d62c7b82-e1ea-470d-94a7-ee7e5ec40f57 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-956-302/2013 Teisminio proceso Nr. 2-02-3-13386-2009-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29, 30.9.1  VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų N. M., R.

M. ir UAB „Aldmika“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieÅ¡kinį atsakovei A. J. bei atsakovės A. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ir  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė  I. N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (tomas I, b.l. 2-7) ir prašė: atidalyti N. M., R.

M., UAB „Aldmika“ ir A. J. priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto – bendro naudojimo patalpų, kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25, 31-30, 31-31 (35,13 kv.m.), esančių pastato unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), taip: N. M. ir R. M. nuosavybės teise priteisti natūra nekilnojamojo turto – pastato ( duomenys neskelbtini), patalpas, šio pastato kadastro ir registro byloje bei M. P. projektavimo firmos parengtame bendro naudojimo plotų paskirstymo projekte pažymėtas indeksais 31-30 ir 31-31;

N. M. ir R. M. nuosavybės teise priteisti natÅ«ra nekilnojamojo turto – pastato ( duomenys neskelbtini), patalpos, Å¡io pastato kadastro ir registro byloje pažymėtos indeksu 31-25, 13,95 kv.m. ploto dalį pagal M. P. projektavimo firmos 2008 m. parengtÄ bendro naudojimo plotų paskirstymo projektÄ . Nustatyti, kad N. M. ir R. M. turi teisę savo lėšomis pagal M. P. projektavimo firmos parengtÄ bendro naudojimo plotų paskirstymo projektÄ atskirti pertvara jiems natÅ«ra priteistos patalpos 31-25 dalį nuo atsakovei atidalijamos Å¡ios patalpos dalies;

UAB „Aldmika“ nuosavybės teise priteisti natÅ«ra nekilnojamojo turto – pastato ( duomenys neskelbtini), patalpos, Å¡io pastato kadastro ir registro byloje pažymėtos indeksu 31-25, 7,18 kv.m. ploto dalį pagal M. P. projektavimo firmos 2008 m. parengtÄ bendro naudojimo plotų paskirstymo projektÄ . Nustatyti, kad UAB „Aldmika“ turi teisę savo lėšomis pagal M. P. projektavimo firmos parengtÄ bendro naudojimo plotų paskirstymo projektÄ atskirti pertvara jai natÅ«ra priteistos patalpos 31-25 dalį nuo atsakovei atidalijamos Å¡ios patalpos dalies;

A. J. nuosavybės teise priteisti natÅ«ra nekilnojamojo turto – pastato ( duomenys neskelbtini), patalpos, Å¡io pastato kadastro ir registro byloje pažymėtos indeksu 31-25, 6,82 kv.m. ploto dalį pagal M. P. projektavimo firmos 2008 m. parengtÄ bendro naudojimo plotų paskirstymo projektÄ ir priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad jie yra 35,13 kv.m. bendro ploto bendro naudojimo patalpų, kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25, 31-30, 31-31, esančių pastato 1A4p, unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

Bendro naudojimo patalpos bendros dalinės nuosavybės teise priklauso: N. M. ir R. M., jungtinės nuosavybės teise priklauso 59/100 dalys, UAB „Aldmika“ nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis, o atsakovei A. J. nuosavybės teise priklauso 20/100 dalių ginčo bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovai su atsakove, kaip bendro naudojimo patalpų bendrasavininke, dėl jos pasyvumo ir vengimo atlikti bet kokius veiksmus, negali sudaryti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutarties, kuria jiems būtų atidalyta priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis natūra. Ieškovų prašymu M.

P. projektavimo firma 2008 m. parengė bendro naudojimo patalpų, esančių trečiame pastato ( duomenys neskelbtini), aukÅ¡te, pasiskirstymo projektÄ . Projekte nurodytas atidalijimo bÅ«das yra racionaliausias – ieÅ¡kovams atitenka Å¡alia jiems nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų esantis bendro naudojimo patalpų dalis, o atsakovei priklausanti bendro naudojimo patalpų dalis atidalytina bÅ«tent toje pastato dalyje (pusėje), kur yra atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos.

Pagal šį projektÄ atidalijus bendraturčius jokia neproporcinga žala daiktui nebus padaryta, o Å¡alys įgis teisę savo nuožiÅ«ra įgyvendinti turimas teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ . Atsakovei tenkanti atidalinamos bendrosios dalinės nuosavybės dalis turi tiesioginį funkcinį ryšį su jai nuosavybės teise priklausančia patalpa, dėl ko toks atidalinimas nepažeidžia atsakovės interesų.  M. P. projektavimo firmos bendro naudojimo plotų paskirstymo projekte nurodytu bÅ«du atidalijus bendro naudojimo patalpas atsakovės, kaip vienos iÅ¡ bendraturčių, teisės nebus pažeistos, kadangi ji jau turi įsirengusi iÅ¡ laiptinės atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ savo patalpas ir dar vieno atskiro įėjimo suformavimas bÅ«tų netikslingas ir neracionalus. Bendrojo naudojimo patalpos 31-25 dalį, esančiÄ Å¡alia laiptų galima atidalyti UAB „Aldmika“.

Tai yra vienintelė galimybė atidalyti šį ieÅ¡kovÄ , nes Å¡iÄ patalpos dalį atidalijus kuriam nors kitam bendraturčiui, UAB „Aldmika“ arba iÅ¡ viso neturėtų galimybės patekti į savo patalpas, arba turėtų naudotis Å¡iÄ dalimi bendrai, o tai prieÅ¡tarautų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dainės nuosavybės esmei. Atsakovė nesinaudoja bendro naudojimo patalpoms priskirtinomis sanitarinio mazgo (tualeto su kriaukle) patalpomis, nes Å¡iems tikslams ji atliko inžinerinės įrangos rekonstrukcijÄ ir komunikacijas pasijungė tiesiogiai savo patalpose 31-26 ir 31-27.

Bendro naudojimo patalpos 31-30 ir 31-31 atidalytinos ieÅ¡kovams N. M. ir R. M., kadangi minėtos patalpos yra iÅ¡sidėstę Å¡alia Å¡ių ieÅ¡kovų nuosavybės teise turimų negyvenamųjų patalpų.  Atsakovė A. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų atidalijimas pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ projektÄ nėra galimas, nes padarytų neproporcingÄ Å¾alÄ jos patalpoms ir nepagrįstai pažeistų jos interesus.

Å iuo metu ji teisiÅ¡kai gali naudotis dviem išėjimais iÅ¡ jai priklausančių negyvenamųjų patalpų, kurių vienas yra iÅ¡ gatvės pusės, o kitas – iÅ¡ vidinės pastato kiemo pusės. Atsižvelgiant į patalpų paskirtį, dėl kurios Å¡ios patalpos gali bÅ«ti naudojamos ir bus naudojamos verslo tikslams, jai yra bÅ«tina turėti abu išėjimus iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, o ypač, turėti tiesioginį išėjimÄ Ä¯ gatvę. Pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ bendro naudojimo patalpų atidalijimo projektÄ , ji galėtų naudotis tik vienu išėjimu iÅ¡ vidinės kiemo pusės, todėl tokiu bendro naudojimo patalpų atidalijimu bÅ«tų padaryta žala jos patalpoms.

Be to jai siÅ«loma tokia bendro naudojimo patalpų dalis, kuriai naudoti reikėtų atlikti sudėtingus statybos darbus ir patirti dideles iÅ¡laidas. Dėl galimybės prižiÅ«rėti ir remontuoti bendrus inžinierinius tinklus, turėtų bÅ«ti nustatytas servitutas, dėl ko Å¡alių ginčai dėl naudojimosi patalpomis nebÅ«tų iÅ¡spręsti. Neturėdami atsakovės sutikimo, ieÅ¡kovai bendrojo naudojimo patalpas savo nuožiÅ«ra realiai jau yra atsidaliję: bendro naudojimo patalpose 31-25, ieÅ¡kovai yra pastatę pertvaras, skiriančias ieÅ¡kovams ir jai priklausančias bendro naudojimo patalpų dalis, bendro naudojimo patalpų sÄ skaita prasiplėtę ieÅ¡kovams priklausančių negyvenamųjų patalpų plotÄ , bendro naudojimo patalpose įrengę rakinamas duris, Å¡iais veiksmais nuo 2009 m. liepos mėnesio neteisėtai atimdami galimybę jai patekti į bendro naudojimo patalpas ir jomis naudotis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai siekia įteisinti neteisėtai ir savavaliÅ¡kai atliktÄ bendro naudojimo patalpų atidalijimÄ . Atsakovė A. J. į bylÄ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atidalyti bendrojo naudojimo patalpas, kadastro ir registro byloje pažymėtas 31-25, 31-30, 31-31, esančias gyvenamajame pastate ( duomenys neskelbtini), pagal jos siÅ«lomÄ bendro naudojimo patalpų atidalijimo projektÄ : ieÅ¡kovams N. M. ir R. M. nuosavybės teise priteisti natÅ«ra bendrojo naudojimo patalpas, esančias gyvenamajame pastate ( duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje pažymėtas 31-30, 31-31 bei bendrojo naudojimo patalpų, kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25, dalį (viso 22,27 kv.m.) kaip nurodyta 2011 m.

UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtame bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Nustatyti, kad ieÅ¡kovai N. M. ir R. M. turi teisę savo lėšomis pagal UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtÄ bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektÄ atskirti pertvara jiems natÅ«ra priteistos bendrojo naudojimo patalpos, kadastro ir registro byloje pažymėtos 31-25, dalį nuo ieÅ¡kovei UAB „Aldmika“ priteistos bendrojo naudojimo patalpų dalies; ieÅ¡kovei UAB „Aldmika“ nuosavybės teise priteisti natÅ«ra bendrojo naudojimo patalpų, esančių gyvenamajame pastate ( duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25 dalį (7,92 kv.m.), kaip nurodyta 2011 m.

UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtame bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Nustatyti, kad ieÅ¡kovė UAB „Aldmika“ turi teisę savo lėšomis pagal UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtÄ bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektÄ atskirti pertvara jai natÅ«ra priteistos bendrojo naudojimo patalpos, kadastro ir registro byloje pažymėtos 31-25, dalį nuo ieÅ¡kovams N. M., R. M. ir jai (atsakovei) priteistų bendrojo naudojimo patalpų dalių; jai nuosavybės teise priteisti natÅ«ra bendrojo naudojimo patalpų, esančių gyvenamajame pastate ( duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25 dalį (4,93 kv.m.), kaip nurodyta 2011 m.

UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtame bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Nustatyti, kad ji turi teisę savo lėšomis pagal UAB „Archicom“ architekto D. Č. parengtÄ bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektÄ atskirti pertvara jai natÅ«ra priteistos bendrojo naudojimo patalpos, kadastro ir registro byloje pažymėtos 31-25, dalį nuo ieÅ¡kovei UAB „Aldmika“ priteistos bendrojo naudojimo patalpų dalies; priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovų N. M. ir R.

M. 3701,92 Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Aldmika“ 1298,08 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ mažesnę bendrojo naudojimo patalpų dalį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė mano, kad bendrojo naudojimo patalpos iÅ¡ viso neturėtų bÅ«ti atidalytos, nes atidalijimas pažeidžia jos interesus. Jeigu teismas laikytų, kad atidalijimas ginčo patalpų yra galimas, tai tik pagal jos siÅ«lomÄ projektÄ . Ä®gyvendinus jos siÅ«lomÄ projektÄ ieÅ¡kovai ir ji galėtų naudotis atskirais įėjimais į jiems priklausančias patalpas, o jiems priskirtas bendrojo naudojimo patalpų dalis galėtų prisijungti prie jiems priklausančių negyvenamųjų patalpų.

IeÅ¡kovų siÅ«lomu bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo projektu siekiama ne pasiÅ«lyti visų bendraturčių interesus labiausia atitinkantį bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo variantÄ , o įteisinti neteisėtai, be jos sutikimo, atliktas statybas.  Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai jau yra realiai atidaliję bendro naudojimo patalpas, atlikę visus tam reikalingus atlikti statybos darbus, todėl kitoks bendro naudojimo patalpų atidalijimo variantas ieÅ¡kovams yra nepriimtinas. Jos siÅ«lomas projektas labiau atitintų jos interesus.

Dar iki ieÅ¡kinio dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pateikimo, ji atliko jai priklausančių negyvenamųjų patalpų remontÄ , po kurio buvo pakeista negyvenamųjų patalpų planinė struktÅ«ra: pakeistos kai kurių vidinių patalpų pertvarų vietos bei naujai įrengtas sanitarinis mazgas. Pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo projektÄ , norėdama naudotis jai priskirtomis bendrojo naudojimo patalpomis, ji turėtų iÅ¡ardyti visÄ naujai įrengtÄ sanitarinį mazgÄ ir atlikti daug kitų papildomų remonto darbų, dėl ko bendro naudojimo patalpų atidalijimas jai bÅ«tų iÅ¡ esmės nenaudingas, nes nauda, kuriÄ ji gautų dėl papildomo negyvenamųjų patalpų ploto, bÅ«tų mažesnė nei Å¡iam plotui prijungti reikalingos iÅ¡laidos.

Tuo tarpu pagal jos siÅ«lomÄ projektÄ , norint naudotis jai priskirtomis patalpomis jai reiktų tik iÅ¡ardyti užmÅ«rytÄ išėjimÄ Ä¯ bendrojo naudojimo koridorių, plane pažymėtÄ 31-25. Kitų bendraturčių padėtis atidalijus pagal jos pasiÅ«lytÄ projektÄ nepablogėtų. Bendradarbiaudama ir siekdama kompromiso ir atsižvelgdama į M. P. projektavimo firmos aiÅ¡kinamojo raÅ¡to pastabÄ dėl galimybės UAB „Aldmika“ prisijungti prie kanalizacijos stovo, ji sutinka atsisakyti jai priklausančio 2,08 kv.m. bendro naudojimo patalpų ploto tam, kad UAB „Aldmika“ be trukdžių galėtų jungtis prie kanalizacijos stovo.

Ä®gyvendinant šį siÅ«lymÄ , jai (atsakovei) vietoje 7,01 kv.m. atitektų 4,93 kv.m. ploto bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų 31-25, dalis, ieÅ¡kovams N. M. ir R. M. papildomai – 1,54 kv.m. (viso – 22,27 kv.m.), o UAB „Aldmika“ papildomai 0,54 kv.m. (viso – 7,92 kv.m.) bendrojo naudojimo patalpų ploto dalis. Vietoje atsisakyto ploto jai priteistina 5000 Lt piniginė kompensacija proporcingai gaunamam bendrojo naudojimo patalpų plotui.   IeÅ¡kovai N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (tomas II, b.l. 133-136) su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad patikslintame projekte atsakovė praÅ¡o teismo papildomai priteisti M. 1,54 kv.m. patalpų dalį natÅ«ra atitinkamai Å¡iuo plotu sumažinant atsakovei natÅ«ra atitenkantį plotÄ , o atsakovei 3701,92 Lt kompensacijÄ už šį patalpos plotÄ .

Tokį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nepagrįstumÄ visiÅ¡kai patvirtina ieÅ¡kovų teismui pateiktas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dainės nuosavybės projektas, pagal kurį matyti, kad ginčo patalpas galima padalinti natÅ«ra visiems bendraturčiams nekeičiant jų valdomų nuosavybės teisės dalių, todėl ieÅ¡kovų projektas laikomas racionalesniu, nei atsakovės pateiktas. Jokiais įrodymais nėra pagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti bÅ«tent 5000 Lt dydžio kompensacijÄ . Pagal atsakovės siÅ«lomÄ projektÄ ieÅ¡kovės UAB „Aldmika“ atitenkanti patalpa yra skaidoma į dvi dalis, kurių vienos 2,25 kv.m. patalpos neįmanoma racionaliai naudoti pagal paskirtį, t.y. atsakovės praÅ¡oma bendrovei atidalyti 2,25 kv.m. patalpa yra bendrovės įėjimas į patalpas kuriame, be kita ko, pagal suderintÄ techninį projektÄ , įrengtas dujų katilas.

Toks plotas įėjimui yra per mažas, todėl patalpų negalima bus tinkamai naudoti. Pagrindinis atsakovės argumentas yra jos interesų pažeidimas, tačiau aplinkybės apie kokius interesus yra kalbama priešieškinyje nėra įrodinėjamos.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė      Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovų N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ ieškinį bei atsakovės A. J. priešieškinį atmetė.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų pasiÅ«lytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad atidalijus ieÅ¡kovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip, kaip tai numatyta M. P. projektavimo firmos pateiktame projekte, neabejotinai bÅ«tų pažeisti atsakovės A. J. turtiniai ir kiti interesai, ir teisės. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad faktinė bendraturčiams priklausančių patalpų padėtis yra kitokia, nei užfiksuota M.

P. projektavimo firmos projekte, t.y. atsakovė A. J. jai nuosavybės teise priklausančias patalpas yra suremontavusi ir pertvarkiusi, todėl norint patekti į jai priskirtinÄ bendro naudojimo patalpÄ , tektų daryti naujÄ išėjimÄ Ä¯ naujÄ jÄ patalpÄ , kuris pagal ieÅ¡kovų projektÄ turėtų bÅ«ti iÅ¡ sanitarinės vonios-tualeto patalpos. Atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad patalpos į kurias galima patekti tik pro vonios-tualeto patalpÄ , priskyrimo atsakovei laikyti racionaliu negalima. Teismas, taip pat nurodė, kad racionalumo požiÅ«riu ieÅ¡kovų pateiktas projektas kritiÅ¡kai vertintinas ir dėl tos aplinkybės, kad pagal ieÅ¡kovų parengtÄ projektÄ jiems faktiÅ¡kai atsidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausantys inžinieriniai tinklai (vamzdis, kuriuo tiekiamas Å¡altas vanduo atsakovės patalpoms) atsidÅ«rė UAB „Aldmika“ žinioje.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atidalinti Å¡alių iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nei pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ M. P. projektavimo firmos parengtÄ projektÄ , nei pagal atsakovės A. J. pateiktÄ UAB „Archicom“ parengtÄ projektÄ negalima, dėl to, kad siÅ«lomi atidalijimo bÅ«dai pažeistų prieÅ¡ingų Å¡alių turtinius ir kitus interesus, o konkrečiai – racionalų ir saugų nekilnojamojo turto valdymÄ , bei neužkirstų kelio kilti tarp Å¡alių teisiniams ginčams ateityje.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai A. N. M., R. M. ir UAB „Aldmika“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimÄ dalyje, kur atmestas ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliantai nurodo, kad jų pateikti įrodymai yra pakankami, kad bÅ«tų suformuotas teismo įsitikinimas byloje, jog apeliantų pateiktas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra priimtiniausias, nepadarys neproporcingos žalos atidalijamoms bendrojo naudojimo patalpoms ir nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų.

Pažymi, kad ginčas tarp apeliantų ir atsakovės vyksta dėl to, kaip iÅ¡sidėstys atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patalpos, o ne dėl to, kokiose konkrečiose vietose bus įrengti išėjimai, tarp jų - ir išėjimas iÅ¡ atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų į jai priskirtinÄ bendrojo naudojimo patalpų dalį. Nurodo, kad apeliantų pateiktame projekte yra pažymėta galima atsakovės išėjimo vieta, kaip teisiÅ¡kai Å¡iuo metu ir faktiÅ¡kai anksčiau egzistavęs išėjimas iÅ¡ atsakovės patalpų, kurį pati atsakovė užsimÅ«rijo, be kita ko, taip pat be jokių bendraturčių sutikimo.

Todėl sprendimo motyvas, neva atsakovė turės įsirengti įėjimÄ Ä¯ atidalijamas patalpas ir dėl to tai pažeis jos teises, visiÅ¡kai nepagrįstas. Apeliantai taip pat pažymi, kad įgyvendinus apeliantų atidalijimo projekte numatytus sprendimus, išėjimas iÅ¡ atsakovės patalpų gali bÅ«ti įrengtas tiek iÅ¡ vonios-tualeto patalpos, tiek ir bet kurioje kitoje sienos- skiriančios atidalijamÄ dalį nuo atsakovės patalpų-vietoje. Pasak apeliantų, teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, jog atsakovė jai priklausančių patalpų remontÄ , įskaitant vonios-tualeto patalpos įrengimÄ bei gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų pertvarkymÄ ( rekonstrukcijÄ ) atliko neturėdama įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duoto statybos leidimo rekonstrukcijai ir patalpų paskirties keitimui iÅ¡ administracinės į gyvenamÄ jÄ , maža to, dar ir nukrypstant nuo į bylÄ pateikto jos patalpų rekonstrukcijos projekto plano, kuriame vonia ir tualetas numatyti įrengti visiÅ¡kai kitoje vietoje.

Apeliantų įsitikinimu, teismo iÅ¡vada dėl to, ar apeliantų atidalijimo variantas nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, negali bÅ«ti siejama su faktiniu atsakovės patalpų iÅ¡sidėstymu po jos pačios atliktos rekonstrukcijos, atliktos neturint statybos leidimo, juo labiau, kai iki Å¡ių statybos darbų vietoje, kurioje pagal apeliantų atidalijimo variantÄ numatomas išėjimas, vonios-tualeto patalpos nebuvo ir jos projekte tokia patalpa nėra numatyta ir išėjimo įrengimas nebÅ«tų pareikalavęs didelių kaÅ¡tų.

Apeliantai taip pat nesutinka su teismo motyvais, kad neva atsakovės teisės pažeidžiamos dėl to, jog atsakovei priklausantis vamzdis, kuriuo tiekiamas Å¡altas vanduo jos patalpoms, atsidÅ«rė apelianto UAB „Aldmika“ žinioje ir dėl to, jog apeliantas UAB „Aldmika“ Å¡iame vamzdelyje neva savavaliÅ¡kai įsirengė ventilį, kurį užsukus atsakovei bÅ«tų nutrauktas Å¡alto vandens tiekimas. Apeliantai pažymi, kad situacija, kai teismas nusprendė netenkinti nei ieÅ¡kinio, nei prieÅ¡ieÅ¡kinio, kai ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantas atitinka visus LR CK 4.80 str. ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, yra iÅ¡ esmės ydinga, kadangi iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų ir iÅ¡dėstytų aplinkybių akivaizdu, kad atidalijimas pagal apeliantų pateiktÄ projektÄ yra racionalesnis, ekonomiÅ¡kesnis ir patogesnis.  Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog įgyvendinus nagrinėjamÄ projektÄ nebÅ«tų patekimo į 3,02 kv.m. patalpÄ ir atkreipia dėmesį, kad pertvara projekte nurodyta tik siekiant parodyti atidalijamų dalių plotus, tačiau pagal faktinę situacijÄ Å¡ios pertvaros tarp 10,93 kv.m. ploto koridoriaus dalies ir 3,02 kv.m. ploto dalies nėra ir ji nebÅ«tų pastatyta.

