d6115e65-45ee-4033-b449-4503dcd291fb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-292-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00935-2011-9                                           Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

V. ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo, ir atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. V. dėl valstybės vienkartinių iÅ¡mokų pripažinimo asmenine nuosavybe.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. vienkartinę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės sumokėtÄ Â½ dalį sklypo kainos, kuri pagal vertintojo nustatytÄ sklypo vertę yra 22500,00 Lt, už atliktÄ sklypo vertinimÄ - 550,00 Lt, sumokėtÄ Å¾yminį mokestį - 675,00 Lt, advokatei sumokėtÄ už jos suteiktÄ teisinę pagalbÄ - 1500,00 Lt, viso priteisti - 25225,00 Lt sumÄ .IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad prasidėjus žemės reformai Lietuvoje, ieÅ¡kovė R.

V. ir jos tuometinis sutuoktinis A. V., gyvendami santuokoje, nutarė įsigyti valstybei priklausantį 0,1251 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, kuriame ieÅ¡kovės Å¡eima tada ir gyveno. Å iam tikslui pasiekti abu sutuoktiniai sumokėjo investiciniais čekiais lygiomis dalimis visÄ sklypo apskaičiuotÄ sumÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡saugojo Å¡iuos dokumentus: 1994-06-07 Mokėjimo praneÅ¡imÄ , tuometinio Taupomojo banko praneÅ¡imÄ ir patvirtinimÄ apie nuraÅ¡ymÄ apskaičiuotos už perkamÄ Å¾emės sklypÄ sumos iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įrodo, jog už buvusių sutuoktinių pageidaujamÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ visÄ jo apskaičiuotÄ kainÄ jie sumokėjo.

Praėjus deÅ¡imčiai metų nuo aukščiau nurodytų faktų, t.y. 2004-01-21 Ukmergės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ir A. V. santuokÄ nutraukė ir padalino jiems priklausantį turtÄ . Pagal teismo sprendimÄ gyvenamasis namas, esantis aukščiau nurodytame žemės sklype, atiteko A. V.. Pažymėtina, kad tuo metu minėto, 0,1251 ha bendro ploto žemės sklypo įsigijimo dokumentai nebuvo sutvarkyti (nebuvo parengta bei pasiraÅ¡yta su valstybe pirkimo-pardavimo sutartis), todėl atsitiko taip, jog tarp ieÅ¡kovės ir buvusio sutuoktinio Å¡io žemės sklypo padalinimo klausimas liko neiÅ¡spręstas, tad Å¡is žemės sklypas nuosavybės teise iki Å¡iol pagal dokumentus priklauso valstybei.

Vėliau ieÅ¡kovė ne kartÄ ketino pakalbėti su buvusiu sutuoktiniu A. V. siekdama iÅ¡spręsti nurodyto žemės sklypo padalinimo tarp jų klausimÄ taikiai, be konfliktų ir be jokių iÅ¡laidų, t.y. siÅ«lydama jam geruoju kompensuoti už jos sumokėtÄ Â½ dalį sklypo kainÄ pinigais ir informavo, kad tuomet sutiktų, kad jis įteisintų šį sklypÄ savo asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas ne tik kad nepanoro, bet ir apskritai nematė jokio reikalo aptarinėti su ieÅ¡kove Å¡io klausimo.

Atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės žemėtvarkos skyrių su praÅ¡ymu įteisinti jo vardu nurodytÄ namų valdos žemės sklypÄ , tad tuometinis Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas savo įsakymu pardavimÄ atsakovui patvirtino, tačiau notarų biure pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta nebuvo konstatavus, kad pinigai už žemės sklypÄ mokėti atsakovui gyvenant santuokoje su ieÅ¡kove. Nuo to laiko sklypo įteisinimo procesas yra sustabdytas.Teismui pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės R.

V. ieÅ¡kinį atmesti ir pripažinti, kad valstybės vienkartinės iÅ¡mokos 138,53 Lt., perskaičiavus 4432,96 rub., sumokėtos atsakovo A. V. vardu Taupomajame banke 1994-06-07 pavedimu iÅ¡ jo nebalansinės sÄ skaitos už perkamÄ namų valdos žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. V. asmeninė nuosavybė.PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-01-21 sprendimu atsakovo ir ieÅ¡kovės santuoka buvo nutraukta. Santuokoje įgytas turtas buvo padalintas ir daugiau dalintino turto nuo to laiko nebeliko.

Pagal buvusių sutuoktinių susitarimÄ ir teismo sprendimÄ atsakovui A. V. atiteko gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei jis įsipareigojo sumokėti 102000,00 Lt piniginę kompensacijÄ . Atsakovas įsipareigojimus įvykdė, ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ 102000,00 Lt sumokėjo. Santuokos nutraukimo metu namų valdos žemės sklypas po gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), nebuvo įteisintas, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovas susitarė su ieÅ¡kove dėl visos namų valdos padalinimo, įskaitant ir naudojimÄ si žeme.

Ä® Å¡iÄ kainÄ buvo susitarta įskaičiuoti ir valstybės vienkartines iÅ¡mokas, sumokėtas 1994-06-07. Santuokos nutraukimo byloje su ieÅ¡kove buvo susitarta dėl viso nekilnojamojo turto ir kito turto padalinimo. Po santuokos nutraukimo nekilnojamojo turto pasidalinimas praėjus 7 metams dar kartÄ nebeįmanomas. IeÅ¡kovei buvo gerai žinomos aplinkybės, kad vienkartinės iÅ¡mokos už namų valdos žemės sklypÄ santuokos nutraukimo metu buvo sumokėtos ir tai buvo iÅ¡spręsta nutraukiant santuokÄ .

Vadinasi, buvusių sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsiradusi galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui, buvo padalinta galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui, todėl turto dalybų sutarčiai bei iÅ¡kylančioms pasekmėms taikomos Civilinio kodekso normos. Jau pasidalinus turtÄ , iÅ¡mokėjus ieÅ¡kovei žymiai didesnę kompensacijÄ , t.y. 102 000,00 Lt, negu buvo dalinamo gyvenamojo namo vertė, jai buvo kompensuotos visos iÅ¡laidos. Å alims sudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir teismui jÄ patvirtinus, preziumuojama, kad baigėsi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Å iuo metu namų valdos žemės sklypas yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu. Å is žemės sklypas yra nuomojamas iÅ¡ valstybės. Žemės sklypas nėra nuosavybės objektas, todėl vertinti jį kaip nuosavybės objektÄ nėra pagrindo ir ieÅ¡kovės reikalavimai dėl nekilnojamojo turto padalinimo, iÅ¡mokant jai piniginę kompensacijÄ yra nepagrįsti. Tai, kad atsakovas ketina įsigyti namų valdos žemės sklypÄ asmeninės nuosavybės teise, toks ketinimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajam interesui, ieÅ¡kovės interesui.

Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ nuo 2004-01-24, kÄ pripažįsta ir pati ieÅ¡kovė. Tai atsakovo asmeninis turtas, su kuriuo gali elgtis kaip panorėjęs: ar įteisinti asmeninės nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, ar nuomotis. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo ieÅ¡kinyje, kad ji siekė iÅ¡spręsti namų valdos žemės sklypo padalinimo klausimÄ . Atsakovas ir ieÅ¡kovė iki Å¡iol neturi nuosavybės teisės į 0,1251 ha žemės sklypÄ , todėl ir jo padalinti nėra jokios galimybės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Ukmergės rajono apylinkės teismas nusprendė ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. 675,00 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus 00 centų) žyminio mokesčio, 1500,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų 00 centų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kovės R. V. naudai. Teismas nurodė, kad sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ teismas įpareigojamas iÅ¡spręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimÄ (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

Å is įstatyminis reikalavimas grindžiamas tuo, kad santuokos nutraukimas kartu yra ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje Å¡alys susitarė, kad santuokos metu A. V. vardu įgytas nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka A. V., kuris už jį moka R. V. po 1700,00 Lt kas mėnesį penkerius metus nuo santuokos nutraukimo dienos, bendra mokėtina suma yra 102000,00 Lt (b.l. 9). Sklypas, už kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai vienkartinę kompensacijÄ , negalėjo bÅ«ti įtrauktas į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes jis nepriklausė Å¡alims nei bendrosios jungtinės nuosavybės, nei asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovas teigdamas, kad sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jis susitarė su ieÅ¡kove dėl visos namų valdos padalinimo, ir į jo mokamÄ 102000,00 Lt ieÅ¡kovei sumÄ buvo įskaičiuotos ir valstybės vienkartines iÅ¡mokos, sumokėtos 1994-06-07, nepateikė jokių įrodymų, galinčių tai patvirtinti. IÅ¡ mokėjimo praneÅ¡imo matyti, kad A. V. perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktÄ yra 138,53 Lt; Å¡i suma turėjo bÅ«ti nuraÅ¡yta iÅ¡ žemės sklypo pirkėjo ir jo pilnamečių Å¡eimos narių investicinių sÄ skaitų (b.l. 6). 1994-06-07 praneÅ¡ime apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemėtvarkos tarnybai už perkamÄ Å¾emę buvo nuraÅ¡yta 138,53 rub. investiciniais čekiais, perskaičiavus 4432,96 rub. (b.l. 7-8).

Tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis liko nesudaryta (b.l. 68). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės žemėtvarkos skyriaus 2010-11-22 raÅ¡te, adresuotame ieÅ¡kovei, nurodyta, kad dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo žemėtvarkos skyrius perdavė dokumentus notarų biurui, kuris informavo, kad pinigai už žemės sklypÄ mokėti santuokoje, todėl pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti su atsakovu negali, nes turi bÅ«ti sutuoktinio sutikimas, todėl žemės sklypo įteisinimo procesas yra sustabdytas (b.l. 13).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamasis namas, su pastatu-Å¡iltnamiu, kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. V., o 0,1251 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, nuosavybės teise iki Å¡iol priklauso Lietuvos Respublikai (b.l. 10-12). Atsakovas nedisponuoja juo nuosavybės teise, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo vienkartinę kompensacijÄ už jos sumokėtÄ Â½ d. sklypo, negali bÅ«ti patenkintas.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡kėlė reikalavimÄ pripažinti valstybės vienkartines iÅ¡mokas, sumokėtas jo vardu 1994-06-07 pavedimu iÅ¡ jo nebalansinės sÄ skaitos už perkamÄ namų valdos žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe.

Sprendžiant klausimÄ dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, bÅ«tina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad valstybės vienkartinės iÅ¡mokos, sumokėtos atsakovo vardu Taupomajame banke 1994-06-07 pavedimu iÅ¡ jo nebalansinės sÄ skaitos už perkamÄ namų valdos žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė.

Siekis įgyti žemės sklypÄ buvo iÅ¡reikÅ¡tas Å¡alims gyvenant santuokoje, gyvenamasis namas, stovintis ant Å¡io sklypo, priklausė abiems buvusiems sutuoktiniams. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė R. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. priimto Å¡ioje civilinėje byloje sprendimo rezoliucinę dalį, kuria netenkinti R. V. ieÅ¡kinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti pilnumoje, taip pat palikti galioti 2011 m. gegužės 17 d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo priimtÄ Å¡ioje civ. byloje nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turto atžvilgiu, o sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinis, palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantė skundÄ grindžia motyvais, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. spalio 31 d. priėmė įsakymÄ , kuriuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimÄ atsakovui patvirtino, už įsigyjamÄ nuosavybėn žemės sklypÄ yra sumokėti ir visi pinigai, be to, Å¡is sklypas atsakovui faktiÅ¡kai yra perduotas, kadangi namas, kuriame gyvena atsakovas, stovi ant Å¡io žemės sklypo, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo atmestinas nes, anot teismo, atsakovas bet kada galėtų pakeisti savo valiÄ dėl 0,1251 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo iÅ¡ valstybės ir nutarti jį nuomotis.

Akivaizdu, kad atsakovas savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė 2008 metais pateikdamas praÅ¡ymÄ jo vardu įteisinti (o ne nuomotis) namų valdos žemės sklypÄ , ir toks jo praÅ¡ymas ne tik buvo priimtas bet ir realizuotas, nes sklypo pardavimas atsakovui yra patvirtintas. Nurodytas teismo teigimas - tai tik prielaida ir spėlionė, jis nelaikytinas nei teisėtu, nei pagrįstu.Å ioje byloje įrodyta, jog tai buvo mano ir atsakovo bendras siekis privačion nuosavybėn įgyti žemės sklypÄ bendrai gyvenant santuokoje. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas santuokos nutraukimo bylose ne kartÄ yra pažymėjęs, kad sudarius sandorį Å¡eimos interesams ir įvykdžius prievolę sumokėti įmokÄ pagal sandorio sÄ lygas, teisės, atsirandančios iÅ¡ sandorio, tenka abiems sutuoktiniams (ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti faktai patvirtina, kad, kaip jau minėta pirmiau, įvyko tai, jog aÅ¡ ir atsakovas, gyvendami santuokoje, nutarėme įsigyti valstybei priklausantį namų valdos žemės sklypÄ , ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, kuriame mÅ«sų Å¡eima tada ir gyveno, tad Å¡iam tikslui pasiekti mes sumokėjome investiciniais čekiais visÄ sklypo apskaičiuotÄ sumÄ ).

Be to, ir teismo sprendime pažymėta, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas neprieÅ¡tarautų, jei vienkartines iÅ¡mokas teismas pripažintų bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tik tuo atveju, jei pinigus už žemės sklypÄ atsakovas bÅ«tų sumokėjęs bÅ«damas ne santuokoje arba tai bÅ«tų jo asmeninės lėšos, jis, esant žemėtvarkos skyriaus sutikimui, galėtų pakeisti savo valiÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime N r. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų bÅ«tų padalijimo" pažymėta, kad butai, įsigyti nors ir už vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenines lėšas (investicinius čekius, dovanotus, paveldėtus pinigus), laikytini bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir esant galimybei turėtų bÅ«ti dalijami priteisiant iÅ¡ kito sutuoktinio atitnkamo dydžio piniginę kompensacijÄ arba kompensuojant jam kitu bendrai Ä®gytu turtu.

Å i nuostata atitinka Å¡iuo metu galiojančio LR CK 3.98 str. 2 dalį, kur numatyta, jog sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ taip pat ir tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, o Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Å¡iame straipsnyje nurodytos kompensacijos iÅ¡mokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal teisės analogijÄ (LR CPK 3 str. 6 d.) bei vienodÄ teismų praktikos formavimÄ , kuriÄ užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LR CPK 4 str.) sprendžiant šį ginÄÄ teismas turėjo vadovautis aukščiau nurodytomis nuostatomis, tačiau teismo sprendime apie tai net nėra užsiminta.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas prašė jį atmesti.

Nurodė, kad teismo motyvas, jog 0,1251 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso Lietuvos Respublikai, atsakovas nedisponuoja juo nuosavybės teise, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ už jos sumokėtÄ Â½ dalį sklypo negali bÅ«ti tenkinamas. Vertintina, kas yra Å¡ioje byloje ginčo objektas- valstybės vienkartinės iÅ¡mokos ar valstybinės žemės namų valdos žemės sklypas. Nesant nuosavybės objekto, negalimas jo pasidalijimas nei natÅ«ra, nei iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ .

Å alių jungtinė nuosavybė pasibaigė nutraukus santuokÄ 2004 metais, teismas padalijo tarp Å¡alių turėtÄ turtÄ . Namas esantis (duomenys neskelbtini), atidalintas atsakovui, o sklypo įsigijimui yra taikoma LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 ir LRV 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 nustatyta tvarka, pagal kuriÄ teisę įsigyti lengvatinėmis sÄ lygomis namų valdos žemės sklypÄ Ä¯gyja tik gyvenamųjų namų savininkas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.Apeliaciniu skundu atsakovas A.

V. prašė panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, tačiau nepagrįstai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Nors teismas motyvavo, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nurodant CPK 93 str., tačiau Å¡io savo sprendimo nepagrindė kodėl taip paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nepagrįstai priteisė vienos Å¡alies turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pilna apimtimi iÅ¡ kitos Å¡alies. Teismas, nors ir atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovės R. V. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas žyminį mokestį 675,0 litų ir 1500 litų advokato atstovavimo iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo A. V.. Teismas, tuo pažeisdamas CPK 93 str. nuostatas, priėmė neteisėtÄ sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė jį atmesti.

Nurodė, kad nuo 2011 m. spalio 01 d. LR CPK 93 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi (įstatymo Nr. Xl-1480 redakcija), kuri nustato, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å ioje teisės normoje nustatyta ir tai, kad Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

IeÅ¡kovė susiklosčiusioje situacijoje, kai atsakovas ketino įsigyti žemės sklypÄ nuosavybėn, o sutartis notaro netvirtinama negavus ieÅ¡kovės sutikimo, nekartÄ ketino pakalbėti su atsakovu, siekiant iÅ¡spręsti nurodyto žemės sklypo padalinimo klausimÄ taikiai, be konfliktų ir be jokių iÅ¡laidų, t.y. siÅ«lė jam geruoju kompensuoti ieÅ¡kovės sumokėtÄ 1/2 dalį sklypo kainÄ pinigais ir informavo, kad tuomet sutiktų, kad jis įteisintų šį sklypÄ savo asmeninės nuosavybės teise.

Deja, atsakovas ne tik kad nepanoro, bet ir apskritai nematė jokio reikalo aptarinėti su ieÅ¡kove Å¡io klausimo. Todėl ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis su ieÅ¡kiniu į Ukmergės rajono apylinkės teismÄ , į advokatus, dėl ko patyrė didelių iÅ¡laidų, bÅ«tent: siekdama nustatyti tiksliÄ minėto žemės sklypo kainÄ , kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojÄ - UAB „MARLEKSA", kuriam sumokėjo 550,00 Lt už darbÄ , taip pat sumokėjo valstybei žyminį mokestį - 675,00 Lt sumai bei advokatei už jos suteiktÄ teisinę pagalbÄ - 1.500,00 Lt; viso turėjo 2.725,00 Lt iÅ¡laidų.

Akivaizdu, kad visos Å¡ios patirtos didelės iÅ¡laidos atsirado dėl to, kad atsakovo elgesys buvo nesÄ Å¾iningas, nes tuo atveju, jei jis sutiktų taikiai iÅ¡spręsti kompensacijos sumokėjimo klausimÄ , ieÅ¡kovei nekiltų bÅ«tinybės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir bylinėtis su atsakovu. Todėl yra pagrindas nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisti ieÅ¡kovei visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ukmergės skyrius prašė atmesti apeliantės R.

V. apeliacinį skundÄ , sutiko su apelianto A. V. apeliaciniu skundu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2004-01-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta       R. V. ir A. V. santuoka (b.l. 9). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje Å¡alys susitarė, kad santuokos metu A. V. vardu įgytas nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka A. V., kuris už jį moka R. V. kompensacijÄ po 1700,00 Lt kas mėnesį penkerius metus nuo santuokos nutraukimo dienos, bendra mokėtina suma yra 102000,00 Lt (b.l. 9). Nėra jokio pagrindo vertinti, kad Å¡alių santuokoje įgytos lėšos ar turėti investiciniai čekiai, kurie buvo iÅ¡leisti tam tikriems tikslams iki bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo, galėtų bÅ«ti laikomi nepadalintais tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių iÅ¡sprendimo teismo nutartimi metu.

Jeigu Å¡alys manė, kad turėtųjų ir sumokėtųjų investicinių čekių vertė yra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant santuokos nutraukimo pasekmes dėl turto pasidalijimo, tai privalėjo atitinkamas kompensacijas dėl jų nurodyti sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, tačiau to padaryta nebuvo. Pinigai ir investiciniai čekiai nagrinėjamu atveju jau buvo iÅ¡leisti santuokos nutraukimo dienai, o nutraukus jungtinę nuosavybę ir iÅ¡sprendus klausimÄ dėl mokėtinos atsakovo ieÅ¡kovei kompensacijos sumos, nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kompensacija už dalį iÅ¡leistų investicinių čekių nebuvo iÅ¡spręsta.

Pagal CK 6.394 straipsnio, reglamentuojančio teises į žemės sklypÄ , nuostatas, kartu su nuosavybės teise į pastatÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį, o jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamÄ jį daiktÄ jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sÄ lygoms.

Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Minėtosios įstatymo nuostatos taikytinos ir daiktų perleidimo asmens nuosavybėn turto pasidalijimo atveju. Kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi namas atiteko atsakovui, tai jam atiteko ir teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu. CK 3.115 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .

Nagrinėjamu atveju, sklypas, už kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai vienkartinę kompensacijÄ , negalėjo bÅ«ti įtrauktas į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes jis nepriklausė Å¡alims nei bendrosios jungtinės nuosavybės, nei asmeninės nuosavybės teise, t.y. sandoris nebuvo sudarytas. Todėl ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bendros jungtinės nuosavybės teise priklausiusieji investiciniai čekiai buvo panaudoti sandoriui sudaryti, kuris buvo įvykdytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti.

Tačiau esminė aplinkybė ginčo iÅ¡nagrinėjimui yra ta, kad sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimÄ ir jų bendra jungtinė nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 str.4p.). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad Å¡ioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Kadangi Å¡alys bendru sutarimu nusprendė pasidalyti santuokoje įgytÄ turtÄ , turto pasidalijimas atitiko jų valiÄ ir nebuvo ginčytas, santuokos nutraukimo padarinių sutartis abiejų Å¡alių pasiraÅ¡yta.

Teismui tokiÄ sutartį patvirtinus yra pripažįstama, jog visas santuokos metu įgytas turtas padalytas, todėl Å¡alys netenka teisės reikÅ¡ti ateityje ieÅ¡kinį dėl sutartyje nenurodyto turto padalijimo, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas užkerta keliÄ reikÅ¡ti sutuoktiniams tapatų reikalavimÄ (CPK 137 str. 2d. 4p.). Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrÄ turtÄ reiÅ¡kia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie negalės pareikÅ¡ti naujo ieÅ¡kinio dėl turto nenurodyto sprendime padalijimo.

Galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galiÄ . Negali bÅ«ti keičiamas teismo sprendimas nutraukti santuokÄ , jis yra galutinis ir turi res judicata galiÄ , santuoka laikoma nutraukta ir sutuoktiniai nebegali pakeisti savo nuomonės. Taip pat negali bÅ«ti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo. Nurodytų teisinių normų ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės santuokos su atsakovu metu sumokėta investicinių čekių suma, įvertinus santuokos nutraukimÄ ir jos teisinių pasekmių dėl bendros jungtinės nuosavybės pasidalijimo patvirtinimÄ teismo nutartimi, nesukuria ieÅ¡kovei jokių teisių į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ ir apeliantės skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti. Todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, pagal kurias Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo atmesti, taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo pagrindo.

Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistinas, panaikinant jo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas žyminis mokestis, kurį Å¡alis įmoka paduodama apeliacinį skundÄ . Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 675,00 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus 00 centų) žyminio mokesčio, 1500,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų 00 centų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai. Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti A. V. iš R. V. 69 Lt bylinėjimosi išlaidų.                                                                                            Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                      Dalia Kačinskienė                                                                                                                                                                                                                                           Dainius Rinkevičius