d6146f4c-30c5-4202-85e9-e21d4352d24d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3640-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02364-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,2016-12-14 teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. E. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas E. E. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 4-5) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 6 000 € neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad Tauragės AVPK areÅ¡tinėje buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesudarant tinkamų kalinimo sÄ lygų.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo Å¡iuos pažeidimus, sudarančius pagrindÄ atlyginti neturtinę žalÄ : kameros buvo perpildytos žmonių; kamerose nebuvo ventiliacijos; nebuvo galimybės kameras vėdinti pro langus; kamerose buvo žiurkių, utėlių, blusų ir tarakonų; kamerų lovos buvo surÅ«dijusios; kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai; kamerų kaip ir viso pastato bÅ«klė buvo kritiÅ¡ka – liposi nuo sienų dažai, krisdavo tinkas nuo lubų; kamerose buvo drėgna; kamerose nebuvo įrengti budinčio pareigÅ«no iÅ¡kvietimo mygtukai, tualeto reikmenų spintelės, džiovyklos rÅ«bams; kamerose nebuvo veidrodžių.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl kalinimo teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis: jam sutrikdavo kvėpavimo sistema, iÅ¡tindavo galÅ«nės, kankindavo kosulys; nebuvo užtikrintas privatumas atlikinėjant gamtinius reikalus; buvo priverstas kentėti ir laukti kol užmigs kiti kaliniai, kad galėtų atlikti gamtinius reikalus; buvo pažeista garbė ir orumas; jautėsi įžeistas ir pažemintas, trikdomas; prarasdavo apetitÄ , kentėdavo nuo miego sutrikimų, niežėdavo odÄ ; iki Å¡iol sapnuojÄ kamerų vaizdus; pabuvus Å¡iose kamerose atsirasdavo depresija, sutrikdavo sveikata.

Tauragės AVPK, atstovaujantis atsakovÄ Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 14-18) nurodo, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Teigia, kad pareiÅ¡kėjas skirtingais laikotarpiais iÅ¡ viso buvo laikomas 31 parÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinėje bÅ«tų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt.

Mano, jog vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, ir paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nesutinka su Tauragės AVPK pareigÅ«nų veiksmų vertinimu kaip neteisėtu, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.PaaiÅ¡kina, jog pagal teisės aktų reikalavimus vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Pažymi, kad Å¡is reikalavimas, buvo pažeistas 11 parų, tačiau pareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo areÅ¡tinės pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Pažymi, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, konvojuojama į teismus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje, be to, pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas neilgÄ laiko tarpÄ , todėl Å¡is pažeidimas pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti neigiamų iÅ¡gyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ar sumenkinti pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kojo orumo.Nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra įrengti langai su orlaidėmis, kurias galima atsidaryti, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes iÅ¡sivėdinti kamerÄ .

Teigia, kad Tauragės AVPK periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami. Pažymi, kad areštinėje nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė – graužikų ir vabzdžių kontrolės darbai atliekami periodiškai, juos atlieka specializuota įmonė su kuria yra sudaryta paslaugos teikimo sutartis. Nurodo, kad 2014-09-19 tikrinant areštinės kameras, buvo pastebėti graužikai, tačiau buvo iškart imtasi priemonių ir jie sunaikinti, todėl pareiškėjo teiginiai, kad kamerose buvo blusų, žiurkių bei tarakonų, pasitvirtina tik iš dalies.

Teigia, kad lovos metalinės ir pastatytos Å¡ildomose patalpose, kurių susidėvėjimo neįtakoja lauko sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Nurodo, kad visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais – kamerose įrengti 100x142 cm pločio sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara. Teigia, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodoma, kad kamerų sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė, bei veidrodis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad nėra veidrodžio - nepagrįstas.

Nurodo, kad areÅ¡tinėje yra laikomasi teisės aktų reikalavimų kamerose įrengti individualias spinteles maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalus, suolus arba taburetes, kabliukus drabužiams, sanitarinius mazgus, praustuves. Pažymi, kad areÅ¡tinės kamerų remontas buvo daromas 2012-2013 metais, todėl teiginys, kad nuo sienų luposi dažai ir krito tinkas nuo lubų, visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Teigia, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų įrengtas mygtukas areÅ¡tinės pareigÅ«nui iÅ¡kviesti.Mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – žalos ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius žalos ir neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

PareiÅ¡kėjas ar jo atstovas bei atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (b. l. 12), praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalimi, 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo E. E. teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje atskirais laikotarpiais nuo 2014-02-01 iki 2015-01-01, atlyginimo priteisimo. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo II skirsnio matyti, kad Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.

Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2016-11-21 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 85-PR2-12076 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l.

20) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas: penktoje kameroje, kurios plotas 11,86 kv. m nuo 2014-03-25 iki 2014-04-04 su vienu asmeniu, trečioje kameroje, kurios plotas 12,68 kv. m, nuo 2014-06-17 iki 2014-06-27 su vienu asmeniu, ketvirtoje kameroje, kurios plotas 12,60 kv. m, nuo 2014-08-12 iki 2014-08-19 su dviem asmenimis, nuo 2014-09-02 iki 2014-09-04 su dviem asmenimis, nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18 su trimis asmenimis. Pažymėtina, kad Tauragės AVPK atsiliepime nurodė, kad kamerose įrengti 1,42 kv. m (100x142 cm) ploto sanitariniai mazgai.

Taigi pagal Å¡iuos duomenis pareiÅ¡kėjas 14 parų, buvo laikomas kameroje, pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ â€“ vienam asmeniui tekęs plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m, t. y. nuo 2014-08-12 iki 2014-08-19 bei nuo 2014-09-02 iki 2014-09-04 buvo 3,73 kv. m ir nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18 buvo 2,80 kv. m. Taigi, pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos.

Tauragės AVPK atsiliepime nurodė, kad visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktu, t. y. kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog aptartas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ , todėl pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , jam naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista.

Dėl kitų sveikatos ir saugos reikalavimų neužtikrinimo Nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01 policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl areÅ¡tinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrįstumÄ bei atsakovo atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ skundÄ , vadovaujasi byloje pateiktais Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 22-24, 25-27). Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014-02-11 patikrinimo akte Nr. AK-1 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinės veikla vykdoma, pažeidžiant HN 37:2009 48 punkto (4-oje ir 5-oje kamerose langai nesandarÅ«s) reikalavimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių pažeidimų nesiskundžia.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014-11-17 patikrinimo akte Nr. AK-159 nurodyta, kad atlikus patikrinimÄ pagal skundÄ 3-ioje kameroje nustatyti HN 37:2009 6, 21 punktų pažeidimai, t. y. areÅ¡tinės 3-ioje kameroje nėra rozečių, matosi pliki laidai, langai iÅ¡ neskaidraus stiklo, nedega viena iÅ¡ dviejų lempučių, tačiau pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių pažeidimų taip pat nesiskundžia.Pagal HN 37:2009 53 punktÄ policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui policijos areÅ¡tinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama teritorinėse policijos įstaigose nustatyta tvarka. Pagal Vabzdžių kontrolės darbų atlikimo žurnalo iÅ¡raÅ¡Ä (b. l.

28) bei Graužikų stebėjimo ir naikinimo darbų (registravimo) žurnalo išrašo (b. l.

29) matyti, kad pareiÅ¡kėjo buvimo laikotarpiu kenkėjų nepastebėta. Po pareiÅ¡kėjo buvimo areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18, 2014-09-19 tikrinant areÅ¡tinės kameras, buvo pastebėti graužikai, buvo imtasi priemonių jiems sunaikinti. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog graužikų galėjo bÅ«ti pareiÅ¡kėjo buvimo areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir netinkamas jo laikymo sÄ lygas.Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos bei saugos reikalavimų pažeidimai nepagrįsti jokiais kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl laikytini nepagrįstais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871//02).

EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trÅ«ksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirÅ«pinti kalinio sveikata. Ä®vertinęs ir iÅ¡analizavęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas per mažo ploto sÄ lygomis ir pažeista jo teisė į privatumÄ , todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Konstatuoti kitus pažeidimus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 75 € dėl minimalaus kameros ploto dydžio ir privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo E. E. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti E. E., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 75 (septyniasdeÅ¡imt penkis) eurus neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                               Laimutė Jokubauskaitė