d60c93f4-c440-4df5-9231-fd0752cdda9f · Kauno apygardos teismas

                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-1481-221/2014                     Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11652-2013-1                     Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; (S)                       45.2; 114.11; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Torpol Baltija“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-770-877/2014 pagal A.

P. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Torpol Baltija“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pagal Å¡iÄ sutartį sumokėtų sumų priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti Å¡alių 2012 m. birželio 19 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį Nr. 00677, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Torpol Baltija“ 1000 Lt sumÄ , sumokėtÄ atsakovei pagal 2012 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį Nr. 00677, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 3–6).

Nurodė, kad 2012 m. birželio 19 d. ne prekybai skirtose patalpose ieÅ¡kovė ir atsakovė pasirašė užsakymÄ â€“sutartį Nr. 00677 bei sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį Nr. TB00677 (toliau – sutartis), kuria ieÅ¡kovė įsigijo iÅ¡ atsakovės 3050 Lt vertės Biostat komplektÄ (Biostat antčiužinys, Camel pagalvė, Camel antklodė, sprando atramėlė; toliau – prekė). Atsakovė tÄ pačiÄ dienÄ prekę pristatė ieÅ¡kovei į namus, o ieÅ¡kovė įmokėjo 1000 Lt dydžio avansÄ , likusiÄ sumÄ Ä¯sipareigojo sumokėti dalimis per keturis mėnesius.

Gavusi prekę, ieÅ¡kovė net neiÅ¡pakavusi trumpai patikrino jos veikimÄ . Pajutusi staigiai kilusiÄ neigiamÄ sveikatos reakcijÄ â€“ vilna sukėlė alergijÄ , galvos svaigimÄ ir kitus negalavimus, ji patikrinimÄ iÅ¡ karto nutraukė. Å eimos gydytoja patarė Å¡ios prekės nenaudoti, nes ji netinkanti ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klei. Nepraleidusi septynių dienų termino nuo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė 2012 m birželio 26 d. paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovei praÅ¡ymÄ nutraukti sutartį, atsiimti prekę ir grÄ Å¾inti jai pinigus, tačiau atsakovė atsisakė tenkinti jos praÅ¡ymÄ .

IeÅ¡kovė 2012 m. rugpjūčio 21 d. per paÅ¡tÄ prekę iÅ¡siuntė atsakovei, o 2013 m. kovo 14 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo. Atlikusi tyrimÄ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2013 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir rekomendavo atsakovei iki 2013 m. birželio 14 d. nutraukti sutartį bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1000 Lt, tačiau atsakovė to per nustatytÄ terminÄ nepadarė.

Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 53–63). Nurodė, kad atliktos klinikinės analizės patvirtina, kad prekė yra kokybiÅ¡ka, o ieÅ¡kovė neįrodė, kad dėl prekės trÅ«kumų, poveikio jai sutriko sveikata, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į medikus, be to, ieÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, pasinaudojusi preke visÄ laikotarpį, kuriuo ji gali prekę grÄ Å¾inti atsakovei, nusprendė nutraukti sutartį, taip pat ieÅ¡kovė pažeidė penkiolikos dienų prekės grÄ Å¾inimo terminÄ .

IeÅ¡kovė nepagrįstai vadovaujasi CK 6.357 straipsnio 1, 6 dalies nuostatomis dėl prekės besÄ lyginio grÄ Å¾inimo, kadangi prekė priskirtina prie kasdieniam vartojimui skirtų prekių. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2013 m. gegužės 29 d. nutarimas yra rekomendacinio pobÅ«džio, o ne imperatyvaus pobÅ«džio administracinis aktas ir atsakovei neprivalomas, be to, šį nutarimÄ atsakovė yra apskundusi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu (2 t., b. l. 53–57) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai; nutraukė Å¡alių 2012 m. birželio 19 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį Nr. 00677, priteisė A.

P. iÅ¡ UAB „Torpol Baltija“ 1000 Lt pagal sutartį Nr. 00677 sumokėtÄ avansÄ , 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė valstybei iÅ¡ UAB „Torpol Baltija“ 34 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad pati ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti prekę, tačiau ieÅ¡kovei buvo suteikta neiÅ¡sami ir klaidinanti informacija, atsakovės atstovai nesuteikė vartotojai visos bÅ«tinos informacijos apie galimÄ Å¡io įrenginio poveikį sveikatai, kas neužtikrino vartotojų saugos, taip pat iÅ¡samiai nepaaiÅ¡kino prekės grÄ Å¾inimo ir sutarties nutraukimo galimybių.

IeÅ¡kovė yra vyresnio amžiaus (gimusi 1933 m.), vartotoja, neturinti specialių, profesionalių įgÅ«džių įvertinti prekės poveikį jos sveikatai prekės įsigijimo metu, dėl prekės naudojimo ji pajuto sveikatos sutrikimus, pasitarusi su gydytoja pagrįstai nutraukė prekės naudojimÄ ir kreipėsi į atsakovę dėl sutarties nutraukimo ir avanso grÄ Å¾inimo. Sutarties 7.5 punktu Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė turi teisę nutraukti sutartį, vadovaujantis CK 6.357 straipsnio 6-11 dalimis, apie tai praneÅ¡usi atsakovei per septynias dienas nuo sutarties sudarymo ir priedo Nr. 2 gavimo dienos, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė be jokių iÅ¡ankstinių sÄ lygų ar priežasčių turėjo teisę nutraukti sutartį laikydamasi minėtame punkte numatytos tvarkos ir terminų.

Kadangi sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, tai ir pagal CK 6.357 straipsnio 1, 4 dalį, 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 8 punkto nuostatas ieÅ¡kovė turėjo teisę atsisakyti sutarties ar jÄ nutraukti apie tai praneÅ¡dama raÅ¡tu atsakovei per septynias dienas nuo CK 6.357 straipsnio 4 dalyje numatyto dokumento su atitinkama informacija gavimo dienos. Sutartis ir sutarties priedas Nr. 2 „Dokumentas pagal CK 6.357 str. nuostatas“ yra sudaryta ir minėtas priedas gautas 2012 m. birželio 19 d.

Atsakovei apie sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovė pranešė 2012 m. birželio 26 d., t. y. laikydamasi sutarties 7.5 punkte numatytos tvarkos ir terminų. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savo teise pasinaudojo tinkamai, nustatytu terminu, sutartyje nurodyta tvarka ir neprivalėjo pateikti suprastėjusiÄ sveikatos bÅ«klę dėl prekės poveikio patvirtinančių įrodymų. Teismas atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovės įsigytas medicininės paskirties reabilitacinis gaminys negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas, nes buvo naudojamas, laikė nepagrįstu.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, kadangi sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, Å¡alių teises ir pareigas reglamentuoja CK 6.357 straipsnio 6 dalis ir 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymas Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ (8-12 p.), darė iÅ¡vadÄ , kad medicininės paskirties prekė nėra kasdienio vartojimo, todėl atsakovės nurodytos CK 6.357 straipsnio 3 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog ant antčiužinio pasitiesusi paklodę, gulėjo Å¡eÅ¡is kartus po vienÄ valandÄ kas dienÄ , tačiau pajutusi aiÅ¡kų sveikatos pablogėjimÄ , naudojimÄ nutraukė.

Atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ , prekę turėjo atsiimti per 15 dienų (CPK 6.357 str. 9 d., 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 11 p.). Atsakovė neįrodė, kad per šį terminÄ ar per protingÄ laikÄ terminui pasibaigus buvo nuvykusi pas ieÅ¡kovę, kad apžiÅ«rėjo prekę, kad įsitikino, jog jos iÅ¡vaizda iÅ¡ esmės pasikeitusi, ar kad ji sugadinta ir panaudota taip, jog negali bÅ«ti atsakovei grÄ Å¾inta. 2001 m. liepos 11 d.

Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 12 punkte numatyta, kad jeigu kyla ginčas dėl daikto iÅ¡vaizdos pasikeitimų ar daikto sugadinimo, pardavėjas privalo kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ prie Ūkio ministerijos ir dalyvaujant pirkėjui (vartotojui) pateikti prekę ekspertizei. Teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartyje pripažino, kad nėra pagrindo spręsti ekspertizės skyrimo klausimÄ , nes atsakovė nerealizavo savo teisės inicijuoti prekės bÅ«klės ekspertizę. Teismas sprendė, kad nebÅ«dama aktyvi sprendžiant ekspertizės skyrimo klausimÄ atsakovė neturėjo pagrįsto ir pakankamo pagrindo atsisakyti pasiimti prekę ir prekės grÄ Å¾inimo naÅ¡tÄ , gavusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nutraukti sutartį, perkelti ieÅ¡kovei.

Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir vadovaujantis CK 6.357 straipsnio 6 dalimi reikalauti sutarties nutraukimo ir avanso grÄ Å¾inimo, todėl ieÅ¡kinį vertintino kaip pagrįstÄ ir tenkintinÄ . VisiÅ¡kai tenkinęs ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 79–88) atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas netinkamai įvertino. Pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties priede Nr. 2 nurodyta informacija, jog ieÅ¡kovė įsigijo tik antčiužinį yra iÅ¡skirtinai techninė pardavimų vadybininko, sudariusio sutartį, klaida, kuri negali bÅ«ti traktuojama kaip klaidingos informacijos apie parduodamÄ prekę suteikimas ar sÄ moningas kitos sutarties Å¡alies klaidinimas, kadangi vertinant sutarties turinį visa apimtimi yra akivaizdžiai matyti, jog pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis buvo sudaryta dėl prekių komplekto.

IeÅ¡kovei buvo suteikta informacija apie parduodamÄ prekę ne tik žodžiu, bet ir raÅ¡tu, o atstovai neprivalėjo domėtis ir klausinėti ieÅ¡kovės apie ligas, kurių turėjimas neturi jokios įtakos galimybei naudoti siÅ«lomÄ prekę. IÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų argumentų matyti, jog ieÅ¡kovė nusprendė atsisakyti sudarytos pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties, nes nepatiko įsigytos prekės modelis, todėl ginčas patenka į Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo „Dėl daiktų grÄ Å¾inimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ reguliuojamÄ sritį.

Be to, pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra neatsiejamas nuo prekės grÄ Å¾inimo pardavėjui, teismas nepagrįstai nurodė, jog Å¡iuo atveju nėra taikomas sutarties 6.1 punktas. Panaudotas medicinos prietaisas gali bÅ«ti nesaugus ir bÅ«ti užkrečiamųjų ligų Å¡altinis ir tai yra vieÅ¡ai pripažįstamas faktas, kurio atskirai nereikia įrodinėti. Atsakovė neprivalėjo ir netgi negalėjo įvykdyti minėto 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 12 punkto reikalavimų, kadangi Å¡is klausimas nepatenka į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos kompetencijos ribas, be to, atsakovė pateikė dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, patvirtinančius, jog tokio pobÅ«džio ekspertizę atlikti Lietuvoje yra neįmanoma.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės teiktus žodinius paaiÅ¡kinimus ir tai, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta pirkimo– pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis Nr. TB00677, o ieÅ¡kovė reikalavo nutraukti pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį Nr. 00677.2. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas: CK 6.357 straipsnį, Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose“ nuostatas. IeÅ¡kovės įsigytas prekių komplektas yra priskiriamas medicinos prietaisams, tai taip pat yra patalynė, skirta kasdieniniam vartojimui (CK 6.357 str. 3 d. 1 p.), ieÅ¡kovė negrÄ Å¾ino prekės atsakovei per nustatytÄ terminÄ , o atsakovė nėra įpareigojama vykti pas ieÅ¡kovę pasiimti daikto (CK 6.357 str. 9 d.).

Pagal Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 6.4, 6.5 punktus pirkėjas gali adresuoti praÅ¡ymÄ dėl daiktų grÄ Å¾inimo ir sutarties nutraukimo tik tais atvejais, kai pirkėjo įsigyta prekė nepatenka į LR Ūkio ministro patvirtintose Daiktų gražinimo ir keitimo taisyklėse nurodytus negrÄ Å¾intinus daiktus. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.362 straipsnio 4 dalies.             3. Sprendime nesilaikyta sisteminio teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimo, selektyviai parenkant iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovei naudingas atskiras LR CK normas ir nesilaikant LR CK 1.9 straipsnio reikalavimų.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., b. l.

92) ieÅ¡kovė praÅ¡o ginčijamÄ teismo sprendimÄ palikti galioti. Nurodo, kad jokios informacijos apie prekės kenksmingumÄ nebuvo, nepraleidus 7 dienų termino nuo sutarties sudarymo iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ dėl sutarties nutraukimo. Prekes grÄ Å¾ino atsakovei paÅ¡tu 2012 m. rugpjūčio 21 d., kadangi atsakovė neatvyko per 15 dienų, prekės iÅ¡vaizda buvo nepasikeitusi. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėja nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).            Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 19 d. ne prekybai skirtose patalpose ieÅ¡kovė ir atsakovė pasirašė užsakymÄ â€“sutartį Nr. 00677 (1 t., b. l.

9) bei sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį Nr. TB00677, kuria ieÅ¡kovė įsigijo iÅ¡ atsakovės 3050 Lt vertės Biostat komplektÄ (Biostat antčiužinys, Camel pagalvė, Camel antklodė, sprando atramėlė) (1 t., b. l. 10–11). Atsakovė tÄ pačiÄ dienÄ prekę pristatė ieÅ¡kovei į namus, o ieÅ¡kovė įmokėjo 1000 Lt dydžio avansÄ , likusiÄ sumÄ Ä¯sipareigo sumokėti dalimis per keturis mėnesius (1 t., b. l. 10–12). IeÅ¡kovė 2012 m birželio 26 d. paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovei praÅ¡ymÄ nutraukti sutartį, atsiimti prekę ir grÄ Å¾inti jai pinigus, tačiau atsakovė atsisakė tenkinti jos praÅ¡ymÄ (1 t., b. l. 13–16, 19–21).

IeÅ¡kovė 2012 m. rugpjūčio 21 d. per paÅ¡tÄ prekę iÅ¡siuntė atsakovei (1 t., b. l. 23), tačiau Å¡i prekes grÄ Å¾ino į paÅ¡tÄ , kad jos bÅ«tų grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei (1 t., b. l. 24), o 2013 m. kovo 14 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo. Atlikusi tyrimÄ Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2013 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir rekomendavo atsakovei iki 2013 m. birželio 14 d. nutraukti sutartį bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1000 Lt (1 t., b. l. 25, 27–40), tačiau atsakovė to per nustatytÄ terminÄ nepadarė.        Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai Å¡alių 2012 m. birželio 19 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TB00677, vertino kaip vartojimo daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ ne prekybai skirtose patalpose, nes pirkėja yra fizinis asmuo, įsigijęs Biostat komplektÄ asmeniniams, Å¡eimos poreikiams tenkinti, o pardavėja UAB „Torpol Baltija“ yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 1.39 str.;

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 5, 15 d.). Todėl taikytinos CK vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančios nuostatos ir specialios taisyklės, užtikrinančios vartotojo teisių apsaugÄ (CK 6.350, 6.357 str.).          Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarčių Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. Vartotojas, kaip sutarties Å¡alis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ .

BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009; kt.).          Konkrečiu atveju ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės iÅ¡ esmės kilo dėl informacijos apie įsigytÄ komplektÄ nesuteikimo, bendrovės atžvilgiu keliamos pareigos suteikti teisingÄ informacijÄ apie parduodamas prekes, jų naudojimÄ bei galimybę grÄ Å¾inti įsigytÄ prekę.

CK 6.353 straipsnio nuostatos nustato imperatyviÄ pardavėjo pareigÄ pateikti teisingÄ ir visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie parduodamas prekes, o parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas.           Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta visapusiÅ¡ka informacija apie įsigytÄ prekę. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartoja, mano, kad teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovei, kaip verslo subjektui, savo srities profesionalui taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo reikalavimai, tame tarpe ir teikiant informacijos apie prekės naudojimo ypatumus specifiÅ¡kumÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė nepateikė neginčytinų įrodymų, jog pirkėja buvo supažindinta su gaminio naudojimo ir aptarnavimo instrukcija, kas pardavėjui yra privaloma. Teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog tai, kad apeliantė suteikė visÄ reikalingÄ informacijÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo motyvas, jog teismui pateiktoje prekės naudojimo/aptarnavimo instrukcijoje (1 t., b. l. 154–155) bei gaminio etiketėje (1 t., b. l. 156) atsakovė nurodžiusi, kokį Å¡alutinį poveikį gali sukelti produktas.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog instrukcija ir etiketė pateiktos teismui, tačiau nenustatė, jog tiek instrukcija, tiek etiketė bÅ«tų pateiktos ieÅ¡kovei prieÅ¡ įsigyjant prekę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovę pardavėjas su visa informacija apie prekę privalėjo supažindinti prieÅ¡ pirkėjai jÄ Ä¯sigyjant, o ne po to, kai prekė buvo pristatyta ieÅ¡kovei. IÅ¡ bylos medžiagos bei ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, akivaizdu, kad sutartis su ieÅ¡kove buvo pasiraÅ¡yta skubotai, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati sutartis suraÅ¡yta labai smulkiu Å¡riftu ir, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės amžių, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai supažindinta su sutarties sÄ lygomis bei jai nebuvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta įsigyjamų prekių sudėtis, naudojimo instrukcija.

Apeliantė jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė ne kartÄ prašė nutraukti sutartį ir grÄ Å¾inti pinigus, tačiau atsakovė į tokius praÅ¡ymus nereagavo, reikalavo pateikti įrodymus dėl sutrikdytos sveikatos (1 t., b. l. 14–16, 19–21, 27). Taigi ir Å¡i aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė neleido ieÅ¡kovei atsisakyti sutarties. Apeliacinio teismo nuomone, iÅ¡ apeliaciniame skunde nurodytų motyvų dėl negrÄ Å¾intinos prekės, spręstina, kad atsakovė, sudarydama sutartį, tikėjosi, kad tokios prekės negalima grÄ Å¾inti, tačiau tokių aplinkybių sutartyje aiÅ¡kiai nenurodė.

IÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties matyti, jog 6.1 punktu Å¡alys susitarė, kad prekių grÄ Å¾inimas ir keitimas pagal Å¡iÄ sutartį vykdomas remiantis LR Å«kio ministro įsakymu „Dėl daiktų keitimo ir grÄ Å¾inimo taisyklių patvirtinimo“. Minėtų taisyklių 14 punktas numatė, kad jeigu pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiÅ¡kumas, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto prekių pardavimo dienos, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti jÄ analogiÅ¡ka preke. Sutarties 6.2 punkte nurodyti atvejai, kuomet prekė negali bÅ«ti grÄ Å¾inama, t. y. tik tuomet, kai pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ir komplektiÅ¡kumas.

Darytina iÅ¡vada, jog kitais atvejais prekė gali bÅ«ti grÄ Å¾inama. Å iuo atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ už prekę ir įpareigoti pasiimti prekę, nes atsisakė sutarties, o ne dėl minėto įsakymo 14 punkte nurodytų priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog ieÅ¡kovė sutarties atsisakė ne dėl priežasčių, nurodytų LR Å«kio ministro įsakymo „Dėl daiktų keitimo ir grÄ Å¾inimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte, todėl netaikomas sutarties 6.1 punktas.

Kadangi sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šalių teises ir pareigas reglamentuoja ir CK 6.357 straipsnio 6 dalis, ir 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymas Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ (8-12 p.). Civilinio kodekso 6.357 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį), sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per septynias dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento gavimo dienos.

Å ios pirkėjo teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu bÅ«du apriboti ar panaikinti. CK 6.357 straipsnio 7 dalies bei minėtų taisyklių 8-12 punkto nuostatos yra analogiÅ¡kos, numatančios, kad savo teise nutraukti sutartį ar jos atsisakyti pirkėjas gali pasinaudoti, jei daiktas nebuvo sugadintas ar jo iÅ¡vaizda iÅ¡ esmės nepasikeitė, kad daikto ar pakuotės pakeitimo, kurie buvo bÅ«tini norint apžiÅ«rėti daiktÄ , negalima laikyti esminiais daikto iÅ¡vaizdos pakeitimais, kad kai kyla ginčas dėl daikto iÅ¡vaizdos, gali bÅ«ti skiriama ekspertizė, kurios iÅ¡laidas atlygina kaltoji Å¡alis.

IeÅ¡kovė nurodė, kad bandė gulėti ant antčiužinio, tačiau jai sukėlė negalavimus, gydytoja patarė nesinaudoti ir ji įsigyta preke nebesinaudojo. Atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ , prekę turėjo atsiimti per penkiolika dienų (CPK 6.357 str. 9 d., 2001 m, liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 11 p.). Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, atsakovė neįrodė, kad per šį terminÄ ar per protingÄ laikÄ terminui pasibaigus buvo susisiekusi su ieÅ¡kove dėl prekės apžiÅ«rėjimo, įsitikinimo, jog prekės iÅ¡vaizda iÅ¡ esmės pasikeitusi, ar kad ji sugadinta ir kad prekė taip panaudota, jog negali bÅ«ti atsakovei grÄ Å¾inta.

Minėtų taisyklių 12 punkte numatyta, kad jeigu kyla ginčas dėl daikto iÅ¡vaizdos pasikeitimų ar daikto sugadinimo, pardavėjas privalo kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ prie Ūkio ministerijos ir dalyvaujant pirkėjui (vartotojui) pateikti prekę ekspertizei. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė nurodytos pareigos neįvykdė, todėl pagal byloje surinktus įrodymus nebuvo pagrįsto ir pakankamo pagrindo atsisakyti pasiimti prekę.           Apeliantės teigimu, pagal 2001 m. birželio 29 d.

LR Å«kio ministro įsakymo Nr. 217 patvirtintų „Daiktų grÄ Å¾inimo ir keitimo taisyklių“ 17 punktÄ pirkėjo reikalavimas pakeisti nusipirktÄ prekę analogiÅ¡komis prekėmis arba grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus dėl Å¡ių taisyklių 14 punkte nurodytų priežasčių gali bÅ«ti tenkinamas tik pardavėjui sutikus, nes ieÅ¡kovė įsigijo prekę, kuri yra medicinos prietaisas. Su Å¡iuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes, kaip minėta, ieÅ¡kovė praÅ¡o grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ už prekę ir įpareigoti pasiimti prekę, nes atsisakė sutarties, o ne dėl minėtų taisyklių 14 punkte nurodytų priežasčių, todėl 17 punkto nuostatos netaikytinos.

            Sutiktina su apeliante, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vada, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra rekomendacinio pobÅ«džio (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 str.), tačiau apylinkės teismas, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad CK 6.353 straipsnio nuostatos nustato imperatyviÄ pardavėjo pareigÄ pateikti teisingÄ ir visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie parduodamas prekes, o parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, be to, informacija apie parduodamus daiktus neturi bÅ«ti klaidinanti.

Nesant Å¡iuo klausimu kitų objektyvių įrodymų ir įrodinėjimo pareigos nesant pagrindo perkelti silpnesniajai Å¡aliai – vartotojai (ieÅ¡kovei), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovė nesuteikė ieÅ¡kovei pakankamai informacijos apie prekę bei informacijos, kad per sutartyje nurodytÄ septynių dienų terminÄ galima grÄ Å¾inti tik nenaudotas prekes. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ .            Teismas pažymi, kad Å¡alių sudarytos sutarties 7.5 punktÄ pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.357 straipsnio 6-11 dalimis ir apie tai praneÅ¡amas pardavėjui per septynias dienas nuo jos sudarymo ir priedo Nr. 2 gavimo dienos.

Byloje buvo įrodyta, kad ieÅ¡kovė Å¡ia savo teise pasinaudojo tinkamai, nustatytu terminu ir sutartyje nurodyta tvarka, o apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo vertinami nepagrįstais.            Atmestinas apeliantės argumentas, kad buvo ne tarp Å¡alių nutraukta sutartis. Sutiktina, kad tiek ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime, nurodydamas sutarties numerį, nenurodė raidžių, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta tik viena sutartis, ginčas bÅ«tent dėl sutarties Nr. TB00677 iÅ¡nagrinėtas teisme.Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų laikėsi ir nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl to atsakovės UAB „Torpol Baltija“ apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Kauno apylinkės teismo 2014m. vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                          Virginija Lozoraitytė