2021-09-22 Nr. AB-19200-3-62-3-01990-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1888-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01990-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims 212-ajai gyvenamojo namo butų savininkų bendrijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. administracinį aktą (raštą) Nr. 70-3-220 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją suformuoti 0,0129 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sklypo gale (kurio riba eitų viena linija su kaimyno V. K. žemės sklypo linija), pripažįstant šią žemę laisva (neužstatyta) žeme, kuri nėra priskirtina valstybės išperkamai žemei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio kontekste; 3) įpareigoti Administraciją organizuoti šio 0,0129 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtą žemės sklypo planą bei priimti įsakymą dėl 0,0129 ha laisvos (neužstatytos) žemės, esančios prie sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pilietei B. M. grąžinimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina B. M. 1991 m. lapkričio 11 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į Kaune turėtą 0,3730 ha žemės plotą. Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 14 d. priėmė potvarkį Nr. 1532-v, kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno miesto skyriaus vedėjas pakeitė 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 8VĮ-328-(14.8.2.). Šiais aktais buvo atkurta nuosavybė grąžinat natūra 0,0978 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 8S-75-(14.8.3) buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0763 ha žemės sklypą Kauno mieste. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2019 m. balandžio 3 d. išdavė išvadą Nr. 8IP-37, pagal kurią bus atkurtos nuosavybės teisės perduodant 0,1850 ha mišku pasirinktoje vietoje. Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 8S-75-(14.8.3) buvo atkurta nuosavybė grąžinat natūra 0,0010 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas paaiškino, kad liko neatkurta nuosavybė natūra turėtoje vietoje į 0,0129 ha žemės dalį, todėl nurodė, kad, ginčydamas Raštą ir prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, siekia, jog jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į 0,0129 ha žemės dalį turėtoje vietoje natūra.

3. Pareiškėjas vadovavosi Įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, teigė, jog ginčo teritorijoje nėra nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendiniai įteisintų 212 gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) valdomo pastato eksploatacijai reikalingą žemės sklypą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. (6.3)-2D-13248 nurodė, jog Bendrija neturi kitų Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių (stovėjimo aikštelių), sudarančių prielaidą nustatyti tokią pastato eksploatacijai reikalingo žemės sklypo dalį, išskyrus patį daugiabutį namą. Pareiškėjo teigimu, tai reiškia, kad 0,0129 ha ginčo sklypas nepatenka į Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir turi būti grąžintas natūra. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 2D-10740-(15.17) pareiškėją informavo, jog duomenų apie automobilių stovėjimo aikštelei, esančiai tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir jos įteisinimą neturi, informacijos apie teritorijai, esančiai prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, rengiamus ar parengtus teritorijų planavimo dokumentus taip pat neturi. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, jog 0,0129 ha žemės sklypas priskirtas daugiabučio namo eksploatavimui, todėl negali būti grąžintas pareiškėjui natūra.

4. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Administracija 2008 m. kovo 4 d. raštu Nr. 40-2-406 informavo Kauno miesto žemėtvarkos skyrių ir pareiškėją, jog J. N. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pagal Įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Minimas žemės plotas (apie 1 arą) yra inventorizuotame sklype prie (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamojo namo. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos Kauno miesto skyrius 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 8SD-1546-(14.8.125E.) kreipėsi į Administraciją, prašydamas informuoti, ar žemės sklypo schemoje nurodytas plotas apie 0,0129 ha gali būti grąžintas B. M. natūra kaip laisva (neužstatyta) žemė, kuri pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Administracija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punkte nustatytą procedūrą, atsakydama į minėtą raštą, 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 70-2-1826 nurodė, kad išnagrinėtoje teritorijoje buvusio žemės savininko J. N. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas apie 0,0129 ha žemės plotas yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojamoje teritorijoje, kurioje yra įrengti kiemo statiniai (aikštelė).

6. Atsakovas nurodė, kad Administracija Raštu atsakė pareiškėjui, jog buvusio žemės savininko J. N. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, o 0,0129 ha žemės plotas yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojamoje teritorijoje, kurioje yra įrengti kiemo statiniai (aikštelė), taip pat nurodė, kad ši informacija 2019 m. gegužės 17 d. raštu pateikta Tarnybos Kauno miesto skyriui. Administracijos teigimu, net jei teismas ir patenkintų pareiškėjo reikalavimą ir panaikintų Raštą, liktų galioti 2019 m. gegužės 17 d. raštas (taip pat 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštas) bei sprendimas ginčo teritoriją laikyti valstybės išperkama žeme, o esant galiojančiam 2019 m. gegužės 17 d. raštui (ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštui), nebūtų pagrindo patenkinti kitų skundo reikalavimų, susijusių su 0,0129 ha žemės sklypo suformavimu, todėl teismo sprendimas panaikinti Raštą nesukeltų pareiškėjui jo pageidaujamų teisinių pasekmių.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog daugiabučio namo gyventojams 1996 metais buvo įrengtas 102 vietų požeminis garažas, todėl gyventojai turi kur statyti automobilius, taip pat, jog kaimyno V. K. žemės dalis gerokai labiau išsikišusi, o pareiškėjui negrąžintoje dalyje daugiabučio namo gyventojai įsirengę automobilių stovėjimo aikštelę, ginčo teritorijoje nėra patvirtinto detaliojo teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendiniai įteisintų Bendrijos valdomo pastato eksploatacijai reikalingą žemės sklypą. Atsakovo teigimu, Raštu (ir ankstesniais raštais) ginčo teritorija yra pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotas. Atsakovas pažymėjo, kad, vertinant daugiabučiam gyvenamajam namui reikalingo žemės sklypo plotą, būtina atsižvelgti ne tik į automobilių stovėjimo vietų poreikį, bet ir į galimus privažiavimo kelius tiek gyventojų, tiek specialiajam transportui, į plotą, reikalingą vaikų žaidimų aikštelei, poilsio ir sporto vietoms įrengti, privalomuosius želdinių plotus, normatyvinius atstumus ir pan., todėl pareiškėjo nurodoma apie 0,0129 ha ginčo teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme ir yra pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei, kaip plotas, kuris yra naudojamas daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų reikmėms, ir pagal rengiamą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai reikalingam plotui.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.

9. Tarnyba vadovavosi Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Tvarkos 106, 1061 punktais ir pažymėjo, kad vienas iš pagrindų Tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol toks dokumentas nėra pateiktas Tarnybai, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje).

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti, kadangi ir iš pirminio skundo buvo aišku, jog jis skundą padavė dėl Rašto, tačiau nesuformulavo reikalavimo, todėl ir buvo taikomas terminas skundo trūkumams pašalinti.

12. Teismas nustatė, kad jau ir anksčiau atsakovas yra pateikęs pareiškėjui analogiškus atsakymus dėl ginčo žemės ploto. Administracija 2008 m. kovo 4 d. raštu Nr. 40-2-406 informavo Kauno miesto žemėtvarkos skyrių ir pareiškėją R. M., kad J. N. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pagal Įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Minimas žemės plotas (apie 1 arą) yra inventorizuotame sklype prie (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamojo namo. Tokios pat aplinkybės išdėstomos ir Kauno miesto savivaldybės mero 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. R23-27, adresuotame pareiškėjui. Administracija, vykdydama Tvarkos 1061 punkte nustatytą procedūrą, atsakydama į minėtą raštą, 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 70-2-1826 nurodė, kad išnagrinėtoje teritorijoje buvusio žemės savininko J. N. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad šis raštas, kuriame yra aiškiai išreikštas Administracijos sprendimas apie tai, kad ginčo teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas.

13. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotas. Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1805 pradėtas rengti žemės sklypo prie pastato (lA5p) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto rengimo iniciatorė Bendrija kartu su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikė planavimo pasiūlymų schemą, kurioje pažymėtas siūlomas suformuoti apie 5 686 kv. m žemės sklypas, o plotas, kuriame yra Kauno miesto savivaldybės sprendimuose ir pareiškėjo minima aikštelė, patenka į daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai formuojamo žemės sklypo ribas.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal Kauno miesto valdybos 1991 m. gegužės 29 d. potvarkio Nr. 169-v 1.7 punktą, 212-ajam gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui buvo suteikta iki 5 900 kv. m ploto faktiškai naudojama teritorija (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šio potvarkio pagrindu buvo parengtas raudonųjų linijų planas. Schemoje parodytos siūlomo suformuoti žemės sklypo ribos atitinka raudonųjų linijų plane nurodytą žemės sklypo konfigūraciją. Teismas darė išvadą, kad plotas, į kurį patenka aikštelė, buvo priskirtas daugiabučiam gyvenamajam namui naudoti 1991 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. 169-v ir jo pagrindu parengtu raudonųjų linijų planu. Teismo teigimu, tai, kad siūlomo suformuoti naudojamo žemės sklypo ribos sutampa su raudonųjų linijų plane nurodytomis ribomis, paneigia pareiškėjo teiginius, jog kaimynui žemė buvo grąžinta, o pareiškėjo šeimai – ne. Teismo teigimu, iš raudonųjų linijų plano matyti, kad tiek pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek kitam asmeniui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dabartinės ribos atitinka raudonųjų linijų plane nurodytas ribas, todėl kaimyno žemės sklypo dalis nebuvo skirta daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kaune, naudoti, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, nepatenka į (duomenys neskelbtini), Kaune, daugiabučio gyvenamojo namo raudonųjų linijų plane nurodytas ribas, todėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos suformuotos būtent tokios, kokios jos yra šiuo metu.

15. Teismas pažymėjo, kad, vertinant daugiabučiam gyvenamajam namui reikalingo žemės sklypo plotą, būtina atsižvelgti ne tik į automobilių stovėjimo vietų poreikį, bet ir į galimus privažiavimo kelius tiek gyventojų, tiek specialiajam transportui, į plotą, reikalingą vaikų žaidimų aikštelei, poilsio ir sporto vietoms įrengti, privalomuosius želdinių plotus, privalomuosius normatyvinius atstumus ir pan. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma apie 0,0129 ha ginčo teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme ir yra pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei, kaip plotas, kuris yra naudojamas daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų reikmėms, ir pagal rengiamą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai reikalingam plotui. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš matininkės R. M. statinių išdėstymo plano matyti, jog tiek ginčo teritorijoje, tiek kitoje teritorijoje aplink namą yra ištisinė danga, plane sužymėta kryželiais, realybėje dangą sudaro šaligatvio plytelės. Ginčo teritorija naudojama daugiabučio namo poreikiams, t. y. automobilių stovėjimo aikštelė. Nors šis planas nepatvirtintas nustatyta tvarka, kadangi žemės sklypo formavimo procedūra sustabdyta (dėl esamų ginčų teisme), tačiau teismas neturėjo pagrindo netikėti byloje pateikta informacija, be to, pareiškėjas neneigė, kad ginčo teritorijoje sudėtos plytelės, tik nurodė, jog jos suklotos netvarkingai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, esantys garažai priklauso daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojams ir kad būtent šio namo gyventojai šiuose garažuose stato savo automobilius. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų. Teismas pažymėjo ir tai, kad skundo trečiojo reikalavimo dalis negali būti nukreipta Administracijai, nes ši funkcija pagal teisės aktus atsakovui nėra priskirta, kadangi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos 100 punkto nuostatos numato, jog piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas.

16. Teismas vertino ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus ir darė išvadą, kad Raštas priimtas iš esmės nepažeidžiant teisės aktų normų ir procedūrinių reikalavimų, t. y. pareiškėjui adresuotas Raštas pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais). Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas Raštą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, pareiškėjui adresuotas Raštas pagrįstas teisės aktų reikalavimais, todėl atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

III. 17. Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad kiemo statiniai (automobilių stovėjimo aikštelė) prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įrengti nelegaliai, kadangi įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę turi būti suformuotas daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingas žemės sklypas ir tik suformavus žemės sklypą prie daugiabučio gyvenamojo namo ir įgijus teisę jį valdyti, galima įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Aikštelei įrengti reikia parengti jos techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kaip numatyta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Kadangi daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra žemės sklypo savininkas, neturi teisės jo valdyti, todėl ir leidimo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę negalėjo gauti. Be to, tiek Administracija, tiek daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai žinojo, kad 1991 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo mama B. M. padavė prašymą atstatyti nuosavybės teises natūra į Kaune turėtą 0,3730 ha žemės plotą, į kurio sudėtį įeina ir plotas, kuriame įrengta nelegali automobilių stovėjimo aikštelė. Pareiškėjas pažymi, kad šio daugiabučio namo gyventojams priešais langus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, maždaug 10 arų žemės sklype, 1996 metais buvo įrengtas 102 vietų požeminis garažas, kuris dabar vadinasi „102 Garažų savininkų, statybos ir eksploatavimo bendrija“. Kadangi daugiabutyje gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, yra 65 butai, kiekvienas butas turi po 1,5 garažo. Pareiškėjas daro išvadą, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai automobilius turi kur statyti ir nėra jokio teisinio pagrindo B. M. negrąžinti 0,0129 ha žemės sklypo, kuris šiuo metu yra laisvas (neužstatytas).

19. Pareiškėjas pažymi, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1978 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 105 „Dėl žemės sklypo suteikimo Kapitalinės statybos valdybai gyvenamųjų namų prie B. S. statybai“ nusprendė paimti vienodo dydžio, t. y. po 500 kv. m, (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus su želdiniais ir įrengimais. Vykstant namo statyboms buvo naudojamasi dar apie 0,03 ha pareiškėjo šeimos ir kaimyno V. K. sklypo žeme, kadangi statant namą reikėjo pastatyti didelius bokštinius kranus. Pareiškėjo teigimu, kaimynui žemė buvo gražinta, o jo šeimai – ne, kadangi kaimyno V. K. žemės dalis gerokai labiau išsikišusi, o pareiškėjo šeimai negrąžintoje dalyje, kuri yra laisva (neužstatyta) žemė, dabar daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai nelegaliai įsirengę automobilių stovėjimo aikštelę. Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Administracijos direktorius privalo suformuoti 0,0129 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, esantį prie 0,0979 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio galinė linija eitų lygiagrečiai su kaimyno V. K. žemės sklypo linija, parengti šio suformuoto sklypo planą bei priimti įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0129 ha žemės sklypą pilietei B. M..

20. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir pažymi, kad Inspekcija 2010 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. (6.3)-2D-13248 nurodė, jog ginčo teritorijoje nėra nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendiniai įteisintų Bendrijos valdomo pastato eksploatacijai reikalingą žemės sklypą. Bendrija neturi kitų Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių (stovėjimo aikštelių), sudarančių prielaidą nustatyti tokią pastato eksploatacijai reikalingo žemės sklypo dalį, išskyrus patį daugiabutį namą. Pareiškėjas daro išvadą, kad 0,0129 ha ginčo sklypas nepapuola į Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir turi būti grąžintas natūra. Pareiškėjas nurodo Tarnybos 2010 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 3B-(ų.5)-M-232-1721 ir pažymi, kad suplanuoti sklypą galima ir, nors pirmenybė turi būti teikiama nuosavybės grąžinimui natūra, o ginčo objektas negali būti perleistas kitiems asmenims, Kauno miesto savivaldybės direktorius, priimdamas 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. A-1805 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, pažeisdamas pareiškėjo, kaip pretendento į apie 0,0129 ha žemės sklypą, teises, užkirto kelią šį turtą susigrąžinti natūra.

21. Pareiškėjas pažymi, kad jautė teismo šališkumą, kadangi nebuvo patenkintas jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, be to, teismo posėdžio metu jam nebuvo galimybės išaiškinti savo poziciją.

22. Pareiškėjo teigimu, teismas neatliko tikslios padėties analizės ir apsiribojo aptakia išvada, kad siūlomo suformuoti žemės sklypo ribos atitinka raudonųjų linijų plane nurodytą žemės sklypo konfigūraciją. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1464/2010 ir pažymi, kad teismas neatsižvelgė į Vyriausybės 1996 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 617 1.1. punktą. Pareiškėjas nurodo, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninės apskaitos bylos planas yra parengtas ne Kauno miesto valdybos, o Kauno miesto vyriausiojo architekto, nors pagal Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus, miestų vyriausiesiems architektams teisė tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus nebuvo suteikta. Pareiškėjas daro išvadą, kad savo pobūdžiu daugiabučio gyvenamojo namo techninės apskaitos bylos planas yra vietinės reikšmės žemėtvarkos dokumentas, jis neatitinka Vyriausybės 1996 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 617 1.1. punkto, t. y. nebuvo patvirtintas nustatyta tvarka ir iki 1997 m. kovo 30 d. nebuvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog ginčo sklypo planas buvo patvirtintas laikantis Teritorijų planavimo įstatyme numatytos specialiojo planavimo procedūros. Atsakovas nepateikė šią faktinę aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, taip pat dokumentų, įrodančių, kad parengtas raudonųjų linijų planas bei ginčo sklypo planas buvo patvirtintas pagal Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų reikalavimus ir iki 1997 m. kovo 30 d. įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre.

23. Pareiškėjo teigimu, savavališkas šaligatvių plytelių sudėjimas negali būti laikomas statiniu ir teisėta automobilių stovėjimo aikštele. Pareiškėjas nurodo, kad Raštas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, nes nepagrįstai daroma išvada, jog yra įrengtas statinys, kadangi atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nesiaiškino, kokius reikalavimus turi atitikti įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad automobilių aikštelės yra inžineriniai statiniai, todėl tam, kad jos būtų projektuojamos ir įrengiamos prie daugiabučių gyvenamųjų namų, šie privalo turėti suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo sklypas kada nors buvo suformuotas ir įregistruotas. Pareiškėjas akcentuoja, kad tik suformavus žemės sklypą prie daugiabučio gyvenamojo namo ir įgijus teisę jį valdyti, buvo galima įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad aikštelei įrengti reikia parengti jos techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kaip numatyta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra žemės sklypo savininkas, neturi teisės jo valdyti, todėl ir leidimo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę negalėjo gauti.

24. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nesivadovavo aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014), kurio 123 punktas nustato, kad nuo atvirų mašinų aikštelių teritorijų ribų turi būti atstumai ne mažesni už nurodytus 321 lentelėje. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė duomenų, koks atstumas yra nuo ginčo sklypo ribos iki (duomenys neskelbtini) namo, taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad įvažiavimas į šią aikštelę pažeistų STR 2.06.04:2014, nes jei aikštelės riba iki pastato sudaro nuo 8,36 iki 9,70 m, tai įvažiavimas į šią aikštelę užimtų dar ne mažiau kaip 3 m, o tai reiškia, kad atstumai sumažėtų iki apytikriai 6 m ir tai nesuteiktų teisės formuoti tokį įvažiavimą ir tuo pačiu eksploatuoti automobilių parkavimui ginčo sklypą. Pareiškėjas daro išvadą, kad priešingu atveju būtų pažeidžiamos ne tik pareiškėjo, kaip pretendento į teisingą nuosavybės atstatymą, bet ir tų namo gyventojų, kurie nesinaudoja minima aikštele, teisės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovė ir Bendrija atsisakė pagrįsti kokio sklypo plotas reikalingas namui eksploatuoti ir kad ginčo plotas yra būtinas namo eksploatacijai.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Administracijos 2019 m. gegužės 17 d. raštas yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, ir pažymi, kad jis šio rašto negalėjo ginčyti, nes jis buvo skirtas Tarnybos Kauno miesto skyriui. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad nebuvo apskųsti Administracijos 2008 m. kovo 4 d. raštas Nr. 40-2-406 ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštas, ir teigia, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio, jie jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, be to, juose nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, kad skundo trečiojo reikalavimo dalis negali būti nukreipta Administracijai, vadovaujasi Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir pažymi, kad Tarnyba gali priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūrą tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina galimo grąžinti žemės sklypo planą.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymą, kadangi atsakovas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog sklypo nužymėjimo ir raudonųjų linijų planas buvo patvirtintas Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 161 nustatyta tvarka ir iki 1997 m. kovo 30 d. buvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, taip pat nepateikė įrodymų, jog ginčo sklypo planas buvo patvirtintas laikantis Teritorijų planavimo įstatyme numatytos specialiojo planavimo procedūros. Be to, atsakovas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, buvo suformuotas daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai reikalingas žemės sklypas (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.), taip pat atsakovas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad automobilių stovėjimo aikštelei įrengti buvo parengtas jos techninis projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjas pažymi, kad, nors teismas konstatavo, jog ginčo žemėje yra statinys – aikštelė, atsakovas nepateikė įrodymų, kad tai yra legalus statinys. Pareiškėjas daro išvadą, kad nėra kliūčių dėl 0,0129 ha laisvos (neužstatytos) žemės, esančios prie sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pilietei B. M. grąžinimo.

28. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, atsakovas prašo pripažinti, kad reikalavimas yra pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir bylos dalį dėl Rašto panaikinimo nutraukti.

29. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, jog jo jaučiamas teismo šališkumas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 81 straipsnio 6 ir 8 dalyse teismui numatyta teisė įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Be to, pareiškėjas turėjo teisę (kuria nepasinaudojo) savalaikiai reikšti nušalinimą teismui (ABTĮ 44 str. 6 d.). Atsakovo teigimu, faktiniai įrodymai byloje yra pakankami pagrįsti ginčijamą teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo juos tirti iš naujo.

30. Kadangi ankstesni tapatūs Raštui aktai yra galiojantys, atsakovo teigimu, nevertintini pareiškėjo argumentai dėl šių administracinių aktų tariamo neatitikimo teisės aktams, nes jie nėra ginčo dalyku byloje. Atsakovas pažymi, kad, net jei teismas tenkintų pareiškėjo reikalavimą ir panaikintų Raštą, liktų galioti 2019 m. gegužės 17 d. raštas (taip pat 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštas) bei sprendimas ginčo teritoriją laikyti valstybės išperkama žeme, todėl nebūtų pagrindo tenkinti kitų skundo reikalavimų, susijusių su 0,0129 ha žemės sklypo suformavimu, toks teismo sprendimas nebūtų sukėlęs pareiškėjui jo pageidaujamų teisinių pasekmių.

31. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodoma apie 0,0129 ha ginčo teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme ir yra pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei, kaip plotas, kuris yra naudojamas daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų reikmėms ir pagal rengiamą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai reikalingam plotui. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde kvestionuojamas kitų ginčo teritorijoje egzistuojančių statinių pastatymo ar įrengimo teisėtumas, tačiau šios aplinkybės nėra skundo, pagal kurį priimtas ginčijamas sprendimas, dalyku.

32. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 13 d. skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė reikalavimo panaikinti Raštą. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Raštą pareiškė tik su 2019 m. spalio 14 d. patikslintu skundu, todėl praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Bendrija pažymi, kad ginčo objektas – žemės plotas, kuris yra užstatytas statiniu – aikštele. Šis žemės plotas buvo priskirtas daugiabučiam gyvenamajam namui naudoti dar 1991 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. 169-v. Žemė aikštelės eksploatacijai naudojama nuo daugiabučio namo pastatymo, t. y. nuo 1982-1983 metų. Bendrija pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog minima aikštelė yra pastatyta dar nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatymo pradžios ir aikštelės danga nepakitusi nuo 1983 m., t. y. išklota lauko plytelėmis. Bendrija daro išvadą, kad nuo daugiabučio namo pastatymo dienos aikštelė buvo užstatyta, priskirta daugiabučio namo naudojimui reikalingu žemės plotu su numatyta paskirtimi – parkuoti transporto priemones. Bendrijos teigimu, pareiškėjo nurodoma apie 0,0129 ha ginčo teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme ir yra pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei, kaip plotas, kuris yra naudojamas daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų reikmėms, ir pagal rengiamą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai reikalingam plotui. Bendrija pažymi, kad ginčo teritorija yra naudojama daugiabučio namo poreikiams, t. y. automobilių stovėjimo aikštelė. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, svarbu atsižvelgti ir į aplinkybę, jog minima vieta yra akligatvis, prie kurio negalima privažiuoti, o specialus transportas net negalėtų apsisukti, jei minimas žemės sklypas – aikštelė, nebūtų daugiabučio namo sklypo, o būtų pareiškėjo, kuris šią žemės sklypo dalį aptvertų tvora.

35. Bendrija nurodo, kad Kauno miesto valdybos 1991 m. gegužės 29 d. potvarkio Nr. 169-v 1.7 punktu 212-ajam gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui buvo suteikta iki 5 900 kv. m ploto faktiškai naudojama teritorija (duomenys neskelbtini), Kaune (kuri buvo priskirta dar apie 1978-1980 metus tuometinio Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto). Šio potvarkio pagrindu buvo parengtas raudonųjų linijų planas, iš kurio matyti, kad ginčo teritorija patenka į 212-ajam gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui suteiktą iki 5 900 kv. m plotą, todėl negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme. Bendrija atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini), Kaunas, esantis požeminis garažas priklauso tretiesiems asmenims, o juos administruojanti garažų bendrija yra atskiras juridinis vienetas, požeminiame garaže transporto priemones laiko ar gali laikyti bet kurie tretieji asmenys, įsigiję garažą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro 0,0129 ha žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas byloje ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. administracinį aktą (raštą) Nr. 70-3-220, kuriuo ginčo teritorija pripažinta ne laisva, priskirta daugiabučio namo naudojamai teritorijai, kurioje yra kiemo statiniai (aikštelė).

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl atsakovo Rašto panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją suformuoti ginčo žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, atlikti kadastrinius matavimus bei priimti įsakymą dėl jo grąžinimo pretendentei B. M., atmetė.

38. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes byloje – t. y. kad automobilių stovėjimo aikštelė įrengta neteisėtai; daugiabučio gyvenamojo namo techninės apskaitos bylos planas yra parengtas Kauno miesto vyriausiojo architekto ir nepatvirtintas Kauno miesto valdybos, nors pagal Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus architektas tokios teisės neturėjo; minėtas planas iki 1997 m. kovo 30 d. nebuvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre; teismas nesivadovavo aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, neatsižvelgė, kad, pagal 123 punkto reikalavimus atstumams nuo atvirų mašinų aikštelių teritorijų ribų, įvažiavimas, o tuo pačiu ir aikštelė, apskritai negalėtų būti formuojami; nesutiko su teismo išvada, kad Administracijos 2019 m. gegužės 17 d. raštą turėjo nuginčyti, nes jis buvo skirtas ne pareiškėjui, bet Tarnybos Kauno miesto skyriui, Administracijos 2008 m. kovo 4 d. raštą Nr. 40-2-406 ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštą vertina kaip informacinio pobūdžio, kurie atskirai neturi būti ginčijami.

39. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

40. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

41. Pareiškėjos skundo reikalavimai, taip pat ir dėl Administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. administracinio akto (rašto) Nr. 70-3-220 panaikinimo, buvo priimti nagrinėti teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi (t. I, b. l. 81). Teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų apie galbūt praleistą terminą pareiškėjo skundui dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. administracinio akto paduoti, nes atsakovas apeliacinio skundo neteikė, todėl nėra pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nutartimi atlikto vertinimo.

42. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog žemė yra valstybės išperkama, jei „iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų: kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso <...> teritorijų“. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).

43. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 nutarime yra pažymėjęs, kad sprendžiant iš minėto įstatymo (t. y. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo) projekto aiškinamojo rašto, Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. redakcija) buvo siekiama nustatyti konkrečius visuomenės poreikius, kai valstybė išperka žemę, buvusią iki minėtos datos miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose; šiems poreikiams, be kita ko, buvo priskirta žemė, pagal įstatymus užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.‏‏‎

44. Be to, teismų praktikoje sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. <...> galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė yra laisva <...> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015.‏‏‎

45. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į aptartas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo nuostatas, tinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir tyrė bei vertino aplinkybes, kurios pagrindžia ginčo teritorijos poreikį pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, eksploatuoti. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ginčo teritorijoje yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri naudojama gyventojų reikmėms nepertraukiamai nuo namo pastatymo 1983 m. Kauno miesto valdybos 1991 m. gegužės 29 d. potvarkio Nr. 169-v 1.7 punktu 212-ajam gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui buvo suteikta iki 5 900 kv. m ploto faktiškai naudojama teritorija (duomenys neskelbtini), Kaune. Šio potvarkio pagrindu buvo parengtas raudonųjų linijų planas, iš kurio matyti, kad ginčo teritorija patenka į 212-ajam gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui suteiktą iki 5 900 kv. m plotą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ši teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme.

46. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Bendrija pagrįstai nurodė, kad, vertinant daugiabučiam gyvenamajam namui reikalingo žemės sklypo plotą, būtina atsižvelgti ne tik į automobilių stovėjimo vietų poreikį, bet ir į galimus privažiavimo kelius tiek gyventojų, tiek specialiajam transportui, į plotą, reikalingą vaikų žaidimų aikštelei, poilsio ir sporto vietoms įrengti, privalomuosius želdinių plotus, privalomuosius normatyvinius atstumus ir pan. be to, minima vieta yra akligatvis, prie kurio negalima privažiuoti nei iš vienos kitos pusės, o specialus transportas net negalėtų apsisukti.

47. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1805 pradėtas rengti žemės sklypo prie pastato (lA5p) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS Nr. ZSFP-61431). ŽPDRIS duomenimis, paslaugos bylos būsena: rengiamas projektinis sprendinys. Projekto rengimo iniciatorė 212-oji GNBSB kartu su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikė planavimo pasiūlymų schemą, kurioje pažymėtas siūlomas suformuoti apie 5 686 kv. m žemės sklypas. Iš Schemos matyti, kad plotas, kuriame yra Kauno miesto savivaldybės sprendimuose ir pareiškėjo minima aikštelė, patenka į daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai formuojamo žemės sklypo ribas.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos pagrįsti, jog 0,0129 ha žemės sklypas negali būti pripažintas laisva žeme, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra. Byloje nustatyti faktai, patvirtinantys, kad iki nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios daugiabučio namo eksploatavimo reikmėms buvo suformuota teritorija, kuri gyventojų naudojama iki šiol, pradėtas rengti žemės sklypo prie pastato formavimo ir pertvarkymo projektas.

49. Pareiškėjo argumentai dėl automobilių stovėjimo aikštelės kaip statinio sukūrimo teisėtumo, dėl daugiabučio gyvenamojo namo techninės apskaitos bylos sklypo plano bei teritorijos raudonųjų linijų plano parengimo teisėtumo, dėl šalia daugiabučio namo esančių požeminių garažų panaudojimo gyventojų reikmėms, taip pat dėl pareiškėjo žemės ribos nustatymo viena linija su kaimyno žemės sklypo riba laikytini pertekliniais ir nepatenkančiais į bylos nagrinėjimo dalyką, todėl neturi būti aptarinėjami.

50. Ta aplinkybė, kad žemės sklypo prie pastato (lA5p) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas pradėtas rengti tik Administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1805, negali būti vertinama nesiejant jos su byloje nustatytais duomenimis apie ankstesnį ginčo žemės sklypo priskyrimą daugiabučio gyvenamojo namo reikmėms ir nepertraukiamą faktinį naudojimą nuo namo pastatymo. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra logiškai nulemtas anksčiau įvykusių faktų – žemės sklypo suteikimo 212-ajam gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, jo teisėto naudojimo, todėl pareiškėjo nepagrįstai vertinamas kaip dirbtinai sudaroma kliūtis ginčo žemės sklypą pripažinti laisva valstybine žeme.

51. Pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti ir atmestini. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų (taip pat ir dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo / netaikymo) priėmimas, jų vėlesnis pakeitimas / panaikinimas kitos instancijos teisme negali savaime būti vertinami kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018, kt.). Be to, teisėjų kolegijos nešališkumo klausimas buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme ir 2020 m. vasario 27 d. nutartimi (t. I, b. l. 162) pareiškėjo pareiškimas dėl nušalinimo teisėjų kolegijai nebuvo tenkintas.

52. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo posėdžio 2020 m. birželio 23 d. įrašu, nustatė, kad jo metu buvo sudaryta galimybė pasisakyti pareiškėjui, jo atstovams, užduoti klausimus, dalyvauti baigiamuosiuose pasisakymuose ir nenustatė, kad pareiškėjo procesinės teisės būtų nepagrįstai ribojamos. ABTĮ 81 straipsnio 6 ir 8 dalyse teismui numatyta teisė įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės, tokio pobūdžio priemonių naudojimo procese nėra pagrindo vertinti kaip teismo šališkumo, jų taikymas taip pat laikytinas neturinčiu įtakos ginčijamame teismo sprendime padarytų išvadų teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis ne tik pareiškėjo paaiškinimais, bet ir kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais duomenimis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė