Legislator Case Law & Legislation
d6355b8c-e205-493f-b161-88804f0cf80c AI generated

d6355b8c-e205-493f-b161-88804f0cf80c · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d6355b8c-e205-493f-b161-88804f0cf80c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Byla Nr. 1S-106-579/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Limo Å iukÅ¡tos, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Dianos ViÅ¡inskienės skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimas dėl nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

d6355b8c-e205-493f-b161-88804f0cf80c · Lietuvos apeliacinis teismas: daroma pažanga nėra akivaizdi ir sudaranti pagrindÄ nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 7. Nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė Diana ViÅ¡inskienė skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 7.1.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. 1S-106-579/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Limo Å iukÅ¡tos, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Dianos ViÅ¡inskienės skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimas dėl nuteistajam V.

B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, nuteistojo asmens byla ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalyje ir 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje ir 105 straipsnio 8 punkte, 206 straipsnyje, 278 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalimis, V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime.

2. V. B. nuteistas už tai, kad: 2.1. Veikdamas kartu su I. K., A. D. (A. D.), V. P. grupėje iÅ¡ anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, siekdami užvaldyti svetimÄ turtÄ stambiu mastu, 1998 m. sausio mėnesį susitarė užpulti R. M., įsibraunant į jo gyvenamÄ sias patalpas, ir 1998 m. sausio 17 d., apie 13 val., plėšimo bÅ«du užvaldė R. M. 23 100 Lt bendros vertės turtÄ bei pasikėsino užvaldyti R. M. turtÄ stambiu mastu – bendros vidutinės 5 087 585 Lt vertės. 2.2.

Veikdamas kartu su I. K., A. D. (A. D.), V. P. grupėje iÅ¡ anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, 1998 m. gegužės mėnesį susitarė įsibrauti į G. D. gyvenamÄ sias patalpas ir slapta pagrobti jo turtÄ stambiu mastu, po to 1998 m. gegužės 16 d. vakare įsibrovus į G. D. gyvenamÄ sias patalpas, slapta, pakartotinai, pagrobė svetimÄ â€“ G. D. turtÄ stambiu mastu – bendros 266 220 Lt vertės. 2.3. Veikdamas kartu su I. K., A. D. (A. D.), padedant V. P., veikdami dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, grupėje iÅ¡ anksto susitarusių asmenų, V.

B. organizavus, 1998 m. birželio mėnesį susitarė tyčia nužudyti R. M. ir pakartotinai užvaldyti jo turtÄ stambiu mastu, po to 1998 m. birželio 30 d. įsibrovė į R. M. gyvenamÄ sias patalpas ir pakartotinai užvaldė jo turtÄ stambiu mastu – bendros 5 064 485 Lt vertės bei 1998 m. liepos 1 d. tyčia nužudė R. M. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. 2.4. Siekdamas sudaryti apgaulingÄ regimybę apie tariamai savarankiÅ¡kÄ R. M. iÅ¡vykimÄ ir taip siekdamas nuslėpti tyčinį jo nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, 1998 m. birželio 30 d.

– liepos 2 d. laikotarpiu iÅ¡ R. M. gyvenamosios vietos pagrobė R. M. asmeninius dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ . 2.5. Siekdamas sunaikinti daiktinius padaryto nusikaltimo – R. M. tyčinio nužudymo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – įrodymus, 1998 m. liepos 1 d. – liepos 3 d., 1999 m. sausio 5 d. – kovo 18 d. laikotarpiu tyčia sunaikino ir sužalojo svetimÄ â€“ R. M. turtÄ â€“ nenustatytose vietose sulaužė, iÅ¡mesdamas vertybes, turinčias didelę istorinę-kultÅ«rinę reikÅ¡mę, Å¡iais veiksmais padarydamas didelę turtinę 61 750 Lt žalÄ . 2.6.

BÅ«damas suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-025-98 Kauno apygardos teismo 1999 m. kovo 23 d. nutarties pagrindu, 1999 m. balandžio 16 d. apie 19.40–20 val., vežant į areÅ¡tinę-daboklę, atsidarė užrakintų automobilio durelių langÄ ir pabėgo iÅ¡ sulaikymo vietos.

3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi, V. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iÅ¡ 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies, 271 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 4 dalies ir 105 straipsnio 8 punkto, 278 straipsnio 2 dalies į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės, paskirtos už nurodytas perkvalifikuotas veikas, ir bausmės, paskirtos pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodekso 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo bÅ«du bei V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime.

4. Nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. kovo 18 d.

5. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

6. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi netenkino PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , nuteistojo V. B. elgesį bausmės atlikimo metu ir pakartotino nusikalstamo elgesio rizikÄ , konstatavo, jog V.

B. daroma pažanga nėra akivaizdi ir sudaranti pagrindÄ nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 7. Nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė Diana ViÅ¡inskienė skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 7.1.

Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties iÅ¡vadomis, kurios, skundo autorių teigimu, yra nepagrįstos ir neatitinka bylos medžiagos. Taip pat skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kad net ir baisiausius nusikaltimus įvykdę asmenys vis tiek iÅ¡saugo savo esminį žmogiÅ¡kumÄ ir gebėjimÄ keistis. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie iÅ¡saugo teisę turėti viltį, kad vienÄ dienÄ jie iÅ¡pirks savo kaltes <...>, siekiant užtikrinti tinkamÄ nuteistojo iki gyvos galvos pokyčių ir pažangos siekiant reabilitacijos įvertinimÄ , kad ir kokie akivaizdÅ«s jie bÅ«tų, peržiÅ«rÄ turėtų atlikti arba vykdomosios valdžios institucija, pateikdama motyvus, arba teismas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokių savivalės požymių (MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13, 72824/13, 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas), be to, nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę (Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 66069/09, 130/10, 3896/10, 2013 m. liepos 9 d. sprendimas). 7.2.

Skunde teigiama, kad apygardos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis V. B. nepasiekė pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra nepagrįsta. Dar 2016 m. vasario 9 d. pagal OASys metodikÄ atlikto vertinimo metu nuteistajam V. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (53 balai), 2019 m. gegužės 31 d. vertinimo rezultatas sudarė 51 balÄ , o 2020 m. rugpjūčio 7 d. vertinimo metu nustatytas rizikos balų skaičius sumažėjo iki 46, kas taip pat atitiko vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Taigi, pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi. Nors 2021 m. lapkričio 19 d. nuteistajam V. B. atlikus elgesio rizikos vertinimÄ vėlgi nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, bet vertinime nebuvo nurodytas konkretus rizikos balų skaičius. Tačiau vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ atsižvelgtina į tai, kad V. B. yra aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesÄ , vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose, per 2020–2021 metus gavo daugiau nei 10 diplomų ir padėkų už gerai atliktus darbus, už dalyvavimÄ viktorinose, konkursuose ir Å¡ventėse, 10 kartų dalyvavo pozityvaus užimtumo seminaruose-diskusijose, nuo 2021 m. vasario 15 d. yra antrojo sektoriaus tarybos pirmininkės pavaduotojas, o 2021 m. kovo–birželio mėnesiais lankė ir sėkmingai baigė net 12 užsiėmimų ir modulių skirtų asmens įgÅ«džių stiprinimui.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. B. aktyviai keičia savo mÄ stymÄ ir elgesį, tinkamai vykdo individualų socialinės reabilitacijos planÄ , kas sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nepaisant pensinio amžiaus V. B. nuo 2020 m. gruodžio 1 d. dirba, tai irgi pagrindžia nuteistojo sumažėjusiÄ nusikalstamo elgesio rizikÄ ir realų nusiteikimÄ bei pasiruoÅ¡imÄ grįžti į visuomenę. 7.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal OASys metodikÄ , žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ atitinka vertinimo metu nustatyta iki 40 balų suma, o vidutinę rizikÄ â€“ 41–99 balų suma.

Kadangi nuteistojo V. B. atveju konkreti balų suma nurodyta nebuvo, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, rodančias V. B. aiÅ¡kiÄ pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. atlikto vertinimo, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudarė 46 balų suma, t. y. tik nežymiai virÅ¡ijanti vidutinės rizikos žemutinę ribÄ , todėl nėra pagrindo kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, jog nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal balų sumÄ iÅ¡ tikrųjų atitinka vidutinę.

Å iai abejonei paÅ¡alinti bÅ«tina atlikti pakartotinį nuteistojo elgesio rizikos vertinimÄ , nurodant tiksliÄ rizikos balų sumÄ . 7.4. Nuteistojo ir jo gynėjos nuomone, V. B. vidinę motyvacijÄ , teigiamÄ elgesio pokytį, norÄ pasitaisyti, norÄ grįžti į visuomenę ir bÅ«ti jos pilnaverte dalimi iliustruoja nuteistojo padarytų nuobaudų ir jam paskirtų paskatinimų santykis. Iki 2016 m. vasario 5 d. (kai buvo perkeltas į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ ) V. B. padarė aÅ¡tuonis pažeidimus, o buvo paskatintas penkis kartus.

Tuo tarpu jau perkeltas į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ jis padarė tik du pažeidimus, iÅ¡ kurių paskutinį dar 2018 m. spalio 24 d., o buvo paskatintas net keturiolika kartų. Tačiau nagrinėdamas teikimÄ Kauno apygardos teismas selektyviai akcentavo tik V. B. per visÄ bausmės laikotarpį padarytus pažeidimus ir gautas nuobaudas, neatsižvelgdamas į nuteistojo elgesio dinamikÄ , galiojančių nuobaudų nebuvimÄ . 7.5. Be to, Kauno apygardos teismas nepateikė pasiÅ«lymų, kokių papildomų priemonių nuteistasis V.

B. turi imtis, kad bÅ«tų galima svarstyti apie jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. 7.6. Skunde taip pat nurodoma, kad ypatingai didelį dėmesį pozityvaus užimtumo veikloms V. B. pradėjo rodyti priėmus BK 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymÄ , kuriuo buvo įtvirtintas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę institutas. Nuteistasis suprato, kad tik iÅ¡skirtinai teigiamas elgesys, darbas, vidinė motyvacija pasitaisyti, gebėjimas pripažinti padarytas klaidas suteikia galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę, vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. 7.7.

Skunde akcentuojama ir tai, kad jau po skundžiamos nutarties priėmimo iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo buvo gauta informacija, jog baudžiamojoje byloje nukentėjusiesiems L. K. ir G. D. iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai buvo grÄ Å¾inti Vilniaus apygardos teismui bei kad nėra jokių duomenų apie Å¡ių vykdomųjų raÅ¡tų pagrindu Å¡iuo metu vykdomas bylas. Nors po nukentėjusiosios L. K. mirties jos teisių perėmėjui A. K. 2014 m. kovo 31 d. buvo iÅ¡siųstas vykdomasis raÅ¡tas, bet apie A. K. kaip iÅ¡ieÅ¡kotojÄ antstolių informacinėje sistemoje jokios informacijos nėra.

Anot skundo autorių, šiuo metu jau yra suėję vykdomųjų raštų pateikimo senaties terminai, todėl vykdomosios bylos pagal vykdomuosius raštus, išsiųstus 2001 m. vasario 19 d. ir 2014 m. kovo 31 d., negalės būti pradėtos ir antstoliai neturės galimybės išieškoti civiliniu ieškiniu priteistos pinigų sumos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-616/2019). Nuteistasis V.

B. šiuo metu dirba, todėl turėtų galimybę dalimis atlyginti civilinį ieškinį, bet nežino jokių rekvizitų, kur siųsti pinigus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes negalima kategoriškai konstatuoti, kad tik dėl nuteistojo V. B. veiksmų nėra atlygintas ar iš dalies atlygintas civilinis ieškinys, kadangi nukentėjusieji per daugiau nei 20 metų iš esmės nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų, susijusių su priteisto civilinio ieškinio atlyginimu. 7.8. Be kita ko, nuteistajam V.

B. pakeitus laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuoto laisvės atėmimo bausmę bei suėjus bausmės atlikimo laikui ir nuteistÄ jį iÅ¡leidus į laisvę, V. B. turės ne tik gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet ir galimybę dirbti. Tai patvirtina byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 10 d. pažyma ir E. B. 2021 m. lapkričio 23 d. pareiÅ¡kimas.

8. Atsiliepimų į nuteistojo V. B. ir gynėjos advokatės Dianos ViÅ¡inskienės skundÄ negauta. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas 9. IÅ¡analizavusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimo nagrinėjimo medžiagÄ , nuteistojo asmens bylÄ , skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su V. B. ir jo gynėjos skundo argumentais ir papildomai pateiktais paaiÅ¡kinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, netenkindamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimo dėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bÅ«tent įgyvendinant skunde cituojamo EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ nuostatas dėl bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme instituto įtvirtinimo nacionalinėje teisėje, atitinkamomis nuostatomis ir buvo papildyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir BK. BVK 1671 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Atitinkamai BK 51 straipsnio nuostatų pakeitimais įtvirtinti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

11. Ä®statyminis reguliavimas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sÄ lygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė Å¡velnintina, jeigu Å¡is asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę.

Nustatydamas bausmės pakeitimo sÄ lygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismÄ Ä¯vertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad toks asmuo, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartÄ nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje.

Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ atskleidžiančius duomenis, požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, bÅ«tina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

12. Nuteistasis V. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Visgi, kaip jau minėta, vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka , kad bÅ«tų pagrindas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, iÅ¡ esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

Tokios pačios pozicijos laikomasi ir EŽTT jurisprudencijoje, kurioje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

13. AukÅ¡tesniajam teismui pateikta medžiaga patvirtina skundo teiginius, jog V. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, buvo ne kartÄ paskatintas, įsidarbino ir Å¡iuo metu dirba. Tačiau Å¡ioms aplinkybėms negalima suteikti iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikÅ¡mingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumÄ apibÅ«dinančių, aplinkybių.

14. Viena iÅ¡ įstatyme numatytų aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio rizikÄ remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodikÄ . V. B. 2021 m. gruodžio 31 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 62-7726 (toliau – ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei (asmens bylos 5 t. 2 d., b. l. 65–68).

Pagal OASys metodikÄ vidutinės rizikos ribos nuo 41 iki 99 balų. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens bylos, ankstesnių vertinimų metu V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat atitiko vidutinę: 2016 m. vasario 9 d. – 53 balai, 2019 m. gegužės 31 d. – 51 balas, 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 46 balai. Skunde teisingai nurodyta, kad nei skundžiamoje nutartyje, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nėra nurodytas tikslus V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudarančių balų skaičius, tačiau susipažinus su nuteistojo asmens byloje esančia 2021 m. lapkričio 19 d.

V. B. vertinimo pagal OASys metodikÄ anketa, matyti, kad bendrÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ atspindinčių balų sumÄ sudaro 43 balai. Lyginant su ankstesniu 2020 m. rugpjūčio 7 d. vertinimu sumažėjo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 3 balais, o nuo pirminio vertinimo – 10 balų. Kaip ir ankstesnių tyrimų metu 20 balų sudaro statiniai veiksniai, t. y. nuteistojo padarytų teisės pažeidimų įvertinimas, kurių V. B. negali sumažinti. Likusį balų skaičių – 23 balus nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl Å¡iuo atveju itin svarbi bÅ«tent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

Pastebėtina, kad lyginant su ankstesniu vertinimu 2 balais (nuo 4 iki 2 balų) buvo sumažinta balų suma, skirta įvertinus rizikos veiksnį „IÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, taip pat 5 balais (nuo 15 iki 10 balų) sumažinta balų suma, skirta už įvertintÄ rizikos veiksnį „Gyvenimo stilius ir draugai“, iÅ¡nyko (nuo 1 iki 0 balų) rizikos veiksnys „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, nepakito rizikos veiksnio „MÄ stymas ir elgesys“ vertinimas (4 balai), bet 3 balais (nuo 2 iki 5 balų) padidėjo rizikos veiksnio „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ vertinimas, taip pat atsirado tokie rizikos veiksniai kaip „Emocinė gerovė“ (1 balas) ir „Nuostatos“ (1 balas).

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vis dar iÅ¡skiriami keturi nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija (statinis veiksnys); priteistas didelis civilinis ieÅ¡kinys; asocialios grupės įtakojimas; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Lyginant su ankstesne 2020 m. rugpjūčio 7 d. socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistojo elgesį didinančių kriminogeninių veiksnių skaičius taip pat padidėjo nuo trijų – ankstesnėje iÅ¡vadoje nebuvo negebėjimo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.

15. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nors pastaruoju metu nuteistasis V. B. padarė pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , bet kartu stebimas ir nuteistojo elgesio nenuoseklumas, susijęs su atskiromis rizikos veiksnių kategorijomis, nuo paskutinio vertinimo nuteistajam netgi buvo nustatytas didesnis kriminogeninių veiksnių skaičius. Pastaroji aplinkybė nurodyta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, nagrinėjant skundus dėl Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta tenkinti teikimus dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme (2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-179-487/2019 12.1 punktas; 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-331-654/2020 11 punktas).

16. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistasis V. B. Å¡iuo metu aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesÄ ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų; esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistÄ jį, įsidarbinti. V. B. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: seminaruose, paskaitose, sporto turnyruose. Tai patvirtina ir Kauno apygardos teisme nagrinėjant teikimÄ pateikta nuteistojo gynėjos medžiaga apie gautas įvairias padėkas, diplomus ir iÅ¡klausytus seminarus (teikimo nagrinėjimo bylos l. 9–18, 23).

Taip pat V. B. Å¡iuo metu PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dirba. Visgi per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, be to, turi priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad pastaruoju metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Tačiau sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimÄ , negalima pernelyg sureikÅ¡minti tokio asmens pastarųjų metų elgesio, bet bÅ«tina vertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir tik visapusiÅ¡kai įvertinus V.

B. elgesį, jo dinamikÄ galima daryti objektyviÄ iÅ¡vadÄ apie galimybę nuteistajam pakeisti paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

17. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančios pažymos apie paskatinimus ir drausmines nuobaudas, V. B. per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį 10 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 5 kartus buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi, 18 kartų buvo skatintas. Atskiri nuteistojo padaryti pažeidimai nelaikytini formaliais – apsvaigimas nuo alkoholio, uždraustų daiktų (mobilaus ryÅ¡io telefonų ir SIM kortelių) laikymas, iÅ¡ skalbyklos, kurioje dirbo, skalbimo miltelių perdavimas kitam nuteistajam (asmens bylos 2 t. 2 d., b. l. 10–14; 3 t. 2 d., b. l. 8–12; 4 t. 2 d., b. l. 86–90, 143–146, 184–188).

Paskutinė drausminė nuobauda buvo gauta palyginti neseniai – 2018 m. spalio 31 d., t. y. prieÅ¡ trejus su puse metų. Kaip minėta, nuteistasis už gerÄ elgesį ir darbÄ iÅ¡ viso yra skatintas 18 kartų, tačiau iki 2015 metų, t. y. daugiau kaip per 16 metų nuo bausmės atlikimo pradžios, V. B. buvo skatintas tik 5 kartus ir tik nuo 2016 metų galima matyti nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme, kai kiekvienais metais V. B. buvo skatinamas bent po 2, o kartais ir 3 kartus. AnalogiÅ¡kas iÅ¡vadas apie nuteistojo V.

B. elgesio tendencijas bausmės atlikimo metu galima daryti ir analizuojant asmens byloje esančias nuteistojo charakteristikas. Nuo 1999 iki 2011 metų Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija V. B. elgesį vertino tik patenkinamai (asmens bylos 1 t. 2 d., b. l. 203, 222, 231; 2 t. 2 d., b. l. 56, 68, 130–131, 179; 3 t. 2 d., b. l. 32, 60, 128, 166), teigiamai V. B. charakterizuotas 2012–2015 metais (asmens bylos 4 t. 2 d., b. l. 16–17, 27, 56–57, 80–81,115–116), bet 2017 metais Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos V.

B. vėlgi buvo charakterizuojamas tik patenkinamai (asmens bylos 4 t. 2 d., b. l. 164–165).

18. Taigi, iÅ¡ nuteistojo V. B. asmens bylos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jo elgesys nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, didžiÄ jÄ dalį bausmės laiko nuteistojo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra pažymėta, jog ankstesnė negatyvi V. B. patirtis bausmės atlikimo metu liudija apie nepakankamÄ gebėjimÄ iÅ¡laikyti teigiamÄ ir nuosekliÄ elgesio dinamikÄ , paskatinimų ir nuobaudų santykis, jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli.

19. Be to, bausmės atlikimo metu nenuosekli nuteistojo V. B. pozicija buvo ir dėl galimybės dirbti įkalinimo įstaigoje. V. B., bÅ«damas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo įstaigos skalbykloje darbininko pareigose, bet darbo neteko padaręs Å¡iurkÅ¡tų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ , susijusį su darbine veikla. 2016 m. vasario 5 d. atvykęs toliau atlikinėti bausmę į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirÄ jÄ kolonijÄ , sutiko dirbti administracijos pasiÅ«lytÄ darbÄ , bet darbinės veiklos nepradėjo. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam pasiÅ«lius mokamÄ darbÄ valytojo pareigose, V.

B. pasiÅ«lymo atsisakė, motyvuodamas pensiniu amžiumi. 2020 m. balandžio 2 d. jau pats V. B. pats kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. buvo įdarbintas valytojo pareigose, kuriose dirba iki Å¡iol. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Å¡iame kontekste taip pat pažymėta, kad nors nuteistasis turi įgijęs pakankamÄ iÅ¡silavinimÄ bei profesinę kvalifikacijÄ , bet įkalinimo įstaigoje V. B. motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje nebuvo nuosekli.

20. Vienas iÅ¡ BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti, spręsdamas, ar yra pasiekti bausmės tikslai ir ar yra pagrindas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra reikÅ¡mingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar paÅ¡alinimas bei įsipareigojimas jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. IÅ¡ nuteistojo V. B. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo priteistas 2 014 034 Lt dydžio civilinis ieÅ¡kinys, kurio dydis atsižvelgiant į dalį rastų meno kÅ«rinių ir vertybių vėliau buvo sumažintas iki 1 200 534 Lt (347 698 Eur).

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistasis viso bausmės atlikimo metu realios žalos atlyginimui visiÅ¡kai neskyrė jokio dėmesio, kas netiesiogiai patvirtina, kad V. B. yra suinteresuotas tik savo asmenine gerove, o siekiant valdyti galimÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra svarbus nuteistojo nuoseklaus ir stabilaus pragyvenimo Å¡altinio užtikrinimas bei tikslingi veiksmai stengiantis atlyginti (sumažinti) turimus įsiskolinimus. Tiek nagrinėjant teikimÄ Kauno apygardos teisme, tiek kartu su skundu bei papildomai po skundo padavimo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti dokumentai patvirtina skundo teiginius, jog nukentėjusieji (jų teisių perėmėjai) nėra kreipęsi į antstolius dėl priteistos žalos atlyginimo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo V.

B., taip pat Å¡iuo metu įkalinimo įstaigoje nėra gauta vykdomųjų dokumentų V. B. vardu. Tačiau visi nuteistojo ir jo gynėjos pateikti dokumentai yra susiję su priverstiniu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu, kai priteistÄ Å¾alÄ (jos dalį) nukentėjusiesiems (jų teisių perėmėjams) nuteistasis gali atlyginti ir savo noru. Nors skunde tvirtinama, kad V. B. yra pasirengęs pradėti atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , bet tai laikytina tik deklaratyviais teiginiais, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėja bÅ«tų ėmęsi bent kokių nors realių veiksmų siekdami savanoriÅ¡kai atlyginti nukentėjusiesiems (jų teisių perėmėjams) padarytÄ Å¾alÄ .

Tuo labiau kad dalį bausmės atlikimo laikotarpio nuteistasis V. B. dirbo, artimųjų buvo nuolat materialiai remiamas ir galėjo bent minimaliai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis V. B. į Vilniaus apygardos teismÄ dėl informacijos apie nukentėjusiuosius, jų teisių perėmėjus pateikimo kreipėsi tik prieÅ¡ pat Socialinio tyrimo iÅ¡vados ir teikimo dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę suraÅ¡ymÄ , kas tik patvirtina, kad V.

B. galimai manipuliuoja savo teisėmis siekdamas dirbtinai suÅ¡velninti savo situacijÄ . Atskirai pastebėtina, kad skundÄ dėl atsisakymo tenkinti teikimÄ dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas nepasisako dėl skunde nurodytų aplinkybių apie galimai pasibaigusį terminÄ pateikti vykdyti nukentėjusiesiems (jų teisių perėmėjams) iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus, kadangi tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Termino pateikti vykdyti iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus skaičiavimo, galimo pasibaigimo ir galimybės pasibaigusį terminÄ atnaujinti klausimai nagrinėtini atskiroje byloje tik tuo atveju, jei nukentėjusieji (jų teisių perėmėjai) kreiptųsi dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus.

21. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nuteistojo požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme nuteistasis V. B. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, neneigė, kad planavo pagrobti svetimÄ turtÄ , bet neigė organizavęs nužudymÄ . Dalinis nuteistojo kaltės neigimas nurodytas ir anksčiau minėtose V. B. charakteristikose, netgi dar 2019 m. gegužės 31 d. suraÅ¡ytoje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nepaisant kaltės pripažinimo nuteistasis vengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimo situacijÄ , jÄ sÄ lygojusias aplinkybes bei savo nusikalstamo elgesio pasekmes kitiems (asmens bylos 4 t. 2 d., b. l. 202–203).

Toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo veiksmus ir jų pavojingumÄ . Tik vėlesnėse 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2021 gruodžio 31 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadose nurodyta, kad Å¡iuo metu V. B. nebevengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimÄ sÄ lygojusias aplinkybes bei savo elgesio pasekmes, pripažįsta, kad nusikalstamas veikas atliko. Nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kartu įvertinus ankstesnį V. B. teistumÄ , pažymėta, kad nuteistojo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais (sÄ moningas nusikaltimų vykdymas, vadovavimas kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais bÅ«dais ir priemonėmis), todėl pastangos keisti gyvenimo bÅ«dÄ , kurios neatskiriamos nuo savikritiÅ¡ko požiÅ«rio į savo nusikalstamus veiksmus, turėtų bÅ«ti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visumos kontekste Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nepaisant nurodytų teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, Å¡iuo metu V. B. padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (ar bent ilgesniÄ jÄ jos dalį) buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, reikÅ¡mingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (Å¡iuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nors nuo pirminio vertinimo 2016 metais nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 10 balų, bet vis dar yra vidutinė. Be to, ženklesnis nuteistojo elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę pasikeitimas teigiama linkme stebimas tik pakankamai neilgÄ laiko tarpÄ (iÅ¡ esmės nuo 2017 metų) lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmei keliami tikslai.

23. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai netenkino PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, todėl nuteistojo V. B. ir gynėjos advokatės Dianos ViÅ¡inskienės skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis paliekama galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. B. ir gynėjos advokatės Dianos ViÅ¡inskienės skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistÄ . Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Evaldas Gražys Linas Å iukÅ¡ta