straipsnis), tokiu bÅ«du suteikiant jam galimybę pasitaisyti ir padaryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl savo neteisėto elgesio be realaus bausmės atlikimo, tačiau akivaizdu, kad P. V.

– M. atžvilgiu bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Jis ir toliau tęsė nusikalstamų veikų darymÄ . Kaip jau buvo minėta, laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m. P. V. – M. buvo 3 kartus teistas, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad nuteistasis darydavo nusikaltimus ne atsitiktinai, bet dėl savo antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo įstatyminio pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir manyti, kad bausmės tikslai P. V.

– M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors nuteistasis taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiÅ¡kiai per griežta. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį.

Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ P. V. – M. padarė nepraėjus mėnesiui po jo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neiÅ¡nykus teistumui ir nepanaikinus jo įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.).

Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, P. V. – M. teistumai neigiamai charakterizuoja apeliantÄ bei leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog anksčiau paskirtos bausmės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis dėl savo neteisėto elgesio jokių tinkamų iÅ¡vadų nepadarė.  Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 41 str., bausmės paskirtis, be kita ko, yra ir nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį.

Asmeniui skirtina bausmė turi bÅ«ti proporcinga jo padarytos veikos pavojingumui, kaltininko asmenybei. Ä®vertinęs visas BK 54 str. nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju tokia bausme laikytina reali 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis P. V. – M. apeliaciniame skunde ginčija nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė pripažinti jį civiliniu ieÅ¡kovu byloje dėl 20800 Lt dydžio civilinio ieÅ¡kinio, iÅ¡ kurių 20000 Lt sudarė patirta neturtinė žala (b. t. 1, b.l. 32).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo metu patirtų sužalojimų jam teko ilgai gydytis, jis 3 kartus buvo ligoninėje, patyrė didžiulius skausmus, kaktoje jam buvo praskelta kaukolė, gydėsi porÄ mėnesių. Nukentėjusysis pažymėjo, jog yra lengvosios atletikos sportininkas, tačiau dėl patirtų sužalojimų negalėjo treniruotis, praleido čempionatÄ , jam iÅ¡liko baimė, skausmus jautė 2-3 savaites, negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos (b. t. 2, b. l. 100).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo D. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ , mano, kad nukentėjusiajam iÅ¡ kaltų asmenų priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų.

Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, neturtinė žala buvo priteista dėl nukentėjusiojo D. P. patirto sužalojimo pobÅ«džio ir liekamųjų reiÅ¡kinių – didžioji dalis smÅ«gių buvo suduota į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ (galvÄ ), buvo praskelta kaukolė, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo priverstas palikti sportininko karjerÄ , gydėsi stacionare, patyrė fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Å ias aplinkybes patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatyta, kad D.

P. buvo padaryta muÅ¡tinė žaizda su kaktikaulio deÅ¡inio ančio priekinės sienelės atviru – įspaustiniu lūžiu, kraujosruva deÅ¡inio smilkinio srityje, nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva deÅ¡inėje alkÅ«nėje, nubrozdinimas deÅ¡iniame kelyje (b. t. 1, b. l. 17-18). Konstatuotina, kad apylinkės teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. numatytais kriterijais, nagrinėjamoje byloje nustatė tinkamÄ Â atlygintinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija,n u t a r ė: nuteistojo P. V.

– M. skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                   Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                       Leonarda Gurevičienė                                                                                                                                     Rosita Patackienė NuoraÅ¡as tikras