d612d735-4f2c-4d45-a382-a565da757b59 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1540-392/2015Proceso Nr. 2-68-3-05274-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 60., 114. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. kovo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3502-936/2014 pagal ieÅ¡kovo AB „ORLEN Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje UAB DK „PZU Lietuva“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas AB „ORLEN Lietuva“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 21.471,34 Lt dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 646,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir kitas teismo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2012-02-17 iÅ¡ UAB „Lukoil Baltija“ gavo užsakymÄ pristatyti 600 litrų 1 klasės dyzelino į Kėdainius. 2012-02-18 Bugenių geležinkelio stotyje, ieÅ¡kovo darbuotojams pakrovus krovinį į atsakovo pristatytus cisterninius vagonus, buvo suraÅ¡ytas važtaraÅ¡tis Nr. 04-1201051, kuriuo atsakovas įsipareigojo nuvežti ieÅ¡kovo krovinį į Kėdainių geležinkelio stotį jo gavėjui.

Krovinys buvo gabenamas deÅ¡imčia atsakovo pristatytų vagonų, į kuriuos iÅ¡ viso buvo pakrauta 596.403 kg kuro. 2012-02-18 16 val. 50 min. tarpinėje geležinkelio stotyje buvo pastebėtas krovinio tekėjimas iÅ¡ vieno vagono. 2012-02-20 užfiksuotas Å¡iuo vagonu į galinę Kėdainių geležinkelio stotį pristatyto krovinio masės trÅ«kumas – 4.988 kg. 2012-02-22 ieÅ¡kovas gavo UAB „Lukoil Baltija“ pretenzijÄ kompensuoti dėl krovinio trÅ«kumo patirtÄ Å¾alÄ . 2012-03-07 ieÅ¡kovas tenkino pretenzijÄ ir žalÄ kompensavo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl krovinio trÅ«kumo kaltas atsakovas, nes jis pateikė techniÅ¡kai netvarkingÄ vagonÄ â€“ su apatinio apsauginio iÅ¡pylimo angos vožtuvo defektais (nulūžusia ausimi). Atsakovo darbuotojai, apžiÅ«rėję vagonus, į kuriuos ieÅ¡kovo darbuotojai pakrovė krovinį, nenustatė jokių krovinio trÅ«kumų, pakrovimo pažeidimų, sandarumo pažeidimų, priėmė krovinį pervežimui ir iÅ¡leido traukinį su kroviniu iÅ¡ Bugenių geležinkelio stoties. Krovinio tekėjimas iÅ¡ vagono buvo pastebėtas tik 2012-02-18 16 val. 50 min. tarpinėje RadviliÅ¡kio geležinkelio stotyje jo pervežimo metu, kuomet už krovinį buvo atsakingas atsakovas. 2012-03-21 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ atlyginti dėl krovinio trÅ«kumo patirtÄ Å¾alÄ , tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti (t.

I, b.l. 2-7, 60-63).Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad vien aplinkybė, jog vagono apatinio apsauginio iÅ¡pylimo angos vožtuvo ausis buvo nulūžusi, nėra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pateiktas vagonas buvo techniÅ¡kai netvarkingas ir dėl to pradėjo tekėti krovinys. Krovinys pradėjo tekėti dėl paties ieÅ¡kovo darbuotojų netinkamų veiksmų, kurie nepakankamai sandariai užsuko iÅ¡pylimo angos vidinį vožtuvÄ , baigus kurÄ pilti nepatikrino Å¡io vožtuvo sandarumo, nors turėjo tokiÄ pareigÄ .

Važiuojant traukiniui dėl vagonų vibracijos ir krovinio slėgio svyravimų atsipalaidavo nesandariai užsuktas iÅ¡pylimo angos vidinis vožtuvas ir krovinys pradėjo tekėti į iÅ¡pylimo įtaiso korpusÄ . Atsakomybė dėl krovinio trÅ«kumo atsakovui netaikytina, nes krovinio trÅ«kumas atsirado dėl ieÅ¡kovo (krovinio siuntėjo) kaltės (t. I, b.l. 41-44, 68-72).Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-09-30 buvo apdrausti atsakovo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalÄ , padarytÄ trečiojo asmens kroviniui ir (ar) patikėtam kitam turtui.

Trečiojo asmens vertinimu, aptariamas įvykis nėra draudžiamasis, kadangi nenustatyta ir neįrodyta atsakovo civilinė atsakomybė dėl krovinio trÅ«kumo. Trečiasis asmuo pilnai palaikė atsakovo iÅ¡dėstytus argumentus dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nepagrįstumo (t. I, b.l. 90-94).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-02 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovui AB „ORLEN Lietuva“ iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 21.471,34 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 21.471,34 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-02-21) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 646,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad Å¡alys 2009-01-19 sudarė Geležinkelių transporto paslaugų sutartį Nr. SP-13, kuria atsakovas (vežėjas) įsipareigojo teikti produktų vežimo paslaugas, laikydamasis sutarties ir įstatymo reikalavimų, už kurias ieÅ¡kovas (klientas) įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytÄ kainÄ sutartyje nustatyta tvarka. 2012-02-18 tarp Å¡alių sudaryta krovinio (dyzelino) vežimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nuvežti krovinį iÅ¡ Bugenių geležinkelio stoties į Kėdainių galinę stotį iki 2012-02-20 ir perduoti krovinį gavėjui UAB „Lukoil Baltija“.

