2025-10-29 Nr. AB-18052-3-62-3-02287-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-639-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02287-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – P. M.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu, kurio dalis buvo priimta nagrinėti 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi, prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto tvarkymo skyriaus 2023 m. liepos 26 d. atsakymą Nr. 43-2-668 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas; 2) įpareigoti Administraciją sutvarkyti Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gatvę ties (duomenys neskelbtini) namu, kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) g. plane ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2022 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai” patvirtinimo” (taip nurodyta pareiškėjos skunde, turėtų būti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, toliau – ir Reglamentas) D kategorijos gatvėms nustatytą plotį.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama, kad būtų sutaisyta Kauno miesto (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) g. plane nustatytą gatvės plotį. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 29 d. gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus atsakymą, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. T-339, (duomenys neskelbtini) g. remonto darbai neplanuojami. Pareiškėja su 2023 m. birželio 21 d. pareiškimu tuo pačiu klausimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – ir Seimo kontrolierius). Seimo kontrolierius konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija į pareiškėjos pateiktus klausimus neatsakė.

2.2. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), vairuoja automobilį ir dalyvauja transporto priemonių eisme minėtoje gatvėje. (duomenys neskelbtini) g. susiaurinimas pažeidžia pareiškėjos, kaip eismo dalyvės minėtoje gatvėje, teises, pažeidžia teisę į saugumą eismo metu.

2.3. Administracija, pati sukūrusi problemą, t. y. leidusi trečiajam suinteresuotam asmeniui P. M. trinkelėmis iškloti gatvės dalį, tuo sukeliant tolimesnius padarinius – sukasta sankasa, susiaurinta gatvė – sukėlė ir sukelia teisines pasekmes, nes Administracijai nesiimant priemonių atstatyti buvusį gatvės plotį yra pažeidžiamos ne tik pareiškėjos, kaip eismo dalyvės, teisės, bet nesilaikoma ir (duomenys neskelbtini) g. plane numatyto gatvės pločio.

2.4. Pagal kadastrinių matavimų duomenis (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra 6 m., tačiau realus gatvės plotis nėra net panašus į savivaldybės teigimu esantį plotį. Antstolė Reda Stašenienė 2023 m. rugpjūčio 8 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir surašė 2023 m. rusėjo 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 106-23-13, kuriame užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini) g. plotis pakalnėje ties žemės pylimu, esančiu prie (duomenys neskelbtini) namo, pradžia – 2,80 metro; gatvės plotis kalniuko viršuje – 3,00 metrai, o nuotraukose Nr. 9 - Nr. 14 užfiksuoti pylimo vaizdai. Dalis (duomenys neskelbtini) gatvės ties (duomenys neskelbtini) namu yra išklota trinkelėmis, taip susiaurinant gatvės važiuojamąją dalį bei nuo trinkelių yra sukastas pylimas, taip suformuojant (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvį ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu. Kauno miesto savivaldybė yra išdavusi P. M. leidimą iškloti dalį (duomenys neskelbtini) gatvės ties (duomenys neskelbtini) namu, trinkelėmis, tačiau nedavė leidimo suformuoti sankasą (pylimą) einančią į (duomenys neskelbtini) g. plotį. Kaip matyti iš Miesto tvarkymo skyriaus pateikto (duomenys neskelbtini) g. plano, gatvės plotis turi būti 6 metrai ir nėra jokio akligatvio ar sankasos su žolės plotu gatvės važiuojamojoje dalyje.

2.5. Tiek Kauno miesto savivaldybė, leidusi P. M. iškloti dalį gatvės trinkelėmis, tiek P. M., atlikęs minėtus darbus, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei Reglamento reikalavimų. P. M. dalį (duomenys neskelbtini) gatvės išklojus trinkelėmis ir padarius tą dalį akligatviu, gatvės važiuojamojoje dalyje nėra užtikrinamas saugus eismas ir komfortas. Be to, neaišku ar trinkelės, kuriomis P. M. išklojo dalį gatvės atitinka Reglamente nurodytus reikalavimus gatvių dangos konstrukcijos parinkimui.

2.6. Toks (duomenys neskelbtini) g. susiaurinimas kelia pareiškėjai pavojų kaip transporto priemonės valdytojai, nes gyvendama (duomenys neskelbtini) name ji nuolat važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, todėl jaučia nuolatinę įtampą ir nerimą dėl eismo saugumo, patiria neigiamus išgyvenimus bijodama patekti į eismo įvykį dėl netinkamų eismo sąlygų. Tokia savivaldybės veika (neveikimu) yra pažeidžiamos jos teisės, įstatymų saugomi interesai.

2.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu savivaldybei numatyta funkcija yra saugaus eismo organizavimas. Kauno miesto savivaldybė turi pareigą užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu nebūtų savavališkai rekonstruojama, t. y. siaurinama, daroma sankasa, sėjama žolė, tačiau P. M. išsiklojus dalį gatvės trinkelėmis ir sukasus sankasą iki jų, eismas tapo visiškai nesaugus, nes minėta gatvės dalimi jis naudojasi kaip asmeniniu turtu, dalį (duomenys neskelbtini) gatvės padarė akligatviu.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Administracija, vykdydama Seimo kontrolieriaus prašymą išnagrinėti pareiškėjos skundo aplinkybes ir pateikti pareiškėjai motyvuotą atsakymą, Raštu informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, Kaune, kadastriniai matavimai buvo atlikti 2019 m. ir gatvė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal kadastrinių matavimų duomenis, (duomenys neskelbtini) gatvės, Kaune, plotis yra 6 m, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gatvė susiaurėja dėl esančio šlaito, kuris nurodytas kadastrinių matavimų duomenų byloje. (duomenys neskelbtini) gatvė yra D kategorijos (pagalbinė) gatvė ir gatvės dalyje ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sutvarkytas žemės plotas netrukdo pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimui.

4.2. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinių matavimų bylos (toliau – Kadastrinių matavimų byla) ir 2022 m. vasario 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) g., Kaune, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ilgis – 0,284 km, danga – žvyras, eismo juostų skaičius – 2, gatvės kategorija – pagalbinė, kelio dangos plotis – 6 m., nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

4.3. Atsakovas neginčija fakto, jog (duomenys neskelbtini) gatvės, Kaune, techniniai parametrai neatitinka STR 2.06.04:2022 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ D kategorijos (pagalbinei) gatvei nustatytų reikalavimų, tačiau atsakovas nesutinka su pareiškėjos tvirtinimu, jog (duomenys neskelbtini) gatvės plotis neatitinka šios gatvės kadastrinių matavimų byloje esančio (duomenys neskelbtini) g. plano duomenų.

4.4. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų byloje esančio šios gatvės plano, (duomenys neskelbtini) gatvės kelio dangos plotis per visą jos ilgį nėra vienodas (6 m), nes jame aiškiai užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies plotis ties (duomenys neskelbtini) namu žymiai susiaurėja dėl į gatvės ribas patenkančio šiame plane pažymėto šlaito. Akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) g. kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies plotis ties (duomenys neskelbtini) namu nėra 6 metrai, šioje vietoje gatvė susiaurėja, todėl nepagrįstas pareiškėjos tvirtinimas, kad gatvės plotis pagal Kadastrinių matavimų bylą ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu buvo 6 metrai, kad (duomenys neskelbtini) g., Kaune, plotis ties (duomenys neskelbtini) namu neatitinka šios gatvės kadastrinių matavimų byloje esančio (duomenys neskelbtini) gatvės plano duomenų.

4.5. Pareiškėjos argumentus dėl šlaito ties (duomenys neskelbtini) nebuvimo šios gatvės Kadastrinių matavimų byloje, dėl jo dirbtinio ir savavališko suformavimo paneigia į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) g. Kadastrinių matavimų byloje esantis šios gatvės planas, iš kurio aiškiai matyti, jog dar 2009 metais atliekant (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinius matavimus ties namu (duomenys neskelbtini) gatvės ribose buvo šlaitas, apaugęs žole, dėl kurio ši gatvė susiaurėja. Šlaito, ties namu (duomenys neskelbtini), gatvės ribose buvimo faktą dar 2012 m., 2014 metais patvirtina ir pateikiamos svetainės www.google.com nuotraukos.

4.6. Trečiasis suinteresuotasis asmuo 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą ir informavo, kad išklojo trinkeles prie jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurių dalis patenka į valstybinę žemę, ir užklausė, ar reikia kažkur kreiptis dėl tokio grindinio pakeitimo. Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku P. M. paaiškino, jog reikia pateikti schemą, kurioje būtų pažymėta valstybinės žemės dalis, kurioje įsiterpusios trinkelės, ir atsakovui buvo pateikta prašoma schema. Atsakovas 2021 m. sausio 12 d. rašte Nr. 43-4-8 trečiajam suinteresuotajam asmeniui nurodė, kad savivaldybė neprieštarauja, jog namo (duomenys neskelbtini), savininkas suremontuotų /atnaujintų dangą prie savo sklypo kadastrinėse (duomenys neskelbtini) gatvės ribose. Trečiasis suinteresuotasis asmuo trinkeles (duomenys neskelbtini) gatvės ribose, prie jam nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), išklojo 2020 metais, o šlaitas (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų byloje esančiame šios gatvės plane buvo užfiksuotas jau 2009 metais, todėl niekuo nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog šlaitą dirbtinai ir savavališkai suformavo trečiasis suinteresuotasis asmuo. Jokių įrodymų apie trečiojo suinteresuotojo asmens veiksmus, paslenkant ties (duomenys neskelbtini) esantį šlaitą į šios gatvės važiuojamąją dalį, byloje nėra, todėl akivaizdu, kad trečiojo asmens atlikti veiksmai, išklojant trinkeles ant šalia namo esančio šlaito, neturėjo jokios įtakos (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pločiui ir negalėjo turėti įtakos automobilių ir pėsčiųjų eismui (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų byloje esančios Vietovės schemos matyti, kad (duomenys neskelbtini), turi išvažiavimus iš abiejų gatvės pusių, t. y. vienoje gatvės pusėje į (duomenys neskelbtini) g., kitoje – į (duomenys neskelbtini) g., jokio akligatvio ties (duomenys neskelbtini), suformuota nėra, kas paneigia niekuo nepagrįstą pareiškėjos tvirtinimą dėl akligatvio, ties (duomenys neskelbtini), suformavimo.

4.7. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra reiškusi atsakovui reikalavimą sutvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvę ties (duomenys neskelbtini) namu, o atsakovas būtų atsisakęs ar vilkinęs jį vykdyti, todėl toks reikalavimas pareikštas tiesiogiai teismui negali būti nagrinėjamas.

4.8. Atsakovas sutinka, jog dėl (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, ties (duomenys neskelbtini) namu susiaurėjimo dėl joje esančio šlaito (neatitikties STR 2.06.04:2022 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ D kategorijos gatvėms keliamų techninių parametrų) šios gatvės reljefo (gatvė nuo (duomenys neskelbtini), Kaune, link (duomenys neskelbtini) gatvės kyla į kalniuką), (duomenys neskelbtini) gatvės, Kaune dalyviams gali kilti nepatogumų dalyvaujant automobilių ir pėsčiųjų eisme. Todėl atsižvelgiant į tai, atsakovas, įgyvendindamas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte (saugaus eismo organizavimas) bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones) nurodytas funkcijas, nusprendė ties (duomenys neskelbtini) (gatvės siaurojoje dalyje) įrengti pirmumo kelio ženklus: Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ (įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jei tai apsunkintų priešpriešinį eismą) ir Nr. 206 „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“ (siauras kelio ruožas, kuriuo važiuodamas vairuotojas turi pirmenybę prieš artėjantį priešpriešinį transportą), pirmumą suteikiant transportui, judančiam (duomenys neskelbtini) g. kryptimi, taip užtikrindama saugias eismo sąlygas (duomenys neskelbtini) gatvės, Kaune, eismo dalyviams, tarp jų ir pareiškėjai. Apie tai pareiškėja buvo informuota Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2023 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 43-4-322 „Dėl informacijos pateikimo“.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas visų pirma pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas sutvarkyti gatvę pagal galiojantį gatvės planą ir pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus nėra tapatus reikalavimas, nes šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju gatvės kadastro duomenų byloje esančio gatvės plano duomenys ne visame gatvės ilgyje atitinka STR 2.06.04:2014 reikalavimus D kategorijos gatvei.

7. Teismas nustatė šias aplinkybes

7.1. 2009 m. gegužės 19 d. patvirtintos valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenimis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ilgis – 0,284 km, danga – žvyras, eismo juostų skaičius – 2, gatvės kategorija – pagalbinė, kelio dangos plotis – 6 m., nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) gatvės Kadastrinių matavimų byloje esančio gatvės plano ir sutartinių ženklų paaiškinimo (Kadastrinių matavimų bylos vidaus apyrašo Eil. Nr. 4) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kelio dangos plotis per visą jos ilgį nėra vienodas 6 metrų. Plane yra užfiksuota ir atkarpa, kurioje gatvės plotis yra 4 metrai (su ginčo vieta nesusijusi gatvės dalis), o gatvės važiuojamosios dalies plotis ginčo vietoje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra 6 metrų pločio, nes nuo gatvės išorinės kraštinės į važiuojamąją dalį yra šlaitas, užfiksuotas kadastriniuose matavimuose, kuris susiaurina važiuojamąją dalį ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tikslus važiuojamosios dalies plotis šlaito apačios vietoje plane nėra pažymėtas. Šlaito buvimo faktą gatvės ribose ties namu (duomenys neskelbtini) patvirtina ir 2012 m., 2014 m., 2021 m. užfiksuotos „Google street view“ nuotraukos, kurias pateikė atsakovas (interneto svetainės nuoroda nurodyta atsiliepime).

