d6369caa-e858-4109-a03e-0f32f0d842b5 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                     Baudžiamoji

byla Nr. 1A-39/2010

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.2.;

                                                                                     1.1.6.3.;

1.2.25.1.; 2.1.6.2.; 2.1.12.2.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus,

teisėjų: Albino Bielskio, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam B. G.,

gynėjai advokatei Violetai Mikutavičienei,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo

2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymÄ . – laisvės atėmimo bausme septyneriems metams;

- už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ â€“ 60 parų areÅ¡to bausme.

Remiantis BK

63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu. ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir B. G. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš B. G. nukentėjusiajai D. R. priteista 39

000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti ir Valstybinei ligonių kasai 7 170,44 Lt D. R. gydymo išlaidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

B. G. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogui.

Kaltinamasis B. G. 2008 m. balandžio 26 d. 15 val. 4 min. kelyje Klaipėda–Liepoja 7 km 600 m, Aukštakiemio kaimo teritorijoje, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“,

valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ T. Å . vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 64, 171,

173 punktų reikalavimus, galiojusius iki 2008 m. rugsėjo 1 d., t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ar visiÅ¡kai nesustabdė transporto priemonės arba neapvažiavo kliÅ«ties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas pagrindiniu keliu susidÅ«rė su priekyje važiavusiu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. C.. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Volkswagen Golf'“ keleivės P. M. sveikata.

Be to, B. G. 2008 m. spalio 6 d., apie 23 val., prie kelio ženklo „Baubliai“, Baublių kaime, Kretingos rajone, dėl asmeninių paskatų, reikÅ¡damas sugyventinei D. R. priekaiÅ¡tus dėl jos elgesio, iÅ¡lipo iÅ¡ taksi automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priėjo prie minėtame automobilyje priekinėje vairuotojo pusėje sėdinčios neįgaliosios D. R. ir smogė jai deÅ¡inės rankos kumščiu ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , iÅ¡ kurių vienÄ smÅ«gį į nosį, vienÄ smÅ«gį į apatinę lÅ«pÄ , ir ne mažiau kaip tris smÅ«gius į galvÄ , padarydamas

D. R. daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, nosies kaulų lūžį, apatinės lÅ«pos vidinio pavirÅ¡iaus muÅ¡tinę žaizdÄ , abipusį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sukrėtimÄ â€“ sumuÅ¡imÄ , tai yra padarė nukentėjusiajai D.

R. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuteistasis B. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti dalį Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, ir jį iÅ¡teisinti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . PriteistÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuteistasis taip pat praÅ¡o pakeisti dalį Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 60 parų areÅ¡to: taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas tvirtina, kad nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, nes nuosprendis pagrįstas prielaidomis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, nuteistojo manymu, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi melagingais nukentėjusios D. R., bei liudytojų jos dukters A. R. ir motinos R. G. parodymais. Nukentėjusioji ir nurodyti liudytojai yra

suinteresuoti bylos baigtimi, nes apeliantas išsiskyrė su sugyventine D. R., todėl ji su savo šeima jam keršija. Liudytojų

parodymus, kurie patvirtino kitas bylos aplinkybes, teismas be jokio pagrindo atmetė.

Teismas nuosprendyje neteisingai nurodo: "kaltinamasis B. G. 2008-10-06, apie 23 val. prie kelio ženklo "Baubliai", Baublių k., Kretingos r. dėl asmeninių paskatų, reikÅ¡damas sugyventinei D. R. priekaiÅ¡tus dėl jos elgesio ir t. t". D. R. nėra apelianto sugyventinė, nes jie senai negyvena kartu ir yra iÅ¡siskyrę, nuteistasis teigia gyvenantis su kita moterimi, todėl teismas neteisingai įvardija nukentėjusiÄ jÄ nuteistojo sugyventine. Apeliantas tvirtina, kad D. R. jokių priekaiÅ¡tų nereiÅ¡kė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. 2008 m. spalio 6 d. buvo visiškai girta. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja

N. Z., Ž. B., tÄ pripažino ir pati D. R., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo pirmo laipsnio girtumo. MinėtÄ dienÄ vėlai vakare B. G. paskambino buvusi sugyventinė D. R., praÅ¡ydama atvažiuoti į JokÅ«bavo k., Kretingos r. kur ji Å¡ventė draugės gimimo dienÄ ir parvežti jÄ Ä¯ namus. Apeliantas tÄ dienÄ dirbo taksi vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini) “ ir

pagal iÅ¡kvietimÄ privalėjo važiuoti. Jam atvykus į vietÄ , jis rado girtÄ D. R. ir kitus ten esančius žmones. Atvykęs į JokÅ«bavo k.

jokio triukšmo jis nekėlė, o tik papriekaištavo D. R., jog ji tiek prisigėrė, kad negali sugrįžti į namus. D. R. supyko,

B. G. išvadino nešvankiais žodžiais. Apeliantas išėjo į

kiemÄ ir netrukus jam iÅ¡ paskos išėjo nukentėjusioji. Bevažiuojant į namus D. R. paprašė sustoti. Automobiliui sustojus D.

R. negalėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir belipdama pargriuvo ant žemės. Norėdama atsistoti užsikabino rankomis už automobilio durelių, tačiau neiÅ¡silaikiusi krito. Ä® automobilio dureles susižalojo veidÄ , prakirto lÅ«pÄ ir pradėjo bėgti kraujas. Po to, virto į griovį. Besivoliodama apsidraskė veidÄ Ä¯ įvairius žolių stabarus. Tuo momentu B. G. teigia sėdėjęs automobilyje ir net iÅ¡ jo nebuvo iÅ¡lipęs. Palaukęs kelias minutes ir nesulaukęs jos ateinant, apeliantas teigia iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir pamatęs jÄ parkritusiÄ , beveik miegančiÄ . Jis liepė jai keltis, bet ji atsakė „leisk pamiegoti“. Nuteistasis teigia, kad suėmė jÄ už pažastų, atitempė prie automobilio ir įtraukė jÄ ant galinės sėdynės. Apeliantas mano, kad kai jis tempė D. R. į automobilį, ji galėjo pati galvÄ susižeisti. Tačiau jis jos nemušė. Nuosprendyje nurodoma, kad apelianto rankos buvo kruvinos. Å ios aplinkybės nuteistasis teigia neneigęs, nes ji buvo persiskėlusi lÅ«pÄ Ä¯ automobilio dureles ir bėgo kraujas, todėl jis, tempdamas jÄ Ä¯ automobilį, galėjo iÅ¡sitepti krauju.

Nukentėjusios D. R. duoti parodymai parengtinio tyrimo metu ir teisme yra dviprasmiški, nenuoseklūs ir prieštaringi. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji buvo girta ir nieko nebeprisimena.

Teismo medicinos ekspertas papildomoje išvadoje konstatuoja, kad padaryti nukentėjusiai sužalojimai nebūdingi griuvimui, todėl, kad nebuvo sužalojimų galūnėse (kelių, alkūnių, plaštakų srityje, kurie yra būdingi griuvimui). Su šia eksperto išvada, apelianto manymu, sutikti negalima. Reikalinga atsižvelgti į tai, kad įvykis vyko spalio mėnesį, jau buvo šaltas oras, D. R. buvo apsirengusi šiltesniais drabužiais - striuke, su kojinėmis, ilgomis kelnėmis ir krisdama negalėjo susižaloti kelių, alkūnių, o krisdama susižalojo tas vietas, kurios nebuvo uždengtos drabužiais.

Iš eksperto išvados neaišku, kokiu būdu ir kas padarė nukentėjusiai D. R. nubrozdinimus veide. Nuteistasis mano, kad daugybiniai

nubrozdinimai nukentėjusios veide buvo padaryti jai griūvant ant griovio krašto, į augančius įvairių sausų žolių stabarus. Šių klausimų išsiaiškinti nebuvo galimybės, nes teismo posėdyje nedalyvavo teismo medicinos ekspertas. Be

to, teismo med. eksperto išvadoje visiškai nepagrįstai nurodyta, kad D. R. kraujyje alkoholio nerasta. Neabejotinais įrodymais ir

pačios nukentėjusios parodymais įrodyta, kad ji vartojo degtinę, buvo girta.

Nukentėjusios aiÅ¡kinimas, kad apeliantui atvykus į gimtadienį, kitų žmonių akivaizdoje jis smurtavo, vadino neÅ¡vankiais žodžiais yra paneigtas. Nuteistasis teigia, kad jei jis bÅ«tų naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , ji galimai bÅ«tų su juo nevažiavusi, bijojusi jo. Nieks nevertė jos sėsti į automobilį. Kad B. G. nesmurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ patvirtino liudytojas Ž. B.. Nuosprendyje neteisingai

nurodyti liudytojos N. Z. parodymai, kur teigiama: „N. Z. patvirtino nukentėjusios parodymus, kad kaltinamasis

atvažiavo agresyviai nusiteikęs, puolė D. R., jie barėsi“. Tokių parodymų liudytoja Z. nei parengtinio tyrimo metu,

nei teisminio posėdžio metu nedavė. Ji nurodė, kad: „atvykus G., jis su R. susiginčijo, dėl ko susipyko nežinau ir ji jiems

pasakiusi: išsiaiškinsit namuose“. Todėl nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad „kaltinamasis atvažiavo agresyviai nusiteikęs, puolė D. R.“ neatitinka tikrovės.

Teismo nuosprendyje teigiama: „parodymų patikrinimu vietoje nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis parodė skirtingas vietas, kur buvo sustojęs automobilis“. Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusios parodymais tikėti negalima, nes buvo tamsus paros metas, nukentėjusioji buvo girta ir snaudė važiuodama automobilyje, savaime suprantama, kad ji negalėjo suvokti kokioje vietovėje sustojo automobilis. B. G. buvo blaivus, todėl parodymų patikrinimo vietoje nurodė tikrÄ sias bylos aplinkybes. IÅ¡ byloje

esančios fotolentelės Nr. 3 matyti, kad toje vietoje, kur buvo nukritusi D. R., yra nuokalnė ir toliau dirvoje įvairi sustabarėjusi

aukšta žolė, žemės grumstai į kuriuos galėjo nukentėjusioji susižaloti.

Apeliantas nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepilnai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, patikėjo neblaivios nukentėjusios ir jos Å¡eimos narių parodymais, paskyrė nuteistajam labai griežtÄ bausmę už nusikaltimÄ , kurio jis teigia nepadaręs. Kadangi jis yra nekaltas - civilinis ieÅ¡kinys yra priteistas nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, iÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iÅ¡samiai juos iÅ¡analizavęs teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės sunkiai sutrikdžius sveikatÄ nukentėjusiajai D. R., padarytos įvertinus iÅ¡tirtus įrodymus. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis, tuo pačiu savo gynybinę versijÄ pagrįsdamas tik subjektyviu tų pačių įrodymų vertinimu, prieÅ¡taraujančiu objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindas teigti, kad apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl aukščiau paminėtos nusikalstamos veikos padarymo. Kolegijos nuomone, B. G. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , patvirtinta byloje iÅ¡tirtais, iÅ¡analizuotais bei įvertintais įrodymais, o ne prielaidomis, kaip tai deklaratyviai teigiama apeliaciniame skunde.

Nesutikdamas su teismo nuosprendžio iÅ¡vadomis dėl jo kaltės apeliantas savo skunde iÅ¡dėstė tÄ pačiÄ Ä¯vykio aplinkybių versijÄ , kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. kad nukentėjusioji D. R. bÅ«k tai susižalojo griuvinėdama dėl girtumo. Å ie nuteistojo teiginiai pirmosios instancijos teisme iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti, įvertinti ir atmesti, nes jie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje iÅ¡tirtiems įrodymams.

Nukentėjusioji

D. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, kad įvykio vakarÄ jÄ sumušė, suduodamas smÅ«gius, kumščiais į veidÄ , bÅ«tent

nuteistasis B. G., veždamas jÄ Ä¯ namus iÅ¡ bendradarbės N. Z. namų, kuriuose buvo Å¡venčiamas pastarosios gimtadienis.

Savo parodymus D. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatoje su B. G., o taip pat ir pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojais apklaustos jos dukros A. R.,

J. V. bei motina R. G., kurios matė į namus atvežtÄ sumuÅ¡tÄ nukentėjusiÄ jÄ D. R.. Minėtos liudytojos patvirtino, kad pati nukentėjusioji joms patvirtino, kad jÄ sumušė bÅ«tent B. G., veždamas taksi automobiliu į namus, sustojęs prie kelio ženklo ,,Baubliai“. Liudytoja A. R. nurodė dar konkretesnes motinos sužalojimo aplinkybes, nes bÅ«tent ji įvykio vakarÄ telefonu kalbėjosi su pačiu B. G..

Nors nuteistasis

B. G. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusioji ir minėtos liudytojos, t. y. D. R. dukros bei jos motina, duodamos kaltinančius parodymus jį apkalbėjo iš keršto, nes jis išsiskyrė su buvusia sugyventine D. R., tačiau netikėti nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymais teismui nebuvo pagrindo, nes jie patvirtinami ir kitais objektyviais įrodymais.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose konstatuota, kad daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosrÅ«vos, nosies kaulų lūžis, apatinės lÅ«pos vidinio pavirÅ¡iaus muÅ¡tinė žaizda, abipusis kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimas-sumuÅ¡imas gavosi sumuÅ¡us nukentėjusiosios D. R. galvÄ -veidÄ bukais daiktais ir, kad minėti patirti galvos sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui ant kieto pagrindo, todėl, kad galvos-veido sužalojimai daugybiniai ir įvairios lokalizacijos, iÅ¡sidėstę skirtingose vietose bei plokÅ¡tumose ir t. t.

Akivaizdu, kad specialisto iÅ¡vada iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiosios D. R. nurodytomis jos sužalojimo aplinkybėmis, tuo pačiu ir aukščiau minėtų liudytojų parodymais bei pilnai paneigia nuteistojo versijÄ , kad D. R. minėtus sužalojimus galėjo pasidaryti pati, lipdama iÅ¡ automobilio ir pargriuvusi ant užpakalio bei nusiridenusi į griovį. Nors apeliantas abejoja ir minėtomis teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, tačiau jokių objektyvių duomenų, dėl kurių bÅ«tų galima suabejoti minėtomis iÅ¡vadomis, apeliantas nepateikia, tokių duomenų nėra ir byloje. Tikint nuteistojo versija, kad D. R. daugybinius galvos-veido sužalojimus pasidarė pati griuvinėdama, tai akivaizdu, kad tokiu atveju daugelyje jos kÅ«no vietų turėjo užsifiksuoti ir kitokie kÅ«no sužalojimai, t. y. sumuÅ¡imai, nubrozdinimai, kraujosruvos ir pan., tačiau objektyviai kÅ«no sužalojimai padaryti tik veido-galvos srityje, kas, kolegijos nuomone, bÅ«dinga bÅ«tent smÅ«gių sudavimui kumščiais, t. y. atitinka toms sužalojimo aplinkybėms, kurias ir nurodė pati nukentėjusioji.

Kolegijos

nuomone, apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad nukentėjusiosios D. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra

dviprasmiÅ¡ki, nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi, yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, nes faktiÅ¡kai nukentėjusioji iÅ¡ pat pradžių vienodai ir nuosekliai parodė, kad įvykio vakarÄ jÄ sumušė kumščiais bÅ«tent B. G.. Kitokių nukentėjusiosios parodymų, kurie esminiai skirtųsi nuo Å¡ių jos nurodytų sužalojimo aplinkybių, byloje nėra. Tas pats pasakytina ir apie apelianto teiginį, jog nukentėjusioji įvykio vakarÄ buvo girta ir nieko neprisimena. Kaip seka iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, ji neneigia įvykio vakarÄ bendradarbės gimtadienyje vartojusi alkoholinius gėrimus, tačiau saikingai dėl sveikatos problemų. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kad nukentėjusioji įvykio vakarÄ bÅ«tų buvusi stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, byloje nėra. To nepatvirtino ir

gimtadienio vakarėlyje dalyvavę liudytojai N. Z. bei Ž. B.. Kolegijos nuomone, apelianto teiginį apie tai, kad

nukentėjusioji susižalojo griuvinėdama, būdama stipriai girta, paneigia ir ta aplinkybė, kad praėjus po įvykio apie 15-16 valandų, pristačius D.

R. į ligoninę, jos kraujyje alkoholio nerasta. Akivaizdu, jeigu nukentėjusioji sužalojimo metu bÅ«tų buvusi stipriai girta, kaip tai teigia apeliantas, tai praėjus nurodytam laiko tarpui po sužalojimų, pristačius jÄ Ä¯ ligoninę alkoholio koncentracija kraujuje dar bÅ«tų iÅ¡likusi.

Atmestinas

apeliacinio skundo teiginys, kad nuosprendyje neteisingai nurodyti liudytojos N. Z. parodymai apie tai, kad būk tai apeliantas įvykio

vakarÄ Ä¯ jos namus, kuriuose buvo Å¡venčiamas gimtadienis, atvažiavo agresyviai nusiteikęs, puolė D. R., jie tarpusavyje barėsi ir pan. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bÅ«k tai tokių parodymų liudytoja teisme

nedavė. Kaip seka iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų liudytojos N. Z. parodymų, ji parodė, kad į vidų užėjęs B.

G. pradėjo šaukti ant D. R.. Liudytoja patvirtino

liepusi apeliantui nesibarti, nekelti triukšmo, B. G. ir D. R. nesimušė, vakarėlyje buvę vyrai juos skyrė tam, kad B. G. nepultų ant D. R..

Kolegijos nuomone, netikėti Å¡iais liudytojos parodymais teismui nebuvo pagrindo. Liudytojos parodymų užraÅ¡ymo teisingumas protokole taip pat nekelia abejonių, įstatymo nustatyta tvarka jokių pastabų dėl liudytojos duotų parodymų užraÅ¡ymo teisingumo nebuvo pateikta, todėl teismo iÅ¡vada, kad B. G. į vakarėlį atvažiavo agresyviai nusiteikęs, puolė D. R., jie barėsi, yra teisinga, nes ji patvirtinama minėtos liudytojos parodymais teisme. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji D. R. niekuomet ir neteigė, kad B. G. bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ jÄ dar esant vakarėlyje pas liudytojÄ N. Z. namuose.

Ta aplinkybė, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nukentėjusioji D. R. įvardinta kaip nuteistojo B. G. sugyventinė, nors faktiÅ¡kai įvykio dienÄ jie jau nebegyveno kartu, jokios esminės įtakos neturi sprendžiant apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ , nuteistojo kaltei bei skirtai bausmei.

Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 2 p., nes Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojantys požymiai objektyviai nustatyti iÅ¡tirtomis bylos aplinkybėmis.

Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, teismas, spręsdamas skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio klausimÄ , nurodė iÅ¡samius motyvus, atitinkančius BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatyta, kad už tokiÄ veikÄ kaltininkas gali bÅ«ti baudžiamas laisvės atėmimu nuo dviejų iki dvylikos metų, todėl B. G. paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta individualizuota bausmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. numatytoms bausmės paskirties nuostatoms.

Taikyti BK 38 str. nuostatas ir apeliantÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 str. 1 d. numatytos veikos padarymo, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo, nes B. G. nepraėjus vieneriems metams padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d. 2 p.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 32 6str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

           nuteistojo B. G. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Jonas

Algimantas Venckus

Teisėjai                                                                                               Linas

Šiukšta

                                                                                                           Albinas

BielskisÂ

                                 Â