Pasak apeliantų, ekspertizės akte iÅ¡dėstytos iÅ¡vados pagrįstumÄ paneigia byloje pateikti įrodymai, o S. M. atliko ne specialių žinių reikalaujantį apeliantų ir atsakovės pateiktų atidalijimo projektų vertinimÄ , o teismo prerogatyvoje esantį teisinį vertinimÄ , kuriuo teismas be pagrindo rėmėsi kaip padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ turinčiu įrodymu byloje. Apeliantų manymu, teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, padarė procesinių teisės normų pažeidimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.

Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, kad jie neprašė pakartotinės ekspertizės, kadangi S. M. ekspertizėje pateiktos iÅ¡vados paneigiamos kitais apeliantų į bylÄ pateiktais įrodymais. Atsakovė A. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ , palikti nepakeistÄ . Atsakovės manymu, teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ginčo santykiui pritaikė tinkamas materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliantų apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Pažymi, kad apeliantai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde akivaizdžiai painioja teismo ekspertizę, skiriamÄ siekiant teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (LR CPK 212 str.), bei statinio projekto ekspertizę, skiriamÄ statybos procese siekiant nustatyti, ar projektuojamas statinys atitinka LR statybos įstatymo 4 str. 1 d. numatytus esminius statinio reikalavimus (LR statybos įstatymo 2 str. 35 d.).

Taip pat, kad apeliaciniame skunde apeliantai ginčija teismo eksperto prof. dr. S. M. teismo ekspertizės akto pagrįstumÄ ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2012-03-22 sprendime juo turėjo nesivadovauti ir pažymi, kad Å¡ioje civilinėje byloje realiai nebuvo jokių kitų teismo eksperto prof. dr. S. M. iÅ¡vadÄ paneigiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo Å¡ia iÅ¡vada nesivadovauti, motyvuojant tuo, kad ji prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Nurodo, kad teismo ekspertas prof. dr. S. M. savo ekspertizės akte analizavo ir atsakė į tokius klausimus, kokius jam uždavė pirmosios instancijos teismas, o teismas šiuos klausimus uždavė lygiai tokius, kokius buvo suformulavusios šalys, įskaitant ir pačius apeliantus. Atsakovė nesutinka su apeliantų pozicija, kad gyvenamajame pastate, kuriame yra bendrojo naudojimo patalpos, yra penki evakuaciniai išėjimai ( laiptinės), todėl jis atitinka jam keliamus reikalavimus, kadangi tokia apeliantų pozicija visiškai nepagrįsta. Pasak atsakovės, iki neteisėto apeliantų atlikto bendrojo naudojimo patalpų atsidalijimo, atsakovė turėjo du evakuacinius išėjimus iš savo patalpų ir viso gyvenamojo pastato aukšto ir dabar jai tokia galimybė, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, jokiu būdu negali būti atimama.

Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad visapusiÅ¡kai kritikuodami teismo eksperto prof. dr. S. M. suraÅ¡ytÄ teismo ekspertizės aktÄ , apeliantai neprašė teismo paskirti papildomÄ ar pakartotinę teismo ekspertizę, nors tokiÄ teisę pirmosios instancijos teismas jiems aiÅ¡kiai buvo priminęs. Atsakovė nurodo, kad apeliantų pasiÅ«lytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektas atsakovės interesus pažeistų ne tik todėl, kad į naujas patalpas atsakovė galėtų patekti tik iÅ¡ vonios – tualeto patalpos, bet ir todėl, kad Å¡iÄ patalpÄ atsakovė turėtų visiÅ¡kai pertvarkyti.

Atsakovės manymu, bÅ«tų pažeidžiama LR Konstitucijos 23 str. bei tarptautiniuose teisės aktuose numatyta asmens teisė į nuosavybę, nes atidalijus daiktÄ prieÅ¡ bendraturčio valiÄ , kai jis negalės jam priskirta dalimi tinkamai naudotis, toks bendraturtis iÅ¡ esmės netektų savo nuosavybės, nes negalėtų naudotis nei bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausiusiu objektu, nei jam priskirta jo dalimi. Atsakovė nurodo, kad apeliantų pasiÅ«lytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektas, kai atsakovė norėdama naudotis jai siÅ«loma bendrojo naudojimo patalpų dalimi, ji turėtų visiÅ¡kai pertvarkyti savo naujai įrengtÄ sanitarinį mazgÄ , dėl ko, prijungti jai siÅ«lomÄ bendrojo naudojimo patalpų dalį prie savo patalpų atsakovei finansiÅ¡kai yra nenaudinga, taip pat tai nėra racionalu ir sÄ Å¾ininga atsakovės atžvilgiu. Pasak atsakovės, jeigu bendrojo naudojimo patalpų prijungimas prie privačių patalpų reikalauja tokios darbų apimties bei iÅ¡laidų, kurios virÅ¡ija gaunamÄ naudÄ , tai tokiu atveju negalima laikyti, kad tokio bendraturčio interesams daroma žala yra proporcinga ir pateisinama.

Atsakovė pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal apeliantų siÅ«lomÄ bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo projektÄ 3,02 kv. m. patalpa iÅ¡ tikrųjų priskiriama prie N. M. ir R. M. priklausančių negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. 1094-0006-6013:0038, tačiau iÅ¡ Å¡ių patalpų nėra numatytas įėjimas į prijungiamas patalpas, be to, jį įrengti bÅ«tų labai komplikuota, nes tektų griauti laikančiÄ jÄ sienÄ , todėl atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų pasiÅ«lytÄ projektÄ atmetė dar ir dėl Å¡ios priežasties.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų.

Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų iÅ¡eiti iÅ¡ skundo ribų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų CK 4.80, 4.75, 1.5 straipsnių) aiÅ¡kinimo ir taikymo, dėl nukrypimo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos aiÅ¡kinant Å¡ių normų taikymÄ , bei civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo ir atsisakymo prijungti įrodymus. Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi bÅ«ti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Å¡alys nekelia klausimo dėl patalpų naudojimo, tačiau nesutaria dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo galimybės ir atidalijimo bÅ«do. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Teismo sprendimu konstatuota, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovams ir atsakovei priklausančias negyvenamųjų patalpų, esančių ( duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpas, kurias sudaro patalpos, kadastro ir registro byloje pažymėtos 31-25 (28,95 kv.m.), 31-31 (1,32 kv.m.) ir 31-30 (4,86 kv.m.). IÅ¡ viso bendro naudojimo patalpų bendras plotas yra 35,13 kv.m. Bendro naudojimo patalpos turi funkcinį ryšį tarpusavyje, o patalpa 31-25 turi funkcinį ryšį su Å¡alims nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

Tiek Å¡alims priklausančios nuosavybės teise patalpos tiek ginčo bendro naudojimo patalpos yra trečiame keturaukščio pastato – gyvenamojo namo aukÅ¡te (t 1, b.l. 26-27, 29-30, 33-37, 169-170, 179). IeÅ¡kovai į bylÄ pateikė M. P. projektavimo firmos parengtÄ bendro naudojimo patalpų pasiskirstymo projektÄ (t 1, b.l. 22-41), pagal kurį praÅ¡o atidalinti ginčo patalpas, o atsakovė praÅ¡o bendro naudojimo patalpas atidalinti pagal patikslintÄ UAB „Archicom“ parengtÄ projektÄ (t 2, b.l. 124-126).

Pirmos instancijos teismas tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų siÅ«lomus variantus pripažino neatitinkančius įstatymo reikalavimų. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada. Kadangi sprendimas skundžiamas dalyje dėl ieÅ¡kinio atmetimo, todėl kolegija tik Å¡ioje dalyje pasisako, nerevizuodama sprendimo dalies dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio ir kartu nepasisako dėl atsakovės pateikto projektinio pasiÅ«lymo tinkamumo.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti bÅ«tina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo praÅ¡antis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B., E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Atidalijus ieškovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip, kaip tai numatyta M. P. projektavimo firmos pateiktame projekte, būtų pažeisti atsakovės A.

J. turtiniai ir kiti interesai ir teisės, t.y. tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai. Kolegija pažymi tai, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino ieÅ¡kovų pateiktÄ atidalijimo projektinį pasiÅ«lymÄ , tam pasitelkė specialistus, kurių iÅ¡vados aiÅ¡kios ir argumentuotos. Neatsižvelgdami į atsakovės interesus, ieÅ¡kovai pateiktame projektiniame pasiÅ«lyme priskiria sau maksimaliai patogiausias bendrojo naudojimo patalpų dalis, siekdami įteisinti jau faktiÅ¡kai įrengtas pertvaras ginčo patalpose, numatytas jų pateiktame projekte (t 1, b.l. 103-110, 125-139, t 2, b.l. 87-94), dėl kurių teisėtumo vyksta teisme ginčas.

Atsakovei siÅ«lo tÄ patalpų dalį, kuria naudotis bÅ«tų komplikuota dėl patekimo į jas nebuvimo, be to ieÅ¡kovams atitenkančioje dalyje liktų atsakovės tam tikros komunikacijų dalys, dėl kurių užprogramuojamas ginčas ateityje.  Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad faktinė bendraturčiams priklausančių patalpų padėtis yra kitokia, nei užfiksuota M. P. projektavimo firmos projekte, t.y. atsakovė A. J. jai nuosavybės teise priklausančias patalpas yra suremontavusi ir pertvarkiusi.

Nors apeliantai ir nurodo, kad atsakovė pertvarkymus yra padariusi neteisėtai, tačiau tokias nurodomas aplinkybes pagrįsti įrodymų nepateikė, o esantys byloje įrodymai (t 1, b.l. 15-21, 111) įrodo, kad bent dalį ieÅ¡kovo nurodytų darbų, t.y. vandens įvedimÄ bei elektros energijos tiekimo rekonstravimo darbus atsakovė atliko teisėtai.  Apeliantai ginčydami teismo eksperto prof. dr. S. M. teismo ekspertizės akto pagrįstumÄ , bei neigdami jo kvalifikacijÄ pasisakyti prieÅ¡gaisrinės saugos kausimais, nepaneigia ekspertizės akte nurodyto, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 33 punkto reikalavimÄ 3 aukÅ¡tų ir aukÅ¡tesniuose gyvenamuosiuose pastatuose evakuacijai iÅ¡ kiekvieno aukÅ¡to turi bÅ«ti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai, iÅ¡ kurių vienas gali bÅ«ti išėjimas į prieÅ¡gaisrinėmis El45 konstrukcijomis atskirtÄ nuo patalpų balkonÄ , kitas uždara L1 arba L2 tipo laiptine tiesiai į laukÄ .“), bei to, kad atidalyti ginčo patalpas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės galima tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų iÅ¡spręstas papildomo evakuacinio išėjimo iÅ¡ A.

J. priklausančių patalpų klausimas. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti laikomasi Å¡io įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).   Teismas iÅ¡analizavo ne tik eksperto prof. dr. S. M. atliktos ekspertizės akto iÅ¡vadas dėl projektinio pasiÅ«lymo neatitikimo Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punkto reikalavimams, Statybos techninio reglamento STR 2.20.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 174 punkto ir 175.6 papunkčio, 33 punkto nuostatoms, tačiau ir faktinę bendraturčiams priklausančių patalpų kitokiÄ padėtį, nei užfiksuota M.

P. projektavimo firmos projekte ir ne be pagrindo nurodė, kad norint patekti į jai priskirtinÄ patalpÄ , tektų daryti naujÄ išėjimÄ Ä¯ naujÄ jÄ patalpÄ , kuris pagal ieÅ¡kovų projektÄ turėtų bÅ«ti iÅ¡ sanitarinės vonios - tualeto patalpos, todėl Å¡ios patalpos priskyrimÄ atsakovei laikė neracionaliu. Atsakovei priklausantys inžinieriniai tinklai (vamzdis, kuriuo tiekiamas Å¡altas vanduo atsakovės patalpoms) pagal ieÅ¡kovų projektinį pasiÅ«lymÄ atsidÅ«rtų UAB „Aldmika“ priskirtinoje patalpoje.

Tai, kad ieÅ¡kovas UAB „Aldmika“ atsakovei priklausančiame Å¡altÄ vandenį tiekiančiame vamzdyje savavaliÅ¡kai įrengė užsukamÄ ventilį tik patvirtina teismo nurodytÄ aplinkybę ieÅ¡kinio tenkinimo atveju nebÅ«tų galutinai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas ir nebÅ«tų užkirstas kelias ateityje kilti teisiniams konfliktams. Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų projektas nėra optimalus, t.y. jis nėra visas Å¡alis tenkinantis, ir racionaliausias atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantas.

 Atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ . Teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti įmanomi įgyvendinti techniÅ¡kai, po atidalijimo turi bÅ«ti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas, ieÅ¡kovų gi siÅ«lomas atidalijimo variante patekimas į atsakovei skirtinas patalpas dėl jos patalpų iÅ¡dėstymo yra nepriimtinas, nes išėjimÄ Ä¯ patalpÄ jį turėtų daryti iÅ¡ vonios kambario, kur atsižvelgiant į Å¡io kambario iÅ¡dėstymÄ yra neįmanomas, nepanaikinus toje vietoje vonios kambario.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas įvertinęs įrodymų visetÄ Â ne tik eksperto prof. dr. S. M. teismo ekspertizės aktÄ ir jo iÅ¡vadas, iÅ¡ įrodymų visumos padarė pagrįstas iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovų pateikto projektinio pasiÅ«lymo neatitikimÄ Ä¯statymo reikalavimams ir neatitinkančiu atsakovės A. J. turtinių ir kitų interesų.  Vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra,  todėl sprendimas nekeistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Teisėjai                                                                                   Romualda Janovičienė                                                                                                Dalia Kačinskienė Dainius Rinkevičius Â