8. Teismo vertinimu, iš nurodytų duomenų nėra jokių abejonių, kad šlaitas ties namu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gatvės ribose buvo užfiksuotas 2009 atliekant kadastrinius matavimus ir jis išliko iki šiol iš esmės nepasikeitęs. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad trečiojo suinteresuoto asmens P. M. veiksmais šlaitas yra sukurtas dirbinai ir savavališkai, o pagal kadastrinius duomenis jokio šlaito, einančio į gatvės plotį, ties (duomenys neskelbtini) namu, neva nėra.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomus trečiojo suinteresuoto asmens P. M. veiksmus išklojant trinkeles nurodyto šlaito viršutinėje dalyje ties jo namu Nr. (duomenys neskelbtini) tyrė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), kuri valstybinės žemės užėmimo fakto nekonstatavo. NŽT 2024 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1PD-89-(3.2 E.) pateikė teismui visą medžiagą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko P. M. užimtos valstybinės žemės ((duomenys neskelbtini) gatvės dalies). Teismas nustatė, kad NŽT pateikti dokumentai patvirtina, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas P. M. 2020 metais buvo išklojęs trinkeles ir pastatęs betono sienelę ties šlaitu, kurie pateko į valstybinės žemės dalį – (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau po NŽT atliktų patikrinimų jis gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimą dėl atnaujintos trinkelių dangos, o betoninę sienelę pašalino ir NŽT 2021 m. balandžio 9 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. FD-199-(14.8.129.) konstatavo, kad 2020 m. spalio 9 d Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽN-176-(14.8.71.) užfiksuoti pažeidimai yra pašalinti.

10. Atsižvelgęs į nuodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad valstybinės žemės – (duomenys neskelbtini) gatvės dalies – užėmimas ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra konstatuotas įgaliotos kompetentingos institucijos – NŽT. Atitinkamai teismas pripažino, kad skundžiamame atsakovo Rašte pagrįstai nurodyta, jog gatvės dalyje ties (duomenys neskelbtini) sutvarkytas žemės plotas netrukdo pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimui, nes P. M. neužėmus valstybinės žemės (gatvės dalies) nebuvo sudarytos kliūtys judėti gatve toje vietoje taip pat, kaip buvo galima pagal faktinę situaciją iki trinkelių pakeitimo. Teismas pažymėjo, kad vienų trinkelių (senų) pakeitimas kitomis (naujomis) savaime nesusiaurina gatvės važiuojamosios dalies pločio, nes tai tik gatvės dalies dangos atnaujinimas toje vietoje, kuris nesiaurina gatvės pločio ir neapriboja galimybės važiuoti, eiti, stovėti toje gatvės dalyje (ant tų trinkelių). Dėl dangos atnaujinimo gatvė toje vietoje nėra užtverta ar užimta kitų statinių. Gatvės važiuojamosios dalies faktinį susiaurinimą būtų galima svarstyti, jeigu P. M. nebūtų pašalinęs betoninės sienelės, kuri pateko į gatvės ribas, tačiau šis pažeidimas buvo pašalintas ir tai konstatavo NŽT. Tuo tarpu dėl važiuojamosios dalies dangos atnaujinimo galimybė judėti gatve toje vietoje nepasikeitė lyginant su ta, kuri buvo iki trinkelių pakeitimo.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos teiginiai, jog atsakovas nesiima priemonių atstatyti (duomenys neskelbtini) gatvės plotį į buvusį, kad nesilaikoma (duomenys neskelbtini) plane numatyto gatvės pločio, kad šlaitas yra sukurtas dirbinai ir savavališkai P. M., kad atsakovas leido pastarajam susiaurinti (duomenys neskelbtini) gatvę, kad anksčiau du automobiliai galėjo prasilenkti, o dabar negali, yra nepagrįsti, nes juos paneigia ne tik atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, bet ir byloje esantys objektyvūs įrodymai.

12. Teismas pabrėžė, kad skirtingų metų nuotraukos akivaizdžiai rodo, jog gatvės važiuojamąją dalį šlaitas, savo viršutine dalimi sutampantis su gatvės išorine riba, kaip užfiksuota gatvės plane, siaurina iki tos vietos, kur apatinė šlaito riba susilygina su gatvės važiuojamąja dalimi. Dėl to eismas šioje vietoje vyko ir vyksta tik gatvės dalimi, kur šlaitas apačioje susilygina su kelio danga. Automobiliai objektyviai niekada negalėjo ir negali važiuoti ta gatvės plane nurodoma gatvės dalimi, kuri pagal planą turėtų eiti šlaito viršutine dalimi ir šlaito briauna. Todėl tai, kad P. M. ant šlaito dalies viršaus, šiek tiek už savo žemės sklypo ribos, pakeitė dar 2012 metų nuotraukoje matomas senas trinkeles į naujas, ir taip dalį gatvės dangos iš žvyro pakeitė į trinkeles, niekaip nesusiaurino iki tol buvusios, dėl šlaito faktiškai siauresnės nei plane numatyta važiuojamosios dalies gatvės įkalnėje ties šlaitu ir nepakeitė galimybės važiuoti, stovėti toje dalyje įkalnės viršuje, kur yra trinkelės. Tiek 2012 m., 2014 m. nuotraukos, tiek 2021 m. nuotraukos patvirtina, kad gatvės dalyje ties trinkelėmis du automobiliai galėjo ir dabar gali tilpti gatvės plotyje, o pačioje įkalnėje, dėl šlaito, faktiškai visada buvo ir yra viena pilnavertė eismo juosta, todėl norint prasilenkti dviem automobiliams, vienam reikia sustoti įkalnės viršuje arba apačioje, o kitam pravažiuoti ta gatvės dalimi ties šlaitu, kuri lieka lygi pasibaigus šlaitui. Taigi, trinkelių pakeitimas ant šlaito viršaus eismui susiaurėjusia gatvės dalimi ties šlaitu jo apačioje neturėjo jokios įtakos, o pats dangos atnaujinimas trinkelių vietoje gatvės pločio nepakeitė.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovui nekyla pareiga atstatyti (duomenys neskelbtini) gatvės plotį į buvusį, dėl neva nesilaikomo gatvės plane numatyto pločio, tariamai dirbtinai ir savavališkai sukūrus šlaitą, kadangi P. M. pakeitus trinkelių dangą ties savo namu gatvės plotis nebuvo pakeistas, o šlaitas yra faktiškai ir yra užfiksuotas kadastro duomenų byloje dar 2009 metais. Tai reiškia, kad P. M. šlaito dirbtinai nesukūrė.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nei savo 2023 m. birželio 21 d. pareiškime Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, dėl kurio atsakovas priėmė skundžiamą Raštą, nei 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškime atsakovui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl kurio nevykdymo ji kreipėsi į teismą, neprašė, jog atsakovas sutvarkytų (duomenys neskelbtini) gatvę ties (duomenys neskelbtini) namu, kad jos plotis atitiktų Reglamento reikalavimus. Šiuose pareiškimuose pareiškėja prašė atstatyti gatvės plotį iki 6 metrų, kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) gatvės plane numatytą plotį, bet neprašė gatvės sutvarkyti pagal Reglamento reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą nereiškė atsakovui reikalavimo sutvarkyti gatvę pagal Reglamento reikalavimus, teismas sprendė, kad atsakovas negalėjo pažeisti pareiškėjos teisių, nesvarstydamas klausimo, kurio pareiškėja nekėlė. Todėl nesant atsakovo sprendimo šiuo klausimu ir nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, teismas pripažino, kad toks pareiškėjos reikalavimas teisme reiškiamas nepagrįstai, nekilus ginčui dėl jo, todėl negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas.

15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja apskritai nepagrįstai teisme savo reikalavimus užtikrinti 6 metrų (duomenys neskelbtini) gatvės plotį konkrečioje vietoje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vienu metu grindė tiek tariamu gatvės plano pažeidimu, tiek Reglamento reikalavimų nesilaikymu. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės parametrai, kurie turėtų atitikti Reglamento reikalavimus, ir parametrai, kurie užfiksuoti gatvės plane, esančiame Kadastrinių matavimų byloje, gali skirtis, o šiuo atveju kaip tik ir skiriasi, nes Reglamentas yra norminis aktas, taikomas projektuojant ir įrengiant visas gatves, o gatvės planas sudarytas pagal faktinę šios gatvės situaciją, nustatytą atliekant kadastrinius matavimus. Nagrinėjamu atveju gatvės kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad tarp žemės sklypų iš abiejų (duomenys neskelbtini) gatvės pusių yra 6 metrų pločio žemės juosta, kurioje suprojektuota tokio pločio gatvė, tačiau pagal faktinį šios žemės juostos reljefą, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) yra šlaitas, prasidedantis nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paviršiaus lygio ir žemėjantis į gatvės vidinę pusę, tokiu būdu susiaurindamas jos važiuojamąją dalį. Šios faktinės situacijos nesukūrė trečiasis suinteresuotas asmuo P. M., kaip nepagrįstai teigia pareiškėja, o ji buvo ir yra mažiausiai nuo 2009 metų, kai buvo užfiksuota kadastrinių matavimų metu. Todėl pareiškėja neturi pagrindo reikalauti atstatyti gatvės plotį šioje vietoje pagal gatvės planą, nes faktinė gatvės situacija šį planą atitinka. Pareiškėja galėtų siekti, kad gatvė būtų įrengta pagal Reglamento reikalavimus jos plane numatytoje vietoje, išsprendžiant gatvės pločiui trukdančio šlaito pašalinimo klausimą saugiu būdu, tačiau tokio prašymo atsakovui ji nėra pateikusi, todėl pastarasis jo nesvarstė ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atsisako jį tenkinti ir dėl to tikrai yra ar bus ginčas.

III. 16. Pareiškėja S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

17. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Nesutiktina su teismo argumentu, kad pareiškėjos reikalavimas sutvarkyti gatvę pagal galiojantį gatvės planą ir pagal Reglamentą nėra tapatūs. Pareiškėja reikalauja ir ginčas kyla dėl (duomenys neskelbtini) g. pločio ties (duomenys neskelbtini) namu, o ne per visą gatvės ilgį. (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu pločio reikalavimai yra tapatūs tiek kadastro duomenų byloje, tiek Reglamente.

17.2. Iš byloje esančios Kadastrinių matavimų bylos matyti, kad kelio plotis yra 8 metrai, o kelio dangos plotis 6 metrai, važiuojamoji dalis – žvyras. Eismo juostų skaičius – dvi. Šis dokumentas yra galiojantis, nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Gatvės plane yra pažymėta sankasa, tačiau nėra pažymėta, kad toje vietoje gatvės plotis yra mažesnis, kad dėl šlaito gatvė yra siauresnė. Vienintelėje vietoje, ties sklypais pažymėtais numeriais 1901 0026 0179 ir 1901 0026 0170, yra pažymėta, jog gatvė yra 4 metrų, ties sklypais, pažymėtais numeriais 1901 0026 0135 ir 1901 0026 0187, kurie yra prieš (duomenys neskelbtini) namą, yra nurodytas 6 metrų gatvės plotis ir nėra jokio kito nei susiaurėjimo nei platėjimo iki pat gatvės pabaigos. Visiškai nesuprantama, kaip teismas nustatė, kad gatvės važiuojamosios dalies plotis ginčo vietoje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra 6 metrų pločio, nes nuo gatvės išorinės kraštinės į važiuojamąją dalį yra šlaitas. Kadastrinių matavimų bylos 13 lape esančiame brėžinyje yra atvaizduotas šlaitas ties (duomenys neskelbtini) namu, tačiau nėra jokio įrašo, kad dėl šlaito šioje vietoje gatvės plotis susiaurėja, tačiau kitose (duomenys neskelbtini) g. vietose, kur, vadovaujantis sutartiniais ženklais yra pavaizduota žolė ir yra pažymėtas mažesnis (4 m) gatvės plotis (pvz. Kadastrinių matavimų bylos 13 lapas, ties sklypais, pažymėtais numeriais 1901 0026 0179 ir 1901 0026 0170). Iš to akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu šlaitas gatvės nesusiaurina.

17.3. Pareiškėja niekada neteigė, kad nebuvo šlaito (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, tačiau teigė, kad buvęs šlaitas, kuris netrukdė eismui, yra pakeistas jį sukasant ir taip susiaurinant važiuojamąją (duomenys neskelbtini) g. dalį ties (duomenys neskelbtini) namu. Kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, šlaitas buvo kasamas siekiant iškelti jo aukštį iki P. M. namų valdos sklypo aukščio, klojami pamatai, sutvirtinant, kad šlaitas būtų status, vėliau P. M. šlaito viršų išklojo trinkelėmis. Dėl sukasto šlaito susiaurėjo gatvė, nes jis tapo status ir tai trukdo eismui.

17.4. Teismo teiginys apie faktinį gatvės pločio atitikimą plano duomenims prieštarauja byloje esantiems dokumentams, t. y. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylai ir antstolės Redos Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui.

17.5. P. M. patvirtino, kad dalis trinkelėmis iškloto žemės ploto prie (duomenys neskelbtini) patenka į valstybinę žemę, t. y. trinkelėmis išklotas plotas ne visas yra asmeninė (duomenys neskelbtini) gyventojų nuosavybė. Taip pat P. M. paaiškino, kad ketino aptverti sklypą tvora ir tuo tikslu buvo rengiami pamatai tvorai. Paaiškino, kad tvora būtų buvusi už jo žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, tačiau iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo įpareigojimą panaikinti tvoros pamatus.

17.6. Pareiškėja savo pareiškime Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui ir 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškime atsakovui kėlė tą patį klausimą, t. y. dėl savavališko gatvės susiaurinimo, prašydama atstatyti gatvės plotį iki 6 metrų, tačiau nenurodydama, kokiuose teisės aktuose toks gatvės plotis yra reglamentuotas. Į teismą pareiškėja kreipėsi su analogišku reikalavimu, tik jau nurodydama konkrečius teisės aktus, nes atsakovas Raštu atsisakė atlikti prašomus veiksmus.

17.7. Pagal faktinį žemės juostos reljefą, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) yra šlaitas, prasidedantis nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paviršiaus lygio ir žemėjantis į gatvės vidinę pusę, tokiu būdu susiaurindamas jos važiuojamąją dalį. Šią faktinę situaciją sukūrė trečiasis suinteresuotas asmuo P. M.. Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matosi šlaito kasimo darbai, kurių neneigė ir pats P. M., o tai, kad faktinis gatvės plotis neatitinka plano reikalavimų patvirtina antstolės surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kauno miesto savivaldybė, išdavusi leidimą P. M. pakeisti dalį (duomenys neskelbtini) g. dangos ties (duomenys neskelbtini) namu išklojant tą dalį trinkelėmis, sukūrė ginčo situaciją, nes P. M. minėtą leidimą gavo po to, kai jau buvo atlikęs darbus, t. y. sukasęs gatvės šlaitą, jo viršų išklojęs trinkelėmis.

18. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime nurodo:

19.1. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu keitė savo poziciją dėl šlaito buvimo, iš pradžių teigė, kad šlaito nebuvo ir tik atsakovui pateikus šią aplinkybę paneigiančius įrodymus, ji nurodė, kad dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų šlaitas buvo pakeistas susiaurinant važiuojamąją dalį ties namu Nr. (duomenys neskelbtini).

19.2. Gatvės plane nėra tikslių duomenų apie jos plotį ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš plane esančių sutartinių ženklų paaiškinimų aiškiai matyti, kad ties šiuo namu yra šlaitas, dėl kurio gatvė toje vietoje susiaurėja.

19.3. Iš byloje esančių 2012 m. ir 2014 m. ginčo atkarpos nuotraukų matyti, kad jau tuo metu šioje atkarpoje negalėjo prasilenkti du automobiliai, dėl esančio šlaito toje vietoje visada buvo tik viena pilnavertė eismo juosta.

19.4. NŽT taip pat nekonstatavo, kad ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) yra užimta valstybinė žemė. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų apie šlaito aukštį, plotį iki trečiasis suinteresuotas asmuo atliko trinkelių klojimo darbus, t. y. iki 2020 m, o teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai neturėjo įtakos ginčo gatvės atkarpos važiuojamosios dalies pločiui ir eismui joje.

19.5. Pagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją sutvarkyti Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gatvę ties (duomenys neskelbtini) namu, jog jos plotis atitiktų Reglamento D kategorijos gatvėms nustatytą plotį yra naujas reikalavimas, kuris iki skundo pateikimo teismui nebuvo pareikštas atsakovui, todėl negali būti nagrinėjamas teisme.

V. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

20. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus 2023 m. liepos 26 d. atsakymo Nr. 43-2-668 „Dėl informacijos pateikimo“ (Rašto) teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 5 d. raštu „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama „Sutaisyti Kauno m. (duomenys neskelbtini) gatvę ties (duomenys neskelbtini) namu, kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) g. plane nustatytą gatvės plotį.“ Pareiškėja rašte nurodė, kad ties namu (duomenys neskelbtini), dėl išklotos 9 kv. m ploto trinkelių dangos ir padarytos sankasos, paaukštinančios gatvę iki trinkelių dangos, susiaurėjo gatvė, dalyje gatvės užžėlė žolė, todėl atsirado akligatvis, eismas tapo nesaugus. Pagal (duomenys neskelbtini) g. planą gatvės plotis yra 6 metrai ir nėra jokio akligatvio ar sankasos su žolės plotu gatvės dalyje.

22. Byloje ginčijamu Raštu pareiškėja buvo informuota, kad pagal kadastrinių matavimų duomenis (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra 6 m, ties (duomenys neskelbtini) gatvė susiaurėja dėl esančio šlaito, kuris nurodytas kadastrinių matavimų duomenų byloje. (duomenys neskelbtini) gatvė yra D kategorijos (pagalbinė) gatvė, ir gatvės dalyje ties (duomenys neskelbtini) sutvarkytas žemės plotas netrukdo pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimui.

23. Skunde teismui pareiškėja be reikalavimo panaikinti Raštą ir įpareigojimo Administraciją sutvarkyti Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gatvę ties (duomenys neskelbtini) namu, kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) g. planą, papildomai pareiškė prašymą sutvarkyti gatvę, kad ji atitiktų ir Reglamente D kategorijos gatvėms nustatytą plotį.

24. Teismas, įvertinęs duomenis byloje, pareiškėjos skundą atmetė, padarė išvadą, kad gatvės plotis atitinka kadastrinių matavimų bylos duomenis, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie tai paneigtų, todėl reikalavimus šia apimtimi atmetė, o reikalavimą sutvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvės dalį ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kad ji atitiktų Reglamento reikalavimus, atmetė nurodydamas, kad dėl to nebuvo kreiptasi į atsakovą.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, teigia, kad skundo reikalavimas sutvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvės dalį ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kad ji atitiktų Reglamento reikalavimus, nepagrįstai buvo vertinamas kaip naujas reikalavimas, nes jis patenka į prašymo sutvarkyti gatvę, kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) g. planą, apimtį.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

28. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021).

29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nustatė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis procesinio įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tinkamai įvertintais įrodymais, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, faktiniai duomenys, kuriais grindžiamos teismo išvados, ginčo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, kurias pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021, kt.).

31. Teismo sprendime išvada, kad faktinė (duomenys neskelbtini) gatvės ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) situacija atitinka gatvės planą, esantį kadastrinių matavimų byloje, grindžiama įvertinus įrodymus byloje: 2009 m. gegužės 19 d. patvirtintos valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenis, kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies plotis ginčo vietoje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra 6 metrų pločio, nes nuo gatvės išorinės kraštinės į važiuojamąją dalį yra šlaitas, užfiksuotas kadastriniuose matavimuose, kuris susiaurina važiuojamąją dalį. Taip pat rėmėsi atsakovo pateiktomis „Google street view“ nuotraukomis, kurios patvirtina šlaito buvimo faktą gatvės ribose ties namu (duomenys neskelbtini) ir 2012 m., 2014 m., 2021 m. ir, kad faktinė situacija nepakitusi nuo kadastro duomenų užfiksavimo 2009 m.

32. Pareiškėjos teiginiai, kad buvęs šlaitas, kuris netrukdė eismui, yra pakeistas jį sukasant ir taip susiaurinant važiuojamąją (duomenys neskelbtini) g. dalį ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), yra neįrodyti byloje. Tokios išvados padaryti remiantis pareiškėjos pateikiamomis nuotraukomis, antstolės atliktu faktų konstatavimu nėra galimybės, nes argumentai iš esmės apie gatvės techninių parametrų pokyčius negali būti pagrindžiami nuotraukomis, kuriose užfiksuotas bendras vaizdas, tačiau nėra tikslių duomenų apie anksčiau, pareiškėjos teigimu, buvusį konkretų didesnį gatvės plotį, mažesnį šlaito plotą ar kitokį jo pasvirimo laipsnį, kuriuos būtų galima palyginti su esama padėtimi. Byloje pateikiami oficialūs institucijų (NŽT, savivaldybės) paaiškinimai taip pat nepatvirtina pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kad dėl važiuojamosios dalies dangos atnaujinimo ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini) galimybė judėti gatve toje vietoje būtų pasikeitusi lyginant su ta, kuri buvo iki ginčijamo trinkelių pakeitimo. Taigi, teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas jos reikalavimas įpareigoti atsakovą sutvarkyti Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gatvę ties (duomenys neskelbtini) namu, kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) g. planą, yra pagrįsta, taip pat pareiškėja neįrodė, kad jos subjektinė teisė aptariamu aspektu būtų pažeidžiama dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjos teismui pateiktuose dokumentuose nurodoma aplinkybė, kad ji negali tinkamai naudotis savo nuosavybe dėl to, kad trečiasis asmuo palieka užstatytus vartus ir ji negali patekti į savo namų valdą (pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimas Kauno m. savivaldybės Vilijampolės seniūnijai), nėra nagrinėjamos bylos dalyku, savo teisę naudotis nekliudomai nuosavybe pareiškėja gali ginti reikšdama ieškinį civilinio proceso tvarka

33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (red., galiojusi nuo 2022 m. kovo 1 d.) 1 straipsnyje įtvirtinta, kas statybos techninis reglamentas STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (3 straipsnis).

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Reglamento pagrindu teisiniai santykiai susiklosto ir jo techniniai reikalavimai taikomi projektavimui sprendžiant dėl automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto. Byloje nėra nustatyta, kad buvo atliekami darbai, kurie galėtų būti priskirti Reglamente nurodomiems; trečiojo asmens veiksmų – trinkelių dangos, patenkančios 9 kv. m į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, pakeitimas ties namu (duomenys neskelbtini), kuris yra suderintas su gatvės valdytoju – atsakovu, nėra pagrindo, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, vertinti pagal Reglamento reikalavimus. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės nepatenka į Reglamentu reguliuojamus teisinius santykius, todėl teismas pagrįstai vertino, kad skundo reikalavimas sutvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvę ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kad ji atitiktų Reglamente D kategorijos gatvėms nustatytą plotį yra netapatus reikalavimui sutvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvę ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kad jos plotis atitiktų (duomenys neskelbtini) g. plane nustatytą plotį. Tai kokybiškai kitoks reikalavimas, nesietinas su ginčo teisiais santykiais, nes ginčo faktinės aplinkybės nesusiję su Reglamento taikymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į atsakovą kreipėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio pagrindu, tokie kreipimaisi nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles, taigi teismas negalėjo vertinti skundžiamo Spendimo platesne apimtimi, negu pareiškėja kreipėsi į atsakovą.

35. Pareiškėja savo teisių pažeidimą sieja su eismo sąlygų pablogėjimu gatvėje, kurioje turi nekilnojamąjį turtą, ir tai sieja su atsakovo neteisėtais veiksmais (kad nesiėmė reikiamų priemonių padėčiai atkurti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)), tačiau tokia aplinkybė – kad eismo sąlygos pablogėjo po to, kai trečiasis suinteresuotas asmuo pakeitė trinkelių dangą prie namo (duomenys neskelbtini), neįrodytos byloje, atsakovas pareiškėjos Prašyme nurodytas aplinkybes ištyrė ir įvertino, pateikė atsakymą, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

36. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti apeliacinį skundą; daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovo Sprendimas buvo priimtas objektyviai įvertinus pareiškėjos Prašyme nurodytas aplinkybes, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė