2016-01-27 Nr. AB-2027-3-61-3-05331-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-96-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05331-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bateris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bateris“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Bateris“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Bateris“) 2015 m. lapkričio 6 d. elektroninių ryšių priemonėmis (per LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyrą) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) sprendimą ir įpareigoti sugrąžinti pareiškėjo sumokėtą muito mokestį pagal perskaičiuotą importo mokesčio nepriemoką pakeitus TARIC kodą; 2) panaikinti pareiškėjui paskirtą baudą ir sugrąžinti sumokėtas sumas; 3) kreiptis į kompetentingą specialistą išvadai dėl prekės identifikavimo gauti; 4) kreiptis į Europos Sąjungos Komisiją išaiškinimo dėl ginčo prekės klasifikavimo.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. lapkričio 25 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti.

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1A-418; 2) panaikinti Muitinės departamento 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 462 dėl sprendimo Nr. 1A-418 atitaisymo; 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. balandžio 24 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 5VM32040M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita); 4) įpareigoti sugrąžinti pareiškėjo sumokėtą 12 669,12 Eur muito mokestį pagal perskaičiuotą importo mokesčio nepriemoką pakeitus TARIC kodą; 5) panaikinti pareiškėjui paskirtą 1 533 Eur baudą ir sugrąžinti sumokėtas sumas.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą iki 2015 m. gruodžio 15 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti.

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašoma: 1) patenkinti skundą ir panaikinti Patikrinimo ataskaitą ir įpareigoti sugrąžinti pareiškėjo sumokėtą 12 669,12 Eur muito mokestį pagal perskaičiuotą importo mokesčio nepriemoką pakeitus TARIC kodą ir sumokėtą 1 533 Eur baudą; 2) patenkinti skundą ir panaikinti Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1A-418 ir 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 462 dėl sprendimo Nr. 1A-418 atitaisymo.

Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 paduoti. Nurodė, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir mokesčių administratoriaus prašė priimti sprendimus, atitinkančius įstatymuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, tai, kad buvo apskųstas 2015 m. spalio 12 d. sprendimas, kuriuo atitaisytas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, kurių pareiškėjas negali kontroliuoti. Mokesčių administratorius sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (toliau – ir MAĮ) įstatymo 154 straipsnio 4, 5 dalis, priėmė tik 2015 m. spalio 12 d., todėl, tik gavus minėtą sprendimą, paaiškėjo, kad tai yra galutinis mokesčių administravimo sprendimas ir pareiškėjas įgijo teisę į įstatymo nustatytus skundo pateikimo terminus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 paduoti grindžia tuo, kad Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 1A-418 nėra galutinis ir nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjas teisę teismui pateikti skundą įgijo tik tada, kai Muitinės departamentas 2015 m. spalio 12 d. priėmė galutinį, Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4, 5 dalis atitinkantį, sprendimą Nr. 462, kuriame nurodyta apskundimo tvarka. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, jog aplinkybė, kad individualiame administraciniame akte nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo nustatyti apskundimo terminai atskirais atvejais gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas nėra absoliutus pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo netinkamas savo teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą realizavimas buvo nulemtas objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių veiksnių. Suvokimas, kad administracinis aktas pažeidžia pareiškėjo teises yra pakankamas pagrindas imtis priemonių savo pažeistų teisių gynybai. Pareiškėjas galėjo pats išsiaiškinti skundo padavimo tvarką ar kreiptis pagalbos į teisės specialistą (advokatą) (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-384/2010; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-615/2011).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš prie patikslinto skundo pateiktų priedų matyti, jog advokatas Martynas Stankevičius, atstovaudamas UAB „Bateris“, 2015 m. spalio 9 d. raštu, kuris buvo siunčiamas elektroniniu paštu, kreipėsi į Muitinės departamentą, nesutikdamas su sprendimu Nr. 1A-418. Taigi akivaizdu, jog pareiškėją atstovavo advokatas Martynas Stankevičius, t. y. profesionalus teisininkas, todėl preziumuojama, jog pastarajam ginčijamo sprendimo apskundimo tvarka turėjo būti žinoma.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis suvokė, jog tik gavęs Muitinės departamento 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 462, kuris laikytinas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 sudėtine dalimi, įgijo teisę pateikti skundą dėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo paduoti, nes subjektyvus paties pareiškėjo suvokimas apie galimą sprendimo apskundimo tvarką negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, dėl kurios skundas dėl skundžiamo sprendimo nebuvo paduotas per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas kitų individualaus pobūdžio termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl jo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 paduoti netenkintas. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą netenkintas, pareiškėjo skundo dalį dėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 panaikinimo atsisakyta priimti.

