d62a9167-539b-4fda-9e6e-6d179dfe4e0e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                    Civilinė byla Nr. 2-1932/2011                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 22 d.Vilnius             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Y. B. (J. B.) atstovo atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2093-555/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ ieÅ¡kinį atsakovui Y.

B. dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :             Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo. IeÅ¡kovas UAB „Stamita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Y.

B. 870 981,54 nuostolių atlyginimÄ bei 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos areÅ¡tuoti atsakovui priklausančias lėšas, o jų nesant pakankamai – areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ .Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė areÅ¡tuoti atsakovui priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant pakankamai – 870 982 Lt sumos lėšas, uždraudžiant areÅ¡tuotu turtu disponuoti bei leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuoto turto atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Atsakovas pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl 2011 m. kovo 14 d. teismo nutarties, kuriuo taip pat prašė pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo užtikrinti 870 982 Lt sumos atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimÄ , tokiÄ sumÄ deponuojant teismo sÄ skaitoje. Nurodė, kad teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės apsunkina atsakovo veiklÄ , nes pakenkta atsakovo kaip verslininko prestižui, kuris ypač nukentėtų ateityje, jeigu bÅ«tų imtasi veiksmų areÅ¡tuoti lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis.

Atsakovas, vadovaudamasis Å¡alių rungtyniÅ¡kumo principu, prašė tokio paties dydžio sumÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jÄ deponuoti teismo depozitinėje sÄ skaitoje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad teismui, sprendžiančiam nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimÄ nebÅ«tina turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neiÅ¡vengiamai atsiras, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad asmuo, praÅ¡antis nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neturi pateikti aiÅ¡kios nuostolių atsiradimo tikimybės pagrindimo ir pagrįsto preliminaraus jų paskaičiavimo.

Atsakovas nenurodė jokių įrodymų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patirs nuostolius, taip pat nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių nuostolių atsiradimo galimybę ir nuostolių dydžio paskaičiavimo. III. Atskirojo skundo argumentai              Atsakovo Y. B. atstovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo patenkinti.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės apsunkina atsakovo veiklÄ , nes nukentėjo jo kaip verslininko prestižas, taip pat yra galimybė, jog jis ypač nukentės ateityje, jeigu bÅ«tų imtasi veiksmų areÅ¡tuojant lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis.Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pažeidė proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , tuo suteikdamas nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ieÅ¡kovui.

Be to, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o bÅ«tent Å¡ios aplinkybės ir yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Siekiant pritaikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , nebÅ«tina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio, todėl teismo argumentas, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių nuostolių atsiradimo galimybę ir nuostolių dydžio paskaičiavimo, yra atmestinas.

IeÅ¡kovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

Kol nėra teismo sprendimo, kuriuo byla iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės ir padaryta galutinė teisinė iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, galimybė pareikalauti, kad ieÅ¡kovas pateiktų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo garantijas, lemia bÅ«tinybę įvertinti Å¡ių nuostolių atsiradimo tikimybę, kuri siejama su objektyvaus pobÅ«džio prielaidomis apie galimų nuostolių atsiradimo realumÄ . Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ , kiekvienu atveju turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali bÅ«ti jų pobÅ«dis ir preliminarus dydis, o vertindamas Å¡ias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais.

Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas (nuostoliai yra ar bus dideli, ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, praÅ¡ančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-695/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-730/2009, ir kt.).

Apeliantas, praÅ¡ydamas jo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nurodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės apsunkina jo veiklÄ , nes nukentėjo jo kaip verslininko prestižas, taip pat yra galimybė, jog jis itin nukentės ateityje, jeigu bÅ«tų imtasi veiksmų areÅ¡tuoti lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokių nuostolių atsiradimo ateityje galimybę bei jų preliminarų dydį, nei su praÅ¡ymu, nei su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistas proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Apeliantas neįrodė, kad yra objektyvus teisinis pagrindas tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tokį praÅ¡ymÄ atmetė. Ta aplinkybė, kad atsakovo praÅ¡ymas buvo atmestas, nesudaro teisinio pagrindo teigti apie ginčo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2-836/2007).

Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas sÄ lygas. Apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, atmestinas. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas jau iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi.

Apeliantas atskirajame skunde cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1079/2011, kurioje nurodyta, jog „siekiant pritaikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , nebÅ«tina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio“, tačiau toje pačioje nutartyje toliau nurodoma, jog bÅ«tina pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ateityje nuostoliai gali realiai atsirasti ir bÅ«tent minėtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, ar reikia pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikti galimų atsakovo nuostolių įvykdymo užtikrinimÄ , atsižvelgiant į nuostolių dydžio prognozę pagal byloje esančius ar Å¡alių pateiktus duomenis.

Tokių įrodymų apeliantas nepateikė.Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi bÅ«ti realiai prognozuojami (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 2-321/2009, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 2-857/2008, 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 2-826/2008). Tokį galimų nuostolių realumÄ turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12 straipsnis, 78 straipsnis).

Be to, apeliantas netgi neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog jo galimų nuostolių atlyginimas galėtų būti apsunkintas, tačiau esmė yra ta, kad neįrodyta, jog egzistuoja objektyvi atsakovo galimų patirti nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo tikimybė. Be kita ko, pažymėdamas, kad atsakovo kaip verslininko prestižas itin nukentėtų, jeigu būtų imtasi veiksmų areštuoti jam priklausančias lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, apeliantas nepateikia duomenų, kad tokių veiksmų jau yra imtasi ar realiai ketinama imtis.

Atkreiptinas dėmesys, jog norėdamas išvengti konkrečių procesinių veiksmų vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pvz., lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, areštavimo) atsakovas gali pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis, numatytomis CPK 146 straipsnyje, ir taip pašalinti nuostolių ar kitokių nepatogumų atsiradimo tikimybę.Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :        Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis            Â