d615e1aa-e43e-4c06-9264-b0b296f4b16f · Marijampolės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-23-523/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00032-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; (S) 1.2.4.1.1.;2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 21 d. Jurbarkas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei ir Angelinai Liaudanskienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Artūrui Bartusevičiui, nukentėjusiajam R.

S., kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2006 m. gegužės 23 d. Å akių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – 3 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; 2. 2006 m. spalio 10 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi atleistas nuo bausmės, paskirtos 2006 m. spalio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu; 3. 2009 m. lapkričio 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojant per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų; 4. 2011 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 11 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, pagrindu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iÅ¡ dalies pridėta 2009 m. lapkričio 4 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta 12 metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : R. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, naudodamas fizinį smurtÄ , padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2017 m. birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to koridoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nemažiau 6 smÅ«gių su metaliniu strypu nuteistajam R.

S. į galvÄ , krÅ«tinę, deÅ¡inę rankÄ , deÅ¡inę kojÄ , taip padarydamas R. S. vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , deÅ¡inio smilkinkaulio- momenkaulio lūžimÄ su lūžimu pamato srityje priekinės bei vidurinės duobių projekcijose, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ ir sukrėtimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kairės pusės IX, X Å¡onkaulių ir deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžimus, o taip pat kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ , muÅ¡tines žaizdas virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inio kelio srityje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis R. R. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino, parodymų nedavė. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu R. R. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kaip įtariamasis, R. R. paaiÅ¡kino, kad kaltu neprisipažįsta, parodymus duoti atsisako, apie įvykį nieko neprisimena (2 t., b. l. 48), su pareikÅ¡tu įtarimu visiÅ¡kai nesutinka, kadangi įvykio dienÄ jis buvo sužalotas, potrauminio Å¡oko bÅ«senoje, apie įvykį nieko neprisimena (2 t., b. l. 50).

Nors kaltinamasis R. R. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta Å¡iais įrodymais. Nukentėjusysis R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. birželio 30 d. jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje. Tos dienos vakare, buvo grįžęs po darbo, pavalgęs ir ruošėsi eiti miegoti, vėliau buvo sumuÅ¡tas, pats nuėjo iki medikų, kurių paprašė pagalbos. Nuvežė į (duomenys neskelbtini), o paskui į (duomenys neskelbtini), ten susiuvo galvÄ , sutvarkė rankas, kojas, keturias paras buvo komoje, du mėnesius pralaikė laisvės atėmimo vietų ligoninėje, po to grÄ Å¾ino į pataisos namus.

Jį perkėlė į kitÄ bÅ«rį, kur kitas sektorius, kiti žmonės, kitas pastatas su tvoromis. Su (duomenys neskelbtini) bÅ«rio nuteistaisiais nesueina. PrieÅ¡ tai konfliktų neturėjo. Jis R. R. nepažinojo. BÅ«davo savo sekcijoj, eidavo tik į valgyklÄ ir virtuvę. Nežino kas kaip įvyko, nieko neprisimena. Jam papasakojo, kad jis išėjo į koridorių ir jį sumušė. Jis pats nuėjo iki prižiÅ«rėtojų. Atsibudo (duomenys neskelbtini) reanimacijos skyriuje. Suprato, kad yra stipriai sužalotas.

Medikai iÅ¡gelbėjo jam gyvybę. Toje vietoje kur buvo sužalotas kamerų nėra. Jis nepažįsta T. L.. (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje yra apie 40-50 žmonių, maitinasi bendroje valgykloje, kurioje stovi pareigÅ«nai. TÄ dienÄ kai buvo sužalotas, valgykloje nebuvo jokio konflikto. Grįžo iÅ¡ darbo apie 17 val., tuo metu konflikto su niekuo neturėjo. Pastoviai, lygiai 21 val., vyksta patikrinimas, po to einama tvarkytis, kam reikia vaistus iÅ¡geria ir visi eina miegoti. Jis buvo sužalotas po vakarinio patikrinimo, t. y. po 21 val.

Jam pasakė, kad jį kviečia ir jam išėjus iÅ¡ kameros buvo sužalotas. IÅ¡ sekcijos išėjus į koridorių, iÅ¡ priekio gavo smÅ«gį į galvÄ . Daugiau nieko neatsimena. Nematė ar turėjo įrankį. Nežino dėl ko jį sumušė. Daug nuteistųjų matė konfliktÄ , kurie viskÄ sutvarkė, tÄ vietÄ iÅ¡valė po įvykio. Tačiau tie žmonės turi savo problemas ir kiÅ¡tis nenori. Jo darbe dirba R.. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Liudytojas T. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. birželio 30 d. jis atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje, ten susipažino su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju.

Pastarieji tarpusavyje pykdavosi. Su juo jie nesibardavo. 2017 m. birželio 30 d., vakare, išėjęs į koridorių, matė kaip, (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje, koridoriuje, kaltinamasis R. su metaliniu lovos galu mušė nukentėjusįjį S.. Buvo 3–4 smÅ«giai, gal ir daugiau. Kilo triukÅ¡mas. Buvo kraujo klanai. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, stipriai sužalotas. Ten buvo daugiau nuteistųjų, kurie valė S. kraujÄ , kuriuo buvo aptaÅ¡kytos sienos, grindys. Jis nežino dėl ko kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį.

Kai atėjo prižiÅ«rėtojai, kraujas jau buvo iÅ¡valytas. S. ėjo pas gydytojus. Nematė kur buvo R.. Anksčiau jis matė įvykį, (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje, kurio metu kaltinamasis R. buvo užmovęs Å¡iukÅ¡lių kibirÄ nukentėjusiajam S. ant galvos. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 49–50), liudytojas juos patvirtino ir papildomai paaiÅ¡kino, kad anksčiau jis matė įvykį kai, (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje, nukentėjusysis S. buvo užmovęs Å¡iukÅ¡lių kibirÄ kaltinamajam R. ant galvos.

Jis nematė nukentėjusiojo ir kaltinamojo susistumdymo valgykloje, jam apie tai pasakojo. Jis serga (duomenys neskelbtini). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 59–60), liudytojas juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad 2017 m. birželio 30 d., vakare, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo du konfliktai, kurių pirmas buvo apie 17 val. Jis matė abu konfliktus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjo, jis davė teisingus parodymus. Jis geriausiai įvykio aplinkybės prisiminė iškart po įvykio, t. y. 2017 m. liepos 4 d.

Pirmos apklausos metu, jį apklausė pareigūnas G. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu T. L., 2017 m. liepos 4 d. apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad atliekant bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būryje, dirbo būryje (duomenys neskelbtini). Maždaug 2017 m. birželio vidurį nuteistųjų valgykloje įvyko nedidelis konfliktas tarp nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio R. S., kurį būryje visi vadina R. ir R. R. iš (duomenys neskelbtini) būrio. Konfliktas įvyko, nes R. R. pastūmė R.

S. dėl vietos eilėje valgykloje. R. S. tas nepatiko ir jie vėliau būryje apsistumdė, bet rimčiau nieko neatsitiko. 2017 m. liepos 1 d., apie 17 val., tikslaus laiko nežino, jis vaikščiojo (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuje, o nuteistieji parėjo iš darbo – gamybinės zonos. Todėl tai buvo apie 17 valanda. Einantį laiptinėje R. R. į (duomenys neskelbtini) būrį, kuris yra (duomenys neskelbtini) pastato aukšte, pasigavo R. S. ir įsitraukė į (duomenys neskelbtini) būrio koridorių, iš laiptinės dešiniau, link būrio tualeto.

Jis buvo netoli (duomenys neskelbtini) bÅ«rio (duomenys neskelbtini) sekcijos, kur gyveno. Matė kaip jie vienas su kitu susimušė kumščiais, pradėjo stumdytis. Kiek tiksliai smÅ«gių vienas kitam sudavė negali pasakyti – po keletÄ , nes matė, kad R. S. kelis kartus – 2–3 smÅ«gius sudavė R. R. į veidÄ , o tada R. R. kirto R. S. 2–3 smÅ«gius į veidÄ . Jis tada nuėjo į savo sekcijÄ , kad nesikiÅ¡ti į konfliktÄ . Kas tiksliai vyko vėliau nežino, tik iÅ¡ nuteistųjų bendrų kalbų, konkrečiai nieko iÅ¡skirti negali, R.

S. sumušęs R. R., jį pažemino – užmovė Å¡iukÅ¡lių kibirÄ ant galvos. Tai nuteistųjų tarpe, pagal neraÅ¡ytas taisykles, yra pažeminimas, o R. S. be kitų nuteistųjų pritarimo negalėjo taip pasielgti. Kad kažkas daugiau vyktų tÄ dienÄ neatkreipė dėmesio, atrodė įprasta diena. Bet po nuteistųjų vakarinio patikrinimo (duomenys neskelbtini) kieme, jis grįžo į bÅ«rį, galėjo bÅ«ti apie 21 val. 40–50 min., išėjęs iÅ¡ tualeto pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) bÅ«rio koridoriuje iÅ¡ laiptinės atbėga R.

R., pas kurį rankoje buvo metalinis, lenktas lovos galas, toks koks bet kurios lovos pataisos namuose. Jis pribėgo prie koridoriuje buvusio R. S., kuris buvo netoli bÅ«rio virÅ¡ininko kabineto. Už Å¡io kabineto yra R. S. sekcija Nr. (duomenys neskelbtini). Pribėgęs prie R. S. R. R. pradėjo jį daužyti su minėtu lovos galu, nesitaikydamas, kur papuola. R. S. pradėjo rėkti ir bėgti toliau nuo jo, koridoriumi tolyn, bet R. R. dar labiau pradėjo jį daužyti, matė, kaip pataikė R. S. ir į galvÄ ir į rankas, kojas – visÄ kÅ«nÄ .

R. S. pradėjo bėgti kraujas, taÅ¡kėsi visur, buvo kraujo ir prie (duomenys neskelbtini) bÅ«rio (duomenys neskelbtini) sekcijos, kur nukrito R. S., buvo kruvinas, tada dar bandė eiti iki (duomenys neskelbtini) bÅ«rio (duomenys neskelbtini) sekcijos, ten ir buvo kraujo. Sudavė daug smÅ«gių, kiek galėjo bÅ«ti – neįsivaizduoja. R. R. baigęs muÅ¡ti, su lovos galu išėjo iÅ¡ bÅ«rio į laiptinę, taip supranta grįžo į savo bÅ«rį. R. S. matėsi kraujuojančios žaizdos ir galvoje, ir deÅ¡inėje kojoje, abi rankos, nugara buvo sudaužyta, nes jis buvo su marÅ¡kinėliais, jie buvo visi kruvini, jis nuėjo į tualetÄ , bandė praustis ir kažkas iÅ¡ nuteistųjų jam pasakė, kad eitų pas daktarus.

Netrukus į bÅ«rį subėgo pareigÅ«nai, ieÅ¡kojo įkalčių, bet į tÄ laikÄ , kol R. S. prausėsi, kiti nuteistieji viskÄ iÅ¡plovė, todėl nieko nesimatė. Plovė 4–5 nuteistieji iÅ¡ įvairių bÅ«rių, keitė, vandenį, skalavo skudurus ir greitai iÅ¡plovė. Kas tiksliai plovė negali įvardinti, neįsiminė. Ä®vykio metu koridoriuje Å¡viesos degė, matomumas buvo geras. Ä®vykio metu koridoriuje buvo mažai nuteistųjų, kas konkrečiai negali įvardinti, nes neįsidėmėjo.

Tik po sumuÅ¡imo, kai R. S. gulėjo koridoriuje susirinko daug nuteistųjų, nieko iÅ¡skirti negali. Ä®vykio vietoje parodymų atlikti negali, nes tai bÅ«tų jam nesaugu, kaip nuteistajam, todėl atsisako atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje, tačiau ant plano-schemos jis gali nurodyti įvykių sekÄ . Liudytojas T. L. patikslino, kad įvykis buvo ne 2017 m. liepos 1 d., o 2017 m. birželio 30 d., nes buvo penktadienis (1 t., b. l. 49–50). Ikiteisminio tyrimo metu, T. L., 2018 m. vasario 7 d. apklaustas kaip liudytojas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtino savo parodymus, duotus 2017 m. liepos 4 d.

Parodė, kad Å¡itas nuteistasis sumušė R.. Jo vardo, pavardės neatsimena. Sumušė R. koridoriuje, labai smarkiai daužė ties (duomenys neskelbtini) kambariu per galvÄ , kojas, nugarÄ . Ties (duomenys neskelbtini) kambariu dar kartÄ smarkiai smogė, buvo kraujo klanas. Tai vyko vakare, 2017 m. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje, (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Nuteistasis bėgo iÅ¡ virÅ¡aus su „parakanu“ (lovos strypas, geležis, 25–30 cm. ilgio) ėmė R. daužyti per galvÄ , kojas, per visur.

R. netoli savo kambario durų stovėjo. Nuo jo metras ar du. Ten daug žmonių buvo, bet jie nieko nedarė. Po sudaužymo R. ėjo į prausyklÄ . Tris–keturis kartus į galvÄ , į nugarÄ , į kojas davė, labai daug smÅ«gių buvo. Net kraujo klanas buvo. R. bandė gintis, bandė atimti strypÄ , bet jam nepavyko. Jis neturėjo jėgų apsiginti. Mušė stovintį. IÅ¡ nosies, galvos, nugaros bėgo kraujas, visas sudaužytas buvo. Galėjo bÅ«ti suduota deÅ¡imt smÅ«gių. Paskui nuteistieji kraujÄ valė, tiesiog balos buvo.

R. nuėjo pas daktarus. Ten pamatė, kad žmogus kruvinas, tai pareigÅ«nai atėjo. Bet jau kraujas buvo iÅ¡plautas. KraujÄ iÅ¡plovė kiti nuteistieji, jų daug buvo. PareigÅ«nai nieko nerado. Per kamerÄ matome tÄ Å¾mogų, kuris atbėgo su strypu R. R. (1 t., b. l. 59–60). Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobÅ«džio jam tenka kiekvienÄ dienÄ susidurti su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju. S. pažįsta iÅ¡ matymo. Negali konkrečiai pasakyti kas įvyko 2017 m. birželio mėn., nes kiekvienÄ dienÄ bÅ«na panaÅ¡ių įvykių.

Žino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) poste, kartu su J.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 46), liudytojas papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo pagrindas R. S. pristatyti medicininei apžiÅ«rai. Jis negali prisiminti kaip 2017 m. birželio 30 d. atrodė nukentėjusysis R. S.. Ar tÄ dienÄ matė kaltinamÄ jį R., jis pasakyti negali. Jam nieko nežinoma apie nuteistųjų S. ir R. tarpusavio santykius. Ikiteisminio tyrimo metu A. M., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., budėjo kontrolės praleidimų poste Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su prižiÅ«rėtoju G.

J.. Minėtu laiku į lokalinio sektoriaus Nr. (duomenys neskelbtini) vartelius paskambino (duomenys neskelbtini) bÅ«rio nuteistasis R. S., kurio paklausus, kas atsitiko jis pasakė, kad jam reikalinga medicininė pagalba. NuteistÄ jį R. S. praleidus į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , ant jo veido matėsi kraujosruvos, veidas buvo patinęs. Po seselės apžiÅ«ros nuteistÄ jį R. S. buvo nuspręsta konvojuoti į VÅ Ä® „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kur jis buvo iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini).

Dirbant praleidimų poste Nr. (duomenys neskelbtini), jokio triukÅ¡mo sklindančio iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sektoriaus, negirdėjo. Nuteistasis R. S. apie tai kokiomis aplinkybėmis patyrė sužalojimus nieko nepaaiÅ¡kino. Jokių įtartinų nuteistųjų, prieÅ¡ tai kai į postÄ atėjo nuteistasis R. S., pastebėta nebuvo (1 t., b. l. 46). Liudytojas G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais pradėjo dirbti pataisos namuose. IÅ¡ 2017 m. birželio 30 d. į 2017 m. liepos 1 d. jis budėjo (duomenys neskelbtini) poste.

Atsimena, kad nukentėjusysis S. buvo atvestas sumuÅ¡tas. Vienas iÅ¡ nuteistųjų, per lokaliniame sektoriuje esančiÄ telefonÄ , pasakė, kad yra stipriai sumuÅ¡tas žmogus, reikia pagalbos. Jie greitai atidarė duris. S. vedė kiti nuteistieji. Nieks nieko nekomentavo. Buvo kruvina galva, matyti daugiau sužalojimų. Matėsi, kad žmogus buvo stipriai sumuÅ¡tas. Jis buvo savo poste, kurio palikti negalėjo. Buvo praneÅ¡ta budėtojui, kuris pasiuntė apžiÅ«rėti įvykio vietÄ gyvenamojoje zonoje dirbusius pareigÅ«nus.

Nepamena ar kreipėsi R. R. žinomas kaip konfliktinė asmenybė. Tuo metu dirbo kas (duomenys neskelbtini) parÄ . Jų postas yra pagrindinis pro kurį nuteistieji eina į (duomenys neskelbtini) dalį. Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis dirbo 2017 m. birželio – liepos mėn. Kadangi viskas vyko nedarbo dienÄ ir naktį, pagalbÄ teikė bendrosios praktikos slaugytoja. Dėl savo darbo pobÅ«džio puikiai pažįsta nukentėjusįjį S. ir kaltinamÄ jį R..

Žino, kad pastarasis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Jis buvo apžiÅ«rėtas bendrosios praktikos slaugytojos pirmÄ jÄ dienÄ po konflikto, o jis jį apžiÅ«rėjo 2017 m. liepos 4 d. R. buvo parašęs raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kad ateitų gydytojas. Nepamena kuo pastarasis tada skundėsi. IÅ¡ įrašų matyti, jog skundėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad sužalojo kitÄ nuteistÄ jį. R. neįvardijo kÄ sužalojo. Jis žinojo kÄ sužalojo iÅ¡ bendrosios praktikos slaugytojos, kuri telefonu jį informavo, kad yra tokia situacija, bei pataisos namų direktoriaus budinčio padėjėjo, kuris informuoja apie įvykius.

Sužalotasis buvo skubiai pervežtas į (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ ten pervežtas į (duomenys neskelbtini). Neprisimena ar, jam apžiÅ«rėjus R., matėsi kokie sužalojimai, bet pagal įraÅ¡us, jis pažymėjo, kad buvo nedidelės poodinės kraujosruvos veido, kaklo srityje. Jokių sulaužymų, rimtų sužalojimų nebuvo. R. buvo skirti vaistai. Domėjosi nukentėjusiojo S. bÅ«kle, bendravo su (duomenys neskelbtini) gydytojais. S. suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ slaugytoja D.. Jo minimi įraÅ¡ai yra nuteistojo asmens sveikatos istorijoje, kuri užvedama tardymo izoliatoriuje, asmeniui patekus į jį, keliauja su juo ir lieka įstaigoje iÅ¡ kurios asmuo paleidžiamas į laisvę bei ji neturi sÄ sajos su laisve.

Teisiamajame posėdyje turi konkrečiai R. asmens sveikatos istorijÄ . R. – konfliktiÅ¡kas žmogus. Prisimena, kad apžiÅ«ros metu R. bandė imituoti, kad buvo praradęs sÄ monę, bandė simuliuoti galvos smegenų sukrėtimo požymius, bet jo nusiskundimai prieÅ¡taravo vienas kitam. TÄ dienÄ jis jam paskyrė vaistus miegui ir dėl skausmo. Jis remdamasis savo padarytu įraÅ¡u asmens sveikatos istorijoje mato, kad R. R. nusiskundimų apie jokius atminties sutrikimus liepos 4 d. nebuvo. KÄ nuteistasis R. sakė, jis tÄ ir įrašė.

Nusiskundimai bloga atmintimi atsirado liepos 10 d. R. R. nusiskundimais, kad jis yra turėjęs daug (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), liepos 10 d., jis jam iÅ¡rašė (duomenys neskelbtini) gerinančius vaistų. Kadangi R. teigė, kad per gyvenimÄ yra turėjęs ne vienÄ (duomenys neskelbtini), todėl jis Å¡alia kitų diagnozių paminėjo, kad bÅ«klė po (duomenys neskelbtini). R. asmens sveikatos istorijoje liepos 1 d. įraÅ¡Ä padarė slaugytoja D., o liepos 2 d. B., o jo įraÅ¡as yra liepos 4 d.

Neprisimena kÄ liepos 4 d. kalbėjo pats R., ar pastarasis atrodė prislėgtas. Neprisimena nieko iÅ¡skirtinio. R. buvo tirtas ir gydytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje, diagnozės – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žino S. ir R. kaip (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2017 m. birželio 30 d. į 2017 m. liepos 1 d. buvo jos budėjimas. Apie 21 val. 30 min. pats atėjo S., kuris buvo labai stipriai sužalotas, ir nualpo.

Ji lydėjo jį į (duomenys neskelbtini), o paskui į (duomenys neskelbtini). Apie R. sužalojimus žinių nebuvo. TÄ vakarÄ , naktį R. ji nematė. Grįžus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tai buvo apie 4 val., jai budintis pranešė, kad yra dar vienas pilietis, kuris praÅ¡osi apžiÅ«rimas. Atėjo R., jis buvo piktas, susinervinęs. Jam buvo nežymiai nubrozdinta kakta. Jis pyko, barėsi, sakė skauda sumuÅ¡tÄ galvÄ . Ji davė jam tabletę. Gydytojo naktimis nebÅ«na. Budi po vienÄ . Ji baigė budėjimÄ 8 val., jÄ pakeitė B..

Daugiau nusiskundimų nebuvo. R. buvo atėjęs be palydos. Po to karto ji daugiau R. nematė. Liudytoja M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba pataisos namuose (duomenys neskelbtini). S. yra pastovus (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini) geria vaistus. Žino R. kaip nuteistÄ jį. Ji skaitė savo 2017 m. įraÅ¡Ä , kad buvo kviesta pas R. į kamerÄ , jis ten rėkavo ir skundėsi skausmais, jam buvo suleistas analginas nuo skausmo. Ji negali prisiminti kas buvo tais metais, nes tai buvo labai senai ir tai buvo neįsimintinas įvykis, kadangi tai yra jų darbo kasdienybė.

Liudytojas G. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam atlikinėjant keletÄ ikiteisminių tyrimų teko susidurti su S., o R. žino nuo Å¡io ikiteisminio tyrimo. Smulkmenų nepamena, tačiau kaip paaiÅ¡kėjo aplinkybės, 2017 m. vasarÄ , galėjo bÅ«ti birželio mėnesio pabaiga – liepos mėnesio pradžia, (duomenys neskelbtini) zonoje, gyvenamam koridoriuje, dėl kažko įvyko konfliktas tarp S. ir R., Å¡is dėl to įsižeidė. R. grįžo į savo gyvenamas patalpas ir vėliau atėjo kerÅ¡yti ir koridoriuje sumušė S..

Jis nematė S., Å¡is buvo iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko, po įvykio, jis pamatė R.. Prisimena, kad tÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ Å¡is buvo kreipęsis ir atsisakęs bÅ«rio, buvo (duomenys neskelbtini). Å iame ikiteisminiame tyrime jis atliko daugelį veiksmų. Kolega už jį pabaigė tyrimÄ . Jis nedarė spaudimo R.. Ikiteisminio tyrimo metu, R. skundė jo veiksmus, keitė gynėjus. PrieÅ¡ingÄ bylÄ , kuri atsirado vėliau, R. kreipusis į prokuratÅ«rÄ , tyrė kolega. R. sužalojimai buvo tiriami Å¡iame ikiteisminiame tyrime, jam buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, buvo apžiÅ«rėtas eksperto.

Neprisimena ar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tÄ naktį R. buvo sužalotas, reiktų žiÅ«rėti ekspertų iÅ¡vadas. R. taip pat buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kadangi tyrimo eigoje iÅ¡kilo toks klausimas. L. parodymų seka buvo logiÅ¡ka, jis nenorėjo eiti į gyvenamÄ zonÄ atlikti parodymų patikrinimo įvykio vietoje, sutiko viskÄ parodyti ant schemos. Jis žmogus daugiau pamÄ stantis, lėčiau iÅ¡reiÅ¡kiantis mintis. L. tiksliai orientavosi ir laike ir veiksmų sekoje. Prisimena, kad aplinkybės atitiko tÄ Ä¯vykių sekÄ ir abejonių nesukėlė.

Apie L. (duomenys neskelbtini) negaliÄ nekilo įtarimų. Jis pastarÄ jį apklausė ir užrašė Å¡io parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu L. buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė. R. kėlė tokį klausimÄ . Ekspertė V. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pateiktÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad žmogaus nepamena, jau praėjo 2 metai, per metus bÅ«na apie 200 tiriamųjų. Ekspertizė buvo atlikta 2017 m. lapkričio 22–30 d., (duomenys neskelbtini). R. buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) ir konstatuota, kad dėl Å¡ių (duomenys neskelbtini) jis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kad jis gali suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir gali duoti apie tai parodymus, kad jo deklaruojamas atminties sutrikimas tai yra tendencingas gynybiÅ¡kumas siekiant sumažinti savo kaltę ir atsakomybę.

Ji nemato priežasties kartoti tyrimus. Nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (duomenys neskelbtini) – nepakaltinamumo nesÄ lygoja. Ä®vertinus pateiktÄ medicininę dokumentacijÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, įvertinus bylos medžiagÄ , taip pat pokalbio su tiriamuoju duomenis, nebuvo nustatyta jokių priežasčių dėl kurių jis galėtų neprisiminti byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Ekspertizės metu tiriamasis aiÅ¡kino, kad irgi nieko neprisimena, gana ilgÄ laiko tarpÄ , grįžtant iÅ¡ darbo jam kažkas atsitiko ir nebeprisimena kaip jis grįžo iÅ¡ darbo, kėlė versijas gal tai buvo epilepsijos priepuolis.

Epilepsijos priepuolis trunka kelias minutes, neprisimenamas tik pats priepuolis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad neprisiminimas galėtų bÅ«ti susijęs su kažkokia sunkia galvos trauma, kuriÄ jis patyrė įvykio metu. Nebuvo konstatuota medicininėje dokumentacijoje, kad jis patyrė reikÅ¡mingÄ galvos smegenų traumÄ . Afekto bÅ«senai irgi nebÅ«dingas visiÅ¡kas aplinkybių užmirÅ¡imas kelioms valandoms. Žmogus atsimena dėl ko kilo konfliktas, kaip jisai prasidėjo, prisiminimas yra lydimas labai ryÅ¡kių emocinių iÅ¡gyvenimų.

Å iuo atveju viso Å¡ito nėra. Prie afekto bÅ«na dalinis aplinkybių užmirÅ¡imas. Jie vertina kaip gynybinę pozicijÄ . Nenustatyta fiziologinių ir psichologinių priežasčių neprisiminti. R. buvo darytas atminties tyrimas, kurio metu nenustatyta reikÅ¡mingų atminties sutrikimų. Atlikta ekspertizė buvo kompleksinė. Afekto bÅ«sena yra trumpalaikė emocinė reakcija į psichotraumuojančiÄ situacijÄ , kuri turi bÅ«ti siejama su neteisėtais arba itin įžeidžiančiais nukentėjusiojo veiksmais.

Emocinė reakcija yra trumpalaikė, trunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Turi savo struktÅ«rÄ ir tipiÅ¡kÄ eigÄ ir yra lydima afektogeninio sÄ monės susiaurėjimo, suvokimo fragmentiÅ¡kumo. Fiziologinio afekto bÅ«sena kyla staiga ir nedelsiant. R. (duomenys neskelbtini) diagnozuojamas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus L. S. 2017 m. liepos 1 d. praneÅ¡ime apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad 2017 m. birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., iÅ¡ APS prižiÅ«rėtojo A.

M. gautas tarnybinis praneÅ¡imas, kad į kontrolės praleidimų postÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi (duomenys neskelbtini) bÅ«rio nuteistasis R. S. ir pasiprašė praleidžiamas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . Ant nuteistojo veido matėsi kraujosruvos, veidas buvo iÅ¡tinęs. Nuteistasis R. S. buvo konvojuotas į VÅ Ä® „(duomenys neskelbtini)“, o po to nuteistasis konvojuotas į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1–2). (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojo G.

J. 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad Å¡ių metų birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., budėdamas (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdo durų iÅ¡kvietimo signalÄ bei pamatė Å¡viečiančiÄ (duomenys neskelbtini) sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelio durų lemputę. Prie (duomenys neskelbtini) sektoriaus durų, pastebėjo stovintį (duomenys neskelbtini) bÅ«rio nuteistÄ jį R. S., kuris pasakė, kad reikalinga medicininė pagalba. Ant jo veido matėsi kraujosruvos. Minėtas nuteistasis buvo palydėtas į (duomenys neskelbtini) dalį, ten jam buvo suteikta skubi medicininė pagalba.

Radijo ryÅ¡iu apie tai informavo direktoriaus budintįjį padėjėjÄ (1 t., b. l. 11). (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo A. M. 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad Å¡ių metų birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., budėdamas (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdo durų iÅ¡kvietimo signalÄ bei pamatė Å¡viečiančiÄ (duomenys neskelbtini) sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelio durų lemputę. Prie (duomenys neskelbtini) sektoriaus durų, pastebėjo stovintį (duomenys neskelbtini) bÅ«rio nuteistÄ jį R.

S., kuris paaiÅ¡kino, kad reikalinga medicininė pagalba. Ant jo veido matėsi kraujosruvos. Poste kartu budėjęs prižiÅ«rėtojas G. J., minėtÄ nuteistÄ jį palydėjo į (duomenys neskelbtini) dalį kur jam buvo suteikta medicininė pagalba (1 t., b. l. 12). (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus priežiÅ«ros budinčiosios pamainos vyresniojo Ž. B. 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad Å¡ių metų birželio 30 d., apie 22 val. 00 min., po galimai įvykusio konflikto, buvo patikrintos (duomenys neskelbtini) sektoriaus gyvenamosios bei pagalbinės patalpos.

Apėjimo metu patalpose ir koridoriuose grumtynių pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 13). 2017 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ra, esanti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sektoriaus, (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to koridorius, kuriame yra (duomenys neskelbtini) bÅ«rių gyvenamos, tarnybinės, pagalbinės patalpos. Nusikalstamos veikos pėdsakų nefiksuota (1 t., b. l. 16–22). 2017 m. liepos 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuota, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete, iÅ¡kvietus liudytojÄ T.

L. atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje, T. L. parodė, kad į gyvenamÄ jÄ zonÄ eiti atsisako, nes yra nuteistasis kaip ir kiti bausmę atliekantys nuteistieji, todėl tai bÅ«tų jam nesaugu, tačiau sutiko parodyti įvykio vietÄ , veiksmų sekÄ plane-schemoje. Pateikus planÄ -schemÄ , T. L. nurodė, kad jam planas-schema yra suprantamas, kad jis 2017 m. birželio 30 d., apie 17 val., vaikščiojo netoli bÅ«rio laiptinės, pažymi kryžiuku, o netoli jo, prie bÅ«rio virÅ¡ininko kabineto stovėjo R.

S., pažymi rutuliuku. Po to T. L. nurodo, kad pasitraukė link (duomenys neskelbtini) sekcijos, pažymi rodykle, kai R. S. iÅ¡ laiptinės įsitraukė R. R.. Nusitempė jį link tualeto, pažymi kryptį rodykle, kur pakeliui vienas kitam sudavė po 2–3 smÅ«gius, parodo vietÄ schemoje prie nuteistųjų tualeto, pažymi apskritimu, po ko jis įėjo į savo sekcijÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Po planu-schema Nr. (duomenys neskelbtini) T. L. pasiraÅ¡o. Po to T. L., ant plano-schemos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kur jis, apie 21 val. 50 min., išėjo iÅ¡ tualeto, rodo kryptį ir pažymi kryželiu, kai pamatė R.

R. atbėgantį su metaliniu lovos galu ir pradedantį daužyti koridoriuje prie gyvenamos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S., pažymi schemoje. Po smÅ«gių R. S. atÅ¡oko link (duomenys neskelbtini) sekcijos, kur taip pat R. R. jam sudavė kelis smÅ«gius, ant sienos matėsi truputis kraujo ir po smÅ«gių R. S. nukrito koridoriaus viduryje, R. R. jam sudavė dar kelis smÅ«gius ir nupieÅ¡ia rutuliu, kad buvo daugiausiai kraujo ant grindų. R. S. atsistojęs bėga link gyvenamos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkia į sienÄ , R.

R. Å¡ioje vietoje suduoda dar kelis smÅ«gius, įvykio metu buvo kruvina siena. Taip pat T. L. nurodo, kad R. S. koridoriuje blaÅ¡kėsi ir buvo atsitrenkęs į sienÄ prie sekcijos Nr. (duomenys neskelbtini), pažymi rutuliuku, nes matė ant sienos kraujÄ . Po smÅ«gių prie (duomenys neskelbtini) sekcijos, R. S. nuėjo į tualetÄ praustis, schemoje nurodo rodykle, o R. R. išėjo su strypu iÅ¡ bÅ«rio į laiptinę, kur toliau nuėjo – nematė. T. L. nurodė, kad įvykio metu jis buvo netoli sekcijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Jis po Å¡io įvykio nuėjo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nes R. R. mušė R. S. kelias minutes. Taip pat T. L. nurodė, kad ant manekeno nesugebės atkurti R. R. suduotų smÅ«gių R. S., nes viskas vyko greitai, nuo pirmų smÅ«gių R. S. parkrito ir nuo pasikartojančių smÅ«gių vis parkrisdavo, smÅ«giai buvo į bet kur – R. R. smÅ«giavo nesitaikydamas. T. L. pasiraÅ¡o planÄ -schemÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo parodymų patikrinimas vietoje baigtas (1 t., b. l. 51–54). 2017 m. liepos 3 d. sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 30 d., apie 21 val. 40 min., R.

S. nustatyta: galvos, pakaušio kraujuojančios žaizdos, dešinio poakio hematoma, kairės ausies kraujuojanti žaizda, daugybinės dešinio dilbio žaizdos, dešinės kojos šlaunies apatinio 1/3 žaizda, viršutinės lūpos kraujuojanti žaizda (1 t., b. l. 69). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. klinikiniais duomenimis konstatuota vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio smilkinkaulio-momenkaulio lūžimas su lūžimu pamato srityje priekinės bei vidurinės duobių projekcijose, galvos smegenų sumušimas ir sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairės pusės IX, X šonkaulių ir dešinio alkūnkaulio lūžimai, o taip pat kairės ausies būgnelio plyšimas, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, dešinio dilbio, dešinio kelio srityje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kietais, bukais ar bukabriauniais daiktais, galėjo būti padaryti šešiais poveikiais (1 t., b. l. 75–76).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. R. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies, deÅ¡inės akies kraujosruvos, daugybiniai veido nubrozdinimai, deÅ¡inės kaklo pusės iÅ¡ilginės kraujosruvos, deÅ¡inio peties nubrozdinimas, nubrozdinimai kairės blauzdos srityse. Konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2017 m. birželio 30 d., sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , galėjo bÅ«ti padaryti Å¡eÅ¡iais poveikiais (1 t., b. l. 81).

Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuria patenkintas prokuroro praÅ¡ymas, nutarta paskirti slaptÄ asmens R. R., kuris laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. bus patalpintas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, sekimÄ laikotarpiu 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., darant garso įraÅ¡us (1t., b. l. 86–87). 2017 m. lapkričio 29 d. slapto sekimo protokole nurodyta, kad, vykdant 2017 m. lapkričio 17 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos Audronės Šiupšinskaitės nutartį atliktas slaptas sekimas, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur buvo sekamas R. R., užfiksuoti nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. garso įrašai, perkelti į du DVD diskus (1 t., b. l. 91). 2018 m. vasario 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad DVD diskas Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio matomi užrašai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, diske „(duomenys neskelbtini)“, yra dvi bylos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, byloje „(duomenys neskelbtini)“ yra garso įrašas:

„(duomenys neskelbtini)“, modifikavimo data nurodyta 2017-11-25, 11:17, dydis 2097153 KB; Ä®raÅ¡e: (duomenys neskelbtini), kurį atidarius, nuo 01 val. 02 min. 31 s., girdima, kaip R. R. kitam vyrui pasako: (duomenys neskelbtini) vienÄ sulaužiau, (lietuvių kalboje nevartotini žodžiai), važiavau ekspertizei. Pirmadienį važiuoju atgal į (duomenys neskelbtini). Bet pasakiau, jeigu mane už jį užteis, mane perveÅ¡ jau, važiuosiu ir į kitÄ (duomenys neskelbtini), galvoju jau perveÅ¡...(01 val. 02 min. 54 s.) Nuo 01 val. 04 min. 10 s., girdima, Man ten... ai ten sakau, žinai (lietuvių kalboje nevartotinas žodis) atvežtas, kokių ten nesinori (sunkiai suprantami žodžiai)...

Nes aš ten su vienu... (lietuvių kalboje nevartotinas žodis) tuo, nu susidaužiau, sulaužiau aš jį, dabar aš sukuosi ant (lietuvių kalboje nevartotinas žodis), vežė į ekspertizę, važiavau į (duomenys neskelbtini), tai dabar iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o pirmadienį vėl važiuoju atgal į ten... (01 val. 04 min. 28 s.) (1 t., b. l. 92–94). 2018 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad DVD diskas Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio matomi užrašai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, diske „(duomenys neskelbtini)“, matoma dvi bylos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

Atidarius bylÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, yra garso įraÅ¡as: „(duomenys neskelbtini)“, modifikavimo data nurodyta 2017-11-25, 11:17, dydis 2097153 KB. Ä®raÅ¡e: (duomenys neskelbtini), girdimi garsai, pokalbių įraÅ¡ai nesusiję su įvykiu, nuo 01 val. 41 min. 12 s., girdima, Vyras (toliau - „V“) sako: ...O kiek turi tu (lietuvių kalboje nevartotinas žodis)? R. R. (toliau „R“): nu, (lietuvių kalboje nevartotinas žodis), skaityk- keturi dar liko, jei už tÄ (duomenys neskelbtini) (lietuvių kalboje nevartotinas žodis)...R.

Nu, bet dabar jau metai, jei (duomenys neskelbtini) ant manęs rodo turi pasirodyti teisme, viskas, žinosi kas toks, kas kaip, viskas. Tai va, dabar ant to gerai. Jeigu (lietuvių kalboje nevartotinas žodis) nori mane kiÅ¡ti po (lietuvių kalboje nevartotinas žodis), kas nors kÄ nors matė, kad ten muÅ¡iau, pavyzdžiui, kÄ nors, jie iÅ¡ karto jau žino, kad iÅ¡duodi jį. Jis duoda parodymus, iÅ¡karto jau jisai, jį patį į patį giliausiÄ (lietuvių kalboje nevartotinas žodis) nukiÅ¡amas, ir nedirba savo darbo jau (lietuvių kalboje nevartotinas žodis), supranti, jau jiems kito žmogaus reik ieÅ¡kot.

Jau jie irgi pagalvos ar jau čia verta, žinai. Nu bus matyt žodžiu. Bet, bet, tikėsimės geriausio. Galėtų nutraukti, žinai, tÄ bylÄ ir bÅ«tų (lietuvių kalboje nevartotinas žodis) gerai (15 val. 48 min. 16 s.) (1 t., b. l. 98–99). 2017 m. lapkričio 22 – 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. R. pavojingos visuomenei veikos, kurios padarymu įtariamas metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, dėl psichikos bÅ«klės jis galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus.

R. R. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. R. R. dėl dabartinės psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., b. l. 17–20). 2018 m. birželio 13 d. – liepos 24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T.

L. atsižvelgiant į jo dabartinę psichikos būklę gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo procese. T. L. atsižvelgiant į jo psichikos būklę gali suvokti veikos aplinkybes turinčias reikšmės bylai ir duoti parodymus. T. L. atsižvelgiant į jo psichikos būklę gali būti apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, gali suvokti veikos aplinkybes turinčias reikšmės bylai ir gali duoti apie jas parodymus (2 t., b. l. 96–97). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltinamasis R. R. neigia savo kaltę tik norėdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu parodymų nedavė, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dienÄ jis buvo sužalotas, potrauminio Å¡oko bÅ«senoje, apie įvykį nieko neprisimena. Tai, kad įvykio dienÄ , t. y. 2017 m. birželio 30 d., apie 17 val., tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis kumščiu sudavė smÅ«gius kaltinamajam į veidÄ , po ko, kaltinamasis kumščiu sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ nurodė liudytojas T.

L.. Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2017 m. liepos 1 d. matė, jog R. R. buvo nežymiai nubrozdinta kakta. Liudytoja M. B. patvirtino, kad buvo kviesta pas R. į kamerÄ , kuris ten rėkavo ir skundėsi skausmais, jam buvo suleistas analginas nuo skausmo. Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis 2017 m. liepos 4 d. apžiÅ«rėjo R. ir jokių sulaužymų, rimtų sužalojimų nebuvo. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. R. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies, deÅ¡inės akies kraujosruvos, daugybiniai veido nubrozdinimai, deÅ¡inės kaklo pusės iÅ¡ilginės kraujosruvos, deÅ¡inio peties nubrozdinimas, nubrozdinimai kairės blauzdos srityse, konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2017 m. birželio 30 d., sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , galėjo bÅ«ti padaryti Å¡eÅ¡iais poveikiais.

Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis taip pat nurodė tai, kad įvykio dienÄ jis buvo potrauminio Å¡oko bÅ«senoje, apie įvykį nieko neprisimena. R. R. atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, 2017 m. lapkričio 22 – 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. R. pavojingos visuomenei veikos, kurios padarymu įtariamas metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, dėl psichikos bÅ«klės jis galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus.

R. R. Å¡iuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, jam diagnozuojama (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali bÅ«ti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. Kaip apklausta teisme paaiÅ¡kino ekspertė V. J., (duomenys neskelbtini) – nepakaltinamumo nesÄ lygoja. Nebuvo nustatyta jokių priežasčių dėl kurių jis galėtų neprisiminti byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių.

R. buvo darytas atminties tyrimas, kurio metu nenustatyta reikÅ¡mingų atminties sutrikimų. Liudytojas G. K. nurodė, jog prisimena, kad apžiÅ«ros metu R. bandė imituoti, kad buvo praradęs sÄ monę, bandė simuliuoti galvos smegenų sukrėtimo požymius, bet jo nusiskundimai prieÅ¡taravo vienas kitam. Dėl to kaltinamojo parodymai apie tai, kad įvykio dienÄ jis buvo potrauminio Å¡oko bÅ«senoje, apie įvykį nieko neprisimena, laikytina jo gynybine versija, kuriÄ visiÅ¡kai paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. 2017 m. lapkričio 29 d. slapto sekimo protokolas, 2018 m. vasario 9 d., 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. vasario 12 d. daiktų apžiÅ«ros protokolai bei garso įraÅ¡ai.

Liudytojas T. L. patvirtino, kad 2017 m. birželio 30 d., vakare, matė kaip, (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje, koridoriuje, kaltinamasis R. su metaliniu lovos galu mušė nukentėjusįjį S., buvo 3–4 smÅ«giai, gal ir daugiau. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, stipriai sužalotas. Ten buvo daugiau nuteistųjų, kurie valė S. kraujÄ , kuriuo buvo aptaÅ¡kytos sienos, grindys. Kai atėjo prižiÅ«rėtojai, kraujas jau buvo iÅ¡valytas. Nematė kur buvo R.. Liudytojas T. L. 2017 m. liepos 13 d. parodymų patikrinimo metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nors liudytojas T. L. duodamas parodymus teisme ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ kai kurias aplinkybes nurodė ne tiksliai, painiojo, tačiau netikėti liudytojo T. L. parodymais teismas neturi pagrindo, jie atitinka įvykio aplinkybes, yra logiÅ¡ki, neprieÅ¡tarauja kitų liudytojų parodymams ir juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. 2018 m. birželio 13 d. – liepos 24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T. L. atsižvelgiant į jo dabartinę psichikos bÅ«klę gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo procese.

T. L. atsižvelgiant į jo psichikos bÅ«klę gali suvokti veikos aplinkybes turinčias reikÅ¡mės bylai ir duoti parodymus. T. L. atsižvelgiant į jo psichikos bÅ«klę gali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, gali suvokti veikos aplinkybes turinčias reikÅ¡mės bylai ir gali duoti apie jas parodymus. Be to, liudytojas G. Ž. nurodė, kad L. parodymų seka buvo logiÅ¡ka, sutiko viskÄ parodyti ant schemos, tiksliai orientavosi ir laike ir veiksmų sekoje. Liudytojo T. L. parodymus taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo R.

S. parodymai, kad jis buvo sužalotas po vakarinio patikrinimo, t. y. po 21 val., iÅ¡ sekcijos išėjus į koridorių, iÅ¡ priekio gavo smÅ«gį į galvÄ , daug nuteistųjų matė konfliktÄ , kurie viskÄ sutvarkė, tÄ vietÄ iÅ¡valė po įvykio. Liudytojo T. L. parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo A. M. teisme duoti parodymai apie tai, kad nuteistÄ jį R. S. praleidus į (duomenys neskelbtini), ant jo veido matėsi kraujosruvos, veidas buvo patinęs, taip pat ir liudytojo G. J. parodymai apie tai, kad R.

S. galva buvo kruvina, taip pat matyti daugiau sužalojimų. Liudytojo T. L. parodymus taip pat patvirtina ir liudytojos I. D. teisme parodymai, kad apie 21 val. 30 min., pats atėjo S., kuris buvo labai stipriai sužalotas, ir nualpo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. klinikiniais duomenimis konstatuota vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio smilkinkaulio-momenkaulio lūžimas su lūžimu pamato srityje priekinės bei vidurinės duobių projekcijose, galvos smegenų sumušimas ir sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairės pusės IX, X šonkaulių ir dešinio alkūnkaulio lūžimai, o taip pat kairės ausies būgnelio plyšimas, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, dešinio dilbio, dešinio kelio srityje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kietais, bukais ar bukabriauniais daiktais, galėjo būti padaryti šešiais poveikiais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo R. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. R. R. gynėjas advokatas R. Uckus prašė perkvalifikuoti kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį. BK 135 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo tarpu kaltininko padaryta veika pagal BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus) kvalifikuojama, kai nukentėjusysis sunkiai sužalojamas kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis.

Å i bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Be to, pripažįstama, jog sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus padaromas tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio, kaip greitas atsakas į jį. Taigi, veika, padaryta staiga labai susijaudinus, gali bÅ«ti pripažįstama tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka BK 136 straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytas sÄ lygas ir tik esant jų visumai kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas labai susijaudinus.

Å io straipsnio prasme, neteisėtu asmens poelgiu laikomas bet koks prieÅ¡ kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį nukreiptas prieÅ¡ingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikÅ¡tis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumÄ ir galintys taip paveikti kaltininkÄ , kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimÄ , fiziologinio afekto bÅ«senÄ .

Ar poelgis yra itin įžeidžiantis, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. R. veikÄ laikyti afektine bei perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį pagrindo nėra. Teismo posėdyje ekspertė paaiÅ¡kino, kad fiziologinio afekto bÅ«sena kyla staiga ir nedelsiant. 2017 m. lapkričio 22 – 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. R. pavojingos visuomenei veikos, kurios padarymu įtariamas metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, dėl psichikos bÅ«klės jis galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus.

Byloje nustatyta, kad įvykis buvo po 21 val., o įvykio dienÄ buvęs konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo apie 17 val., kas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡ių įvykių buvo ilgas laiko tarpas. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl pagal minėtÄ straipsnį kvalifikuota teisingai. Dėl bausmės skyrimo. BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, t. y. bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ vėl padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

R. R. padarė vienÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis). 2017 m. lapkričio 22 – 30 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. R. pavojingos visuomenei veikos, kurios padarymu įtariamas metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, dėl psichikos bÅ«klės jis galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus.

R. R. Å¡iuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, jam diagnozuojama (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali bÅ«ti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. R. R. dėl dabartinės psichikos bÅ«senos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 171). R. R. nusikaltimÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį padarė teistumui neiÅ¡nykus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, neatlikęs Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir daryti naujus nusikalimus, tinkamų iÅ¡vadų nepadarė, todėl jam skirtina bausmė, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose – terminuotas laisvės atėmimas, taikant BK 64 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, skiriant kaltinamajam subendrintÄ bausmę.

Dėl civilinio ieškinio. Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 817,25 Eur civilinį ieškinį dėl R. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 35–36), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus.

Todėl iÅ¡ kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (BPK 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Nukentėjusysis R. S. byloje civilinio ieÅ¡kinio nepateikė. Kiti klausimai. Kaltinamajam R. R. byloje nepaskirta kardomoji priemonė. Kadangi kaltinamasis atlieka terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl skirti jam kardomÄ jÄ priemonę yra netikslinga. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ , kuriame yra kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u, ir vokÄ , kuriame yra du kompaktiniai diskai su garso įraÅ¡ais, esantys baudžiamojoje byloje, paliktinas saugoti byloje (2 t., b. l. 120, 121).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 5 (penkis) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtÄ ir neatliktÄ visÄ bausmės dalį (neatlikta bausmės dalis 1 m. 10 mėn. 5 d.), bausmes sudedant visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, ir paskirti R.

R. subendrintÄ bausmę - 6 (Å¡eÅ¡is) metus 10 (deÅ¡imt) mėnesių 5 (penkias) dienas laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ R. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2020 m. sausio 21 d. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ R. R. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 817,25 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniolika eurų 25 ct) R. S. gydymo iÅ¡laidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ LT217300010002484333.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ , kuriame yra kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u, ir vokÄ , kuriame yra du kompaktiniai diskai su garso įraÅ¡ais, esantys baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o R. R. ir R. S. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Bacevičius