Krovinį pakrovė siuntėjas, t. y. ieÅ¡kovas, jo bendra masė – 596.403 kg, krovinys pakrautas į 10 vagonų, užplombuotų siuntėjo plombomis. Krovinys 2012-02-20 iÅ¡krautas galinėje stotyje. 2012-02-20 buvo suraÅ¡ytas komercinis aktas serija A Nr. 002201/1, kuriame užfiksuotas vagonu Nr. 75076067 į galinę stotį pristatyto krovinio kiekis (60.300 kg) ir krovinio masės trÅ«kumas – 4.988 kg. IeÅ¡kovas 2012-03-21 pretenzija kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas kompensuoti dėl krovinio trÅ«kumo patirtus 21.471,34 Lt nuostolius.

Atsakovas 2012-04-20 pretenzijÄ atmetė, teigdamas, kad krovinio trÅ«kumas atsirado dėl ieÅ¡kovo kaltės. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė tokiÄ ginčo įvykio eigÄ : cisterninis vagonas Nr. 75076067 ieÅ¡kovo krovos bare Nr. 1 pakrautas dyzelinu 2012-02-18 7.10 val., pakrautas vagonas atsakovo krovinių priėmėjo apžiÅ«rėtas, pakrautas vagonas techniÅ¡kai ir komerciniu atžvilgiu buvo tvarkingas, krovinio tekėjimo nebuvo, 8.35 val. vagonas krautame sÄ state atvarytas į Bugenių stotį, 12.45 val. sÄ statas techniÅ¡kai apžiÅ«rėtas, vagonai buvo techniÅ¡kai tvarkingi, krovinio tekėjimo nebuvo, iÅ¡ stoties sÄ statas iÅ¡vyko 14.09 val.

Traukinys 15.07 val. sustabdytas Papilės geležinkelio stotyje, gavus Akmenės stoties budėtojo praneÅ¡imÄ apie tekantį krovinį, traukinys Papilės stotyje užlaikytas 1 val. 48 min., 16.50 val. suraÅ¡ytas Bendrasis aktas Nr.

01. Papilės stotyje vagonas Nr. 75076067 apžiÅ«rėtas, nustatyta, kad siuntėjo (ieÅ¡kovo) plombos (2) nepažeistos, pro apatinį apsauginio iÅ¡pylimo angos vožtuvÄ teka krovinys, kurio tekėjimas sustabdytas pasukant užpylimo angos vidinį vožtuvÄ 1,5 karto, sandarumas patikrintas, atsukant apatinį apsauginį iÅ¡pylimo angos vožtuvÄ , kuris pakeistas atsarginiu angos vožtuvu, nes iÅ¡pylimo angos vožtuvo ausis nulūžusi, ir jį užsukant, uždarytas užpylimo angos dangtis, uždėtos Papilės stoties plombos, vagonas iÅ¡siųstas į paskyrimo stotį komercinei iÅ¡krovai.

Ä® galinę Kėdainių geležinkelio stotį vagonas atvyko 2012-02-19 21.40 val., krovinys iÅ¡krautas 2012-02-20, nustatytas cisternos Nr. 75076067 krovinio masės trÅ«kumas 4.988 kg. Teismo reikalavimu į bylÄ buvo pateiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Geležinkelių transporto katedros eksperto doc. dr. G. V. ekspertizės aktas, kuriame padaryta iÅ¡vada, kad krovinio tekėjimo priežastis – nesandariai uždarytas iÅ¡pylimo vožtuvas. Ekspertas akte nurodė, kad iÅ¡pylimo angos dangtis nėra pritaikytas ilgÄ laikÄ atlaikyti krovinio slėgį, susikaupus tam tikram krovinio kiekiui iÅ¡pylimo įtaiso korpuse, ir jeigu iÅ¡pylimo įtaiso vožtuvas bÅ«tų uždarytas sandariai, lūžusi iÅ¡pylimo angos apatinio dangčio ausis nebÅ«tų krovinio tekėjimo priežastis, nes krovinį nuo iÅ¡bėgimo sulaikytų uždarytas iÅ¡pylimo įtaiso vožtuvas. 2014-02-04 teismo posėdžio metu ekspertas iÅ¡aiÅ¡kino ir papildė pateiktÄ ekspertizės aktÄ , atsakydamas į klausimus.

Teismo vertinimu, ekspertas pateikė tik tikėtinas iÅ¡vadas dėl galimų krovinio tekėjimo priežasčių, nenurodė kokiomis konkrečiai techninėmis, fizikinėmis ar kt. medžiagų ir įrenginių savybėmis grindžiamos iÅ¡vados, žodinio proceso metu iÅ¡ esmės patvirtino, kad pagal Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių reikalavimus abi vagono uždarymo sistemos viena nuo kitos nepriklauso ir kiekviena turi teoriÅ¡kai užtikrinti vagono sandarumÄ , tuo pačiu abejojo, kad per byloje nustatytÄ krovinio lašėjimo/tekėjimo laikÄ (apie 30 min) pro iÅ¡pylimo mechanizmÄ galėjo iÅ¡tekėti 4.988 kg skysto kuro.

Teismas, atsižvelgdamas į po ekspertizės akto gavimo Å¡alių pateiktus įrodymus, susijusius su vagono Nr. 75076067 atitiktimi Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių reikalavimams, ir gamintojo paaiÅ¡kinimus, pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė krovinio tekėjimo priežastis buvo siuntėjo nesandariai uždarytas iÅ¡pylimo vožtuvas, kaip neatitinkančiÄ teisės aktų reikalavimų bei kitais įrodymais nustatytų faktinių konkretaus vagono galimybių, vertino kaip nepatikimÄ .

Teismas taip pat nurodė, kad byloje surinkti duomenys apie Å¡alių neginčijamus faktus, jog krovinys netekėjo nuo pakrovimo 2012-02-18 7.10 val. iki iÅ¡vykimo iÅ¡ pradinės stoties 14.09 val., krovinio tekėjimas prasidėjo pravažiavus ViekÅ¡nių stotį, pirmÄ kartÄ pastebėtas Akmenės stotyje, traukinys sustabdytas Papilės stotyje 15.07 val., patvirtina, kad krovinio siuntėjas (ieÅ¡kovas) įsitikino vidinio vožtuvo sandarumu, nes krovinys iÅ¡ cisternos nelašėjo dar 7 valandas po pakrovimo.

IeÅ¡kovas 2014-02-04 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad užpylimÄ vykdė griežtai pagal reikalavimus, t .y. buvo atsuktas apatinio vožtuvo dangtis, uždarytas vidinis vožtuvas, užpildytas vagonas, įsitikinta, kad krovinys nelaÅ¡a, tuomet užsuktas apsauginio apatinio vožtuvo dangtis. PrieÅ¡ingų duomenų byloje nepateikta. Teismas pažymėjo, kad tarp Akmenės ir Papilės stočių yra apie 10 km atstumas, tarp ViekÅ¡nių ir Papilės – apie 25 km, šį atstumÄ traukinys nuvažiuoja maždaug per 30-40 min.

IeÅ¡kovo paskaičiavimais krovinys tekėjo maždaug 3 litrų per sekundę greičiu. Tuo tarpu ekspertas teismui paaiÅ¡kino, kad 1,5 karto vidinio vožtuvo neprisukimas sudaro kelių milimetrų tarpÄ , per kurį praktiÅ¡kai neįmanomas byloje nustatyto krovinio kiekio (5 tonų) pratekėjimas per nustatytÄ apie pusės valandos laikotarpį. Å ia iÅ¡vada kaip pakankamai akivaizdžia teismui nebuvo pagrindo abejoti. Ä®vertinęs faktÄ , kad vežimo metu buvo nustatytas vagono iÅ¡orinio apsauginio iÅ¡pylimo angos vožtuvo gedimas – lūžusi dangčio ausis, kurio nebuvo vagonui iÅ¡vykstant iÅ¡ pradinės stoties, teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti vagonas, padarė iÅ¡vadÄ , kad vagono atitikimas krovinio nepratekėjimo reikalavimui buvo neužtikrintas.

Atsakovas, priėmęs vežti krovinį, nenustatęs jokių krovos pažeidimų, viso vežimo metu neužtikrino, kad krovinys (ar jo dalis) nebūtų prarastas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CK 6.820 straipsniu, Geležinkelio transporto kodekso 57 straipsniu, Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių 216 punktu, teismas konstatavo, kad dėl krovinio trūkumo kyla atsakovo kaip vežėjo atsakomybė. Atsakovas įsipareigojo ieškovui pateikti techniškai tvarkingus vagonus bei kompensuoti krovinio trūkumus, viršijančius leistinas krovinių natūralias netektis, nustatytas LR Ūkio ministro 2002-05-16 įsakymu (ginčo šalių sudarytos sutarties 6.1.8 p.).

Atsakovas neginčijo ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio ir apskaičiavimo, nurodyto ieÅ¡kinyje ir paaiÅ¡kinto 2014-05-20 teismo posėdžio metu pateikus trÅ«kstamus dokumentus, todėl teismas ieÅ¡kinį tenkino visa apimtimi (t. II, b.l. 163-170). Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei priimti naujus įrodymus (2011-07-22 raÅ¡tÄ Nr. 2(DK)-352 „Dėl krovinio tekėjimo iÅ¡ cisterninių vagonų atvejų“ ir 2012-08-01 raÅ¡tÄ Nr. 2(DK)-4209 „Dėl pavojingų krovinių vežimo saugos“).

Atsakovas nurodo, kad byloje esminis ginčas kilo dėl krovinio iÅ¡tekėjimo priežasčių, todėl siekiant nustatyti krovinio tekėjimo priežastis, atsakovo praÅ¡ymu teismas paskyrė techninę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Geležinkelių transporto katedros specialistams. Atlikus ekspertizę, ekspertas pateikė iÅ¡vadas, kad krovinio tekėjimo priežastis – nesandariai uždarytas iÅ¡pylimo angos vidinis vožtuvas, o lūžusi iÅ¡pylimo angos apatinio dangčio ausis nebuvo krovinio iÅ¡tekėjimo priežastis.

Atsakovo nuomone, teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡i eksperto iÅ¡vada yra nepatikima, yra nepagrįsta. Ekspertizės akte nurodyta, jog pateikiant atsakymus į teismo iÅ¡keltus klausimus, buvo iÅ¡nagrinėta cisternos iÅ¡pylimo įrangos sandara ir Å¡ios įrangos funkciniai bei konstrukciniai ypatumai, taip pat iÅ¡analizuoti teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimÄ geležinkelių transportu, reikalavimai. Be to, ekspertas papildomai teismui paaiÅ¡kino, kad atitinkamas iÅ¡vadas jis padarė vadovaudamasis mokslinėmis žiniomis, fizikiniais dėsniais bei savo darbo patirtimi, dalyvaujant atliekant cisternų hidraulinius bandymus.

Todėl teismo argumentas, kad ekspertizės akte nėra nurodyti pagrindai, kuriais vadovaujantis ekspertas padarė iÅ¡vadas, yra nepagrįstas. Teismas vienu iÅ¡ argumentų, kuriuo vadovaudamasis atmetė eksperto iÅ¡vadÄ , įvardija tai, kad ekspertas pateikė tik tikėtinas iÅ¡vadas dėl galimų krovinio tekėjimo priežasčių. Tačiau Å¡is teismo argumentas prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms bei neatitinka tikrovės. Ekspertizės akte yra nurodoma, jog „<...> aplinkybė, kad krovinio (dyzelinio kuro) tekėjimas sustabdytas pasukant iÅ¡pylimo angos vidinį vožtuvÄ (strypo sukiklį) 1,5 karto reiÅ¡kia, kad minėtu vožtuvu buvo techniÅ¡kai įmanoma užsandarinti cisterninio vagono iÅ¡pylimo įtaisÄ taip, kad krovinys netekėtų.

Krovinio tekėjimo priežastis – nesandariai uždarytas iÅ¡pylimo vožtuvas“. Be to, ekspertizės akte ekspertas nurodo, kad „pagal bylos medžiagÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad krovinys pradėjo tekėti dėl tos priežasties, kad prieÅ¡ krovinio pakrovimÄ Ä¯ cisterninį vagonÄ iÅ¡pylimo įtaiso vožtuvas buvo uždarytas nesandariai“. Taigi ekspertas pateikė vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad krovinio tekėjimo priežastis – nesandariai uždarytas iÅ¡pylimo vožtuvas.

Be to, atsakovo teigimu, teismo nurodytas argumentas, kad apklausos metu eksperto pateikta nuomonė, jog pagal Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių reikalavimus abi vagono uždarymo sistemos viena nuo kitos nepriklauso ir kiekviena turi teoriÅ¡kai užtikrinti vagono sandarumÄ , neva patvirtina eksperto iÅ¡vados nepatikimumÄ , apskritai nesuprantamas. Pagal Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių nuostatas cisternos iÅ¡pylimo įranga pritaikyta iÅ¡laikyti hidrostatinį slėgį, užtikrinant įtaiso, taip pat ir vagono sandarumÄ , tik tokiu atveju, kai sandariai užsukamas iÅ¡pylimo įrangos vidinis vožtuvas.

Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė ekspertas, krovinio tekėjimo procesas prasidėjo per vidinį vožtuvÄ , o aplinkybė, kad krovinio tekėjimas sustabdytas, pasukant iÅ¡pylimo angos vidinį vožtuvÄ 1,5 karto, reiÅ¡kia, kad Å¡iuo vožtuvu buvo techniÅ¡kai įmanoma užsandarinti cisternos vožtuvo įtaisÄ taip, kad krovinys netekėtų. Atsakovas taip pat nurodo, kad į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina faktÄ , jog atsakovo pateiktas vagonas (cisterna) atitiko visus teisės aktų reikalavimus, todėl iÅ¡ vagono, atitinkančio teisės aktų reikalavimus, teoriÅ¡kai krovinys neturėtų tekėti.

Vadinasi, egzistavo kitos priežastys, dėl kurių krovinys pradėjo tekėti, Å¡iÄ priežastį nustatė ekspertas, kuris vertino faktines įvykio aplinkybes, iÅ¡nagrinėjo byloje esančius dokumentus bei pateikė pagrįstas iÅ¡vadas. Atsakovo nuomone, ekspertas atsakė į visus teismo iÅ¡keltus klausimus ir jo iÅ¡vados yra pagrįstos. Jeigu teismui kilo abejonių dėl eksperto iÅ¡vadų, teismas turėjo teisę savo iniciatyva skirti papildomÄ arba pakartotinę ekspertizę, tačiau teismas vietoje to padarė techninio mokslinio pobÅ«džio iÅ¡vadas, t. y. nustatė krovinio tekėjimo priežastį – lūžusi dangčio ausis.

Atsakovas taip pat nurodo, kad nors teismas atmetė eksperto iÅ¡vadÄ , tačiau sprendime teigdamas, jog „<...> 1,5 karto vidinio vožtuvo neprisukimas sudaro kelių milimetrų tarpÄ , per kurį praktiÅ¡kai neįmanomas byloje nustatyto krovinio kiekio (5 tonų) pratekėjimas per nustatytÄ apie pusės valandos laikotarpį“, remiasi eksperto iÅ¡vada kaip įrodymu, neva patvirtinančiu, kad ieÅ¡kovas įsitikino vidinio vožtuvo sandarumu. Tačiau tokia teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai nepaÅ¡alina prieÅ¡taravimų ir nepatvirtina, kad dalis krovinio iÅ¡tekėjo dėl vežėjo (atsakovo) kaltės. Jeigu beveik 5 tonos kuro negalėjo iÅ¡tekėti kroviniui esant vežėjo (atsakovo) žinioje, tai tokiu atveju galima daryti prielaidÄ , kad krovinio iÅ¡tekėjimo priežastys yra susijusios su krovinio pakrovimo aplinkybėmis, t. y. ne visas krovinio kiekis galėjo bÅ«ti buvo pakrautas (turint omeny, kad krovinį krovė pats ieÅ¡kovas) arba dalis krovinio pagrobta po jo pakrovimo iki perdavimo vežėjui.

Jeigu beveik 5 tonos kuro negalėjo iÅ¡tekėti dėl nesandariai užsukto vidinio vožtuvo kroviniui esant vežėjo žinioje, tai kokiu pagrindu teismas sprendė, kad nurodytas kuro kiekis iÅ¡tekėjo dėl nulūžusios vožtuvo dangčio ausies, kai ekspertas teismo posėdžio metu keletÄ kartų pakartojo, jog tai nėra krovinio iÅ¡tekėjimo priežastis. Kaip tuomet vertinti ir paaiÅ¡kinti faktinę aplinkybę, kad krovinio tekėjimÄ atsakovo darbuotojai sustabdė, 1,5 karto pasukant vidinį iÅ¡pylimo mechanizmo vožtuvÄ .

PrieÅ¡taringos teismo iÅ¡vados leidžia teigti, kad teismas nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas rėmėsi ieÅ¡kovo žodiniais paaiÅ¡kinimais, jog jis krovinio užpylimÄ vykdė griežtai pagal teisės aktuose nustatytus privalomus reikalavimus. Tačiau teismui nepakako ne tik žodinių atsakovo paaiÅ¡kinimų, bet ir raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog krovinys tekėjo per iÅ¡pylimo mechanizmo vidinį vožtuvÄ .

Be to, teismas ignoravo svarbias faktines bylos aplinkybes, kurias patvirtino byloje esantys įrodymai: (i) Bendrajame akte Nr. 1 užfiksuota aplinkybė, kad krovinio tekėjimas sustabdytas pasukant užpylimo angos vidinį vožtuvÄ 1,5 karto, atsakovo darbuotojams nereikėjo atlikti jokių papildomų veiksmų, kad sustabdyti kuro tekėjimÄ ; (ii) Vagonų techninės bÅ«klės akte Nr. 3 yra užfiksuota, kad vizualiai apžiÅ«rėjus iÅ¡pylimo mechanizmo vidinį vožtuvÄ , apsauginį vožtuvÄ (iÅ¡orinį) gedimų nenustatyta, o krovinys galėjo pradėti tekėti dėl to, kad nebuvo pilnai uždarytas pagrindinio (vidinio) vožtuvo iÅ¡pylimo mechanizmas; (iii) Komerciniame akte užfiksuota, kad vagonas techniÅ¡kai tvarkingas; (iv) vežėjo darbuotojai, priimdami vežti ieÅ¡kovo vagonus su kroviniu, vizualiai apžiÅ«ri vagono ir uždėtų plombų bÅ«klę ir priima krautÄ vagonÄ vežti, jeigu neaptinka akivaizdaus vagono sugadinimo ir/ar krovinio tekėjimo požymių.

Vežėjo darbuotojai negali patikrinti, ar tinkamai užsuktas užplombuoto vagono iÅ¡pylimo įtaiso vidinis vožtuvas. Å iuos veiksmus privalo atlikti cisternos pylėjas, subjektas, kraunantis vagonÄ (ieÅ¡kovas), kadangi vežėjo darbuotojai neturi jokių galimybių iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rint pakrautus vagonus, patikrinti visų priimamų vežti vagonų iÅ¡pylimo įtaisų. Tuo tarpu ekspertas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad sandariai neuždarius vidinio vožtuvo, korpuse tarp vidinio ir iÅ¡orinio vožtuvų prisikaupė skysčio, pastarasis iÅ¡sisandarino ir pradėjo leisti kurÄ .

Byloje nėra jokių įrodymų, kad krovinio tekėjimo priežastis yra lūžusi dangčio ausis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl krovinio trÅ«kumo kyla vežėjo atsakomybė. PrieÅ¡ingai, byloje pateikti įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad krovinio trÅ«kumas atsirado dėl ieÅ¡kovo darbuotojų kaltės, nes jie nepakankamai sandariai užsuko iÅ¡pylimo angos vidinį vožtuvÄ , o baigus kurÄ pilti, nepatikrino Å¡io vožtuvo sandarumo. Atsakovas, siekdamas įrodyti aplinkybes, kad ieÅ¡kovo krovinio tekėjimas per iÅ¡pylimo mechanizmo vidinį vožtuvÄ yra ne retai pasitaikanti krovinio arba jo dalies praradimo priežastis, teismui pateikė ir paprašė prie bylos prijungti 2011-07-22 raÅ¡tÄ Nr. 2(DK)-352 „Dėl krovinio tekėjimo iÅ¡ cisterninių vagonų atvejų“ ir 2012-08-01 raÅ¡tÄ Nr. 2(DK)-4209 „Dėl pavojingų krovinių vežimo saugos“.

Teismas atsisakė priimti Å¡iuos dokumentus, motyvuojant tuo, kad jie nėra susiję su nagrinėjama byla. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė priimti Å¡iuos dokumentus, nes juose nurodytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdo teisės aktų reikalavimus, prieÅ¡ pildant cisternÄ , nesiima veiksmų užtikrinti cisternos sandarumÄ ir tai tampa krovinio arba jo dalies praradimo priežastimi (t. II, b.l. 179-187).IeÅ¡kovas AB „ORLEN Lietuva“ teismo praÅ¡o atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2012-02-18 atsakovas priėmė ieÅ¡kovo krovinį vežimui, nenustatęs jokių trÅ«kumų. Tai užfiksuota 2012-02-18 važtaraščio 60 skiltyje patvirtinant specialiu spaudu „60 Krovinys priimtas vežti“, atsakovo 2012-02-24 operatyvinio pasitarimo protokole Nr. 4(BgGS)-11 (7:10 val. sÄ statÄ apžiÅ«rėjusi atsakovo įgaliota darbuotoja patvirtino, kad krovinio tekėjimo nebuvo. Krovinio tekėjimo nebuvo ir atliekant pakartotinÄ vagono apžiÅ«rÄ 12:45 val. Vagonas iÅ¡vyko 14:09 val.).

Taigi, krovinio tekėjimas nebuvo nustatytas nei atsakovo darbuotojams priimant vagonÄ pervežimui, nei vagonui kelias valandas stovint, nei keliasdeÅ¡imt kilometrų vežant krovinį. Krovinio tekėjimas užfiksuotas krovinio gabenimo metu. Krovinio tekėjimas prasidėjo kelyje, t. y. vagonui nuo pradinės stoties nuvažiavus apie keliasdeÅ¡imt kilometrų. Tai užfiksuota atsakovo 2012-02-18 Bendrajame akte Nr. 01, atsakovo 2012-02-24 operatyvinio pasitarimo protokole Nr. 4(BgGS)-11. 2012-02-18 atsakovas krovinio gabenimo metu užfiksavo netvarkingÄ vagono bÅ«klę (nulūžusi vagono iÅ¡pylimo vožtuvo ausis), tuo patvirtindamas, kad vagonas krovinio iÅ¡tekėjimo užfiksavimo metu, kitaip nei iÅ¡siuntimo iÅ¡ pradinės stoties metu, nebeatitiko techninių reikalavimų, nustatytų Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių 6.8.2.2.2 punkte, pagal kurį „cisternos privalo turėti ne mažiau kaip dvi nuosekliai iÅ¡dėstytas, viena nuo kitos nepriklausančias uždarymo sistemas, kurias sudaro: iÅ¡orinis blokavimo įtaisas su atvamzdžiu pagamintu iÅ¡ plastiÅ¡ko metalo, uždarymo įtaisas kiekvieno atvamzdžio gale.

Å is uždarymo įtaisas turi bÅ«ti toks sandarus, kad nebÅ«tų patirta jokių medžiagos nuostolių.“. Tai užfiksuota 2012-02-18 Bendrajame akte Nr. 01 („...kadangi ausis nulūžusi, uždėjus atsarginį angos vožtuvÄ ...“). Vagono iÅ¡pylimo vožtuvo ausį atsakovas pakeitė krovinio gabenimo metu vienoje iÅ¡ stočių. Atsakovo 2014-02-20 akte Nr. 3 užfiksuota informacija patvirtina, kad vagonas buvo remontuojamas dėl įvykio, taigi nebuvo tvarkingas įvykio metu, kaip tÄ nepagrįstai teigia atsakovas.

Vagonas apžiūrėtas (surašytas aktas Nr.

3) ir techninių nukrypimų nenustatyta jau po to, kai buvo suremontuotas. Atlikęs komercinę iÅ¡krovÄ atsakovas nustatė 4.988 kg trÅ«kumÄ . Tai užfiksuota 2012-02-20 Komerciniame akte Nr.002201/1. Atsakovas nekėlė ginčo dėl nustatyto krovinio trÅ«kumo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Dėl dalies krovinio praradimo ieÅ¡kovas patyrė 21.471,34 Lt nuostolių, kurių paskaičiavimÄ detalizavo ieÅ¡kinyje. Ginčo tarp Å¡alių dėl nustatyto nuostolių dydžio nėra. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstos dokumentais.

Kadangi byloje nėra įrodymų, kad krovinio praradimas kelyje kilo ne dėl atsakovo kaltės, jam kyla atsakomybė už krovinio trÅ«kumÄ . Geležinkelio transporto kodekso 57 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas visiÅ¡kai atsako už priimto vežti krovinio trÅ«kumÄ nuo jo priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio trÅ«kumas kilo ne dėl jo kaltės. Atsakovo parengtuose dokumentuose užfiksuota, kad vagonas tapo nesandarus (nulūžo ausis) bÅ«tent vežimo metu, taigi atsakomybei jau perėjus atsakovui kaip vežėjui.

Tai tik dar kartÄ pagrindžia atsakovo atsakomybės buvimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, teismas sprendime nuosekliai pasisakė dėl byloje atliktos ekspertizės įrodomosios reikÅ¡mės, todėl teigti, kad įrodymas liko neįvertintas, yra nepagrįsta. Teismas tinkamai vertino eksperto iÅ¡vadų patikimumÄ , visapusiÅ¡kumÄ bei pagrįstumÄ visų bylos aplinkybių ir raÅ¡ytinių įrodymų kontekste bei tinkamai nustatė, kad eksperto iÅ¡vados, atsakymai į teismo pateiktus klausimus – tik teorinės prielaidos, kurios negrindžiamos jokiomis konkrečiomis techninėmis, fizikinėmis ar kitomis medžiagų ir įrenginių savybėmis.

Teismo iÅ¡vadų dėl eksperto pateiktų atsakymų pagrįstumÄ patvirtina, pavyzdžiui, faktas, kad iÅ¡vadas ekspertas darė nevertindamas konkretaus vagono konstrukcinių ypatumų ir konkretaus vagono bÅ«klės, atsakovo patvirtintos ir galiojančios iÅ¡pylimo įtaisų gedimo iÅ¡aiÅ¡kinimo metodikos. TÄ patvirtino ir pats ekspertas žodinio bylos nagrinėjimo metu. Dėl to eksperto teorinės prielaidos apie vagono įtaisų bÅ«klę sukėlė pagrįstų abejonių bylÄ nagrinėjusiam teismui.

Eksperto išvados ekspertizės akte paremtos ne faktinių aplinkybių įvertinimu, o prielaidomis, kurios nenuoseklios ir net prieštaraujančios viena kitai. Ieškovas taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovas kelia naujus argumentus, ginčydamas savo paties dokumentuose užfiksuotus faktus (krovinio trūkumo dydis), dėl kurių nekėlė ginčo pirmosios instancijos teisme, todėl į šiuos argumentus neturėtų būti atsižvelgiama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti 2011-2012 m. atsakovo raštus, adresuotus ieškovui, kaip nesusijusius su šia byla.

Be to, visais nurodytais atvejais krovinio tekėjimas buvo užfiksuotas jau po krovinio perdavimo atsakovui, jam priėmus krovinį vežimui kaip tinkamai ir sandariai pakrautÄ (t. III, b.l. 1-4).Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė teismui prisidėjimÄ prie atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo (t. II, b.l. 197-198). Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimoCPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus.

Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė naujus įrodymus – 2011-07-22 raÅ¡tÄ Nr. 2(DK)-352 „Dėl krovinio tekėjimo iÅ¡ cisterninio vagono atvejų“ ir 2012-08-01 raÅ¡tÄ Nr. 2(DK)-4209 „Dėl pavojingų krovinių vežimo saugos“, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos kaip nesusijusius su nagrinėjamo ginčo dalyku (t.

II, b.l. 193-194). Teisėjų kolegija su tokia teismo iÅ¡vada sutinka, kadangi atsakovo teikiami nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nustatymu, o bÅ«tent, kokia priežastis nulėmė ieÅ¡kovo atsakovui patikėto krovinio dalies netekimÄ 2012-02-18 atsakovo vykdyto pervežimo metu. Dėl ginčo esmėsBylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovo AB „ORLEN Lietuva“ (anksčiau AB „Mažeikių nafta“) ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009-01-19 buvo sudaryta Geležinkelių transporto paslaugų sutartis Nr. SP-13, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui produktų vežimo paslaugas, laikydamasis Å¡ios sutarties ir įstatymo reikalavimų, už kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytÄ kainÄ sutartyje nustatyta tvarka (t.

I, b.l. 10-20). 2012-02-18 atsakovas priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo krovinį – 596.403 kg dyzelino, kurį įsipareigojo iki 2012-02-20 nuvežti iÅ¡ Bugenių geležinkelio stoties į Kėdainių geležinkelio stotį ir perduoti gavėjui UAB „Lukoil Baltija“ (t. I, b.l. 22-24). Krovinys ieÅ¡kovo buvo pakrautas į deÅ¡imt atsakovo pateiktų vagonų 2012-02-18 apie 7 val. Å is vagonų sÄ statas iÅ¡ Bugenių geležinkelio stoties iÅ¡vyko apie 14 val. Tarpinėje Papilės geležinkelio stotyje apie 15 val. vagonų sÄ statas buvo sustabdytas, nes tarp Akmenės ir ViekÅ¡nių geležinkelio stočių pastebėtas krovinio tekėjimas iÅ¡ vieno vagono.

ApžiÅ«rėjus šį vagonÄ nustatyta, kad krovinys teka pro apatinį apsauginį iÅ¡pylimo angos vožtuvÄ . Krovinio tekėjimas sustabdytas pasukant iÅ¡pylimo angos vidinį vožtuvÄ 1,5 karto, kurio sandarumas patikrintas atsukus apatinį apsauginį iÅ¡pylimo angos vožtuvÄ . Taip pat buvo pastebėta, kad yra trÅ«kusi apsauginio vožtuvo dangtelio apkaba, todėl uždėtas ir užsuktas laikinas atsarginis vožtuvas. 2012-02-20, pristačius krovinį į galinę Kėdainių geležinkelio stotį, buvo nustatytas krovinio masės trÅ«kumas – 4.988 kg (t.

I, b.l. 25-30, 84-88). 2012-03-21 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ , praÅ¡ydamas kompensuoti dėl krovinio trÅ«kumo patirtus 21.471,34 Lt nuostolių (t. I, b.l. 31-32). Atsakovas 2012-04-20 pretenzijÄ atmetė, teigdamas, kad krovinio trÅ«kumas atsirado dėl ieÅ¡kovo kaltės (t. I, b.l. 33-34). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui nuostolių atlyginimÄ , konstatuodamas, jog atsakovas nepaneigė savo kaip vežėjo atsakomybės prezumpcijos dėl dalies krovinio trÅ«kumo (t.

II, b.l. 163-170). Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka. Pagal Geležinkelių transporto kodekso 57 straipsnį geležinkelio įmonė (vežėjas) visiÅ¡kai atsako už priimto vežti krovinio ir bagažo praradimÄ , trÅ«kumÄ ir sužalojimÄ nuo jų priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas, trÅ«kumas ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių 216 punkte.

Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nustatyta geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybės už nuostolius dėl krovinio praradimo prezumpcija, todėl bÅ«tent atsakovui tenka pareiga įrodyti savo atsakomybės nebuvimÄ (CPK 176-178 straipsniai). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad krovinio trÅ«kumas atsirado atsakovui priėmus vežti krovinį iki jo perdavimo krovinio gavėjui. Tuo tarpu atsakovas turėjo įrodyti, kad nurodytu laikotarpiu krovinio trÅ«kumas atsirado ne dėl jo kaltės, dėl kitų aplinkybių.

Å iuo atveju atsakovas rėmėsi Geležinkelių transporto kodekso 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sužalojimÄ , kai krovinio praradimas įvyko dėl krovinio siuntėjo (gavėjo) kaltės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad 4.988 kg krovinio masės trÅ«kumÄ nulėmė tai, jog ieÅ¡kovo darbuotojai, pakraudami krovinį, nesandariai uždarė vieno vagono iÅ¡pylimo angos vidinį vožtuvÄ , pro kurį iÅ¡tekėjo nurodytas kiekis krovinio.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas teigė, kad krovinio pakrovimo darbus jo darbuotojai vykdė laikydamiesi nustatytos tvarkos, o krovinys iÅ¡tekėjo dėl trÅ«kusios iÅ¡pylimo angos apsauginio vožtuvo dangtelio apkabos (nulūžusios vožtuvo ausies). CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ .

CPK 17 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alių teisės ir pareigos yra lygios, o CPK 185 straipsnio 2 dalyje – kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. Pažymėtina, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal pirmiau nurodytÄ CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008, 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010, 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014).Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog krovinio tekėjimas tarpinėje Papilės geležinkelio stotyje buvo sustabdytas atsakovo darbuotojams 1,5 karto pasukant vagono iÅ¡pylimo angos vidinį vožtuvÄ iki visiÅ¡ko sandarumo (t.

I, b.l. 84, 87-88). Å i aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo darbuotojai, kurie pakrovė krovinį į atsakovo pateiktus vagonus, pilnai nesilaikė nustatytos krovinio pakrovimo tvarkos. Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių 1.4.3.3 punkto f papunktyje įtvirtintas reikalavimas cisternos pripildytojui patikrinti uždarymo įrangos sandarumÄ . Bugenių geležinkelio stoties technologijos 111 punkte įtvirtintas reikalavimas prieÅ¡ pildant cisternÄ cisternos pripildytojui atsukti iÅ¡pylimo įrenginio apatinio vožtuvo dangtį, atsukus veržles ir atidarius virÅ¡utines angas, atidaryti ir vėl uždaryti vidinį vožtuvÄ ir tik po to pradėti pilti kurÄ Ä¯ cisternÄ , o baigus pilti, įsitikinti, kad vidinis vožtuvas sandarus ir tik po to užsukti apsauginį apatinį dangtį.

Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovu, kad tam tikra dalis krovinio galėjo pratekėti pro ieÅ¡kovo darbuotojų sandariai neuždarytÄ iÅ¡pylimo angos vidinį vožtuvÄ krovinio gabenimo metu. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl kitos aplinkybės, jog krovinys po jo pakrovimo iki vežimo pradžios apie septynias valandas netekėjo, kas leidžia teigti, jog iÅ¡pylimo angos vidinio vožtuvo nesandarumas buvo labai mažas. TÄ taip pat patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklaustas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Geležinkelių transporto katedros ekspertas doc. dr. G.

V., kuris nurodė, jog 1,5 karto iÅ¡pylimo angos vidinio vožtuvo neprisukimas sudaro kelių milimetrų tarpÄ (2014-02-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2:08:28 – 2:11:25). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dėl ieÅ¡kovo darbuotojų nesandariai uždaryto iÅ¡pylimo angos vidinio vožtuvo galėjo iÅ¡tekėti tik nereikÅ¡minga dalis krovinio. Be to, net ir nustačius, kad ieÅ¡kovo darbuotojai pilnai nesilaikė krovinio pakrovimo tvarkos, yra reikÅ¡minga kita byloje neginčijama aplinkybė, jog tarpinėje Papilės geležinkelio stotyje buvo nustatyta, kad atsakovo pateiktas vagonas, iÅ¡ kurio iÅ¡tekėjo dalis ieÅ¡kovo patikėto krovinio, buvo techniÅ¡kai netvarkingas, t. y. buvo užfiksuota trÅ«kusi apsauginio vožtuvo dangtelio apkaba (nulūžusi Å¡io vožtuvo ausis), nors tokio pažeidimo krovinio pakrovimo metu iki pervežimo pradžios nebuvo.

Å iuo atveju svarbu tai, kad byloje esantys vagono gamintojo atstovų paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog apsauginio vožtuvo dangtelio apkaba, bÅ«dama tvarkinga, turėjo sustabdyti pro nesandariai uždarytÄ iÅ¡pylimo angos vidinį vožtuvÄ tekantį nedidelį kiekį krovinio (t. II, b.l. 17-27, 80-81, 149-159). Tai patvirtina ir Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių 6.8.2.2.2 punktas, kuriame nustatyta, kad cisternos privalo turėti ne mažiau kaip dvi nuosekliai iÅ¡dėstytas, viena nuo kitos nepriklausančias uždarymo sistemas, kurias sudaro: iÅ¡orinis blokavimo įtaisas su atvamzdžiu pagamintu iÅ¡ plastiÅ¡ko metalo, uždarymo įtaisas kiekvieno atvamzdžio gale.

Å is uždarymo įtaisas turi bÅ«ti toks sandarus, kad nebÅ«tų patirta jokių medžiagos nuostolių. Byloje nėra įrodymų, kad nurodytÄ apsauginio vožtuvo dangtelio apkabos defektÄ Ä¯takojo krovinio tekėjimas per iÅ¡pylimo angos vidinį vožtuvÄ , todėl teigti, jog dėl Å¡io defekto kaltas ieÅ¡kovas, o ne atsakovas, kuris turėjo užtikrinti tinkamÄ vagono ir jo sudėtinių dalių bÅ«klę, nėra pagrindo. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pagal byloje esančius įrodymus krovinio tekėjimas iÅ¡ vagono pastebėtas apie 15 val. tarp Akmenės ir ViekÅ¡nių geležinkelio stočių krovinio vežimo metu, dėl to vagonų sÄ statas su kroviniu sustabdytas tarpinėje Papilės geležinkelio stotyje (t.

I, b.l. 87-88). Byloje nėra ginčo, kad tarp Akmenės ir Papilės geležinkelio stočių yra apie 10 km atstumas, tarp ViekÅ¡nių ir Papilės geležinkelio stočių – apie 25 km atstumas. Å iuos atstumus vagonų sÄ statas nuvažiuoja maždaug per 30-40 min. IeÅ¡kovo paskaičiavimais per šį laikÄ 4.988 kg krovinys galėjo iÅ¡tekėti tekėdamas maždaug 3 litrų per sekundę greičiu. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas doc. dr. G. V. paaiÅ¡kino, jog 1,5 karto iÅ¡pylimo angos vidinio vožtuvo neprisukimas sudaro tik kelių milimetrų tarpÄ , per kurį praktiÅ¡kai neįmanomas nustatyto krovinio kiekio (4.988 kg) pratekėjimas per nustatytÄ apie pusės valandos laikotarpį.

Atsakovas Å¡ių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir leistinais įrodymais nepaneigė. Duomenų, kokios kitos priežastys galėjo įtakoti tokio kiekio krovinio praradimÄ , byloje nėra.Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad 4.988 kg ieÅ¡kovo patikėto krovinio vežimo metu buvo prarasta dėl to, jog ieÅ¡kovo darbuotojai krovinio pakrovimo metu sandariai neužsuko vagono iÅ¡pylimo angos vidinio vožtuvo. Atitinkamai teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, vadovaujantis Geležinkelių transporto kodekso 57 straipsniu ir Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių 216 punktu, dėl Å¡ios dalies ieÅ¡kovo patikėto krovinio trÅ«kumo, kuris buvo nustatytas vežimo metu, preziumuojama atsakovo, kaip vežėjo, atsakomybė, todėl atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti ginčo Å¡alių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

SkundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Henrichas Jaglinskis Virginijus Kairevičius Danutė Kutrienė