d627b47b-0fc2-4f12-b722-e8b695a09848 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-300/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20073-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.15.1.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Elonai Puščiuvienei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Å auklienei,

gynėjui advokatei Raimondai Lazauskienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 8 mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Ä® A. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. birželio 4 d. 15.30 val. iki 2022 m. birželio 6 d. 12.45 min., t. y. dvi paros, dvi paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo bausmės dienoms.

A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės L. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. K. civilinei ieškovei L. J. priteista 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 4 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, kilusio žodinio konflikto metu, smurtavo prieÅ¡ savo artimÄ giminaitę – seserį L. J., t. y. tyčia vienÄ kartÄ delnu sudavė į veidÄ , bei vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į pakaušį, tuo sukeldamas L. J. fizinį skausmÄ ir padarydamas kairio skruosto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėja advokatė Raimonda Lazauskienė praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2023 m. kovo 7 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nusprendus netenkinti apeliacinio skundo dalyje dėl A. K. iÅ¡teisinimo, praÅ¡o A. K. paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti paskiriant jam 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei sumažinti iÅ¡ A. K. nukentėjusiajai L. J. priteistÄ neturtinės žalos dydį iki 150 Eur.

2.1. Teigia, kad A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino laikydamasis nuoseklios pozicijos, kad dalyvavo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sodyboje vykusiame konflikte, tačiau jis prieÅ¡ seserį nesmurtavo, konfliktÄ iniciavo pati L. J., su kuria tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki yra apie 7 metus, ji pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl blogai pjaunamos žolės, kad tada prasidėjo konfliktas tarp L. J. ir V. K., kurio metu L. J. papurÅ¡kė dujų, o T. J. sudavė kelis smÅ«gius V.

K., todėl A. K. įšoko į tarpÄ , liepė asmenims pasiÅ¡alinti iÅ¡ kiemo, tada konfliktas baigėsi, L. J. dar kartÄ papurÅ¡kė dujų, A. K. sÅ«nus iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Tvirtina, kad A. K. prieÅ¡ savo seserį L. J. nesmurtavo, galbÅ«t galėjo nukentėjusiajai suduoti netyčia po to, kai jam buvo papurkÅ¡ta dujų, nes nuo dujų papurÅ¡kimo nesiorientavo. Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ A. K. versijÄ atmetė remdamasis liudytojų T. J., D. K., U. B., A. J. parodymais, policijos pareigÅ«no M.

P. 2022 m. birželio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 29-32); asmens apžiÅ«ros protokole (t. 1, b. l. 33-38); teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1139/2022 (02) (t. 1, b. 1. 51-52); VÅ¡Ä® „Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties“ raÅ¡te Nr. A3-186 (t. 1, b. 1. 45-46) užfiksuotais duomenimis. Mano, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepasisakė dėl visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, neįvertino bylos įrodymų visumos, įrodymus vertino atskirai vienÄ nuo kito, o ne jų visetÄ , nepagrįstai vertino tik A.

K. kaltinančius įrodymus, nuteistojo gynybinės versijos netyrė, dėl jos iÅ¡vis nepasisakė, dėl to nuosprendis yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, nuosprendyje tik aptarti byloje surinkti įrodymai, tačiau jų analizė ir vertinimas nepateiktas, teismas A. K. kaltę preziumavo ir grindė vien tik prielaidomis, o ne konkrečiais ir vienareikÅ¡miÅ¡kais įrodymais, objektyviu ir iÅ¡samiu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu ir jų visumos vertinimu, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, nesivadovavo nuteistojo parodymais ir nepateikė motyvuotų iÅ¡vadų dėl ko atmetė nuteistojo gynybinę pozicijÄ , taip padarydamas BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus ir parodydamas savo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Apeliantų įsitikinimu, liko neatskleista bylos esmė, nes nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ liko visiÅ¡kai neįvertinti duomenys gauti vykdant prieÅ¡prieÅ¡inį ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurį teismo nuosprendyje net nepasisakyta, nors Å¡iame tyrime gauti duomenys (surinkti įrodymai) visiÅ¡kai patvirtina A. K. gynybinę versijÄ .

2.2. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, jog A. K. ir liudytojai V. K. bei D. K. vengė teisme nurodyti tiksliÄ Ä¯vykių sekÄ , nevienodai aiÅ¡kino aplinkybes apie U. B. buvimo vietÄ , V. K. judėjimÄ , dujų purkÅ¡imo momentÄ ir aplinkybes, bei A. K. buvimo vietÄ , kas teismui suponavo iÅ¡vadÄ , kad jų parodymai nėra patikimi, duodami parodymus jie siekė teismÄ suklaidinti nutylint tam tikrus faktus, iÅ¡kreipiant įvykio eigÄ , tuo sudarant teismui regimybę, jog A. K. negalėjo padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo. Nurodo, kad bÅ«tent ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) surinktų įrodymų analizė įrodo, kad susimokė ne V. K. ir A. K., o susimokė ir teikė melagingus parodymus L. J. bei jos pozicijÄ palaikantys liudytojai T. J., U. B., D. K., A. J., tikslu iÅ¡vengti L. J. ir T. J. gresiančios baudžiamosios atsakomybės sužalojant nukentėjusįjį V. K..

2.3. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu A. K. nuteisė nustatęs neesminius prieÅ¡taravimus tarp A. K. ir V. K. liudijimų, kai tuo tarpu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytini esminiai L. J. ir jos pozicijÄ palaikančių liudytojų prieÅ¡taravimai dėl konflikto aplinkybių. Pabrėžia, jog bylos nagrinėjimu metu buvo praÅ¡yta teismÄ iÅ¡sireikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių duomenų neiÅ¡sireikalavo, dėl to neteisėtai ir nepagrįstai A. K. buvo apkaltintas bei buvo sudarytos sÄ lygos L. J. ir T. J. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės nežymiai sutrikdžius V. K. sveikatÄ .

2.4. Apeliantai tvirtina, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡ioje baudžiamoje byloje duoti nukentėjusiosios ir jos liudytojų parodymai iÅ¡ esmės iÅ¡siskyrė, pvz., 2022 m. birželio 5 d. L. J. apklausos metu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, jog „tuo momentu, kai V. K. stumdėsi su T. J., jai A. K. du kartus kumščiu sudavė į galvÄ , vienÄ kartÄ pataikydamas prie kairiosios akies, o jai nuo smÅ«gio pasukus galvÄ , sudavė kumščiu į pakaušį, kairę galvos pusę, jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, nuo smÅ«gių ji pargriuvo ant žemės, instinktyviai iÅ¡sitraukė Å¡varko kiÅ¡enėje turėtÄ dujų balionėlį ir juo papurÅ¡kė pirmiausia A. K., kur jam kliuvo dujos, ji nežiÅ«rėjo“ (prie skundo pridedamas 2022 m. birželio 5 d. L. J. apklausos protokolas), tačiau bylos nagrinėjimo metu L. J. kitaip nurodė: atsisakė versijos, kad jai A. K. smogė du kartus kumščiu (pirminės apklausos metu teigė, jog A. K. jai vienÄ kartÄ sudavė delnu per veidÄ ir dar kartÄ kumščiu sudavė į pakaušį, kairę galvos pusę, o teisme - antrojo smÅ«gio ji nejautė, tik darė prielaidÄ , jog trenkė A. K., nes jis stovėjo Å¡alia). Pažymi, kad antrÄ jį smÅ«gį teigia matęs vienintelis A. J., kiti liudytojai – U. B., D. K., T. J. antrojo smÅ«gio teigia nematę, bet pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino.

2.5. Apeliantai skunde nurodo, kad L. J. teigė, kad ji pirmÄ kartÄ dujas paleido į A. K. po to, kai nukrito po gautų smÅ«gių, pirmiausia papukÅ¡dama į A. K., o vėliau į V. K., gelbėdama U. B., kuriÄ V. K. smaugė, tačiau vertinant U. B. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus matyti, jog tai ji siekė apginti L. J. ir siekė apginti ne nuo A. K., o nuo V. K., kuris neva pradėjo jÄ smaugti. Pastebi, kad jei V. K. iÅ¡ tiesų bÅ«tų smaugęs U. B., bÅ«tų buvusios žymės ant jos kaklo, tačiau jokių žymių ant kaklo rasta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad atvykus policijos pareigÅ«nams U. B. nenurodė patyrusi sužalojimų, nenurodė, kad jÄ smaugė, nenurodė, kad bÅ«tų gavusi dujų į akis (prie skundo pridedamas U. B. 2022 m. birželio 8 d. apklausos protokolas).

2.6. Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas patikimais įrodymais laikė T. J. parodymus, kadangi ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) T. J. laikėsi iÅ¡ esmės kitokios įvykio versijos nei Å¡ioje byloje - konflikto metu neva V. K. trimerio galu trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ smakrÄ , po to numetęs ant žemės trimerį V. K. puolė jo motinÄ L. J., tačiau pamatęs, kad jis ketina jÄ sugriebti abiem rankomis už pečių, jis bÅ«damas greitesnis įšoko į tarpÄ tarp mamos ir V. K. bei jį nustÅ«mė nuo mamos, jis V. K. stÅ«mė prisiliesdamas krÅ«tinės plote, po to jis neva nukrito ir pamatė, kaip A. K. kumščiu sudavė jo mamai į veidÄ , po to puolė jį, todėl tuo momentu gindama jį, mama papurÅ¡kė dujų A. K. į veidÄ ir A. K. atsitraukė. T. J. nurodė, kad net nepamatė kuriuo momentu prie jų priartėjo U. B., tik pamatė, kad jÄ pagavęs V. K. smaugia, todėl mama nieko nelaukdama papurÅ¡kė dujų į veidÄ V. K., kurių gavo ir U. B. (prie skundo pridedamas T. J. 2022 m. birželio 5 d. apklausos protokolas). Taigi, T. J. ikiteisminiame tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė dar visai naujÄ versijÄ , jog neva, tai jis fiziÅ¡kai buvo sužalotas ir kad A. K. ne tik trenkė jo motinai vienÄ kartÄ kumščiu, bet taipogi puolė ir T. J., dėl to L. J., gindama sÅ«nų, papurÅ¡kė dujomis.

2.7. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad nors eilė asmenų teigia patyrusių smurtÄ nuo A. K. ir V. K., atvykus policijos pareigÅ«nams vienintelis sužalotas asmuo buvo V. K., tai patvirtina 2022 m. birželio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime bei V. K. apžiÅ«ros protokole nurodyti duomenys, kuriuos policijos pareigÅ«nams įvykio vietoje patvirtino ir A. K., ir D. K.. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (tarnybiniai praneÅ¡imai) patvirtina, jog į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams L. J. nebuvo pripažinta nukentėjusiÄ jÄ , ji buvo sulaikyta kaip įtariamoji smurtavusi prieÅ¡ V. K.. Pažymi, kad dėl patirtų sužalojimų atvykus pareigÅ«nams nesiskundė nei T. J., nei U. B., dėl to akivaizdu, kad prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje susimokė sakyti netiesÄ ne V. K. su A. K., o pati nukentėjusioji bei jÄ palaikantys liudytojai.

2.8. Apeliantai skunde pažymi, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta specialisto iÅ¡vada Nr. G 1085/2022 (02), kurioje V. K. (nukentėjusiajam) buvo konstatuotas cheminis kairės akies obuolio ragenos Io nudegimas ir abiejų akių obuolių I-IIo junginių nudegimas, poodinė kraujosruvÄ kairės ausies srityje (prie skundo pridedama specialisto iÅ¡vada Nr. G 1085/2022 (02)). Teigia, kad Å¡i specialisto iÅ¡vada neginčytinai patvirtina, jog V. K. padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir bÅ«du, o tokia iÅ¡vada kartu įrodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikimesniais įrodymais laikė L. J. ir jos liudytojų teiktus paaiÅ¡kinimus, nes vertinant ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) gautus duomenis matyti, jog V. K., A. K., D. K. paaiÅ¡kinimai buvo nuoseklÅ«s, patvirtinti kita bylos medžiaga, prieÅ¡ingai nei kitų konflikte dalyvavusių asmenų.

2.9. Apeliantai teigia, kad A. K. nuosekliai aiÅ¡kino, kad jis prieÅ¡ L. J. nesmurtavo, o Å¡oko į tarpÄ tarp T. J. ir V. K. tik dėl to, kad norėjo apginti savo brolį po to, kai T. J. smÅ«giavo V. K., po to L. J., gindama savo sÅ«nų, apipurÅ¡kė A. K. aÅ¡arinėmis dujomis, dėl to jis nieko nebematė, pradėjo blaÅ¡kytis, o nieko nematydamas, besiblaÅ¡kydamas jis gal ir galėjo netyčia užgauti seserį, tačiau sesers tikrai nepuolė.

2.10. Apeliantai skunde teigia, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. K. veikė tyčia, nes A. K. gynybinė versija, kad jis tyčiniais veiksmais nesmurtavo, galbūt galėjo nukentėjusiajai suduoti netyčia po to, kai jam buvo papurkšta dujų, nes nuo dujų papurškimo nesiorientavo, neatmesta jokiais patikimais objektyviais įrodymais, o nukentėjusiosios ir liudytojų T. J., A. J., D. K., U. B. liudijimai nebuvo nuoseklūs.

2.11. Apeliantai skunde nurodo, kad faktÄ , jog pirmosios instancijos teismas net nebandė gilintis į bylos medžiagÄ ir jÄ analizuoti, patvirtina tai, jog A. K. buvo nuteistas ir už tai, kad jis neva ne tik trenkė L. J. per veidÄ , bet vienÄ kartÄ kumščių sudavė į pakaušį, nors jokie duomenys antrosios kaltinimo dalies (trenkimo kumščiu į pakaušį) nepatvirtina. Pati L. J. teigia, jog ji tik mano, kad antrÄ jį smÅ«gį gavo iÅ¡ A. K., jokie sužalojimai L. J. po Å¡io smÅ«gio nebuvo nustatyti, nors tariamai buvo trenkta kumščiu, dėl ko sužalojimo mastas turėjo bÅ«ti logiÅ¡kai mÄ stant kur kas žymesnis nei trenkiant per veidÄ delnu. Jokie kiti liudytojai antrojo smÅ«gio taipogi nematė, Å¡io fakto nepatvirtino. Atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl turėjo bÅ«ti vadovaujamasi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

2.12. Apeliantai nurodo, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismui nusprendus palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, mano, kad A. K. turi bÅ«ti sumažinta paskirta bausmė bei priteistos neturtinės žalos dydis, nes sukėlus skausmÄ Å¾mogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatÄ (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K­-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Teigia, kad nukentėjusioji nurodė, jog ji patyrė skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, baimę, nesaugumo jausmÄ , pažeminimÄ , nusivylimÄ ir pasitikėjimo praradimÄ , stresÄ , tačiau Å¡ių savo patirtų emocijų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Visi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai tėra kairės skruosto dalies paraudimas, jokių kitų sužalojimų požymių, padarinių nebuvo nenustatyta. Nors nukentėjusioji teigia patyrusi skausmÄ , tačiau į gydymo įstaigÄ vykti atsisakė, jokie iÅ¡liekamieji reiÅ¡kiniai nėra iÅ¡likę. BÅ«tina įvertinti ir tai, jog pati nukentėjusioji su savo Å¡eimos nariais pradėjo konfliktÄ dėl mažareikÅ¡mių priežasčių, žinodama, kad Å¡alis sieja konfliktiÅ¡ki santykiai, nukentėjusioji į sodybÄ galėjo atvykti kitu metu, tačiau vis tiek sprendė atvykti bÅ«tent tada, kai joje dirbo V. K. ir A. K. tikslu iÅ¡provokuoti eilinį konfliktÄ . Pažymi, kad bÅ«tina įvertinti ir tai, kad bÅ«tent L. J. naudojo aÅ¡arines dujas, to pasekoje konfliktinė situacija buvo dar labiau iÅ¡eskaluota. Taigi, vertinant pačios nukentėjusiosios elgesį, nuteistojo turtinę padėtį, kuri yra itin sunku: iÅ¡ dalies darbingas (50 procentų), dirba, tačiau darbo užmokestis itin nedidelis (375,00 Eur), augina neįgalų sÅ«nų, kurį prižiÅ«ri jo žmona, negalinti dėl to dirbti, A. K. pirmÄ kartÄ teisiamas už smurtinį nusikaltimÄ ir nusikaltimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pakankama kompensacija yra 150 Eur neturinės žalos priteisimas.

2.13. Apeliantai nesutinka ir su A. K. paskirtu bausmės dydžiu, mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, individualizuota netinkamai. Nurodo, kad A. K. grėsmės visuomenei nekelia, yra neteistas, dirbantis, auginantis neįgalų sÅ«nų, nors yra baustas administracine tvarka ir nesumokėjęs paskirtų baudų, tačiau baudų nesumokėjęs ne dėl to, jog piktybiÅ¡kai vengtų jas sumokėti, o dėl sunkios savo materialinės padėties, nes yra vos 50 procentų darbingas, augina neįgalų sÅ«nų, kurio priežiÅ«rai reikia skirti dideles lėšas. Mano, kad vertinant A. K. charakterizuojančius duomenis, jam paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga, jį žlugdanti, dėl to bausmė turėtų bÅ«ti suÅ¡velninta paskiriant 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant per visÄ laisvės apribojimo laikotarpi nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėja praÅ¡o A. K. iÅ¡teisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl A. K. kaltės padarė pažeisdamas BPK 20 straipsnio į dalies nuostatas. Taigi, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

6. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų.

To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei savo sprendimų argumentavimu.

Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nelaikytinas BPK pažeidimu, dėl kurio skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ dėl A. K. nuteisimo padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl A. K. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , teisingai jÄ kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nurodė argumentus, kodėl netiki nuteistojo ir liudytojų V. ir D. K. parodymais ir juos atmeta.

8. Nuteistasis A. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme kaltės sudavus nukentėjusiajai L. J. smÅ«gius, nepripažino, teigė, kad 2022 m. birželio 4 d., apie 14 val., į sodybÄ , kurioje jis buvo su broliu V. K. ir savo dviem sÅ«numis, atvažiavo jo sesuo L. J. su savo vaikais ir U. B., kad tarp L. J. ir V. K. įvyko žodinis konfliktas dėl žolės, kad V. K. pasisukus padėti ant žemės prie automobilio bagažinės „trimerį“, tuo momentu L. J., stovėjusi nuo brolio maÅ¡inos 1,5-2 m atstumu, iÅ¡ karto papurÅ¡kė dujų, o kai brolis su rankomis užsidengė, T.

J. sudavė smÅ«gius V. K., todėl jis stovėjęs prie automobilio priekio (vairuotojo durelių) Å¡oko į tarpÄ tarp T. J. ir brolio V. K., sudrausmino T. J., tuo konfliktas pasibaigė, bet L. J. dar spėjo jam pripurkÅ¡ti dujų, jis užsidengė rankomis veidÄ ir Å¡aukė vaikams, kad kviestų greitÄ jÄ , duotų vandens. Nuteistasis parodė, kad konfliktas parsidėjo nuo U. B., jai pasakius, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistė ir liepė T. J. filmuoti, kad tai bus įrodymas teisme, tada V.

K. paėmęs U. B. už rankos vedė jÄ iÅ¡ kiemo, nes ji yra nekviesta, tada L. J. ir papurÅ¡kė dujų V. K., o T. J. V. K. sudavė smÅ«gius. A. K. nurodė nemanantis, kad jis galėjo L. J. suduoti tyčia, nes nuo tų dujų papurÅ¡kimo nesiorientavo, nematė, gal tada ir sudavė, bet specialiai muÅ¡ti sesers tikrai kėslų neturėjo. Nors nuteistasis vienodai aiÅ¡kino, kad jis tyčia smÅ«gių L. J. nesudavė, tačiau jo parodymai yra nenuoseklÅ«s, nes A. K. teisme iÅ¡ pradžių aiÅ¡kino, kad konfliktas prasidėjo tarp L.

J. ir V. K., kad V. K. pasisuko padėti ant žemės „trimerį“ ir tuo momentu L. J. iÅ¡ karto papurÅ¡kė dujas, po to T. J. sudavė kelis smÅ«gius V. K., bet vėliau A. K. teisme aiÅ¡kino, kad V. K. pasisuko link U. B., tada labai greitai L. J. papurÅ¡kė dujas, dar vėliau A. K. teisme nurodė, jog konfliktas prasidėjo nuo U. B., kuri buvo arčiausiai ir kuriai V. K. pasakė, kad „čia ne jos kiemas“, kad U. B. liepė T. J. viskÄ filmuoti, o konflikto metu V. K. buvo paėmęs U. B. už rankos ir vedė jÄ iÅ¡ kiemo.

Taigi, A. K. skirtingai aiškino konflikto, po kurio sekė smurtiniai veiksmai (dujų purškimas, smūgių sudavimas) priežastis. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. nenurodė, kad prieš T. J. suduodant V. K. smūgius, nukentėjusioji L. J. būtų papurškusi dujų, tvirtino, kad L. J. smūgių nesudavė nei tyčia, nei netyčia, nes nuo jos stovėjo metro atstumu, tarp jų stovėjo U. B. bei T. J. (t. 1, b. l. 129), nors iš pradžių aiškino, kad L. J. galėjo netyčia suduoti, kai nuo papurkštų dujų pradėjo blaškytis (t. 1, b. l. 111–112).

Dėl tokių prieštaravimų nuteistojo parodymuose pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir jais nesivadovavo priimdamas nuosprendį.

8.1. Nuteistojo A. K. parodymus, kad jis smÅ«gių nukentėjusiajai L. J. nesudavė, patvirtina kaip liudytojas apklaustas jo sÅ«nus D. K., kuris parodė, kad sodyboje pjaunant žolę tarp jo dėdės V. K. ir tetos L. J. kilo konfliktas dėl žoliapjovės, kad teta L. J. tiesiog pradėjo purkÅ¡ti dujas V. K. į akis, jis užsiėmė už akių, pasisuko į Å¡onÄ , T. J. sudavė porÄ smÅ«gių V. K. į ausį, tada jo tėtis A. K. stojo į tarpÄ tarp jų ir pasakė „skirstytis“, bet tada teta L. J. ir A. J. papurÅ¡kė dujas, A. K. liepė kviesti policijÄ ir medikus, nes akys degė nuo dujų. Liudytojas taip pat parodė girdėjęs, kaip T. J. sakė, jog reikia susitarti, kÄ sakys policijai, kad jis niekam netrenkė. Nors liudytojas D. K. tokius parodymus davė ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 72–73), tačiau liudytojas teisme atsakydamas į klausimus, nurodė, kad konflikte dalyvavo ir U. B., kuri T. J. liepė filmuoti, kad tai bus panaudota teisme, kad V. K. liepė U. B. iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo. Liudytojas D. K. nenurodė, kad V. K. paėmęs už rankos vedė U. B. iÅ¡ kiemo, o tokie liudytojo D. K. parodymai prieÅ¡tarauja paties nuteistojo parodymams. Be to, liudytojas D. K. teigė, kad dujas purÅ¡kė ne tik L. J., bet ir A. J., tačiau tokios liudytojo nurodytos aplinkybės nepatvirtino nei pats nuteistasis, nei kiti byloje apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad ir pats liudytojas pripažino, kad jam vienu momentu vaizdÄ užstojo A. K.. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojo D. K. parodymuose yra prieÅ¡taravimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡io liudytojo parodymais nesivadovavo priimant skundžiamÄ nuosprendį.

8.2. Nors nuteistojo A. K. parodymus patvirtina liudytojo V. K. parodymai, tačiau liudytojas V. K. teisme atsisakė duoti iÅ¡samius parodymus apie įvykį, argumentuodamas tuo, kad nenori pakenkti kitam tyrimui, kuriame tiriamos jo sumuÅ¡imo aplinkybės. Liudytojas V. K. parodė patvirtinantis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2022 m. birželio 4 d., apie 14 val. įvykusio konflikto metu A. K. nesudavė smÅ«gio L. J., nes A. K. nuo nukentėjusiosios stovėjo tolokai, apie 4 m atstumu, kad, kai L. J. papurÅ¡kė jam dujų, T. J. jam trenkė į ausį ir jis nugriuvo, tada jį užstojo A. K., bet ir jis gavo dujų. Vertinant liudytojo V. K. parodymus, matyti, kad jis taip pat nenurodė, jog konflikto metu jis vedė U. B. iÅ¡ sodybos, turėdamas fizinį kontaktÄ su ja, o tai nesutampa su nuteistojo A. K. parodymais. Nors V. K. nurodė, jog A. K. buvo toli nuo L. J., kuri buvo prie jo, tačiau tuo pačiu liudytojas nurodė, kad A. K. sugebėjo jį užstoti. Taigi, liudytojo V. K. argumentas, kad A. K. negalėjo sužaloti L. J. dėl per didelio atstumo yra nepagrįstas. Be to, V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nematė, kokius veiksmus atliko A. K. prieÅ¡ L. J., tačiau teisme kategoriÅ¡kai tvirtino, kad A. K. L. J. nemušė.

9. Ä®vertinus nuteistojo, liudytojų D. ir V. K. parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymus vertino kaip nepatikimus, iÅ¡kreipiančius įvykio eigÄ , todėl jais nesivadovavo priimant skundžiamÄ nuosprendį.

10. Be to, nuteistojo A. K., liudytojų D. ir V. K. parodymus, kad A. K. nesudavė smūgių nukentėjusiajai L. J., paneigia nukentėjusiosios L. J. parodymai.

10.1. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. J. parodė, kad sodyboje sukonfliktavo su broliu V. K. dėl nenupjautos žolės, kad V. K. pradėjo grasinti jai ir jos sÅ«nui T. J., V. K. mosikavo rankose laikomu „trimeriu“, T. J. rankomis atstÅ«mė V. K., tada atsiradęs Å¡alia jos brolis A. K. delnu trenkė jai į veidÄ , jai pasisukus, kumščiu trenkė į galvÄ (pakaušį), tuomet ji parkrito, pamačiusi, kad jos sÅ«nus T. J. guli ant žemės, iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir juo purÅ¡kė į A. K. pusę, tada A. K. atsitraukė, ji pamatė kaip V. K. pačiupo U. B., smaugdamas už kaklo, todėl ji papurÅ¡kė dujų į V. K. pusę, V. K. paleido U. B. ir jos pasitraukė link kelio, iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl jai suduotų smÅ«gių ji jautė skausmÄ (vertino 4 balais iÅ¡ 10 balų).

10.2. Tokius parodymus, kad A. K. jai sudavė du smÅ«gius į veidÄ ir į galvÄ , o po to tik ji A. K. papurÅ¡kė dujų, nukentėjusioji L. J. nurodė ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55–56), akistatos su A. K. metu (t. 1, b. l. 121–123). Tokias pačias įvykio aplinkybes L. J. nurodė ir apklausiama kaip įtariamoji baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 134–135).

10.3. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji L. J. nurodė į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams (t. 1, b. l. 10, 29–32), greitosios medicinos pagalbos medikams (t. 1, b. l. 45–46). Nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo sužalota į veidÄ patvirtina tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ nukentėjusiosios apžiÅ«ros metu užfiksuoti sužalojimai – ant jos veido kairės pusės skruostikaulio ir apatinio žandikaulio matosi paraudimai (t. 1, b. l. 33–38). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1139/2022(02) nurodyta, kad L. J. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kairio skruosto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imo, kuris padarytas vienu smÅ«giu kietu buku daiktu ir greičiausiai smÅ«giuojant ranka, sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (t. 1, b. l. 51–52). Tai, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ nukentėjusiajai L. J. sužalojimai buvo padaryti vienu smÅ«giu ir nenustatytas joks sužalojimas galvos pakauÅ¡yje nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad jai buvo suduoti du smÅ«giai į galvos sritį, nes nukentėjusioji nurodė, kad nuo smÅ«gio į veidÄ jai buvo paraudimas, o nuo smÅ«gio į pakaušį nieko nebuvo, tačiau L. J. dėl abiejų jai suduotų smÅ«gių nurodė jautusi didelį skausmÄ , kurį įvertino keturiais balais.

11. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusioji vienodai nurodė įvykio aplinkybes ir jos parodymus patvirtina raÅ¡ytiniai bylos įrodymai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios L. J. parodymus vertino kaip nuoseklius ir jais rėmėsi spęsdamas A. K. kaltės klausimÄ .

12. Be to, nukentėjusiosios parodymus, kad A. K. pirmas jai sudavė smÅ«gį, o tik po to ji purÅ¡kė dujas, patvirtino liudytojai T. J., U. B., D. K., A. J., kurie parodė matę, kaip konflikto tarp L. J. ir V. K., V. K. „trimeriu“ mosikuodamas grasino T. J., kaip T. J. rankomis V. K. atstÅ«mė, kaip po to A. K., stovėdamas prieÅ¡ais L. J., pirmas jai smÅ«giavo į galvÄ , o po to L. J. papurÅ¡kė dujų A. K. ir A. K. atsitraukė. Liudytojai taip pat parodė, kad L. J. antrÄ kartÄ dujų purÅ¡kė V.

K., kai pastarasis smaugė U. B., kad po to konfliktas baigėsi ir visi išsiskirstė. Tokias įvykio aplinkybes liudytojai T. J., A. J., U. B. ir D. K. davė ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 78–79, 84–85, 90–91, 96–97). Be to, tokias pačias įvykio aplinkybes liudytoja U. B. nurodė apklausiama kaip liudytoja, o T. J. nurodė apklausiamas kaip įtariamas jo paties atžvilgiu tirtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 130–131, 132–133).

Nors toje byloje apklausiamas kaip įtariamasis T. J. nurodė, kad V. K. mosikuodamas jam prieÅ¡ veidÄ â€žtrimeriu“ sudavė per smakrÄ , o A. K. atžvilgiu tirtoje byloje apklausiamas kaip liudytojas Å¡ios aplinkybės nenurodė, tačiau vien Å¡i aplinkybė nepaneigia liudytojo T. J. parodymų ir nerodo, kad liudytojo parodymai yra nenuoseklÅ«s, nes liudytojas vienodai nurodė, kad A. K. pirmas sudavė smÅ«gį L. J. į veidÄ , o po to nukentėjusioji papurÅ¡kė dujų A. K. į veidÄ . NeteisÅ«s apeliantai, kad T.

J. atžvilgiu tirtoje byloje kaip liudytoja apklausta U. B. nenurodė, kad V. K. spaudė jai kaklÄ ar, kad ji gavo dujų į veidÄ , nes iÅ¡ pačių apeliantų pateikto U. B. apklausos protokolo kopijos matyti, kad liudytoja U. B. nurodė, kad jai buvo spaudžiamas kaklas ranka, ji gavo dujų, bet liudytoja nurodė, kad dėl to ji nesijaučia nukentėjusi, kadangi dėl V. K. veiksmų jos atžvilgiu jai sukeltas fizinis skausmas buvo trumpalaikis, ji jo nesureikÅ¡mino, kad jai labiau skaudėjo dėl L. J. papurkÅ¡tų dujų, nes kažkurį laikÄ visiÅ¡kai nematė, skaudėjo nudegintų rankų ir veido odÄ .

Dėl to netikėti liudytojo T. J. ar U. B. parodymais nėra pagrindo. Kadangi liudytojų T. J., A. J., U. B. ir D. K. parodymai tarpusavyje sutampa, atitinka nukentėjusiosios L. J. nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų T. J., A. J., U. B. ir D. K. parodymais rėmėsi spręsdamas A. K. kaltės klausimÄ . Tai, kad liudytojai U. B., T. J. ar D. K. nurodė matę kaip nukentėjusiajai buvo suduotas vienas smÅ«gis, o ne du, kaip nurodė nukentėjusioji ir liudytojas A.

J., nepaneigia liudytojų parodymų, nes liudytojai paaiÅ¡kino, kad įvykio metu viskas vyko labai greitai, liudytojas T. J. buvo pargriuvęs ant žemės, liudytoja D. K. įvykį stebėjo 20-25 m atstumu, liudytoja U. B., pamačiusi, kad A. K. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai, puolė jos ginti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nustatytų įvykio aplinkybių, liudytojai U. B., T. J. ar D. K. galėjo ir nematyti, kaip nuteistasis A. K. sudavė antrÄ smÅ«gį nukentėjusiajai.

13. Nors T. J. atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenų (policijos pareigÅ«no 2022-06-04 tarnybiniame praneÅ¡ime, specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1085/2022(02) nurodyti duomenys apie tai, kad V. K. 2022-06-04 vykusio konflikto metu taip pat buvo padaryti sužalojimai (cheminis kairės akies obuolio ragenos Io nudegimas ir abiejų akių obuolių I-IIo junginių nudegimas, poodinė kraujosruva kairės ausies srityje), tačiau Å¡ie duomenys, kaip teigiama apeliaciniame skunde, savaime nepaneigia A. K. atžvilgiu tirtoje baudžiamojoje byloje minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios L. J. parodymų, kad A. K. pirmas smogė nukentėjusiajai L. J., o tik po to ji papurÅ¡kė dujų. Apeliantų pateikti duomenys, patvirtinantys, kad konflikto metu sužalojimus patyrė ir V. K., yra reikÅ¡mingi kitoje byloje (Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendžiant V. K. atžvilgiu atliktų T. J. bei L. J. veiksmų teisėtumo klausimÄ .

14. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusioji L. J. vienodai nurodė įvykio aplinkybes ir jas patvirtina liudytojų T. J., A. J., U. B., D. K. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai, kad nuteistojo A. K. ir liudytojų D. ir V. K. parodymais yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir jų nepatvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys, daroma iÅ¡vada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis A. K. smÅ«gius nukentėjusiajai L. J. sudavė tyčia, o nesigindamas ar besiblaÅ¡kydamas dėl papurkÅ¡tų dujų. Taigi, nukentėjusiajai L. J. nežymus sveikatos sutrukdymas buvo padarytas ir fizinis skausmas buvo sukeltas tyčiniais nuteistojo A. K. veiksmais, nes suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajai A. K. suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo nukentėjusiajai gali sukelti fizinį skausmÄ ir sutrikdyti jos sveikatÄ , ir to norėjo.

15. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį nukentėjusiosios sužalojimÄ yra teisėtas ir pagrįstas, iÅ¡samiai motyvuotas, nuteistojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl naikinti šį sprendimÄ ir nuteistÄ jį A. K. iÅ¡teisinti, nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

16. Nuteistasis A. K. ir jo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad A. K. paskirta per griežta bausmė.

16.1. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

16.2. Nuteistasis A. K. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis A. K. vedęs, su žmona augina nepilnametį vaikÄ ir sÅ«nų, kuris yra neįgalus. A. K. neįgalus (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau buvo teistas už padarytÄ eismo įvykį, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs.

16.3. Ä®vertinus Å¡ias paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių bausmių – laisvės apribojimÄ .

16.4. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų (bausmės vidurkis bÅ«tų 13 mėnesių 15 dienų). Nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (vedęs, neįgalus, dirba, baustas), kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios konfliktai tęsiasi jau pakankamai ilgai, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ paskirta bausmė – laisvės apribojimas – savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis.

16.5. Be to, apeliantai skunde nenurodė aplinkybių, kodėl A. K. turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirta mažesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali laisvės apribojimo bausmė (1 mėnuo). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nuteistajam A. K. paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

17. Ä®vertinusi visumÄ paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės mažinti nėra pagrindo.

18. Taip pat pagrįstai nuteistajam A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nes jis nusikalstamÄ veikÄ padarė prieÅ¡ savo seserį.

Dėl neturtinės žalos dydžio

19. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu iš A. K. nukentėjusiajai L. J. priteistos neturtinės žalos dydžiu, mano, kad neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas nuo 600 Eur iki 150 Eur.

19.1. Nukentėjusioji L. J. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ A. K. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl nuteistojo veiksmų ji jautė galvos skausmÄ , patyrė ir jaučia gėdÄ , pažeminimÄ , kadangi smurtauta buvo jos artimųjų akivaizdoje, ji pasijautė silpna ir bejėgė, jai buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis, Å¡okas, iki Å¡iol ji bijo prie A. K. prisiartinti (t. 2, b. l. 55-57).

19.2. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

19.3. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

19.4. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė L. J. iÅ¡ A. K. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

19.5. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ : A. K. savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. J. ne tik fizinį skausmÄ , bet ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiajai buvo suduoti du smÅ«giai į galvos sritį (vienas smÅ«gis delnu į veidÄ , kitas - kumščiu į pakaušį), jai buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, ji vartojo skausmÄ mažinančius vaistus (greitosios pagalbos medikų jai buvo duoti vaistai nuo skausmo), nukentėjusiajai buvo sukelti ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai – skausmas, iÅ¡gÄ stis, baimė, stresas, nesaugumo jausmas, pažeminimas, nusivylimas ir pasitikėjimo praradimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo kaltės formÄ , turtinę padėtį(neįgalus, dirba, bet darbo užmokestis yra mažas, augina neįgalų sÅ«nų (t. 1, b. l. 149), kurį prižiÅ«ri jo žmona, negalinti dėl to dirbti), A. K. pirmÄ kartÄ teisiamas už smurtinį nusikaltimÄ ir nusikaltimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusiajai nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiÅ¡kinių, ji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl prieÅ¡ jÄ pavartoto smurto ji iki Å¡iol patiria nepatogumus, kad nukentėjusioji jai sukeltÄ skausmÄ Ä¯vertino tik 3-4 balais iÅ¡ deÅ¡imties, o tai rodo, kad skausmas nebuvo didelis, į gydymo įstaigÄ vykti atsisakė, kaip pati aiÅ¡kino, nesant tam reikalo, jai buvo nustatytas kairės skruosto dalies paraudimas, jokių kitų sužalojimų požymių, padarinių nebuvo nenustatyta, kad smurtauta buvo konflikto metu artimųjų akivaizdoje. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

19.6. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai L. J. iÅ¡ nuteistojo A. K. priteistas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairio skruosto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imu, yra aiÅ¡kiai per didelis ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (dėl fizinio skausmo ir (ar) nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistinų neturtinių žalų dydžiai nukentėjusiesiems svyruoja nuo 300 Eur iki 1500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, 2K-79-697/2020, 2K-178-511/2020, 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, Å iaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-265-875/2022, Nr. 1A-275-354/2021, Nr. 1A-296-616/2021 ir kt.).

20. Taigi, įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , laikytina, kad teismo nustatytas 600 Eur neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai L. J. neturtinės žalos atlyginimui priteista suma yra teisinga, todėl nuteistojo ir jo gynėjos skundo reikalavimas neturtinės žalos dydį sumažinti iki 150 Eur netenkinamas.

21. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei priteistas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra teisėtas ir pagrįstas, iÅ¡samiai motyvuotas, todėl naikinti ar keisti šį sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžio.

Teisėjai Boleslovas Kalainis

Zigmas Kavaliauskas

Vidmantas Mylė