d621e8da-d9d3-4a67-b84d-72279a0e43fc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5793-402/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01319-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 5 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-11). PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30 jis buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad Ligoninės palatoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų tipo patalpos Nr. 106, plotas 14 kv. m., joje buvo laikomi 3 asmenys, dalį šios kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas. Nurodė, jog atvykus į Ligoninę buvo išduota išblukusi, suplyšusi ir netinkama dėvėti pižama. Negalėjo, kada panorėjęs gauti kameroje verdančio vandens. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, todėl negalėjo rašyti laiškus. Gyvenamosiose patalpose neužteko kabyklų asmeniniams drabužiams kabinti, nebuvo kur pasidžiauti išskalbtus apatinius rūbus.

Tualetas buvo netvarkingas, tualeto dangtis nepritvirtintas, slidinėjo, todėl negalėjo tinkamai atlikti gamtinius reikalus. Sanitariniame mazge tik viena lentynėlė, duše nebuvo lentynėlės higienos reikmėms susidėti. Ligoninėje nebuvo išskalbiami rankšluosčiai. Ligoninėje negalėjo turėti kalinimo įstaigoje turimų elektros prietaisų ir aparatūros. Vieno apsipirkimo metu negalėjo įsigyti kavos ir arbatos. Vežant į LSMU Kauno klinikas buvo naudojami antrankiai, todėl jautėsi pažemintas.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , depresijÄ , orumo pažeminimÄ , sutriko miegas. Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 28-37) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Ambulatorinės asmens sveikatos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 106. Nuo 2018-05-21 iki 2018-05-25 buvo iÅ¡vykęs į LSMU Kauno klinikas. Minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenustato, jog palatoje turi bÅ«ti įrengtas stalas. Kamerų tipo patalpoje Nr. 106 yra sieninė pakaba, sanitariniame mazge klozeto dangtis pritvirtintas, yra lentyna tualeto reikmėms susidėti, taip pat duÅ¡e yra lentynėlė higienos priemonėms susidėti. Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normas, kurios suteikia teisę Å¡iai įstaigai teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir verstis Å«kine komercine veikla. Ligoninės Ūkio skyriaus darbuotojai reguliariai atlieka patalpų techninę apžiÅ«rÄ , kurios metu rasti trÅ«kumai fiksuojami žurnale, o trÅ«kumai Å¡alinami.

Visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu kamerų tipo patalpose patikrinimų neatliko. Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Ligoninėje asmeniniai viršutiniai drabužiai iš pareiškėjo paimti vadovaujantis Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto nuostatomis.

Ligoninės iÅ¡duodami drabužiai (pižamos) yra kokybiÅ¡ki, pasiÅ«ti iÅ¡ flanelės audinio, standartinių dydžių. Ligoninė yra sudariusi specializuoto (sveikatos priežiÅ«ros ir kitoms panaÅ¡aus profilio iÅ¡taigoms) skalbimo paslaugų sutartį, todėl Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB „Kauno skalbykloje“. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) tvarkinys iÅ¡duoda pižamas ir pareigÅ«nų palydimi į atitinkamÄ gydomÄ jį skyrių.

Ä® gydomÄ jį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir iÅ¡duodamas Ligoninės patalynės komplektas. Nuteistiesiems (suimtiesiems) pageidaujant į gydomÄ jį skyrių leidžiama pasiimti savo asmeninius rankÅ¡luosčius. Nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniai drabužiai (bei asmeniniai rankÅ¡luosčiai) yra skalbiami Ligoninėje esančioje skalbimo maÅ¡inoje ir džiovinami ant skalbinių džiovyklos esančios skalbimo patalpoje, esant nuteistųjų (suimtųjų) praÅ¡ymams nerečiau kaip kartÄ per savaitę, užterÅ¡ti krauju ir (ar) kÅ«no skysčiais, ekskretais - tuoj pat.

Ligoninė laikosi teisės aktuose numatytų nuostatų ir vadovaujasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, tai yra atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiama pasiimti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurie numatyti 571 punkte. KarÅ¡tas vanduo maistui yra pateikiamas kiekvienÄ dienÄ , Ligoninės dienotvarkėje numatytu maitinimo metu. KarÅ¡tÄ vandenį pateikia gydomojo skyriaus tvarkinys, prižiÅ«rint budinčios priežiÅ«ros pamainos pareigÅ«nams, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo metu.

Nuteistieji (suimtieji) norėdami gauti teisinę informacijÄ ar kitus duomenis, turi teisę kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistÄ su konkrečiu praÅ¡ymu, kuris atsižvelgdamas į praÅ¡ymÄ pateikia norimus teisės aktus bei kitÄ praÅ¡omÄ ir nedraudžiamÄ medžiagÄ . Ligoninėje gydymosi metu su praÅ¡ymais dėl apsipirkimo į Ligoninės administracijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 3 kartus. PareiÅ¡kėjo pateiktuose praÅ¡ymuose „Leisti pirkti maisto produktus ir bÅ«tiniausius reikmenys“ kartu pirkti kavos ir arbatos neprašė.

ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma. Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigÅ«nų) galimai neteisėtų veiksmų laikotarpiais nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30 jam kalint Ligoninės kamerose netinkamomis sÄ lygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose. Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie patalpose, pareiÅ¡kėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30 buvo laikomas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 106, kurios plotas 20,38 kv. m., įrengtos 3 vietos, taigi vienam asmeniui teko 6,79 kv. m. ploto. Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros plotÄ dar labiau mažino sanitarinio mazgo, baldų užimamas plotas.

Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.4. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, todėl negalėjo rašyti laiškus. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti įrengta spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti.

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenumato stalo įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 106 neužteko kabyklų asmeniniams drabužiams kabinti. Tualetas buvo netvarkingas, tualeto dangtis nepritvirtintas, sanitariniame mazge tik viena lentynėlė, duše nebuvo lentynėlės higienos reikmėms susidėti. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 38, 39 punktai numato, kad santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų).

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupiamas), sieninė viršutinė drabužių pakaba (2 kabliukai 1 asmeniui), sieninė lentyna tualeto reikmenims, o dušo patalpose lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės).

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 106 yra sieninė pakaba, sanitariniame mazge klozeto dangtis pritvirtintas, yra lentyna tualeto reikmenims susidėti, taip pat duše yra lentynėlė higienos priemonėms susidėti. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus paneigia atsakovo atstovo pateikti duomenys (nuotraukos), iš kurių matyti, kad kiekvienoje Ligoninės gyvenamojoje patalpoje yra įrengta sieninė viršutinių drabužių pakaba, sanitariniuose mazguose – pakabos rankšluosčiams, dušo patalpoje yra lentynėlė higienos reikmėms susidėti, sanitariniame mazge – lentynėlė, tualeto dangtis pritvirtintas (b. l. 65, 68-71).

Teismo vertinimu, jei pareiÅ¡kėjui trÅ«ko vietos asmeniniams daiktams pasikabinti, jis Å¡iuos daiktus galėjo dėti į spintelę prie lovos. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, buvimo Ligoninėje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atsakovui jokių pretenzijų nereiÅ¡kė (b. l. 38). Teismas pažymi, kad nors atsakovo atstovas nepateikė į bylÄ konkrečių duomenų apie tai, kiek pakabų buvo įrengta kameroje Nr. 106, tačiau sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (pakabų trūkumo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami. Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninėje kamerų tipo patalpoje nebuvo kur pasidžiauti asmeninių apatinių drabužių bei Ligoninė „neskalbdavo nuosavų rankšluosčių“.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) tvarkinys iÅ¡duoda pižamas ir pareigÅ«nų palydimi į atitinkamÄ gydomÄ jį skyrių. į gydomÄ jį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir iÅ¡duodamas Ligoninės patalynės komplektas. Nuteistiesiems (suimtiesiems) pageidaujant į gydomÄ jį skyrių leidžiama pasiimti savo asmeninius rankÅ¡luosčius. Pažymėjo, kad nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniai drabužiai (bei asmeniniai rankÅ¡luosčiai) yra skalbiami Ligoninėje esančioje skalbimo maÅ¡inoje ir džiovinami ant skalbinių džiovyklos esančios skalbimo patalpoje, esant nuteistųjų (suimtųjų) praÅ¡ymams nerečiau kaip kartÄ per savaitę, užterÅ¡ti krauju ir (ar) kÅ«no skysčiais, ekskretais - tuoj pat.

IÅ¡ į bylÄ atsakovo pateiktų nuotraukų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 30 d. pažymos nustatyta, kad Ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriuje yra pajungta skalbyklė nuteistųjų/suimtųjų asmeniniam minkÅ¡tajam inventoriui iÅ¡siskalbti ir pritvirtinta skalbinių džiovyklė (b. l. 39, 66, 67). Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti asmeninius drabužius bei rankÅ¡luostį.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į Ligoninės administracijÄ dėl nesudarytos galimybės iÅ¡siskalbti asmeninius drabužius bei rankÅ¡luostį nėra. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam buvo iÅ¡duota susidėvėjusi, suplyÅ¡usi pižama. Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per 7 dienas, užterÅ¡ti krauju ir (ar) kÅ«no skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, iÅ¡duota įstaigoje, turi bÅ«ti iÅ¡ neperÅ¡lampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti.

Pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktÄ infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, iÅ¡skyrus apatinį trikotaÅ¾Ä , marÅ¡kinėlius, pižamÄ (skirtÄ miegui), kojines ir vienÄ porÄ batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, iÅ¡duodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitÄ . Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali bÅ«ti iÅ¡duodami tik raÅ¡tiÅ¡kai papraÅ¡ius ir gavus LAVL administracijos leidimÄ .

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Ligoninės drabužiai - pižamos yra kokybiÅ¡kos (pasiÅ«ta iÅ¡ marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orÄ , drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukÅ¡toje temperatÅ«roje). Taip pat laikantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 reikalavimų, pacientams pižamos yra keičiamos į Å¡varias ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, pižamos, kurios yra užterÅ¡tos krauju ir (ar) kÅ«no skysčiais, ekskretais keičiamos nedelsiant.

Suplyšusios pižamos pacientams neišduodamos. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjui išduotų suplyšusių, netinkamų dėvėjimui drabužių. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ligoninė pacientus aprūpina kokybiškomis flanelinėmis pižamomis, kurios po susidėvėjimo yra nurašomos (b. l. 31-32). Kaip matyti iš Pižamų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 57-80114102-202 techninės specifikacijos, Ligoninė įsigyja 4 standartinių dydžių flanelines pižamas (50, 52, 54, 56 dydžiai) (b. l. 52-54).

Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota suplyÅ¡usi pižama, jis galėjo nedelsiant kreiptis į Ligoninės administracijÄ dėl pižamos pakeitimo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡ių aplinkybių į atsakovo atstovÄ nesikreipė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie nuteistųjų aprÅ«pinimÄ kokybiÅ¡kais drabužiais, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Ligoninėje negalėjo turėti kalinimo įstaigoje turimų elektros prietaisų ir aparatÅ«ros. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 571 punktas numato, kad laikinai iÅ¡vykstantiems iÅ¡ pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių nuteistiesiems leidžiama pasiimti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o laikinai iÅ¡vykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ - greitai gendančių maisto produktų ir Å¡ių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų.

Laikinai iÅ¡vykstančio iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi virÅ¡yti 10 kilogramų į šį svorį neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai, kurių nuteistasis nepasiima laikinai iÅ¡vykdamas iÅ¡ pataisos įstaigos, perduodami saugoti ir nuteistajam grÄ Å¾inami jam sugrįžus į pataisos įstaigÄ . Nuteistojo palikti greitai gendantys maisto produktai sunaikinami. Å io punkto pirmojoje pastraipoje nurodytiems nuteistiesiems negrįžus į pataisos įstaigÄ per 30 dienų nuo iÅ¡vykimo dienos, pataisos įstaigos administracija per penkias darbo dienas persiunčia Å¡ioje įstaigoje saugomus nuteistojo daiktus į laisvės atėmimo vietų įstaigÄ , kurioje tuo metu yra nuteistasis, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių nuteistojo laikino iÅ¡vykimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikas pratęstas, bet ne ilgiau kaip 60 dienų nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ pataisos įstaigos dienos.

Jei laikino iÅ¡vykimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu baigiasi nuteistojo bausmės atlikimo terminas arba jis paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistojo daiktai toliau saugomi pataisos įstaigoje, kol juos pasiims nuteistasis arba jo nurodytas asmuo, bet ne ilgiau kaip vienÄ mėnesį. Jei per vienÄ mėnesį daiktai neatsiimami, jie sunaikinami Å¡ių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teismo nuomone, Ligoninė laikosi teisės aktuose numatytų nuostatų ir vadovaujasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis tai yra atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiama pasiimti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurie numatyti 571 punkte.

Teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis).

Vadinasi, nuteistasis turėtų patirti ypatingÄ , visuomenei nepriimtinÄ pareigÅ«nų elgesį. Jokių panaÅ¡ių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, minėtos Taisyklių nuostatos yra galiojančios, jos nėra panaikintos, todėl atsakovas veikė taip kaip numato teisės aktai. Taisyklėse nustatant apribojimus dėl daiktų naudojimo Ligoninėje atsižvelgtina ir į tai, jog Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentų Å¡iuo aspektu nėra pagrindo manyti, kad Ligoninėje jis buvo iÅ¡skiriamas iÅ¡ kitų asmenų, turėjusių tokį pat statusÄ , todėl jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvÅ«s, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini. PareiÅ¡kėjas skundėsi, jog ginčo laikotarpiu jis negalėjo, kada panorėjęs gauti verdančio vandens. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 571 punktu, laikinai iÅ¡vykstantiems iÅ¡ pataisos įstaigos į Ligoninę arba kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ leidžiama pasiimti greitai gendančių maisto produktų ir Å¡ių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų.

Vadovaujantis Taisyklių 76 punktu, nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė nevirÅ¡ija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik Å¡ių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iÅ¡ pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti Å¡ių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Pagal bendrÄ tvarkÄ elektrinio virdulio, jei gydymo Ligoninėje trukmė nevirÅ¡ija 60 dienų turėti su savimi neleidžiama.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30, todėl jam nepriklausė turėti elektrinį virdulį. Kaip nurodė atsakovės atstovas, karÅ¡tas (virintas) vanduo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ buvo pateikiamas tris kartus per dienÄ pagal nustatytÄ grafikÄ (nuteistųjų maitinimo metu) (b. l. 33), todėl konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas teigia, jog Ligoninėje negalėjo nevaržomai įsigyti maisto produktų.

PareiÅ¡kėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl negalėjimo įsigyti maisto produktus bei Å¡io pažeidimo įtakos jo teisėms. PareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir yra nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Savo argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. IÅ¡ byloje esančių duomenų (b. l. 42-44) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje gydymosi metu su praÅ¡ymais dėl apsipirkimo į Ligoninės administracijÄ kreipėsi 3 kartus.

Pareiškėjo pateiktuose prašymuose „Leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenys“ leisti pirkti kavos ir arbatos kartu neprašė, 2018-05-25 prašyme (b. l.

44) nurodė arbatos 250 gr., o jeigu nebus arbatos, kavos 250 gr., todėl pareiÅ¡kėjo skunde minimi nusiskundimai, dėl to, kad negalėjo nusipirkti kavos ir arbatos vieno apsipirkimo metu yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad buvo konvojuojamas su antrankiais į LSMU Kauno klinikas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl antrankių naudojimo konvojavimo metu vadovaujamasi nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojančios Konvojavimo taisyklių redakcijos 221, 222, 223 ir 224 punktais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ buvimas su antrankiais (surakinimas antrankiais) paprastai nesukelia problemos pagal Konvencijos 3 straipsnį, kai Å¡i priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei vieÅ¡o demonstravimo, negu pagrįstai bÅ«tina bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016), ir sprendžiama, ar asmuo (pareiÅ¡kėjas) gali bÅ«ti priskirtinas prie asmenų, kuriuos pagal Konvojavimo taisykles konvojuojant gali bÅ«ti naudojami antrankiai.

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ 46 punktu, asmenis iÅ¡vedus už policijos areÅ¡tinės teritorijos ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius, procesinių tyrimų veiksmų atlikimo vietas ir kt., jiems gali bÅ«ti uždedami antrankiai. Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas konvojavimo metu buvo nuteistas už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6,10 p., 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. (nužudymas), padarymÄ , galima manyti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti priskiriamas prie asmenų, įvardintų Konvojavimo taisyklių 223.2 punkte, kuriuos konvojuojant gali bÅ«ti naudojami antrankiai, todėl teismo nuomone, jog nagrinėtu atveju nėra duomenų, kad minėta priemonė naudota pažeidžiant Konvojavimo taisyklių nuostatas, taip pat kad tai buvęs didesnis jėgos panaudojimo ar vieÅ¡o demonstravimo, negu pagrįstai bÅ«tina bylos aplinkybėmis, atvejis (žr., pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-4207-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-137-822/2018). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas 2018-06-21 skundu kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl Ligoninėje nustatytos apsiprekinimo tvarkos ir karÅ¡to vandens pateikimo į kameras. Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovo atstovas 2018-06-21 raÅ¡tu Nr. 7-406 pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas numato, kad nuteistiesiems, kurių gydymo trukmė nevirÅ¡ija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik Å ių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų.

Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iÅ¡ pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti Å¡ių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Kadangi buvimo laikotarpis Ligoninėje nevirÅ¡ijo 60 dienų, apribojimai dėl maisto produktų įsigijimo parduotuvėje buvo taikomi teisė aktų nustatyta tvarka. Taip pat informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Ligoninėje nuteistiesiems karÅ¡tas vanduo į kameras pateikiamas 3 kartus į dienÄ , nuteistiesiems, kurie pageidauja karÅ¡to vandens į kameras, gydymo skyriaus tvarkinys po maisto iÅ¡dalinimo, lydimas pareigÅ«no, pateikia karÅ¡tÄ vandenį į kameras, esant poreikiui karÅ¡tas vanduo pateikiamas į kameras ir dažniau (b. l. 79).

PareiÅ¡kėjas 2018-05-28 skundu kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl galimų turėti maisto produktų ir elektros prietaisų Ligoninėje. Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovo atstovas 2018-06-26 raÅ¡tu Nr. 7-419 pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad į Ligoninę atvykusiems gydytis pacientams maisto produktai, elektros prietaisai bei kiti daiktai paimami ir iÅ¡duodami vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2017-03-01) 571, 76 punktų nuostatomis (b. l. 80-81).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais ir emociniais iÅ¡gyvenimais, sukrėtimu, depresija, orumo pažeminimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja Natalja Zelionkienė