d6161d6d-3210-4875-8fe5-8b2d8a3ffc1a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1077/2014Proceso Nr. 2-55-3-00813-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Vievio paukÅ¡tynas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Vievio paukÅ¡tynas“ ieÅ¡kinį atsakovui Te So Ten Elsen GMBH&Co, KG dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais ab initio, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Te So Ten Elsen GMBH&Co, KG dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais ab initio. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti 2010 m. balandžio 24 d., 2010 m. birželio 19 d., 2010 m. rugpjūčio 13 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytas apsimestines lizingo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis ir nustatyti, kad buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį pagal įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalį nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotas juridinis asmuo.

Ä®vertinęs ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį, teismas sprendė, kad toks ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti pateiktas ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo pačios bankrutuojančios įmonės, t. y. bankroto bylos iÅ¡kėlimas nebuvo bÅ«tina ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lyga; ieÅ¡kinio materialų pagrindÄ sudaro civilinės teisės normos, o ne bankroto teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Teismas konstatavo, kad nėra visų bÅ«tinų kriterijų Reglamento Nr. 1346/2000 taikymui, ir negalima pripažinti, jog ieÅ¡kinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla ir jo teismingumas nustatomas pagal Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles.

Teismas vadovavosi Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindine jurisdikcijos taisykle, pagal kuriÄ valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybės narės teismuose. Kadangi atsakovo nuolatinė buveinės vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl sprendė, kad teismui pateiktas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas Vokietijos Federacinės Respublikos teismuose. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad Å¡is ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti pateiktas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo pačios bankrutuojančios bendrovės. Su tokiu ieÅ¡kiniu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas negalėjo kreiptis, kadangi jį kontroliavo atsakovas, kuris tuo metu buvo didžiausias ieÅ¡kovo akcininkas. Šį ieÅ¡kinį galėjo pateikti tik bankroto administratorius, todėl bankroto bylos iÅ¡kėlimas buvo bÅ«tina ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygÄ .2.

IeÅ¡kiniu ginčijami ne tik apsimestiniai sandoriai, bet ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas, kurį bendrovės akcininkas, siekdamas tik sau naudingo rezultato, sudarė vienÄ dienÄ prieÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimÄ bei žinodamas, kad sandorį sudaro su nemokia bendrove. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad nėra bÅ«tinų kriterijų Reglamento Nr. 1346/2000 taikymui ir negalima pripažinti, kad ieÅ¡kinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla.3.

IeÅ¡kinys atitinka visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014 nurodytus kriterijus: ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tik bankroto administratorius, ieÅ¡kinys grindžiamas specialiomis Ä®BÄ® taisyklėmis; ieÅ¡kinio senaties terminas nustatomas atsižvelgiant į bankrutuojančios bendrovės sandorių patikrinimo etapÄ ; sėkmingas sprendimas palankus kreditorių visumai.

4. Bankroto byloje vyrauja prioritetinis vieÅ¡asis interesas bei operatyvumo principas. Bylinėjimasis Vokietijos Federacinės Respublikos teismuose bÅ«tų apsunkintas iÅ¡laidų atžvilgiu.5. Nagrinėjamu atveju taikytina praktika, suformuota Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1441/2011. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Sprendžiant Å¡io ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nacionalinės teisės aktai ieÅ¡kinio teismingumo nereglamentuoja, kadangi viena iÅ¡ bylos Å¡alių – Å¡iuo atveju atsakovas – yra Europos SÄ jungos valstybės narės juridinis asmuo.

Taigi bylos teismingumo taisykles nustato Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo arba Reglamentas Nr. 1346/2000. Reglamento Nr. 44/2001 (Briuselis I) 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad Reglamentas netaikomas bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panaÅ¡ioms byloms. AiÅ¡kindamas Å¡ios iÅ¡imties apimtį, Europos Teisingumo Teismas konstatavo, kad tam, jog su bankrotu susiję sprendimai nebÅ«tų įtraukti į Briuselio konvencijos taikymo sritį, reikia, kad jie kiltų tiesiogiai iÅ¡ bankroto bylos ir bÅ«tų glaudžiai susiję su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedÅ«romis (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1979 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Nr. 133/78 Henri Gourdain v.

Franz Nadler). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jei ieÅ¡kovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar susijęs su pradėtu bankroto procesu, jis nelaikytinas civiline ar komercine byla pagal Briuselis I reglamentÄ , nes patenka į Å¡iame reglamente nustatytÄ jo taikymo iÅ¡imtį dėl bankroto ar panaÅ¡aus pobÅ«džio teisminių procesų; jeigu nebÅ«tų nustatyta pareikÅ¡to reikalavimo ryÅ¡io su bankroto byla ar jis bÅ«tų nepakankamas nustatyti Briuselis I reglamento taikymo iÅ¡imtį (Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punktas), toks ieÅ¡kinys pripažintinas civiline ar komercine byla, teisminga atsakovo oficialios buveinės vietos valstybės teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012).

Taigi, ieškiniai, tiesiogiai kylantys iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susiję, nepatenka į Briuselis I reglamento taikymo sritį. Teisingumo Teismas išaiškino, kad valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla, teismams taip pat suteikiama tarptautinė jurisdikcija nagrinėti tiesiogiai iš šios bylos išplaukiančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius (Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas Seagon v. Deko Marty byloje (C-339/07). Klausimas, ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, sprendžiamas autonomiškai, t. y. remiantis EB teise ir Teisingumo Teismo suformuluotais dviejų reglamentų taikymo sričių atskyrimo kriterijais:

1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo;

2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių;

3) ar ieÅ¡kinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapÄ ;

4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, aktyvai.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra tiesiogiai kylantis iÅ¡ bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijęs, todėl sprendė, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Apeliantas kvestionuoja Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla ir yra bÅ«tinieji kriterijai Reglamento Nr. 1346/2000 taikymui.Apeliantas neteisus, kad šį ieÅ¡kinį galėjo pareikÅ¡ti tik bankroto administratorius.

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas įrodinėja, kad jau lizingo sutarčių sudarymo metu sutartys buvo apsimestinės. Taigi tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nesÄ lygoja bankroto bylos iÅ¡kėlimas. Aplinkybė, kad atsakovas buvo ieÅ¡kovo didžiausias akcininkas, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neturėjo galimybės ginčyti su atsakovu sudarytÄ sandorį. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra grindžiamas specialiomis Ä®BÄ® taisyklėmis. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti apsimestinėmis Å¡alių sudarytas lizingo sutartis ir nustatyti, kad buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys.

Taigi ieÅ¡kinys grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis sandorių negaliojimÄ , t. y. reikalavimo atsiradimas nepriklauso nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tai, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankroto administratorius, nėra pakankama aplinkybė pripažinti bylÄ glaudžiai susijusia su bankroto byla, kadangi bankroto administratorius turi teisę naudotis savo įgaliojimais, įskaitant teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį visose valstybės narėse (Reglamento Nr. 1346/2000 18 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad ieÅ¡kinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į bankrutuojančios bendrovės sandorių patikrinimo etapÄ . IeÅ¡kovo reikalavimui dėl lizingo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas deÅ¡imties metų senaties terminas. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju padidėtų bendrovės aktyvai, nedaro bylos glaudžiai susijusios su bankroto byla, kadangi ieÅ¡kinys neatitinka kitų aukščiau aptartų kriterijų.IeÅ¡kovas teigia, kad ieÅ¡kinį pripažinti glaudžiai susijusius su nagrinėjama bankroto byla yra pagrindas ir dėl to, kad ieÅ¡kiniu ginčijamos ne tik lizingo sutartys, bet ir 2011 m. rugpjūčio 31 d.

įrangos priėmimo-perdavimo aktas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šio akto ginčijamas yra išvestinis reikalavimas iš ginčijamų lizingo sutarčių, todėl tokio reikalavimo pareiškimas nedaro šios bylos glaudžiai susijusios su bankroto byla.Ieškovo argumentai, kad bylinėjimasis Vokietijos Federacinės Respublikos teismuose bus brangesnis, negali pakeisti Tarybos Reglamentais nustatytų jurisdikcijos taisyklių.Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad šioje byloje teismas privalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1441/2011 priimta nutartimi.

Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausias Teismas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014 suformuluotais jurisdikcijos nustatymo kriterijais kaip naujausia nagrinėjamu klausimu suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bankroto administratoriaus pareikÅ¡tas reikalavimas nėra glaudžiai susijęs su bankroto byla, kad patektų į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo iÅ¡imtį ir jo teismingumas bÅ«tų nustatomas pagal Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles ir pagrįstai tokį ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Å¡alių sudarytos sutarties 14.3 punktÄ , kuriame Å¡alys susitarė dėl iÅ¡imtinės jurisdikcijos Kleve žemės teisme, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                                                           Â