2023-05-17 Nr. AB-10175-3-62-3-01995-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-482-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01995-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. vasario mėnesį, 2022 m. birželio 8–10 d. ir 2022 m. liepos 1–4 d. jis buvo laikomas LAVL netinkamomis sąlygomis. Laikinojo sulaikymo kamerose nebuvo tualeto, vandens (pareigūnai būdavo užsiėmę ir neturėdavo laiko nuvesti į atskirą tualeto patalpą), suoliukų, jose pareiškėjas būdavo laikomas daugiau nei 3 val., šios kameros būdavo perpildytos. Laikinojo sulaikymo kamerose nebuvo laikomasi izoliavimo reikalavimų (neatskiriami asmenys, sergantys tuberkulioze). Kratos taip pat būdavo atliekamos netinkamai, nes reikėdavo nusirengti, kai patalpoje būdavo nuteistasis iš ūkio skyriaus, kuris pildydavo anketas, o durys būdavo atviros. Pareiškėjui nebuvo išduodamos higienos priemonės, todėl jis neturėjo tualetinio popieriaus, muilo, dantų pastos. Palatose Nr. 305, Nr. 205 ir Nr. 206 nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nebuvo užuolaidų, stalų (pareiškėjas negalėjo patogiai rašyti, skaityti, pavalgyti). LAVL administracija nepaisydavo pareiškėjo prašymų, skundų. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė pavojų užsikrėsti kitomis ligomis, orumo pažeminimą, fizinį skausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas teigė, kad laikinojo sulaikymo kamerose – LAVL Priėmimo skyriaus laikinosiose patalpose – nėra taikomi minimalaus ploto reikalavimai. Suimtieji (nuteistieji) pagal poreikį būdavo nuvedami pasinaudoti tualetu, jie gaudavo geriamojo vandens ir kitas reikiamas paslaugas. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo trukmė minėtose kamerose priklausė nuo objektyvių aplinkybių, tokių kaip atvykstančiųjų ar išvykstančiųjų skaičius, atliekamų kratų ir gydytojo apžiūrų laikas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo kratos buvo atliekamos laikantis teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas asmens kratos protokoluose patvirtino, jog jis neturi pretenzijų.

5. Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose pareiškėjui tekdavo daugiau nei minimalus gyvenamasis plotas. Pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. LAVL Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje neišreiškė poreikio gauti tualetinį popierių ir muilą, todėl šie reikmenys jam neišduoti. Prašymą išduoti kitus higienos reikmenis jis pateikė 2022 m. vasario 18 d. (prašymas registruotas 2022 m. vasario 22 d., Nr. 6-337). Higienos reikmenys pareiškėjui išduoti per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo dienos. Pareiškėjui 2022 m. birželio 8 d. buvo išduota pižama, čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynės komplektas, tualetinis popierius, o poreikio gauti muilą pareiškėjas neišreiškė, todėl šis nebuvo išduotas. Prašymą išduoti kitus higienos reikmenis pareiškėjas pateikė 2022 m. birželio 9 d., šis prašymas buvo įvykdytas. Pareiškėjui 2022 m. liepos 1 d. buvo išduota pižama, čiužinys, antklodė, pagalvė patalynės komplektas, tualetinis popierius, o poreikio gauti muilą pareiškėjas neišreiškė, todėl šis nebuvo išduotas.

6. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjo teiginiai apie jo teisių pažeidimus nepagrįsti, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog tam tikri skunde minimi įstaigos trūkumai turėjo jam tiesioginės įtakos ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo I. G. skundą, t. y. priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 11.2 punktą, laikinojo sulaikymo patalpoje asmenys gali būti laikomi ne ilgiau kaip 5 val. Atsižvelgdamas į pareiškėjo teiginius, kad jis laikinojo sulaikymo kameroje buvo laikomas daugiau nei 3 val., teismas konstatavo, jog minėtas reikalavimas nebuvo pažeistas. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl šių kamerų perpildymo, nesudarytų galimybių pasinaudoti tualetu ir prieiti prie vandens, taip pat nepateikė jokių objektyvių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kokioje konkrečiai laikinojo sulaikymo kameroje, konkrečiu ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo patalpintas, koks konkrečiai tokios kameros plotas, kiek konkrečiai vietų joje įrengta ir kiek joje buvo asmenų pareiškėjo patalpinimo momentu, padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė pastarųjų pareiškėjo nusiskundimų, pripažino pareiškėjo teisės į orias laikymo laikinojo sulaikymo kamerose sąlygas pažeidimą.

9. Teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo kratų atlikimo laikė abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio, nes pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada kratos buvo atliekamos, nepateikė kitokių įvykių aplinkybėms nustatyti reikšmingų duomenų bei duomenų, kad dėl, pareiškėjo teigimu, kratą reglamentuojančių teisės pažeidimų jis būtų kreipęsis į LAVL administraciją. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu atvykus ir išvykstant iš LAVL, prieš jam darant visuminę asmens kratą, buvo siūloma atiduoti draudžiamus daiktus, taip pat buvo surašyti suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai Nr. PS-2353, Nr. PS-2596, Nr. PS-9461, Nr. P-9554, Nr. PS-10768, Nr. P-10890, kuriuose yra pareiškėjo parašai, kad jis pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu buvo atmestos.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos priemonių neišdavimo pagrįstumo, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2022 m. vasario 18 d. Pareiškėjas, atvykęs į LAVL, neišreiškė prašymo dėl būtiniausių higienos priemonių jam suteikimo, o iš Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės 2022 m. vasario 18 d. įrašų matyti, kad pareiškėjui neišduotas tualetinis muilas ir tualetinis popierius. Pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. pateikė LAVL skundą, kuriame jis prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių jam neišduotos būtinosios higienos priemonės. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. pateikė kitą prašymą dėl higienos priemonių išdavimo. Iš Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės 2022 m. vasario 22 d. įrašų matyti, kad pagal šį prašymą pareiškėjui išduotas tualetinis muilas, 3 tualetinio popieriaus ritinėliai, dantų šepetukas, dantų pasta, 4 skutimosi peiliukai ir dezodorantas (antiperspirantas).

11. Teismas nurodė, kad Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje 2022 m. birželio 8 d. pažymėta, kad pareiškėjui išduota pižama, čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynė, tualetinio popieriaus ritinėlis ir daiktadėžė. Pareiškėjas 2022 m. birželio 9 d. pateikė LAVL direktoriui prašymą išduoti jam skutimosi peiliukų, muilą, pažastinį, dantų šepetuką, dantų pastą ir tualetinį popierių. Šis prašymas LAVL gautas ir registruotas 2022 m. birželio 9 d. Teismas nurodė, kad iš Dokumentų valdymo sistemos (DVS) sistemos duomenų bazės matyti, kad sistemoje įregistruoto dokumento pastabose nurodyta „išduota“, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui 2022 m. birželio 9 d. prašyme nurodyti daiktai buvo išduoti.

12. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas 2022 m. liepos 1 d. pateikė atsakovui (taip nurodyta teismo sprendime) skundą, kuriame išdėstė aplinkybes dėl nesaugių kalinimo sąlygų laikinojo sulaikymo kameroje, t. y. dėl laikymo kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu. Iš byloje esančios Paciento laikino materialiojo aprūpinimo kortelės 2022 m. liepos 1 d. įrašų matyti, kad pareiškėjui buvo išduoti pižama, čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynė, tualetinis popierius ir daiktadėžė.

13. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu LAVL pažeidė teisės normas, reglamentuojančias higienos priemonių išdavimą, ir neišdavė higienos priemonių, kai pareiškėjas jų prašė.

14. Teismas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto pažymėjo, kad palatos Nr. 205 plotas yra 13,85 kv. m, joje yra 2 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 6,92 kv. m, ir sanitarinis mazgas; palatos Nr. 305 plotas yra 19,61 kv. m, joje 2 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 9,8 kv. m, ir sanitarinis mazgas; palatos Nr. 206 plotas yra 18,70 kv. m, todėl vienam nuteistajam tenkantis gyvenamas plotas yra 9,30 kv. m, ir sanitarinis mazgas. Iš pažymos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui, 2022 m. birželio 8–10 d. gyvenant palatoje Nr. 205, vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nors ir nežymiai, tačiau neatitiko nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto kriterijaus – 7 kv. m vienam asmeniui (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.4. p.). Nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimą, konstatuota, kad kameroje buvę baldai gyvenamųjų patalpų erdvę atitinkamai dar mažino, tokiu būdu dar labiau apribodami judėjimo laisvę ir sukeldami papildomą diskomfortą.

15. Teismas akcentavo, jog atsakovas neneigė pareiškėjo teiginių, jog pareiškėjas, 2022 m. liepos 1 d. atvykęs į LAVL, laikinojo sulaikymo kameroje buvo laikomas kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu, tačiau paaiškino, kad kartu su pareiškėju laikytas asmuo neserga užkrečiama tuberkuliozės forma. Atsakovas pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, kad 2022 m. liepos 1 d. į laikinojo sulaikymo kamerą kartu su pareiškėju buvo patalpintas asmuo, kuriam buvo diagnozuota Infiltracinė plaučių tuberkuliozė L1/L1-TM, kas reiškia, kad pacientas į aplinką neišskiria tuberkuliozės mikobakterijos ir negali užkrėsti aplinkinių oro lašeliniu būdu. Iš pateiktos asmens Stacionarinės tuberkuliozės ligos istorijos Nr. 2022/14 matyti, kad pacientas serga infiltracine plaučių tuberkuliozės forma, šis asmuo vykdavo į teismo posėdžius, t. y. tuberkuliozės forma, kuria jis sirgo, nebuvo užkrečiama ir nekėlė pavojaus kitų asmenų sveikatai ir / ar gyvybei. Be to, byloje yra duomenys, kad pareiškėjui nenustatyti tuberkuliozei būdingi požymiai. Dėl šių priežasčių teismas nekonstatavo neteisėtų atsakovo veiksmų.

16. Teismas nurodė, kad pateiktos nuotraukos paneigė pareiškėjo nusiskundimus, jog palatose Nr. 305, Nr. 205 ir Nr. 206 nebuvo užuolaidų ir stalų: patalpose yra stalai su suolais, kai kuriose yra ir užuolaidos. Pastebėta, jog pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad palatose privalo būti užuolaidos, taip pat kad užuolaidų nebuvimas konkrečiu laikotarpiu sukėlė jam neigiamas pasekmes ir dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjo nusiskundimai dėl tinkamo inventoriaus neužtikrinimo buvo atmesti.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą žalą, pažymėjo, jog jam nekilo pagrįstų abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. jis patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

18. Teismas, vadovaudamasis patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (vienam nuteistajam nepakankamas gyvenamasis plotas palatose, sergantiems asmenims neužtikrintas priėjimas prie vandens, naudojimasis tualetu, per mažas plotas laikinojo sulaikymo kamerose), trukmę ir mastą, taip pat atsižvelgdamas į, be kita ko, tai, jog nėra duomenų, kad LAVL sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą, nenustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, priėjo prie išvados, kad pareiškėjui priteistina 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalies ir 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat priteisė pareiškėjui 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

III. 20. Pareiškėjas I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

21. Pareiškėjas teigia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neteisingas (per mažas), ir tokią savo poziciją grindžia teismų praktika, kurioje suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo priteisiamos didesnės sumos, pavyzdžiui, po 100 Eur už kiekvieną netinkamo laikymo laikinojo sulaikymo kameroje atvejį. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes dėl jo teisių pažeidimų, pavyzdžiui, atsakovas neneigė, kad laikinojo sulaikymo kameroje pareiškėjas buvo laikomas su tuberkulioze sergančiu asmeniu. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų sąlygų LAVL jis patyrė įvairių nepatogumų, bijo vykti į šią įstaigą, nors turi rimtų sveikatos problemų.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LVAL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

23. Atsakovas apžvelgia ginčui aktualią teismų praktiką ir pakartoja savo poziciją, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie jam netinkamai suteiktas paslaugas, patirtą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui I. G. priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL (teisių pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), 50 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, kuriais remdamasis jis prašė priteisti jam 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, jog jis trimis epizodais (2022 m. vasario mėn., 2022 m. birželio 8–10 d. ir 2022 m. liepos 1–4 d.) buvo laikomas LAVL netinkamomis sąlygomis: laikinojo sulaikymo patalpose neužtikrinta galimybė pasinaudoti tualetu ir vandeniu, atsisėsti, jose buvo laikomas ilgiau nei 3 val., jos būdavo perpildytos, 2022 m. liepos 1 d. jis buvo patalpintas kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu; kratos patalpose pareiškėjas turėdavo nusirenginėti kitiems matant (patalpos durys būdavo atidarytos, patalpoje būdavo kitas nuteistasis); gyvenamosiose patalpose neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nebuvo stalo ir užuolaidų pareiškėjui nebuvo išduodamos higienos priemonės, iš dalies tenkino skundą.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo laikymo laikinojo sulaikymo kamerose (neužtikrinto priėjimo prie tualeto ir vandens, per mažo ploto) bei per mažo gyvenamosios patalpose ploto (2022 m. birželio 8–10 d. palatoje Nr. 205 vienam asmeniui teko 6,92 kv. m vietoj 7 kv. m ploto) pripažino pagrįstais, o kitų pareiškėjo pretenzijų nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad proporcinga ir pakankama suma pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti yra 50 Eur.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, tvirtindamas, kad toks dydis yra neteisingas, o ir teismų praktikoje yra priteisiamos didesnės sumos, be to, teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nusiskundimus dėl jo laikymo kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tik deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio argumentus apie patirtą baimę dėl savo sveikatos dėl to, kad jis 2022 m. liepos 1 d. buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje kartu su asmeniu, sergančiu tuberkulioze. Pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių duomenų ir / ar dokumentų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog minėtas asmuo serga plaučių tuberkuliozės forma, kuri nėra užkrečiama oro lašeliniu būdu, t. y. jis neišskiria tuberkuliozės mikobakterijų, todėl nekelia pavojaus kitų asmenų sveikatai ir / ar gyvybei. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kameras, pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio ir LAVL direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintų Nuteistųjų (suimtųjų), laikomų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, vidaus tvarkos taisyklių 79 punkto nuostatas.

30. Dėl pareiškėjo pretenzijų dėl kitų laikymo laikinojo sulaikymo kamerose sąlygų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas (jo atstovas LAVL) nepaneigė pareiškėjo pretenzijų dėl šių kamerų perpildymo, nesudarytos galimybės pasinaudoti tualetu ir vandeniu, ir šiuo aspektu konstatavo pareiškėjo teisės į orias laikymo sąlygas pažeidimą.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neišreiškė aiškaus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų jo laikymo sąlygų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl priteisto per mažo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, priėjo prie išvados, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos LAVL ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tikrų neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

35. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

36. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; kt.).

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus LAVL padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (6 kartus apie 3 val. pareiškėjas galėjo būti laikomas laikinojo sulaikymo kamerose sąlygomis, kai patalpos buvo perpildytos ir nebuvo galimybės pasinaudoti tualetu arba gauti vandens, ir 3 paras buvo nežymiai pažeista pareiškėjui taikytina minimali gyvenamojo ploto norma), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjas galėjo patirti intensyvesnius nepatogumus dėl nustatytų pažeidimų), nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 50 Eur – yra per mažas.

38. Dėl pareiškėjo teiginių apie nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydis yra apskaičiuojamas pagal individualias pareiškėjo (toje byloje) aplinkybes, o pats pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepagrindė, kad jo laikymo sąlygos buvo tokios pačios arba panašios kaip asmenų, kuriems buvo priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas kitose bylose. Pavyzdžiui, pareiškėjas akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3939-520/2019 padarytas išvadas dėl neturtinės žalos atlyginimo už teisės aktų reikalavimų neatitinkantį laikymą laikinojo sulaikymo patalpose, tačiau pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad minėtoje byloje pats nuteistojo laikymas laikinojo sulaikymo kamerose buvo pripažintas neteisėtu. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti pareiškėjui 50 Eur neturtinei žalai atlyginti už visus šioje byloje konstatuotus pažeidimus, kai administracinėje byloje Nr. A-3939-520/2019 pareiškėjui (toje byloje) už vieną pažeidimą buvo priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, nelaikytinas nukrypimu nuo suformuotos vieningos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių kriterijų ar teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodyti pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip tokie, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta priteisiant žymiai didesnę nei 50 Eur kompensaciją. Pažymėtina, kad byloje nenustatyti kiti pareiškėjo teisių pažeidimai, nenustatyta, kad buvo pažeista pareiškėjo sveikata.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde bei atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė