d62127bf-cc37-48e5-970c-5dc7c080fe7e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-691-186/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00543-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Viginto ViÅ¡inskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. P., G.

L., R. V., K. V., A. A. K., V. K., N. R., L. B. ir I. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų E. P., G. Z. S., G. L., R. V., K. V., I. V., Aldonos A. K., V. K., N. R., L. B. ir J. M. Š. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai E. P., G. Z. S., G. L., R. V., K. V., I. V., A. A. K., V. K., N. R., L. B. ir J. M. Å ., patikslinę ieÅ¡kinį, prašė pripažinti negaliojančiomis Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, kurias jie sudarė su atsakove BAB banku SNORAS (toliau ir – Bankas) laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2011 m. spalio 24 d., ir taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovų sumokėtas pagal Å¡ias sutartis sumas ieÅ¡kovų lėšomis jų asmeninėse sÄ skaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau – IÄ®IDÄ®);

įpareigoti atsakovę VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ už Å¡ias lėšas iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems visiems vietoj pinigų laikymo terminuotojo indėlio sÄ skaitoje buvo pasiÅ«lyta sudaryti Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, akcentuojant, kad obligacijos yra alternatyvus produktas indėliams. Dėl Banko pasirinktos obligacijų pristatymo visuomenei politikos ieÅ¡kovams susidarė įspÅ«dis, kad investicijai į obligacijas galioja tokia pat draudimo apsauga, kaip ir indėliams. Be to, niekur vieÅ¡ai nebuvo skelbiama, kad priežiÅ«rÄ vykdanti institucija (Lietuvos bankas) 2010 metų pabaigoje atlikto inspektavimo metu Banko veikloje nustatė reikÅ¡mingus pažeidimus, veiklos trÅ«kumus ir įpareigojo juos paÅ¡alinti.

Atsakovė nebuvo paÅ¡alinusi Å¡ių pažeidimų ginčijamų sutarčių sudarymo metu, o Banko darbuotojai Å¡ios informacijos ieÅ¡kovams neatskleidė. Po Banko bankroto sužinoję, kad negaus draudimo iÅ¡mokų, ieÅ¡kovai suprato, kad buvo suklaidinti dėl sudaromo sandorio esmės, t. y. jie klaidingai suprato, jog Banko įsipareigojimams pagal obligacijų sutartis galioja tokia pati draudimo apsauga, kaip ir įsipareigojimams pagal indėlių sutartis, be to, buvo apgauti dėl Banko finansinės padėties, todėl ieÅ¡kovai Å¡iuos sandorius prašė pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso ­(toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas atsakovėms, t. y. iš kiekvieno po 30 Eur BAB bankui Snoras ir po 20 Eur VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, pateiktais išaiškinimais, konstatavo, kad ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal Obligacijų pasirašymo sutartis netaikytinas Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga).

5. Teismas nustatė, kad Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse ieÅ¡kovai pasiraÅ¡ytinai patvirtino, jog jie yra susipažinę su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, taip pat sudarant Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis jie pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad gavo Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ ir kitus dokumentus. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse visi ieÅ¡kovai atsisakė pateikti duomenis apie save, todėl atsakovė, neturėdama visos reikiamos informacijos apie ieÅ¡kovus, negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių.

Pasak teismo, bÅ«dami pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi ieÅ¡kovai turėjo (galėjo) suvokti informacijos teikimo atsisakymo pasekmes, tuo labiau, kad atsisakymo pasekmės buvo aiÅ¡kiai nurodytos. Visi ieÅ¡kovai įgiję vienokį ar kitokį iÅ¡silavinimÄ , didžioji dalis (G. Z. S., R. V., K. V., I. V., A. A. K., N. R., J. M. Å .) turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . Kiti ieÅ¡kovai tokio iÅ¡silavinimo neturėjo, tačiau jie turėjo sutarčių banke sudarymo praktikos – E. P. su Banku buvo sudariusi ar pratęsusi Å¡eÅ¡iolika sutarčių, G.

L. – aÅ¡tuonias, L. B. – Å¡eÅ¡ias, V. K. – tris. E. P., K. V., G. Z. S. turėjo investavimo praktikos, be to, pastarasis ieÅ¡kovas buvo paskirstęs rizikÄ â€“ sudaręs ne tik obligacijų, bet ir indėlio sÄ skaitos sutartis. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad visi ieÅ¡kovai atitinka vidutinio vartotojo kategorijÄ . Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumÄ ir didesnį rizikingumÄ .

Neatidumas ir (ar) nerÅ«pestingumas neatitinka suklydimo sampratos. L. B. pateikė duomenis apie akių ligas, tačiau juose nėra nurodyta kada ieÅ¡kovas susirgo. Po Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sudarymo iki pat atsakovės bankroto ieÅ¡kovai reikalavimų dėl Å¡ių sutarčių nuginčijimo tuo pagrindu, kad sutartys neatitiko ieÅ¡kovų valios, nebuvo pareiÅ¡kę. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad Å¡ioms sutartims taikoma draudiminė apsauga ar kitos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės (Prospektuose nurodyti skaičiai apie Banko turtÄ ir įsipareigojimus) nebuvo esminė sÄ lyga ieÅ¡kovams priimant sprendimÄ dėl sandorių sudarymo.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovai suklydo dėl sudarytų sandorių esmės (esminių sÄ lygų), t. y. pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnį.

6. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė atsakovei sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palÅ«kanų norma bÅ«tų didesnė nei rinkos vidurkis, ir tai, kad Bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog Bankas apgaudinėjo klientus. IeÅ¡kovų pateikti argumentai apie Banko turtÄ ir įsipareigojimus iÅ¡ bankroto administratoriaus 2012 m. ataskaitos savaime nereiÅ¡kia, kad Bankas ieÅ¡kovams sudarant ginčo sutartis buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos bei siÅ«lyti obligacijų, nurodyti jų pranaÅ¡umus, kaip antai, didesnes palÅ«kanas.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai įsigijo Banko obligacijas iÅ¡ obligacijų emisijos banko SNORAS Fiksuotų palÅ«kanų obligacijos Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, kurios buvo iÅ¡leistos pagal obligacijų programÄ , patvirtintÄ LR Vertybinių popierių komisijoje 2010-07-01 ir 2011-06-15. Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentus dėl Banko skleistos informacijos žiniasklaidoje apie gerÄ savo finansinę padėtį ar reklamÄ remdamasis teismų praktika, pagal kuriÄ bet kuriam vidutiniam vartotojui turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad reklamoje (tiek apie produktÄ , tiek apie jo pardavėjÄ ) nėra pateikiama iÅ¡sami informacija ir prieÅ¡ sandorio sudarymÄ atitinkamu produktu ar jo tiekėju bÅ«tina pasidomėti nuodugniau, siekiant iÅ¡vengti neigiamų padarinių.

Ta aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje Bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama konstatuoti, kad Banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklÄ , tuo labiau apie veiklÄ 2009, 2010 metais, yra akivaizdžiai melagingi. IeÅ¡kovai jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė teiginio, kad per metų ar pusės metų laikotarpį Banko turtinė padėtis negalėjo labai pasikeisti. Sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės, argumentai apie Banko darbuotojų suklaidinimÄ , nesant kitų objektyvių duomenų, teismo vertinimu, nėra pakankami spręsti dėl atsakovės nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų veiksmų, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius ir pagal CK 1.91 straipsnį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliaciniuose skunduose ieÅ¡kovai E. P., G. L., R. V., K. V., A. A. K., V. K., N. R., L. B. ir I. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jų reikalavimai, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodo Å¡iuos argumentus: 7.1. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime (byla C-671/13), dėl kurio buvo kreiptasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, neatsakyta, kaip turėtų bÅ«ti taikoma Investuotojų direktyva, kai vertybinių popierių emitentas kartu yra ir investicinė įmonė, todėl Å¡iuo atveju svarstytina galimybė pakartotinai kreiptis į ESTT dėl ginčo obligacijoms taikytinos draudimo apsaugos sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimo Investuotojų direktyvos kontekste. 7.2.

Teismas nepagrįstai Banko kaip profesionalaus finansų rinkos dalyvio pareigų nevykdymÄ laikė nereikÅ¡minga (neturinčia įtakos ieÅ¡kovų suklydimui) aplinkybe ir nepagrįstai pareigÄ susižinoti apie obligacijoms taikomas draudimo sÄ lygas perkėlė patiems ieÅ¡kovams – neprofesionaliems investuotojams. Nei pačioje obligacijos sutartyje, nei kartu su obligacijų sutartimi pateikiamuose dokumentuose nebuvo aiÅ¡kiai (kaip to reikalauja IÄ®IDÄ® 13 straipsnis) nurodyta, jog ieÅ¡kovų įsigyjamoms obligacijoms nebus taikoma draudimo apsauga.

Tokia informacija nebuvo pateikta nei teismo nurodytame Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme, nei kituose dokumentuose. Be to, visi ieÅ¡kovai patvirtino, jog Banko darbuotojai žodžiu nurodė, kad obligacijos yra apdraustos, o atsakovė Å¡ios aplinkybės nepaneigė. IeÅ¡kovų suklaidinimÄ patvirtina ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Specialiosios dalies 2 punkte minimas dokumentas – Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santrauka, kurios 17 punkte yra nurodoma, kad „Draudiminis įvykis yra bankroto bylos iÅ¡kėlimas komerciniam bankui ar įmonei <…>“, o 18 punkte nurodoma, kad „Įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas įsipareigojimas investuotojams grÄ Å¾inti vertybinius popierius, nesvarbu, kokia valiuta jie iÅ¡reikÅ¡ti <…>“. 7.3.

Teismas nevertino, ar draudimo apsauga ieÅ¡kovams buvo svarbi aplinkybė sudarant sutartį. Apeliantai iki ginčijamų sandorių sudarymo pinigus laikė terminuotųjų indėlių sÄ skaitose, o tai rodo, kad jiems rÅ«pėjo pinigų saugumas ir taupymas, o ne rizikingas investavimas. Sunkiai tikėtina, kad ieÅ¡kovai, kaip ir tÅ«kstančiai kitų Banko klientų, nebÅ«dami patyrusiais investuotojais, staiga patys sugalvotų savo gyvenimo santaupas investuoti į obligacijas, suvokdami, jog tai susiję su rizika.

Manydami, kad obligacijos yra analogiÅ¡kas produktas indėliams, draustas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, ieÅ¡kovai įsigijo produktÄ , už kurį buvo siÅ«lomos didesnės palÅ«kanos, tačiau pirminis ieÅ¡kovų tikslas buvo saugiai laikyti pinigus banke. 7.4. Teismas neatsižvelgė, kad L. B. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties sudarymo metu buvo 84 metai, jį kamavo akių liga glaukoma, dėl kurios jo regėjimas buvo silpnas. 7.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad atsakovė juos apgavo dėl savo finansinės padėties, veiklos perspektyvų ir patikimumo.

Atsakovė save pristatinėjo kaip augantį, patikimÄ , teisės aktų besilaikantį finansų rinkos dalyvį. Baziniuose prospektuose atsakovė nurodė, kad esminių įvykių, susijusių emitentu, kurie turi esminės reikÅ¡mės vertinant emitento nemokumÄ , nėra, nors Lietuvos Bankas buvo pritaikęs veiklos ribojimus, nes buvo nustatyta, kad Bankas veiklÄ vykdo pažeisdamas teisės aktus. Teismas visiÅ¡kai nevertino Å¡ių atsakovės veiksmų atitikimo Vertybinių popierių įstatymo nuostatoms.

8. Atsakovės BAB bankas SNORAS ir VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimuose praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 8.1. IeÅ¡kovai patyrė nuostolius ne dėl to, kad jų įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento (Banko) bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kurie yra privalomi žemesnės instancijos teismams, tokia investicinė rizika nepriskiriama prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. 8.2.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantai iÅ¡ Banko gavo visÄ reikalingÄ informacijÄ apie ginčo sandorius ir su jų sudarymu susijusias rizikas. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad po ginčijamų sandorių sudarymo jie kreipėsi į BankÄ dėl dokumentų pateikimo ir jų negavo. Nuo ginčijamų sandorių sudarymo iki Banko veiklos apribojimo buvo pakankamai laiko, kad apeliantai galėtų visapusiÅ¡kai įvertinti sudarytų sandorių sÄ lygas. Vien ta aplinkybė, kad asmuo anksčiau nebuvo sudaręs tam tikros rÅ«Å¡ies sandorio, neatleidžia nuo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. 8.3.

Apeliantai neįrodė, kad obligacijoms taikoma draudimo apsauga ir Banko finansinė bÅ«klė buvo esminės aplinkybės dėl jų apsisprendimo sudaryti Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis. Klaidingas sandorio aplinkybių įsivaizdavimas nesudaro pagrindo pagal CK 1.90 straipsnį pripažinti suklydimo dėl sandorio esmės. Apibendrintame finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme yra nurodyta, kad obligacijos turi jas iÅ¡leidusio emitento nemokumo ar bankroto rizikÄ , dėl ko obligacijos gali bÅ«ti neiÅ¡perkamos.

Patys ieškovai nesidomėjo obligacijų rizika. 8.4. Apeliantai neįrodė, kad Banko finansinė būklė ginčijamų Obligacijų pasirašymo sutarčių ar obligacijų bazinių prospektų paskelbimo metu neatitiko Banko viešai skelbiamos finansinės būklės. Nurodytas Lietuvos banko nutarimas pats savaime nepatvirtina Banko apgaulės. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl draudimo apsaugos (ne)taikymo obligacijoms 10. Aplinkybė, kad Bankas, platindamas savo išleistas obligacijas, veikė ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, buvo akcentuota tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, tiek ir kitose analogiškose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad įgydamas obligacijÄ asmuo prisiima obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ . Atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sÄ lygas, nėra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. Nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra panaÅ¡ios, todėl Å¡iuo aspektu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi žemesnės instancijos teismams. Pažymėtina, kad minėtÄ iÅ¡vadÄ kasacinis teismas padarė atsižvelgęs į ESTT 2015 m. birželio 25 d. prejudicinį sprendimÄ byloje Nr. C-671/13.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo nagrinėjamoje byloje šį klausimÄ spręsti kitaip ir / ar svarstyti galimybę pakartotinai kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Dėl Obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais 11. Apeliantai ginčija su Banku sudarytas Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais, t. y. kaip sudarytas dėl esminio suklydimo ir / arba dėl apgaulės. Vertinant, ar sudarydamas ginčijamÄ sandorį asmuo suklydo (CK 1.90 str.), ar buvo suklaidintas apgaulės bÅ«du (CK 1.91 str.), abiem atvejais pirmiausia svarbu nustatyti, ar toks sandoris apskritai turi valios trÅ«kumų, t. y. ar asmuo bÅ«tų sudaręs tokį sandorį, jeigu bÅ«tų žinojęs esmines sandorio aplinkybes.

Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

12. Apeliantai teigia, kad Bankas jų tinkamai neinformavo apie rizikÄ , susijusiÄ su investavimu į obligacijas. Å iuo aspektu pažymėtina, kad patys apeliantai pripažįsta, jog iki Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sudarymo buvo sudarę ir terminuotųjų indėlių sutartis, taigi, jiems turėjo bÅ«ti žinoma, kaip atrodo terminuotojo indėlio sutartis, kokia jos sudarymo procedÅ«ra ir pan. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties turinys, joje vartojamos sÄ vokos (investuotojas, emitentas ir kt.) akivaizdžiai skiriasi nuo terminuotojo indėlio sutarties ir joje vartojamų sÄ vokų (indėlininkas, bankas ir kt.).

Pagal Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties 1.22 punktÄ , investuotojas patvirtina, kad buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Jau vien iÅ¡ Å¡ios sÄ lygos vidutinis vartotojas turėtų suprasti, kad obligacijų įsigijimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis, skirtingai nei sudarant terminuotojo indėlio sutartį, kurioje apie jokias rizikas apskritai nėra nurodoma. Todėl apeliantams renkantis iÅ¡ investavimo bÅ«dų – terminuotojo indėlio ar obligacijų – turėjo bÅ«ti suprantama, kad tai yra skirtingi sandoriai ir kad Banko siÅ«lomos didesnės palÅ«kanos už obligacijas yra susijusios su tam tikra rizika.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobÅ«džio ir įgijus obligacijÄ lydinčios emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016).

13. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantų teiginius, kad Banko darbuotojai neteisingai informavo apeliantus apie tai, jog įsigytoms obligacijoms taikoma draudimo apsauga pagal IÄ®IDÄ® (CPK 178 str.). Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių sÄ lygose taip pat nėra nuostatų, kad obligacijoms yra taikoma tokia draudimo apsauga. Atmestinas ir kitas apeliantų argumentas, kad juos suklaidino Banko parengto Veiksmų, kurių Bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukos (3 t., b. l. 166–167) 17 ir 18 punktų nuostatos apie draudiminį įvykį ir draudimo objektÄ .

Å ios bendro pobÅ«džio nuostatos, atsižvelgiant į viso minėto dokumento turinį, nesudaro pagrindo teigti, kad jose nurodyta neteisinga informacija apie draudimo apsaugos taikymÄ obligacijoms. Pažymėtina, kad kitame Banko dokumente, t. y. Apibendrintame finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingų rizikų apraÅ¡yme (3 t., b. l. 164–165), yra nurodytos rizikos, susijusios su investavimu į obligacijas (8 p.); viena iÅ¡ jų – galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).

Pasirašydami Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, apeliantai patvirtino, kad su minėtu Banko dokumentu taip pat yra susipažinę.

14. PrieÅ¡ingai nei teigiama ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, įvertino ir argumentÄ dėl ieÅ¡kovo L. B. sveikatos bÅ«klės sudarant ginčijamÄ sandorį. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad Å¡iam ieÅ¡kovui 2013 m. diagnozuota akių liga glaukoma (6 t., b. l. 106–109), tačiau nėra duomenų, kad Å¡ia liga ieÅ¡kovas sirgo 2011 m., kai sudarė ginčijamÄ sandorį (CPK 178 str.). Taip pat nėra įrodymų, kad dėl savo sveikatos bÅ«klės ieÅ¡kovas neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su pasiraÅ¡omų sutarčių sÄ lygomis, juolab kad Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties apeliantas neginčijo iki Banko bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Be to, byloje nustatyta, kad L. B. su Banku buvo sudaręs naudojimosi banko paslaugų teikimo internetu sutartį, prieÅ¡ ginčijamÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį buvo sudaręs / pratęsęs 6 sutartis su Banku.

15. Apeliantai įrodinėja, kad sudarant ginčo sandorius jų pagrindinis tikslas buvo saugiai laikyti pinigus banke, tačiau pripažįsta, kad obligacijas, o ne terminuoto indėlio sutartis pasirinko dėl Banko siÅ«lomų didesnių palÅ«kanų. Jau minėta, kad apeliantai turėjo suprasti, jog investavimas į obligacijas yra susijęs su tam tikromis rizikomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodytos aplinkybės, kad iki ginčo sandorių sudarymo apeliantai savo pinigus laikė terminuotųjų indėlių sÄ skaitose, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sudarydami Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis apeliantai suklydo dėl Å¡ių sandorių esmės.

16. Apeliantai taip pat teigia, kad jie buvo apgauti sudarant Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis. Apgaulė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė save pristatinėjo kaip patikimÄ bankÄ Lietuvoje, bet sudarant Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis nepranešė apeliantams apie esminį įvykį – Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimu nustatytus trÅ«kumus, kurie tuo metu dar nebuvo iÅ¡taisyti, kaip paaiÅ¡kėjo iÅ¡ vėliau Lietuvos banko pateiktų praneÅ¡imų. Dėl Å¡io argumento pažymėtina, kad informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. priimtÄ nutarimÄ buvo paskelbta vieÅ¡ai, o apeliantų Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys su atsakove anksčiausiai buvo pradėtos sudarinėti tik praėjus keliems mėnesiams, t. y. nuo 2011 m. kovo mėnesio.

Tai, kad Lietuvos bankas minėtu nutarimu pripažino tam tikrus Banko veiklos trÅ«kumus ir perspėjo dėl galimų likvidumo problemų, nereiÅ¡kia, jog Bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siÅ«lyti obligacijų, nurodyti jų pranaÅ¡umus. Teismų praktikoje jau konstatuota, kad Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, jog Bankas apgaudinėjo klientus ir siekė Å¡iais nesÄ Å¾iningais veiksmais iÅ¡gauti žmonių lėšas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-4-516/2016 (dabartinis bylos Nr. 2A-3-516/2017, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00851-2012-4).

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus pripažinti Obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.90 ir (ar) 1.91 straipsnius. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 18. Atsakovė BAB bankas SNORAS pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantų 343,42 Eur iÅ¡laidas, patirtas už advokato suteiktas paslaugas – atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimÄ . Prie praÅ¡ymo pridėjo Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. PraÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydis, nors ir nevirÅ¡ija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino iÅ¡laidų už tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimÄ dydžio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka bylos sudėtingumo ir advokato darbo bei laiko sÄ naudų, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo argumentai iÅ¡ esmės yra identiÅ¡ki kitose analogiÅ¡kose bylose pateiktų Banko atsiliepimų argumentams.

Todėl, vadovaujantis ne tik CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bet ir teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), Å¡is atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies – atsakovei iÅ¡ viso priteistina 135 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 15 Eur iÅ¡ kiekvieno apelianto. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) naudai.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Vigintas Višinskis Egidijus Žironas