d61ca1cb-bc3f-4b99-9efb-3c6ab8f06f29 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2364-1178/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00281-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.5.3 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Å ilalė Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų teisėja Jurga Jasmontienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. G., J. M., R. G., A. G., D. B., V. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, notarė D. S.. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjai teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. V. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , po jos mirties pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

2. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai yra J. V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), ir B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Jų tėvai J. V. G. ir B. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį kiekvienas sutuoktinis; Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį kiekvienas sutuoktinis; pastatÄ â€“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), po 1/16 dalį kiekvienas sutuoktinis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, visas turtas nurodytomis dalimis yra registruotas B.

G. ir J. V. G. vardu. Po sutuoktinės mirties J. V. G. į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo ir teisinių žinių, manė, jog jam nereikia atskirai kreiptis į notarÄ , kadangi turtas buvo registruotas ir jo vardu. Be to, pareiÅ¡kėjų tėvui J. V. G., iÅ¡kart po sutuoktinės B. G. mirties, stipriai paÅ¡lijo sveikata. J. V. G. po savo sutuoktinės B. G. mirties jai priklausiusiÄ turto dalį valdė ir naudojosi turtu kaip savo, rÅ«pinosi jo iÅ¡laikymu, priežiÅ«ra, mokėjo komunalinius mokesčius, jo dispozicijoje buvo paveldimo turto dokumentai.

J. V. G. liko gyventi tame pačiame bute, kuriame kartu su sutuoktine B. G. iki jos mirties gyveno, taip pat naudojosi Å«kiniame pastate ir sandėlyje esančiu kilnojamuoju turtu (baldais, kitais namų apyvokos ir apstatymo daiktais), iki pat mirties (2022 m. vasario 23 d. nepertraukiamai pragyveno bute ir vienas pats valdė, naudojosi, prižiÅ«rėjo, iÅ¡laikė visÄ turtÄ , t. y. ir jam, ir palikėjai priklausiusias turto dalis. Tokiu bÅ«du jis priėmė sutuoktinės B. G. palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos B. G. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. G. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. V. G. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas nurodo neprieÅ¡taraujanti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo notarė D. S. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a :

5. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad J. V. G. su B. G. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini). (santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. 6, iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini).). B. G. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centre B. G. ir J. V. G. vardu įregistruotas Å¡is turtas: trijų kambarių, 57,99 kv. m. bendro ploto butas rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui; Å«kinis pastatas esantis (duomenys neskelbtini), po 1/12 dalį kiekvienam sutuoktiniui; pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), po 1/16 dalį kiekvienam sutuoktiniui, kuris sutuoktinių įgytas santuokos metu pagal 1992 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6180 pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d.

įstatymÄ Nr. I-1374. J. V. G. po sutuoktinės B. G. mirties liko gyventi minėtame bute, Å«kiniame pastate ir sandėlyje laikė kilnojamuosius daiktus ir faktiÅ¡kai valdė po jos mirties likusiÄ dalį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto. Å ilalės rajono notarų biuro 2022 m. gegužės 18 d. pažymos duomenimis, po B. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo vedama, palikėjos palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo faktų.

Nei jos sutuoktinis J. V. G., nei kiti asmenys mirus B. G. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl jos palikimo priėmimo, palikėjos B. G. palikimas priimtas nebuvo.

6. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vienÄ ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ .

8. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Tokiu bÅ«du palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. FaktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du, – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

9. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad klausimÄ , ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, iÅ¡nagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada pagal surinktus įrodymus po reikÅ¡mingų faktų iÅ¡nagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). 11. J. V. G. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo po palikėjos sutuoktinės B. G. mirties, tačiau palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė. J. V. G. po sutuoktinės mirties faktiÅ¡kai valdė jai nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , gyveno jame iki savo mirties, naudojosi juo kaip savo, rÅ«pinosi turto iÅ¡laikymu, priežiÅ«ra, mokėjo komunalinius mokesčius, jo dispozicijoje buvo paveldimo turto dokumentai.

Netikėti pareiÅ¡kėjų nurodytomis aplinkybėmis, kad jų tėvas po sutuoktinės mirties gyveno jiems bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, jį valdė ir prižiÅ«rėjo, taip pat naudojosi Å«kiniame pastate ir sandėlyje esančiu kilnojamuoju turtu (baldais, kitais namų apyvokos ir apstatymo daiktais) teismas neturi pagrindo. PrieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. IÅ¡ teisme iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J.

V. G., faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti turtÄ po sutuoktinės B. G. mirties, priėmė jos palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktÄ , kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Ä®pėdinis priėmęs kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

13. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtų teisiniu reguliavimu, pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. V. G. po sutuoktinės B. G. mirties 2014 m. gruodžio 6 d. priėmė visÄ jos palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visÄ jos palikimÄ faktiniu valdymu. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mus. Teisėja Jurga Jasmontienė