Dėl atsakovo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 462 panaikinimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Muitinės departamentas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 1A-418 pripažino, kad skundą padavęs asmuo turėtų pašalinti trūkumus, o 2015 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 462 ištaisė nusprendžiamąją dalį ir panaikino prievolę taisyti trūkumus, pakeičiant į išaiškinimą dėl skundo pateikimo tvarkos, todėl jis yra galutinis ir sukeliantis jam teisines pasekmes, nepagrįsti, nes iš Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 turinio matyti, kad jo nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma, kad pareiškėjas yra įpareigotas pašalinti trūkumus, o nurodyta, kad pareiškėjas pašalinti skundo trūkumus buvo įpareigotas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1A-286. Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. 1A-418 yra pasisakoma dėl pareiškėjo skundo, paduoto dėl 2015 m. balandžio 24 d. Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitos Nr. 5VM32040M panaikinimo, pagrįstumo. Sprendimu nutarta patvirtinti Patikrinimo ataskaitą, taigi akivaizdu, kad šis sprendimas yra galutinis ir sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Tai, kad Muitinės departamentas 2015 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 462, kuriame, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, ištaisė Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. 1A-418 padarytas technines klaidas (ištaisė sprendime nurodytą Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 5 dalį į 154 straipsnio 4 dalį bei nurodė sprendimo apskundimo tvarką), nedaro šio sprendimo galutinio ir sukeliančio atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jame nebuvo sprendžiamas ginčas iš esmės. Muitinės departamento 2015 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. 462 yra 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 sudėtinė dalis, todėl negali būti laikomas atskiru individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui kokias nors teisines pasekmes.

Atsižvelgęs į tai, kad administraciniams teismams nėra priskirta nagrinėti bylų dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų, teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Muitinės departamento 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 462 atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Patikrinimo ataskaitą visa apimtimi ir sugrąžinti pareiškėjo sumokėtą 12 669,12 Eur muito mokestį pagal perskaičiuotą importo mokesčio nepriemoką pakeitus TARIC kodą ir sumokėtą 1 533 Eur baudą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, remdamasis MAĮ 152 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, apskundė Patikrinimo ataskaitą centriniam mokesčių administratoriui, t. y. Muitinės departamentui, kuris 2015 m. rugsėjo 17 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. A-418 ir pasisakė dėl Patikrinimo ataskaitos pagrįstumo ir teisėtumo, ją patvirtindamas. Todėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas reikalavimas panaikinti Patikrinimo ataskaitą yra neatsiejamas nuo reikalavimo panaikinti Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1A-418, o kadangi nustatyta, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 paduoti ir tuo pagrindu skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti, skundo dalis dėl Patikrinimo ataskaitos panaikinimo taip pat atsisakyta priimti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui dar 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo išaiškinta, kad nurodyti reikalavimai yra išvestiniai ir kylantys iš Patikrinimo ataskaitos, kurią pareiškėjas prašo panaikinti visa apimtimi. Todėl kadangi pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 paduoti, o reikalavimas įpareigoti sugrąžinti pareiškėjo sumokėtą 12 669,12 Eur muito mokestį pagal perskaičiuotą importo mokesčio nepriemoką pakeitus TARIC kodą ir sumokėtą 1 533 Eur baudą yra išvestinis reikalavimas, kaip kylantis iš Patikrinimo ataskaitos, dėl kurios panaikinimo skundą atsisakyta priimti, nebuvo pagrindo priimti ir pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo sugrąžinti pareiškėjo sumokėtą 12 669,12 Eur muito mokestį pagal perskaičiuotą importo mokesčio nepriemoką pakeitus TARIC kodą ir sumokėtą 1 533 Eur baudą.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Bateris“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį; atnaujinti pareiškėjui skundo dėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo panaikinimo padavimo terminą; perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje net nepasisakė dėl to, jog terminas skundui paduoti yra galimai nepraleistas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, neišspręsdamas šio klausimo, padarė procesinį pažeidimą, kuris galimai lėmė nepagrįstos ir neteisingos nutarties priėmimą. Galimybė ir teisė apskųsti Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, yra aktuali ir sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Nurodo, jog pareiškėjas, gavęs 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, aiškiai galėjo suprasti, kad sprendimo priėmimui trūksta daugybės dokumentų ir šį trūkumą reikia pašalinti. Nurodyti trūkstami dokumentai nebuvo įvardyti 2015 m. birželio 26 d. sprendime dėl trūkumų šalinimo, t. y. buvo galima suprasti, kad mokesčių administratorius antrą kartą priima sprendimą dėl trūkumų šalinimo. Pareiškėjui buvo nedviprasmiškai nurodyta ir teisės norma, kuria vadovaujasi mokesčių administratorius, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 5 dalis. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo apskųsti 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir laikė, kad tai yra neginčijamai galutinis sprendimas, nepaisant nurodytų trūkumų ir mokesčių administratoriaus nurodymo šalinti trūkumus. Pažymėtina, kad pareiškėjas neskundė 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, nes šis sprendimas iki jo atitaisymo 2015 m. spalio 12 d. buvo tik tarpinis sprendimas, dėl kurio pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-950-624/2015) negali būti teikiamas skundas, kadangi juo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, o argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1292-602/2015 išaiškinta, kad privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nesilaikymas lemia konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes. Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Pareiškėjas negalėjo skųsti mokesčių administratoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1251-822/2015).

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo kartu su patikslintu skundu pateiktame prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti, prašyta pripažinti skundo padavimo termino praleidimą svarbia priežastimi, nes pareiškėjas buvo suklaidintas dėl mokesčių administratoriaus klaidinančiai surašyto sprendimo. Svarbu pastebėti, kad pats mokesčių administratorius tik priimdamas 2015 m. spalio 12 d. sprendimą dėl klaidos atitaisymo, pripažino, kad būtent 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas ir yra galutinis sprendimas, kuris gali būti skundžiamas nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas aktyviai siekė bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektu ir visus skundus teikė nepraleisdamas įstatymų numatytų terminų. Šią aplinkybę pripažino ir muitinės departamentas, nes gavęs advokato prašymą (2015 m. spalio 9 d.) dėl trūkumų detalizavimo ir termino trūkumams pašalinti nustatymo, priėmė sprendimą ne dėl terminų apskundimui praleidimo, o sprendimą dėl klaidos savo pačių sprendime pripažinimo. Šios aplinkybės suponuoja praktikos taikymą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį byloje AS-1380-662/2015, kur buvo pažymėta, kad privaloma atsižvelgti į pareiškėjo elgesį, jog jis pakankamai aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka, operatyviai kreipėsi į teismą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, į būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, sprendė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti tenkinamas, kadangi jis praleistas dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir tokiu būdu iš esmės užkirto kelią Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintai pareiškėjo teisei kreiptis į teismą ir įtvirtino visišką šalių nelygybę, kai viešojo administravimo subjektui pripažįstama teisė priimti klaidinančius sprendimus, o pareiškėjo teisė neteisingai suprasti klaidingus sprendimus, yra kvestionuojama, pripažįstant prezumpciją, kad bet kurie viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti skundžiami nepriklausomai nuo jų turinio ir ignoruojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl negalimumo teikti skundus kol yra nebaigta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo procedūra ir nepriimtas galutinis sprendimas, kuris gali sukelti teises ir pareigas ir kuris gali būti skundžiamas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad klaidinančiai surašytas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas dėl trūkumų šalinimo, turėjo būti suprastas kaip galutinis sprendimas, pažeidė suformuotą praktiką, kuri skelbia, jog vien apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-877/2011).

Pabrėžia, kad net ir pripažinus, jog reikėjo skųsti negalutinį sprendimą, kol jis buvo neatitaisytas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu, tai negali būti pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo teises ir terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis byloje AS492-76/2014).

Nurodo, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste yra pažeista asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, o toks teisės taikymas nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-499/2014, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-505/2014, 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-433-662/2015).

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad termino skundui paduoti atnaujinti nėra pagrindo, pažeidė teisingumo ir protingumo principus, kurie lemia, jog administracinis teismas privalo būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kad būtų realiai apgintos galimai pažeistos besikreipusio į teismą asmens teisės ir negali būti sudarytos procesinės kliūtys ginčyti administracinį aktą, kuris galimai yra neteisėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje AS-1076-146/2015).

Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad viešojo administravimo subjekto klaidinančio sprendimo apskundimui terminas negali būti atnaujintas, t. y. pripažįstant, kad viešojo administravimo subjektas gali rašyti sprendimuose klaidas ir vėliau turi teisę jas taisyti, tačiau mokesčių mokėtojas dėl klaidingai suprasto sprendimo nebetenka teisės į teisminę gynybą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (gero administravimo principą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą iš esmės atsisakyta priimti, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjo prašymą jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties bei pareiškėjo skundų argumentų matyti, jog nagrinėjamu atveju termino skundui paduoti bei jo atnaujinimo aspektu kyla klausimas, ar skundžiamas Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 1A-418 yra galutinis ir sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, ar vis dėlto tokiu sprendimu yra laikytinas Muitinės departamento 2015 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. 462, kuriuo buvo pataisytas Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 1A-418, ir nuo kurio gavimo (įteikimo) skaičiuojamas terminas skundui dėl šio sprendimo panaikinimo teismui paduoti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2015 m. balandžio 24 d. patikrinimo ataskaita Nr. 5VM320040M konstatavo, jog pareiškėjas neteisingai deklaravo prekę (išeikvotus, netinkamus naudoti, sulūžusius, susidėvėjusius akumuliatorius, iš kurių pašalintas elektrolitas), todėl dėl šio pažeidimo apskaičiavo papildomus mokesčius – 12 669,12 Eur muito mokestį, 2 661,06 Eur importo PVM, ir skyrė 1 533 Eur baudą. Nesutikdamas su šia trečiojo suinteresuoto asmens Patikrinimo ataskaita, pareiškėjas 2015 m. gegužės 20 d. skundu kreipėsi į Muitinės departamentą. Muitinės departamentas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1A-286 įpareigojo pareiškėją pašalinti sprendime nurodytus skundo trūkumus. 2015 m. liepos 17 d. Muitinės departamentas gavo pareiškėjo raštą su pridėtais į valstybinę kalbą išverstais dokumentais. Muitinės departamentas 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 1A-365 pratęsė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki 2015 m. rugsėjo 17 d. Muitinės departamentas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 1A-418 „Dėl UAB „Bateris“ skundo“ nusprendė „patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-24 patikrinimo ataskaitos Nr. 5VM320040M“. Muitinės departamentas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 462 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015-09-17 sprendimo Nr. 1A-418 atitaisymo“ nusprendė ištaisyti Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 „Dėl UAB „Bateris“ skundo“ nusprendžiamąją dalį ir nurodyti sprendimo apskundimo tvarką išdėstant taip: „Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 1 punktu Muitinės departamentas nusprendžia patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. balandžio 24 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 5VM320040M. Šis sprendimas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalimi, per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas Mokestinių ginčų komisijai, paduodant skundą per Muitinės departamentą (A. Jakšto g. 1, Vilnius), arba, vadovaujantis šio įstatymo 159 straipsnio 3 dalimi, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius).“.

Pareiškėjas teigia, jog iš Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 motyvuojamosios bei sprendžiamosios dalių negalėjo suprasti, kad šis sprendimas yra galutinis mokesčių administratoriaus sprendimas dėl jo skundo nagrinėjimo, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nes įvertino sprendime nurodytus argumentus dėl įrodymų nepateikimo ir trūkumų šalinimo instituto taikymo, juo labiau mokesčių administratoriui nurodant Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 5 dalį, tačiau sprendime nenurodant konkrečių trūkumų bei jų šalinimo termino. Tokiu būdu dėl neaiškaus Muitinės departamento sprendimo nusprendė kreiptis į advokatą, kad pastarasis kreiptųsi į mokesčių administratorių. Mokesčių administratoriui priėmus 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 462, kuriuo buvo atitinkamai pataisytas Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 1A-418, nepraleisdamas jame nustatyto termino, laiku kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl šio mokesčių administratoriaus sprendimo.

Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatymų leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatyme bei kituose specialiuosiuose įstatymuose nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Pabrėžtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Remiantis tuo, sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią bei spręsti klausimą dėl to, ar terminas skundui paduoti yra praleistas ar ne, tačiau ne iš karto spręsti dėl termino atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. balandžio 24 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 5VM320040M 2015 m. gegužės 20 d. skundu kreipėsi į Muitinės departamentą, kaip ikiteisminę mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją, todėl Muitinės departamento sprendimas dėl šio pareiškėjo skundo, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalimi, per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai arba, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalimi, Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kaip minėta dėl 2015 m. gegužės 20 d. pareiškėjo skundo Muitinės departamentas pirmiausia priėmė 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1A-418, kuriuo patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. balandžio 24 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 5VM320040M. Tačiau, šio sprendimo nusprendžiamojoje dalyje nurodė Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 5 dalį, kuri numato, jog nustačiusi, kad skundas neatitinka MAĮ reikalavimų, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčių mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti.

Vis dėlto iš Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 turinio matyti, kad jame po aprašomosios dalies nurodyta, jog „Pareiškėjo skundas netenkintinas“. Po to pateikiami motyvai ir argumentai, dėl ko pareiškėjo skundas netenkintinas. Motyvuojamojoje dalyje iš esmės nekalbama apie pareiškėjo skundo trūkumus (prie skundo nepridėtus dokumentus ir pan.), tik šios dalies pabaigoje nurodoma, kodėl nesiremiama pareiškėjo pateiktu Muitinės departamento 2009 m. lapkričio 16 d. išaiškinimu Nr. 3B-15.4/12-10211 (kadangi jame nurodytos prekės aprašymas neatitiko pareiškėjo importuotos prekės pobūdžio), 2014 m. balandžio 21 d.

Estijos mokesčių administratoriaus pateiktu išaiškinimu (kadangi šis išaiškinimas skirtas ne pareiškėjui, o kitai įmonei bei nėra aišku, ar šis Estijos mokesčių administratoriaus išaiškinimas tinka nagrinėjamu atveju, kadangi Muitinės departamentas neturi informacijos, kokio pobūdžio užklausa buvo pateikta ir kokias prekes vertino Estijos mokesčių administratorius) bei kad muitinio įforminimo metu su deklaracija pateiktuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose) nėra nurodyta, pagal kokią sutartį yra išrašytos šios sąskaitos faktūros ir prie deklaracijos pridedamų dokumentų sąraše nėra nurodytos muitinio tikrinimo metu pateiktos prekių pirkimo-pardavimo sutartys.

Pačioje motyvuojamosios sprendimo dalies pabaigoje Muitinės departamentas nurodo: „Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vertinti šias aplinkybes kitaip, nei jas vertino Vilniaus teritorinė muitinė, Muitinės departamentas neturi pagrindo. Vilniaus teritorinės muitinės ataskaita Nr. 5VM320040M yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti Pareiškėjo prašymą panaikinti minėtą ataskaitą nėra pagrindo.“. Galiausiai sprendžiamojoje dalyje nurodoma: „patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-24 patikrinimo ataskaitos Nr. 5VM320040M.“.

Taigi, atsižvelgus į Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 turinį, akivaizdu, kad jame buvo sprendžiamas pareiškėjo 2015 m. gegužės 20 d. skundas iš esmės, aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo skundžiama Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaita Nr. 5VM320040M yra teisėta ir pagrįsta bei pareiškėjo skundas netenkinamas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai yra galutinis sprendimas, sukėlęs pareiškėjui teisines pasekmes, nepaisant to, kad jame mokesčių administratorius nurodė neteisingą Mokesčių administravimo įstatymo straipsnį, kuriuo remdamasis nusprendžiamojoje dalyje nurodė „patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-24 patikrinimo ataskaitos Nr. 5VM320040M.“, bei nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos (kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ne visuomet laikoma pakankamu pagrindu pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-384/2010; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-615/2011)). Šias technines klaidas Muitinės departamentas ištaisė 2015 m. spalio 12 d. sprendime Nr. 462, aiškiai nurodydamas, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. 1A-418 buvo padaryta techninė klaida, kuri taisytina minėtu šiame sprendime nurodytu būdu. Todėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 negalima laikyti dokumentu, kuriuo tik siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį, t. y. Muitinės departamento 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 462. Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 1A-418 tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisių ir pareigų atsiradimu bei pasikeitimu (patvirtinama jo pareiga mokėti mokesčius bei paskirtą baudą), taigi, jis akivaizdžiai pareiškėjui sukelia materialines teisines pasekmes. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendime nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), todėl šis sprendimas iki jo atitaisymo 2015 m. spalio 12 d. buvo tik tarpinis sprendimas, ir gavęs 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, pareiškėjas aiškiai galėjo suprasti, kad sprendimo priėmimui trūksta daugybės dokumentų ir šį trūkumą reikia pašalinti.

Nustačius, kad galutinis ir teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas yra Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 1A-418, bei įvertinus tai, kad šis sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 21 d. (pagal pašto spaudą ant voko), laikytina, kad terminas skundui dėl šio sprendimo apskundimo paduoti pasibaigė 2015 m. spalio 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 6 d., vertintina, jog 20 dienų terminą kreiptis į teismą jis yra praleidęs.

Kalbant apie praleisto termino atnaujinimą, pabrėžtina, jog kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Svarbiomis, jo manymu, termino praleidimo priežastimis pareiškėjas šiuo atveju nurodo pareiškėjo suklaidinimą dėl mokesčių administratoriaus klaidinančiai surašyto sprendimo. Tačiau atsižvelgiant į minėtus argumentus dėl Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 teisinių pasekmių bei jo apskundimo, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra juridinis asmuo, kurį atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ši pareiškėjo nurodoma skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra subjektyvi ir nuo paties pareiškėjo valios priklausanti aplinkybė, kuri negali būti laikoma svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, nes subjektyvus paties pareiškėjo suvokimas apie galimą sprendimo apskundimo tvarką negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, dėl kurios skundas dėl skundžiamo sprendimo nebuvo paduotas per įstatymo nustatytą terminą.

Kaip minėta, iš Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 1A-418 buvo aiškiai matyti, jog juo atmestas pareiškėjo skundas ir patvirtinta pareiškėjo skųsta Vilniaus teritorinės muitinės Patikrinimo ataskaita. Skaitant visą sprendimą, jo turinys negalėjo būti suprastas niekaip kitaip, juo labiau profesionaliam teisininkui – pareiškėjo advokatui, kuris, gavus šį atsakovo sprendimą, 2015 m. spalio 9 d. kreipėsi ne į teismą ar Mokestinių ginčų komisiją, o dar kartą į Muitinės departamentą, prašydamas patikslinti, kokius skundo trūkumus nustatė mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl trūkumų šalinimo, bei atkreipdamas dėmesį į tai, kad nenustatytas terminas neįvardintiems trūkumams pašalinti, taip pat nurodydamas, kad nesutinka su sprendime mokesčių administratoriaus išvadomis, todėl prašo patikslinti sprendimą. Šis advokato kreipimasis į atsakovą taip pat negali būti laikomas aplinkybe, įrodančia pareiškėjo aktyvų siekį bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektu, bei jo rūpestingumą ir operatyvumą ginti savo galimai pažeistas teises ir interesus. Šiuo atveju atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, klaida nebuvo tokia, kuri iš esmės galėjo lemti pareiškėjo suvokimą dėl skundžiamo atsakovo sprendimo teisinių pasekmių ir apskundimo tvarkos. Dėl šios priežasties nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad neatnaujinus skundo padavimo termino šiuo atveju būtų pažeista proceso šalių lygybė bei gero administravimo principas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo paties netinkamo skundžiamo atsakovo sprendimo vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Remiantis tuo, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, nepažeidė teisingumo ir protingumo principų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bateris“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys