d6319a00-e108-4e8b-b412-4caa565fd6fb · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-463-423/2019 Proceso Nr. 3-62-3-01995-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 37.2.;20.2.3.2.; 55.1.1.;55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3–4) ir praÅ¡yme (b. l. 45–46) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. liepos 25 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK 1-o sektoriaus 16 kameroje nežmoniÅ¡komis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis.

Tvirtino, kad Å¡ioje kameroje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl jam nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad jam tekusį kameros plotÄ mažino joje buvusių baldų plotas, be to, į bendrÄ kameros plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Nurodė, kad kameros sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, sanitarinio mazgo durys buvo nesandarios, todėl sanitariniame mazge ir kameroje buvo juntamas nemalonus kvapas. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, o tik sanitarinis įrenginys grindyse, kuris pažeidė asmens garbę, orumÄ , gadino sveikatos bÅ«klę, nes naudojantis juo buvo didelė tikimybė iÅ¡sivystyti hemorojui.

Kameroje dėl per mažo lango trÅ«ko dienos Å¡viesos ir gryno oro, taip pat buvo netinkamas dirbtinis apÅ¡vietimas, kuris siekė tik 100 lx. Kameros langas neatsidarė, nes jame nebuvo rankenos. Kameroje buvo karÅ¡ta, buvo drėgna, nedžiÅ«davo rankÅ¡luosčiai ir apatiniai, todėl 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK direktorių praÅ¡ydamas iÅ¡duoti ventiliatorių, tačiau ventiliatorius nebuvo iÅ¡duotas. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , psichologinį stresÄ , pablogėjo psichinė bÅ«klė, negalėjo užmigti, nervavosi, t. y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 6 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 11–16), papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 43, 49–50) nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis, 16 kameros gyvenamasis plotas yra 7,87 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, esant abiems joms užimtoms, vienam asmeniui kameroje teko 3,94 kv. m ploto. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo ginčo kameroje metu galėjo bÅ«ti du nuteistieji. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , iÅ¡ gyvenamosios patalpos ploto bÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas sanitarinio mazgo, kameroje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas.

Kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien, nustatyti pažeidimai Å¡alinami nedelsiant. 16 kameroje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugadintus Å¡viestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Kamerose ir jų sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kameras taip pat galima vėdinti per langus. 16 kameroje sumontuotas 800x800 langas, kurio atidaroma dalis yra 800x300. 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpų langai tvarkingi ir sandarÅ«s, nuteistųjų iÅ¡daužyti langai keičiami naujais.

Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi su prašymu išduoti ventiliatorių. Jam buvo atsakyta, kad įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, todėl nebuvo galimybės nustatyti būtinybei išduoti pareiškėjui ventiliatorių. Pareiškėjas su skundais dėl nesandarių sanitarinio mazgo durų, mažų langų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.

Neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar Ä®staigos administracijÄ su nusiskundimais dėl kalinimo sÄ lygų ar praÅ¡ymais atlikti patikrinimus ginčo patalpose. Ginčo laikotarpiu 16 kamera nebuvo tikrinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų. PareiÅ¡kėjas neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl jo skundas netenkintinas.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovės atstovo veiksmais, kalinant jį perpildytoje, higienos reikalavimų neatitinkančioje PravieniÅ¡kių PN-AK 1 – o lokalinio sektoriaus 16 kameroje laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ 16 kameros perpildymo, tvirtindamas, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 22–24), patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 25 d. buvo kalinamas 16 kameroje, kurios plotas 7,87 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos.

PaaiÅ¡kinimuose pripažino, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo ginčo kameroje metu joje galėjo bÅ«ti laikomi du nuteistieji (b. l. 49–50). PareiÅ¡kėjas neginčijo laikotarpių, kuriais jis kalėjo 16 kameroje, tačiau nesutiko su atsakovės atstovo nurodytu 16 kameros plotu. Skunde teigė, kad ginčo kameros plotas 7,62 kv. m, šį tvirtinimÄ grindė nubraižyta 16 kameros schema (b. l. 3–5). Teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad 16 kameros plotas buvo 7,59 kv. m (b. l. 45–46). Atsakovės atstovas nurodytÄ 16 kameros plotÄ grindžia 2018 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. 77-1771, kurioje nurodyta, jog Å¡ios patalpos plotas yra teikiamas iÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (b. l. 51).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti duomenys apie ginčo kameros plotÄ skiriasi, todėl nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie 16 kameros plotÄ . Atlikus aritmetinius skaičiavimus (7,87/2) nustatyta, kad vienam nuteistajam Å¡ioje kameroje teko 3,94 kv. m ploto, t. y. buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Be to, pažymėtina, kad skaičiuojant ginčo kameroje vienam nuteistajam tenkantį plotÄ pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis apie 16 kameros plotÄ , vienam nuteistajam Å¡ioje kameroje taip pat bÅ«tų užtikrinta teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma, nes jam atitinkamai tektų 3,81 kv. m (7,62/2) arba 3,8 kv. m (7,59/2).

Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei Å¡iame kontekste kilti. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad 16 kameros sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, durys buvo nesandarios, todėl sanitariniame mazge ir kameroje tvyrojo blogas oras. Taip pat reiÅ¡kė pretenzijas dėl įrengto tupimo klozeto ginčo kameros sanitariniame mazge.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Pataiso įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5. punktÄ , reglamentuojantį kamerų patalpų įengimÄ , reikalavimo kameros sanitariniams mazge įrengti atskirÄ ventiliacijos sistemÄ nėra numatyta, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl ventiliacijos sistemos nebuvimo kameros sanitariniame mazge yra nepagrįstos.

Ginčui aktualiu metu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti įrengti klozetai, kurie gali būti tupimi, kas iš esmės šalina atsakovės atsakomybę nagrinėjamu aspektu. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad dėl tupimo klozeto buvo gadinama jo sveikata, nes naudojantis juo yra didelė tikimybė išsivystyti hemorojui, tačiau šį teiginį paneigia byloje esantis Medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-450, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui hemorojus nebuvo diagnozuotas.

Nuo tupimo klozeto išsivystyti hemorojus negali, nes tai yra pati fiziologiškiausia tuštinimosi padėtis (b. l.

20) Å iame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių duomenų apie kameroje įrengto „tupimo“ klozeto įtakÄ jo fizinei ar psichinei sveikatai, t. y. įrodymų, pagrindžiančių, jo realiai patirtus konkrečius neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikimus, kad dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo ar jam buvo apsunkinta galimybė naudotis tokio tipo klozetu, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl „tupimo“ klozeto įrengimo laikomos nepagrįstomis. Ä® bylÄ pateiktos 16 kameros nuotraukos (b. l.

25) patvirtina, kad Å¡ios kameros sanitarinio mazgo durys užsidaro, yra sandarios. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nesandarių ginčo kameros durų pareiÅ¡kėjas, kalėdamas 16 kameroje, kreipėsi į pareigÅ«nus, Ä®staigos administracijÄ nėra, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas dėl nesandarių kameros durų atmestinas. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su per mažu, neatsidarančiu 16 kameros langu, dėl ko Å¡ioje kameroje jam trÅ«ko gryno oro, dienos Å¡viesos, kameroje tvyrojo drėgmė, buvo karÅ¡ta.

Pataiso įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 17 punkto nuostatas, turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3–4) tvirtino, kad 16 kameros langas buvo 750x450cm, praÅ¡yme (b. l. 45–46) nurodė, kad lango atidaroma dalis yra 675x700 cm, kas iÅ¡ esmės paneigia pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus lango matmenis, nes lange, kurio matmenys 750x450 cm, fiziÅ¡kai negali bÅ«ti 675X700 cm atidaroma dalis.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kameros langas yra 800x800 cm, iÅ¡ kurio 800x300 cm atidaroma dalis. Å iÄ aplinkybę grindė 2018 m. spalio 19 d. pažyma Nr. 88-67 (b. l. 23–24) bei lango nuotraukomis (b. l.26). Kadangi pareiÅ¡kėjo duomenys apie 16 kameros langÄ yra prieÅ¡taringi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie ginčo kameros lango dydį, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl lango dydžio laikomi nepagrįstais. Dėl ginčo kameros vėdinimo sistemos pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2018 m. vasario 3 d. patikrinimo akto Nr. (2.22 4.80)PA-176 (b. l. 33–36), matyti, kad, atlikus 16 kameros patikrinimÄ , buvo nustatyta, jog joje įrengti varstomi langai ir natÅ«ralios ventiliacijos kanalai.

Taigi, akivaizdu, kad ginčo kamera buvo vėdinama per langus ir natÅ«raliu bÅ«du per ventiliacines angas, o mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema kameroje nebuvo įrengta. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad negalėjo atidaryti lango, nes jame nebuvo rankenos, šį jo tvirtinimÄ pagrindžia į bylÄ pateiktos 16 kameros lango nuotraukos (b. l. 26). Atsakovės atstovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie ginčo kameros oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio atitiktį aukščiau nurodytiems higienos normų reikalavimams pareiÅ¡kėjo kalėjimo Å¡ioje kameroje metu (byloje esantys duomenys apie atliktus ginčo kameros patikrinimus ginčui neaktualÅ«s, nes patikrinimai atlikti ne pareiÅ¡kėjo kalėjimo Å¡ioje kameroje metu (b. l. 29–36)).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl oro trÅ«kumo, aukÅ¡tos patalpos temperatÅ«ros pareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK direktorių dėl ventiliatoriaus iÅ¡davimo (b. l. 38—40, 53–54) , kuris jam nebuvo iÅ¡duotas (b. l. 52). Teismo nuomone, nustačius faktinę aplinkybę, kad 16 kameros lange nebuvo rankenos, todėl jis nebuvo atidaromas, o patalpoje nebuvo įrengta mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nesant duomenų apie kameros fizikinių parametrų atitiktį galiojančiam teisiniam reglamentavimui ginčui aktualiu metu, pareiÅ¡kėjui reiÅ¡kus pretenzijas dėl nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negalėjimo tinkamai iÅ¡vėdinti kamerÄ , drėgmės, aukÅ¡tos oro temperatÅ«ros bei blogo kvapo kameroje pripažintini pagrįstais.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad kameros apÅ¡vietimas siekė tik 100 lx. Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, turėdamas įrodinėjimo pareigÄ , atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie dirbtinės apÅ¡vietos atitiktį ginčo laikotarpiu 16 kameroje, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamos dirbtinės apÅ¡vietos ginčo kameroje jo kalėjimo metu lieka nepaneigtos.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 23 d. higienos reikalavimų neatitinkančioje 16 kameroje (netinkama ventiliacija, patalpos temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, dirbtinė apÅ¡vieta ir pan.). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais dideliais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, gyvenimo kokybės pablogėjimu, psichologiniu stresu, pablogėjusia psichine bÅ«kle ir pan.

Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ (b. l. 20–21) duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų pasekmių jo sveikatai, nėra, tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Ä®vertinęs byloje konstatuotų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, nustatęs, kad dėl pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ , atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 60 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 60 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė