2023-09-20 Nr. AB-17087-3-61-3-00385-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2080-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00385-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. BR6-4238762 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl sankcijų taikymo pareiškėjui 19 989,89 Eur ir 284,59 Eur sumoms, dalyje dėl paramos pagal pareiškėjo 2020 m. gegužės 19 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios registracijos Nr. 20-1011834647-1 (toliau – ir Paraiška, 2020 m. Paraiška), 19 989,89 Eur sumos sumažinimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Atsakovas priėmė Sprendimą neatskleidęs aplinkybių, pareiškėjui nebuvo galimybės susipažinti su atsakovo turima informacija, jis nedalyvavo administracinėje procedūroje, kurioje būtų galėjęs pateikti savo paaiškinimus. NMA nepateikė įrodymų dėl Sprendime nurodomų konstatuotų aplinkybių. Pareiškėjas iš esmės privalėjo spėlioti tiek dėl Sprendimo priėmimo pagrindų (teisinio ir faktinio), tiek dėl faktinių aplinkybių nustatymo priemonių ir jų pagrįstumo. Atsakovas su Sprendimu susijusius duomenis teikė tik teisme ir dalimis – tik pagal konkrečią nuorodą į duomenis.

2.2. Sprendimu buvo taikomos sankcijos už pažeidimus dėl šešių pareiškėjo žemės sklypų, Sprendime vadinamų Laukais. Sprendime dėl Laukų Nr. 1–4 joks plotas nepripažintas tinkamu, vadovaujantis Paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės) 6.5 papunkčiu. Sprendime nenurodyta, kas ir kokiu būdu nustatė, kad Laukuose yra vien tik negyvi, nesutvarkyti vaismedžiai ir (ar) vaiskrūmiai arba jų liekanos, ar ta dalis viršija 50 procentų, kur ta dalis yra ir kaip ji apskaičiuota. Pagal Taisyklių 12 punktą laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra nepašalintų negyvų vaismedžių ir (ar) vaiskrūmių, jeigu tokius vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius galima priskirti prie grupių (trijų ir daugiau vienetų, esančių greta vienas kito). Taisyklių 12 punktas reikalauja išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke. Sprendime nurodomų Laukų Nr. 5 ir Nr. 6 atvejais nurodomas nustatytas neatitikimas atitinkamai 0,83 ha ir 0,39 ha plotui (šie plotai, pagal atsakovą, netinkami deklaravimui). Sprendime neaprašyta, kuo neatitikimas pasireiškė, kaip ir kas išmatavo neatitikimų plotą, kurioje Laukų Nr. 5 ir Nr. 6 dalyje šie plotai yra, kodėl šie Laukai negalėjo būti laikomi ganykla arba pieva.

2.3. Derliaus nebuvimas ar reikalaujamo augalų tankio nebuvimas savaime nereiškia, kad Laukuose nėra vaiskrūmių. NMA neatliko atitikties vertinimo, nes vertino, kad, pripažinus Laukus neatitinkančiais specialiųjų reikalavimų, jie tuo pačiu laikomi netinkamais deklaruoti bet kuriai kitai paramai. Tačiau mažą derlių galėjo lemti ne tik vaiskrūmių nebuvimas, bet ir laikini trukdžiai gauti derlių ar kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių derlius neuždera. Paramos galima neskirti, jeigu nustatoma, kad žemės ūkio augalai deklaruojamame plote apskritai neauginami (jame nėra vykdoma žemės ūkio veikla), o ne dėl to, jog nėra derliaus. Be to, jeigu NMA neturėjo kompetencijos tam tikroje srityje, ji turėtų gauti atsakymus iš specialistų, o ne spręsti, kad jos Sprendimas išsamus, motyvuotas ir teisėtas, nes kitokios informacijos ji neturi. NMA Sprendimu dėl Laukų Nr. 1–4 pažeidimu įvardijo aplinkybę, kad nepašalintos negyvos vaiskrūmių dalys, tačiau net nebuvo vertinama, ar jos gyvos, jei negyvos – kada ir kas tai nustatė, koks tų Laukų, juose esančių augalų auginimo etapas. Laukų Nr. 5–6 vieta, iš kurios buvo pašalinti netinkami uogų auginimui, negyvi vaiskrūmiai (pareiškėjas dėl to spėjo, nes duomenų apie kitokias priežastis neturėjo), buvo paruošta atsodinimui, kuris turėjo vykti ir įvyko spalio mėnesį.

2.4. Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. pranešimu informavo NMA apie force majeure aplinkybes, tačiau NMA Sprendimu šioms aplinkybėms suteikė kitą turinį. Pranešime aplinkybės nurodomos dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ir negalėjimo dėl to pašalinti pasekmių. Iš Sprendimo nėra aišku, kokį tyrimą NMA dėl to atliko, kaip ir kokias aplinkybes nustatinėjo. Pareiškėjui tokios aplinkybės nebuvo žinomos, į jį niekas iš NMA nesikreipė dėl papildomų duomenų suteikimo ar išsiaiškinimo vietoje.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Agentūra nurodė, kad už paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą atsako pareiškėjai, o NMA atsako už šių duomenų patikrinimą, t. y. patikros vietoje ar nuotolinės patikros atlikimą. Pareiškėjas, pateikdamas 2020 m. gegužės 19 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus Paraišką, prie lauko, kuriame deklaravo šaltalankių uogynus, pažymėjo požymį „X“, tokiu būdu išreiškė savo valią dėl dalyvavimo priemonėje ir patvirtino, jog laukai atitinka išmokai gauti keliamus reikalavimus. Tačiau nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė susietosios paramos reikalavimų: laukuose, už kuriuos siekė gauti susietąją paramą, deklaravo šaltalankių uogynus, o patikros vietoje metu Lauko Nr. 1, Lauko Nr. 2, Lauko Nr. 3, Lauko Nr. 4 visame laukų plote (1,55 ha, 0,79 ha, 2,13 ha, 0,14 ha) buvo rasti nepašalinti negyvi vaiskrūmiai, šaltalankių krūmai išdžiūvę arba visiškai išnykę, todėl šių laukų plotai neatitiko paramos teikimo reikalavimų. Taip pat Laukuose Nr. 5 ir Nr. 6 nustatytas ploto trūkumas, todėl šių laukų dalis ploto (0,83 ha, 0,39 ha) neatitiko paramos teikimo reikalavimų – neteisingai deklaruota.

5. Agentūra nurodė, kad patikros vietoje ataskaita Nr. 20-1011834647-D4-1 (toliau – ir Ataskaita) užpildyta tinkamai, joje nurodyta, kuriuose laukuose, kokie pažeidimai buvo nustatyti. Pažymėti pažeidimo plotai bei pateikti atitinkami skaičiavimai. Kartu prie Ataskaitos pridėtos nuotraukos. Patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Pareiškėjas neskundė patikros vietoje nustatytų duomenų. NMA, patikrinusi pareiškėjo Paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą, nustatė, kad pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis bei netinkamai laikėsi įsipareigojimų, todėl jam buvo taikytos teisės aktų nuostatomis pagrįstos sankcijos.

6. Atsakovo teigimu, iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ išduoto nutarimo išrašo matyti, kad Laukas Nr. 1, Laukas Nr. 2, Laukas Nr. 3 ir Laukas Nr. 4 yra nurodomi su nustatytu neatitikimu: „derliaus nėra, neatitinka augalų tankio reikalavimų“, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai neskyrė pareiškėjui einamaisiais metais paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 19 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 20-1011834647-1).

8.2. Agentūra 2020 m. rugsėjo 15–18 d. atliko pareiškėjo 2020 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje. Informacija apie Patikros vietoje rezultatus buvo paskelbta Agentūros portale. Pareiškėjas buvo informuotas papildomai el. paštu, Agentūros 2020 m. rugsėjo 22 d. Pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 67235 (toliau – Pranešimas), prie kurio pridėta Ataskaitos kopija ir darytos laukų nuotraukos, kuriose užfiksuoti padaryti pažeidimai (NMA Portalo duomenimis, Pranešimas Pareiškėjui išsiųstas 2020 m. spalio 6 d.). Darytose nuotraukose yra nurodyta laukų nuotraukų darymo data, nuotraukose nurodytos fotografavimo kryptys ir koordinatės, kuriomis buvo fotografuota.

8.3. Patikros vietoje metu Agentūra nustatė šiuos pažeidimus: 1) kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,55 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 1), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,79 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 2), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,13 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 3) ir lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,14 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 4), nustatytas Taisyklių 6.5 papunkčio reikalavimo, kad iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. būtina pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas“ pažeidimas; 2) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 4,34 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 5), nustatytas faktinis lauko plotas – 3,51 ha, t. y. šiame lauke nustatytas 0,83 ha ploto trūkumas; 3) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,60 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas (Laukas Nr. 6), nustatytas faktinis lauko plotas – 2,21 ha, t. y. šiame lauke nustatytas 0,39 ha ploto trūkumas.

8.4. 2020 m. birželio 12 d. NMA gavo pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. pranešimą „Dėl gautos paramos programos vykdymo aplinkybių“ (reg. Nr. BR5.3-325), kuriuo jis informavo, kad 2020 m. pavasarį (kovo ir balandžio mėnesiais) nustatė šaltalankių augalus, kurie galimai nebegyvybingi ir keistini naujais sodinukais, todėl pradėjo ieškoti galimų sodinukų. Be to, minėtame pranešime nurodė, kad tuo metu Lietuvos Respublikoje prasidėjo koronavirusinė COVID-19 infekcija, dėl susiklosčiusios nepalankios epideminės situacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, kurio sąlygos uždraudė atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvykimą iš jos, uždraudė įvairios formos susibūrimus, prekybos veiklą ne maisto prekėmis bei įvedė kitus žmonių susibūrimų, judėjimo ir veiklos apribojimus. Esant tokiomis sąlygomis pareiškėjui nepavyko rasti tinkamų šaltalankių sodinukų ir reikiamo kiekio (maždaug 2 000 vnt.), dėl susibūrimų ribojimų nebuvo galimybės organizuoti darbo jėgos sodinukų sodinimui. Tikėdamasis švelnesnių karantino sąlygų ar net karantino pabaigos trumpuoju periodu, nutarė palaukti iki gegužės pradžios, dar kartą įsitikinti augalų būkle, tą laiką išnaudoti galimų alternatyvių sprendimų paieškoms. Įvyko nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinės aplinkybės, kurios lėmė, kad dalis šaltalankių dėl gamtinių sąlygų yra ir bus išnykę bei pašalinti iš žemės sklypų.

9. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3D-334 redakcija) (toliau – ir EKO taisyklės) nuostatomis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimus, t. y. nepašalinti negyvi vaismedžiai ir (arba) vaiskrūmiai arba jų liekanos ir nustatytas ploto trūkumas. Teismas taip pat vertino, kad nėra pagrindo pareiškėjo teiginių dėl force majeure vertinti kaip šalinančių Sprendimu nustatytus pažeidimus. Teismas konstatavo, kad Agentūra Sprendime pagrįstai atsižvelgė į ne tik Patikros vietoje surinktą informaciją, kuri atsispindi Ataskaitoje, tačiau ir tinkamai bei pagrįstai atsižvelgė į VšĮ „Ekoagros“ nustatytus duomenis, jog lauko plotuose nėra derliaus, todėl vadovaudamasi EKO taisyklių 54.5 papunktyje įtvirtintomis teisės normomis pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui neturi būti mokama parama už plotus, kurie neatitinka reikalavimų – nėra derliaus. Teismas vertino, kad VšĮ „Ekoagros“ Nutarimo išraše nurodytos aplinkybės tik patvirtina Patikros vietoje metu Lauke Nr. 1, Lauke Nr. 2, Lauke Nr. 3 ir Lauke Nr. 4. nustatytus pažeidimus.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta, jog patikros duomenys būtų nuginčyti. Teismas pažymėjo, jog NMA konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti NMA direktoriui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą) (Taisyklių 110 punktas). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nepasinaudojo savo teise apskųsti Patikros vietoje nustatytų duomenų, su Ataskaita buvo supažindintas, taip pat nei Agentūrai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad laukai, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, pažeidimo metu būtų tinkamai prižiūrimi, pareiškėjo papildomai teismui pateikti duomenys nepaneigia nustatyto pažeidimo fakto, patikrą atlikusių Agentūros tarnautojų kvalifikacija taip pat nepaneigta. Teismas vertino, kad nepaneigus Agentūros patikros duomenų, nustatytų Paraiškos patikros vietoje/ Nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 20-1011834647-D4-1 su priedais, nėra teisinio pagrindo paneigti NMA padarytą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 6.5 papunktį, jog soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas.

11. Teismas pažymėjo, kad NMA apie Patikros vietoje rezultatus paskelbė Portale, todėl laikytina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas. NMA teismui nurodė, jog pareiškėjas taip pat buvo informuotas papildomai pasirinktu būdu, t. y. el. paštu. Pagal suformuotą teismų praktiką pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019 ir kt.). Teismas nustatė, jog apie Patikrą vietoje pareiškėjas buvo informuotas tinkamai ir laiku, tad jam buvo sudarytos visos sąlygos skųsti Patikros vietoje duomenis, taip pat kreiptis į NMA ir teikti papildomus paaiškinimus dėl Patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų. Pareiškėjas galėjo būti aktyvus ir domėtis savo 2020 m. Paraiškos vertinimo rezultatais, prašyti NMA pateikti informaciją apie 2020 m. Paraiškos vertinimo eigą, tačiau iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo bei kreipimosi į teismą nesidomėjo savo 2020 m. Paraiškos vertinimo eiga ir neprašė NMA pateikti informaciją apie 2020 m. Paraiškos vertinimo eigą.

12. Įvertinęs Sprendimo turinį teismas nustatė, jog pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams yra nepagrįsti.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-554-463/2022, kuria byla iš naujo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pateiktus išaiškinimus. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nurodė, kad Ataskaita nėra individualus administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu, nes patikros rezultatai nėra savarankiškas administracinis sprendimas, jie yra tik faktinis pagrindas priimti tokį sprendimą, ji vertinama tik kaip vienas iš byloje esančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas nepasinaudojo savo teise apskųsti Patikros vietoje nustatytų duomenų yra nepagrįsti, prieštaraujantys aukštesnės instancijos teismo išaiškinimams.

15. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisės, teisėti interesai nebuvo pažeisti vien dėl to, kad Agentūra jam pateikė tik nemotyvuotą 2021 m. sausio 8 d. sprendimą (iš esmės tik su sprendimo rezoliucine dalimi), o išsamų (motyvuotą) – tik padavus skundą teismui, nes pareiškėjui buvo suteikta teisė kreiptis į Agentūrą dėl išsamaus sprendimo gavimo. Pareiškėjo įsitikinimu, toks teisės normų aiškinimas neatitinka įstatyminio reglamentavimo ir teismų praktikos dėl jo taikymo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teisėtumo reikalavimas individualiam administraciniam aktui yra universalus ir jis reiškia, kad jau jo priėmimo metu jame turi būti surašomi/nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas; individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Pareiškėjas nurodo, kad Iš Agentūros 2021 m. sausio 8 d. sprendimo (be motyvų) nėra aišku, kodėl Agentūra nusprendė skirti jame nurodytas sankcijas ir galutinę 3313 Eur dydžio paramos sumą, jame net nėra nuorodos į Ataskaitą. Tik iš administracinės bylos nagrinėjimo metu gauto Agentūros 2021 m. sausio 8 d. sprendimo su visais argumentais (išsamaus) tapo aišku, kad Agentūra remiasi Ataskaita ir pagal konkrečias teisės normas daro išvadas dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, jų apimties ir įtakos skiriant sankcijas/galutinę paramos sumą.

Pareiškėjui pateiktame Sprendime ir Ataskaitoje nebuvo nurodyti skaičiavimai, kuriais remdamasi Agentūra sprendė dėl pareiškėjui skirtinų sankcijų ir tuo pačiu išmokėtinos paramos dydžio, todėl nėra pagrindo aiškinti, kad pareiškėjas galėjo suprasti ir žinoti savo teisių pažeidimo apimtį dar administracinės procedūros vykdymo metu, pagal tarpinius jos vykdymo rezultatus ar iš kokių kitų Agentūros veiksmų ar neveikimo, kad toks pažeidimas buvo padarytas. Agentūra niekaip nereagavo ir į pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. pranešimą dėl atsiradusių force majeure aplinkybių, nenurodė kaip jas vertina.

16. Pareiškėjo teigimu, Agentūros 2021 m. sausio 8 d. sprendimo pagrindimas atsirado (Agentūra jį surašė) po to, kai ji gavo informaciją apie pareiškėjo skundą teismui, ir jis buvo surašytas būtent atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį.

17. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1800-492/2021 nėra korektiška ir pagrįsta, nes jos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios administracinės bylos aplinkybių.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-554-463/2022 nurodymų dėl įrodymų tyrimo – netyrė byloje esančių, naujai pateiktų įrodymų. Šie duomenys patvirtina pareiškėjo argumentus dėl būtinumo aktualius vaiskrūmius (šaltalankius) auginti (prižiūrėti ir sodinti/atsodinti) jo nurodytu būdu ir laiku, teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad jeigu ir galima Ataskaitoje nurodytus duomenis vertinti kaip kokį nors pareiškėjo padarytą pažeidimą, tai jis nesudaro sąlygų taikyti jam sankcijas, mažinti jam skiriamą paramą. Byloje surinkti duomenys rodo, kad faktiškai identiškomis aplinkybės pareiškėjo Laukai buvo vertinami skirtingai ir būtent taip, kad tai reikštų taikytinų taisyklių dėl paramos skyrimo pažeidimą.

19. Pareiškėjas nurodo pateikęs į bylą duomenis, kad vien aktualių vaiskrūmių vaizdas – šaltalankiai nuotraukose atrodo vargingai, savaime nereiškia, kad tie vaiskrūmiai yra negyvybingi, išdžiūvę ir šalintini. Pareiškėjas aiškina, kad derliaus nebuvimas nagrinėjamu atveju nėra pažeidimas pagal Taisyklių 4.3, 4.12 punktus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių detaliau nenagrinėjo, nors pareiškėjas pateikė prašymą kviesti į bylą specialistu dr. J. L. ir jį apklausti byloje, tokiu būdu gauti specialių žinių, reikalingų patvirtinti pareiškėjo teiginius dėl šaltalankių auginimo aplinkybių, jeigu dėl jų būtų abejonių. Pirmosios instancijos teismui nekilo tokių abejonių, bet jis deklaratyviai nurodė, kad tų aplinkybių pareiškėjas neįrodė. Pareiškėjo teigimu, vaiskrūmiai (šaltalankiai ir kiti vaiskrūmiai, auginami pareiškėjo Laukuose) yra gyvybingi tol, kol gyvos jų šaknys. Jie sugeba iš naujo suželti iš šaknų. Dėl to tokius augalus galima pripažinti negyvybingais (nudžiūvusiais) tik sulaukus kito vegetacinio laikotarpio pradžios, t. y. pavasario, ir nustačius, kad jie negyvybingi (nežaliuoja). Iš dalies tą buvo galima nustatyti patikros metu, apžiūrėjus augalų šaknis. Patikros rezultatai (Ataskaita) rodo, kad tokia apžiūra nebuvo atlikta, o nuotraukose fiksuoti augalai yra žaliuojantys prie šaknų.

20. Pareiškėjas teigia, kad Agentūra nenurodė pareiškėjui nei tiesiogiai, nei netiesiogiai (per jos administruojamą portalą internete), kad priimant sprendimą dėl sankcijų pareiškėjui skyrimo ir išmokėtinos paramos sumos nustatymo, remsis kokiu nors VšĮ „Ekoagros“ dokumentu ar duomenimis. Agentūra apskritai nepateikė į bylą duomenų kaip ir apie ką pareiškėją informavo per jos administruojamą portalą internete, tad teismas neturėjo pagrindo ir negalėjo spręsti dėl tokiu būdu neva pateiktos informacijos pagrįstumo, tokio informavimo būdu tinkamumo.

21. Agentūra patikros vietoje metu galėjo fiksuoti vaiskrūmių trūkumą (netinkamą plotą deklaruoti) Laukuose Nr. 5-6, nes pareiškėjas po derliaus nuėmimo pašalino vaiskrūmius dėl dalies jų netinkamumo, būtinumo iš naujo parengti tuos plotus šaltalankių auginimui, atsodinimui, tačiau nėra ir nebuvo pagrindo išvadai, kad neatitikimas yra ir bus nuolatinis. Priešingai, šio neatitikimo (dalies vaiskrūmių pašalinimas ir jų atsodinimas) priežastis nulėmė objektyvūs ūkininkavimo poreikiai. Jų pagrindimas ir apimtis nurodyti pareiškėjo pateiktuose dokumentuose – agronomo R. V. 2020 m. birželio 16 d. uogynų apžiūros aktu, matininko H. K. sudarytu 2020 m. lapkričio 5 d. žemėnaudos planu. Nė vienas teisės aktas nenumato jokio termino ar sąlygos atsodinti vaiskrūmius po jų pašalinimo. To nenurodė Agentūra, nekonstatavo pirmosios instancijos teismas. Pagal Agentūros ir pirmosios instancijos teismo argumentus Laukų Nr. 5-6 atveju pareiškėjas laikomas pažeidusiu reikalavimus dėl paramos skyrimo, kai jis atliko veiksmus, kurių neatlikimas jau laikomas pažeidimu Laukų Nr. 1-4. Kad vaiskrūmių nebuvimas tam tikrame Laukų plote yra laikino pobūdžio patvirtino ir į bylą pateikti Agentūros 2021 m. lapkričio 26 d., 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimai skirti pareiškėjui paramą už vėlesnius laikotarpius, iš tų sprendimų matosi, kad jokios sankcijos netaikytos, t. y. plotai tinkamai apsodinti vaiskrūmiais. Teismas netyrė pareiškėjo argumentų, kad iš Ataskaitos ir Agentūros 2021 m. sausio 8 d. sprendimo (tiek išsamaus, tiek neišsamaus) nėra aišku, kokiu būdu buvo nustatytas Laukų plotas, neatitinkantis pareiškėjo deklaruotų plotų, ir kurioje vietoje, kokiais matavimai tai buvo nustatyta, nors sankcijų skyrimui ir paramos sumos nustatymui svarbi konkreti neatitikimo proporcija.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos. Atsakovas vertina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie patikrą vietoje, jam buvo sudarytos visos sąlygos skųsti patikros vietoje duomenis, taip pat kreiptis į NMA ir teikti papildomus paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų. 2021 m. sausio 8 d. sprendimo išraše pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į NMA dėl išsamaus sprendimo kopijos pateikimo, kurią galės skųsti teisės aktuose nustatyta tvarka. NMA pažymi, kad jai nėra priskirta kompetencija vertinti deklaruotuose laukuose augančių vaismedžių ar vaiskrūmių derliaus, nes ši kompetencija yra priskirta VšĮ „Ekoagros“. Šiuo atveju, būtent VšĮ „Ekoagros“, vykdydama sertifikavimo įstaigos funkcijas, vertino pareiškėjo šaltalankių derliaus buvimo faktą. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs VšĮ „Ekoagros“ nutarimo išrašą, tad esant galiojančiam VšĮ „Ekoagros“ nutarimo išrašui, NMA teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi VšĮ „Ekoagros“ nutarimo išraše nurodyta informacija ir EKO taisyklių 54.53 papunkčio nuostatomis, neskyrė pareiškėjui einamaisiais metais paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje ginčas kilo dėl NMA 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. BR6-4238762 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ dalies, kuria pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos atitinkamai sumažinant skirtiną paramos sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė panaikinti Sprendimo dalį, atmetė, konstatavęs, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

26. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, kad Agentūra jam pateikė tik nemotyvuotą 2021 m. sausio 8 d. Sprendimą (iš esmės tik su Sprendimo rezoliucine dalimi), o išsamų (motyvuotą) – tik padavus skundą teismui.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 19 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 20-1011834647-1). Agentūra 2020 m. rugsėjo 15–18 d. atliko pareiškėjo 2020 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje. Informacija apie Patikros vietoje rezultatus buvo paskelbta Agentūros portale. Pareiškėjas buvo informuotas el. paštu, Agentūros 2020 m. rugsėjo 22 d. Pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 67235, prie kurio pridėta Ataskaitos kopija ir darytos laukų nuotraukos, kuriose užfiksuoti padaryti pažeidimai (NMA Portalo duomenimis, Pranešimas pareiškėjui išsiųstas 2020 m. spalio 6 d.). Darytose nuotraukose yra nurodyta laukų nuotraukų darymo data, nuotraukose nurodytos fotografavimo kryptys ir koordinatės, kuriomis buvo fotografuota. Patikros vietoje metu Agentūra nustatė pažeidimus. NMA 2020 m. birželio 12 d. gavo pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. pranešimą „Dėl gautos paramos programos vykdymo aplinkybių“ (reg. Nr. BR5.3-325). NMA, įvertinusi pateiktą Paraišką, 2021 m. sausio 8 d. Sprendimu skyrė pareiškėjui 3 313 Eur galutinę paramos sumą, atskaičius už nustatytas sankcijas atimtas sumas.

29. NMA pateikdama Sprendimo išrašą informavo pareiškėją, kad baigta vertinti jo 2020 m. Paraiška. Pareiškėjui, NMA kartu su 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. BR6-1134 „Dėl sprendimo pateikimo“ pateikė išsamų 2021 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. BR6-3726033 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.

30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien tai, jog pareiškėją NMA iš pradžių informavo 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. BR6-3726033 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ išrašu, o ne išsamiu Sprendimu, nedaro jo negaliojančiu, kadangi pareiškėjui buvo suteikta teisė kreiptis į Agentūrą dėl išsamaus Sprendimo gavimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas tokia teise pasinaudojo ir pareiškėjui 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. BR6-1134 „Dėl sprendimo pateikimo“ buvo pateiktas išsamus Sprendimas. Be to, pareiškėjui nebuvo apribota teisė kreiptis į teismą, kadangi tokia teise pasinaudojo dar negavęs išsamaus Sprendimo, nors apskundimo terminas skaičiuojamas nuo Sprendimo gavimo datos, o ne jo išrašo. Teisėjų kolegija nepritaria tokiems pirmosios instancijos teismo vertinimams, bei pabrėžia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1800-492/2021 pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu ir tuo pagrindu pateiktu išaiškinimu. Kiekvienoje administracinėje byloje reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti aiškinamos, tiriamos ir vertinamos individualiai, o jas nustačius taikomos aktualios teisės normos ir reikšminga jų taikymo praktika.

31. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-554-463/2022), kuria panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimas ir perduota byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus gero viešojo administravimo principo kontekste, nepasisakė, ar pareiškėjui objektyviai galėjo būti žinomos Sprendime nurodytų pažeidimo (paskirtų sankcijų) aplinkybės (pvz., ar jam buvo tinkamai ir laiku pateikta Ataskaita, ar jis galėjo susipažinti su kitais aktualiais duomenimis), nevertino fakto, kad, kaip nurodė pats atsakovas atsiliepime į pirminį pareiškėjo skundą, išsamų Sprendimą pareiškėjas gavo tik 2021 m. vasario 23 d. raštu, t. y., kaip nurodė pareiškėjas, išsamus Sprendimas buvo rašomas prasidėjus administracinei bylai.

32. Viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Ši Viešojo administravimo įstatymo redakcija pakeitė straipsnių numeraciją, iki tol galiojusioje įstatymo redakcijoje reikalavimus administracinio sprendimo turiniui apibrėžė 8 straipsnis, todėl ginčui spręsti aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl VAĮ 8 straipsnio taikymo.

33. Priimdamas skundžiamą Sprendimą atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Priešingai, visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

35. Pažymėtina, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

37. Vertindama šioje byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo (jo išrašo) atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, teisėjų kolegija akcentuoja, kad NMA informuodama pareiškėją 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. BR6-3726033 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ išrašu, o ne išsamiu Sprendimu, iš esmės apsiribojo formaliu ir neaiškiu priimto sprendimo rezultato pateikimu pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo išraše tik formaliai nurodyti išmokų ir sankcijų pavadinimai, išvardinti teisės aktų pavadinimai bei pateikta kita bendro pobūdžio informacija, tačiau nėra pateikiami argumentai ir aplinkybės, kuriais vadovaujantis NMA pareiškėjui skyrė tokio dydžio galutinę paramos sumą ir kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu pritaikė nurodytas sankcijas. Iš šio Sprendimo išrašo turinio pareiškėjas negalėjo suvokti, remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu jis yra priimtas, kadangi jame nėra nurodyta, kodėl NMA nusprendė skirti sankcijas ir galutinę 3 313 Eur dydžio paramos sumą, jame nėra nuorodos į Ataskaitą. Tik pareiškėjo gautame NMA išsamiame Sprendime konkrečiai nurodyta, kad NMA remiasi Ataskaita ir pagal konkrečias teisės normas daro išvadas dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, jų apimties ir įtakos skiriant sankcijas / galutinę paramos sumą. Pats atsakovas pripažįsta, jog išsamų Sprendimą vėliau pareiškėjui jis teikė kartu su 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. BR6-1134 „Dėl sprendimo pateikimo“. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta galutinio Sprendimo priėmimo metaduomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie Sprendimo priėmimo datą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams yra pagrįsti.

38. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, ginčijamas NMA Sprendimas panaikinamas.

40. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

42. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 2 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovo 968 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų už teisines konsultacijas pirmosios instancijos teisme (5 val., viso 484 Eur) ir už 2023 m. sausio 23 d. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir prijungimo parengimą (484 Eur). Taip pat jis prašo priteisti 484 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir konsultacijų suteikimą. Kartu su prašymais pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis paminėtas bylinėjimosi išlaidas yra patyręs, o jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės nei nustatytosios Rekomendacijose ir atitinka bylos sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina 1 452 Eur 968 Eur + 484 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e d ž i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. G. skundą tenkinti, atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. BR6-4238762 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ panaikinti.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius