2017-07-20 Nr. AB-14134-3-61-3-01691-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1039-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01691-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. kovo 14 d. pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2015 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (6.5)1-1280 „Dėl J. J. pensijos dalies kompensavimo“ (toliau – ir Valdybos sprendimas); 2) panaikinti Valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (4.18) 1-645 „Dėl senatvės pensijos grąžinimo paveldėtojai“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 3) priteisti 20 064,68 Lt (5 800 Eur) neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 1–2).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji po sutuoktinio J. J. (toliau – ir Sutuoktinis) mirties 2013 m. kovo 14 d. pagal įstatymą paveldėjo jo palikimą. Atsakovai, atmesdami jos prašymą kompensuoti Sutuoktinio turėtus praradimus dėl sumažintos senatvės pensijos, skundžiamus sprendimus nepagrįstai motyvavo tuo, jog teisė į palikėjo senatvės pensiją nepaveldima. Pareiškėja nurodė, kad jos Sutuoktinio senatvės pensija 2010–2011 m. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo sumažinta kaip dirbančiam pensininkui. Paveldėjimo tvarka pareiškėja pretendavo į tą pensijos dalį, kuri buvo apskaičiuota Skyriaus ir priklausė Sutuoktiniui, kuris dėl mirties jos negavo. 2015 m. kovo 26 d. pareiškėja pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad ginčo laikotarpiu Sutuoktiniui pensija buvo mokėta sumažinta, perskaičiavus ją pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnius, kurie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinti prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) (b. l. 13–14). Pareiškėja rėmėsi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), 80 punktu, kuriame nustatyta, kad pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams (pagal įstatymą ar pagal testamentą), kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį pensininką pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–42).

Valdyba atsiliepime paaiškino, kad pensija pareiškėjos Sutuoktiniui ginčo laikotarpiu buvo perskaičiuota ir mokama pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas. Nurodė, kad pagal Nuostatų 80 punktą, pensininkui mirus, jį palaidojusiems asmenims pensija išmokama už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio išmoka už vieną mėnesį. Pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos pensininko įpėdiniams. Visa pareiškėjos Sutuoktiniui apskaičiuota priklausiusi mokėti senatvės pensija buvo išmokėta iki jo mirties, todėl paveldėtojams mokėtinų Sutuoktiniui apskaičiuotų dėl mirties negautų šios pensijos sumų nėra. Valdyba nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme (toliau – ir Kompensavimo įstatymas Nr. XII-886) nėra numatyta kompensuoti dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio sumažintas pensijas, kurių mokėjimas buvo nutrauktas iki šio įstatymo įsigaliojimo (2014 m. gegužės 22 d.) dėl pensijų gavėjų mirties. Šis įstatymas, pasak Valdybos, taikomas tik pensijų gavėjams, o ne jų įpėdiniams. Valdyba taip pat nurodė, kad pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio, kompensavimas dar nėra nustatytas. Valdyba pažymėjo, kad tokio kompensavimo įstatymo projekte taip pat nėra numatyta kompensuoti paveldėtojams dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo sumažintas pensijas, kurių mokėjimas buvo nutrauktas iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl pensijų gavėjų mirties.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą (ir jo papildymą) prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (b. l. 26–28).

Skyrius nurodė, kad dėl pareiškėjos Sutuoktiniui mokėtos pensijos mažinimo pagrindų ginčo nėra. Atsiliepime Skyrius detalizavo, kad dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymo Sutuoktinio pensija 2010 metais ir 2011 metais buvo sumažinta po 3 022,20 Lt (875,29 Eur) už metus, o dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies taikymo pensija jam buvo sumažinta tik 2010 metais, sumažinta suma šiuo pagrindu iš viso 14 020,28 Lt (4 060,55 Eur). Skyrius atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos Sutuoktinis 2012 m. sausio 23 d. kreipėsi į Skyrių dėl paaiškinimo pateikimo apie jo gaunamos išmokos dydžius, į kurį buvo atsakyta 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. (10.18)1-2532, išaiškinant visas mažinimo, atskaitymo iš gaunamos išmokos aplinkybes bei teisinius pagrindus. Išmokos gavėjas nesiėmė jokių kitų teisinių priemonių, siekdamas atgauti neišmokėtą pensijos dalį, todėl laikytina, kad jis sutiko su išmokų mokėjimu pagal Laikinąjį įstatymą. Skyrius pažymėjo, kad pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, Laikinojo įstatymo 6 straipsnis nebuvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai. Kompensavimo įstatymas Nr. XII-886 (dėl pensijų, sumažintų pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, kompensavimo) įsigaliojo jau pareiškėjos Sutuoktiniui mirus, todėl nei Sutuoktinis, nei jo įpėdiniai jokių teisių pagal šį įstatymą neįgijo. Skyrius nurodė, kad kompensavimo mechanizmas dėl sumažintų pensijų pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį iki šiol nėra nustatytas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas) 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Valdybos 2015 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (6.5)1-1280 ir Skyriaus 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (4.18)1-645, kitą skundo dalį (dėl pensijos dalies priteisimo) paliko nenagrinėtą (b. l. 66–69).

Teismas konstatavo, kad nesumokėta senatvės pensijos dalis yra vertinama kaip turtas, kuris gali būti paveldimas. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalimi. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja į Skyrių dėl pensijos dalies išmokėjimo galėtų kreiptis gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovai turėjo pasiūlyti pareiškėjai pateikti tokį dokumentą. Teismas skundžiamus sprendimus pripažino neteisėtais ir nepagrįstais, konstatavęs, kad pareiškėjai neišaiškinus jos teisės pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra tinkamai pasinaudota išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria pareiškėja dar gali pasinaudoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas skundo reikalavimo dalį dėl pensijos dalies priteisimo paliko nenagrinėtą.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Valdybos ir Skyriaus sprendimai ir šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 82–87).

Valdyba apeliaciniame skunde nurodo, kad Skyriaus sprendimu buvo pagrįstai atsisakyta išmokėti pareiškėjai prašomą išmokėti Sutuoktiniui neišmokėtą pensijos dalį. Atitinkamai, Valdyba teisėtai ir pagrįstai tokio Skyriaus sprendimo nepanaikino. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į pareiškėjos skundą ir skundo papildymą. Papildomai Valdyba apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – Kompensavimo įstatymas Nr. XII-1923), kuriame numatytas pensijų, sumažintų pagal Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnius, kompensavimas. Pareiškėjai neišmokėtos pensijos dalis bus išmokėta minėto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Valdyba apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį sumažinta pensija yra paveldima. Pasak Valdybos, to nenumato nei specialusis teisės aktas (Kompensavimo įstatymas Nr. XII-886), nei bendrojo pobūdžio teisės norma (CK 5.1 straipsnis).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Valdybos ir Skyriaus sprendimai ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 74–78).

Skyrius apeliaciniame skunde pažymi, jog Kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 3 straipsnio 1 dalis sukonkretina 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ratą iki pensijų gavėjų, todėl 1 straipsnio 2 dalis aiškintina kaip nustatanti kompensavimo mechanizmą asmenims, kurie įstatymo priėmimo dieną gavo pensijas. Skyrius taip pat pažymi, kad skundžiami Valdybos ir Skyriaus sprendimai buvo priimti iki įsigaliojant Kompensavimo įstatymui Nr. XII-1923, kurio 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Skundžiami sprendimai buvo priimti pagal jų priėmimo metu galiojusius teisės aktus, todėl, Skyriaus nuomone, nėra teisinio pagrindo juos naikinti.

Pareiškėja D. J. atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjos reikalavimas dėl pensijos dalies priteisimo buvo paliktas nenagrinėtu (b. l. 90–91). Pareiškėja nurodo, kad ji pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Visus paveldėjimą įrodančius dokumentus pareiškėja nurodo pateikusi Skyriui, kreipdamasi dėl pensijos dalies išmokėjimo. Atsakovai susipažino su šiais dokumentais (tai matyti ir skundžiamuose sprendimuose), tačiau taikė CK 5.1 straipsnio 3 dalį, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turėtų būti taikoma CK 5.1 straipsnio 2 dalis. Pareiškėja atsiliepime prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjos prašymas dėl pensijos dalies priteisimo buvo paliktas nenagrinėtu. Kitą teismo sprendimo dalį pareiškėja prašo palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Atsakovai, pateikę apeliacinius skundus, nesutinka su viena dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo, o pareiškėja atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo nesutinkanti su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribos yra apibrėžiamos ABTĮ 136 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis ABTĮ nuostatomis, nagrinėjamoje byloje tikrina visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikino skundžiamus Valdybos ir Skyriaus sprendimus, o kitą pareiškėjos skundo dalį paliko nenagrinėtą.

Skundžiamas Skyriaus sprendimas buvo priimtas atsakant į pareiškėjos 2015 m. sausio 5 d. prašymą grąžinti jai kaip J. J. paveldėtojai 2010–2011 metais sumažintą pensiją (b. l. 34). Pareiškėja šiame prašyme nurodė, kad pensija jos Sutuoktiniui buvo sumažinta dvigubai, kaip senatvės pensininkui ir kaip dirbančiam pensininkui. Skyriaus sprendime (b. l. 35–36) buvo nurodyta, kad pensijų, sumažintų pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, kompensavimas paveldėtojams nėra numatytas Kompensavimo įstatyme Nr. XII-886, o kompensavimo mechanizmas pensijoms, sumažintoms pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, dar nėra nustatytas. Skyriaus sprendime taip pat nurodyta, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnis nebuvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai. Atsakydamas į minėtą pareiškėjos prašymą, Skyrius 2015 m. sausio 12 d. raštu Nr. I-492 „Dėl J. J. neišmokėtų išmokų“ taip pat pateikė pareiškėjai detalų jos Sutuoktiniui neišmokėtų sumų skaičiavimą (b. l. 44–45).

Skundžiamas Valdybos sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2015 m. sausio 23 d. skundą dėl Skyriaus sprendimo (b. l. 47–48). Valdybos sprendime nurodyta, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Valdyba konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjai kompensuoti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą pareiškėjos Sutuoktinio pensijos dalį.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos keliamas klausimas (dėl sumažintos pensijos išmokėjimo) buvo išnagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šia tvarka nebuvo pasinaudota, yra nepagrįsta. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neišmokėtos (sumažintos) pensijos dalį.

Pareiškėja prašė teismo priteisti 20 064,68 Lt arba 5 800 Eur (b. l. 2). Ši suma (litais) sutampa su Skyriaus 2015 m. sausio 12 d. rašte pateiktu neišmokėtos pensijos sumos apskaičiavimu (b. l. 45). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad minėta (20 064,68 Lt) suma eurais yra ne pareiškėjos nurodomi 5 800 Eur, o 5 811,13 Eur. Būtent ši suma ir yra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą, kaip minėta, detalizavo, kad didžioji dalis iš šios ginčo sumos (t. y. 4 060,55 Eur) susidarė dėl pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, o likusi suma (t. y. 1 750,58 Eur) susidarė dėl pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį (b. l. 27). Pareiškėja, susipažinusi su Skyriaus atsiliepimu, šio prašomos priteisti bendros sumos detalizavimo neginčijo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo šiais skaičiavimais abejoti.

Dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra J. J., mirusio 2013 m. kovo 14 d., įpėdinė (b. l. 5). J. J. (pareiškėjos Sutuoktinis) iki savo mirties gaudavo jam paskirtą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – pensija), kuri nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam buvo mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

Skundžiamais sprendimais tiek Skyrius, tiek ir Valdyba nurodė, kad pareiškėja teisės į šiuo pagrindu sumažintos pensijos kompensaciją neturi, nes tokios galimybės mirusių pensijų gavėjų paveldėtojams nenumato nei Kompensavimo įstatymas Nr. XII-886, nei CK 5.1 straipsnis.

Skundžiamų sprendimų priėmimo metu jau buvo priimtas ir galiojo specialusis ginčo santykiams taikytinas teisės aktas (2014 m. gegužės 15 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas Nr. XII-886), todėl atsakovai teisėtai ir pagrįstai juo vadovavosi. Kaip teisingai nurodė atsakovai, jame nebuvo įtvirtina galimybė kompensacijas gauti mirusių pensijų gavėjų įpėdiniams. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, priešingai nei teigia pareiškėja, buvo pripažintos neprieštaraujančios Konstitucijai, todėl įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šiuo pagrindu sumažintų pensijų kompensavimą ir atsižvelgdamas į šio pensijų mažinimo teisėtumą, turėjo teisę laisvai spręsti dėl tokių nepriemokų kompensavimo ir nustatyti jį tik pensijų gavėjams (o ne jų įpėdiniams). Taigi, atsakovai skundžiamuose sprendimuose padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad šiuo pagrindu sumažinta pensijos dalis pareiškėjai neturi būti išmokėta. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) faktinėmis aplinkybėmis ir taikytomis teisės normomis panašioje byloje (LVAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1935-143/2015).

Dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas

Pareiškėjos Sutuoktiniui 2010 metais buvo mokama pensija, sumažinta taip pat ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, kuris Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai. Šiuo pagrindu susidariusi nepriemoka yra 4 060,55 Eur.

Skundžiamais sprendimais tiek Skyrius, tiek ir Valdyba atsisakė išmokėti pareiškėjai šią pensijos dalį, motyvuodami tuo, kad tuo metu dar nebuvo patvirtintas tai numatantis kompensavimo mechanizmas. Apeliaciniame skunde Valdyba nurodė, kad šiuo pagrindu sumažintos pensijos dalis bus išmokėta pareiškėjai 2015 m. birželio 30 d. Kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 (įsigaliojusio nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta tvarka ir terminais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. gavo Skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai 2017 m. kovo 15 d. buvo išmokėta 4 060,55 Eur, t. y. visa pensijos nepriemoka, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo (b. l. 95-97). Pareiškėja apie tai informuota Skyriaus 2017 m. kovo 30 d. raštu „Dėl kompensuojamos senatvės pensijos sumos (dirbusiam)“ (b. l. 98). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma pareiškėjai jau yra išmokėta, t. y. šiuo aspektu kilęs ginčas yra išspręstas, pareiškėjos skundo reikalavimas ją priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus teisėjų kolegijos yra atmetamas.

Dėl išdėstytų aplinkybių iš dalies tenkinant atsakovų apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą pareiškėjos skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjos D. J. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė