2023-10-11 Nr. AB-18177-3-61-3-03372-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1754-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03372-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Švenčionių rajono savivaldybės tarybos, Švenčionių rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens L. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. V. skundą atsakovams Švenčionių rajono savivaldybės tarybai ir Švenčionių rajono savivaldybei, tretieji suinteresuoti asmenys L. L., A. K., I. K. ir V. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. E. V. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė: 1) panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. T-141 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ ir 2019 m. sausio 31 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-22 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patikslinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Savivaldybės taryba arba Taryba) 2019 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė ištaisyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (iki 2015 m. gruodžio 30 d. kelio numeris 65(61V); nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 627; nuo 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 924) koordinates. Po Sprendimo priėmimo vietinės reikšmės kelias Nr. 924 patenka į pareiškėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

3. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 86-3159 E. M. buvo atkurta nuosavybės teisė, grąžinant natūra Žemės sklypą. 1999 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į Žemės sklypą įgijo pareiškėjas. Kadangi Žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pagal preliminarius matavimus, pareiškėjo užsakymu 2015 m. buvo atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų byla buvo pateikta tikrinti ir derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriui. NŽT Švenčionių skyrius ir NŽT atsisakė šią bylą suderinti, nurodę, kad kelias, esantis pareiškėjo Žemės sklype nuo Žemės sklypo pietinės ribos iki Žemės sklype esančio sodo, turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė. Pareiškėjas šiuos NŽT veiksmus administracine tvarka apskundė teismui, prašydamas įpareigoti NŽT suderinti jai pateiktą pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį Žemės sklypo planą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-281-1063/2019 pareiškėjo skundą patenkino, panaikino skųstus NŽT administracinius aktus ir įpareigojo NŽT Švenčionių skyrių per 2 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą Žemės sklypo planą, esantį šio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje administracinėje byloje buvo nustatyta, kad bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio Nr. 627 pareiškėjo Žemės sklype nėra ir kad pareiškėjo Žemės sklypo planas yra parengtas be trūkumų, todėl NŽT atsisakymas jį derinti buvo pripažintas neteisėtu.

4. Po minėtos administracinės bylos išnagrinėjimo NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas, vykdydamas teismų įpareigojimą, 2019 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 45SK-144-(14.45.110) patvirtino pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialisto 2015 m. lapkričio 20 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šis administracinis aktas buvo priimtas ir pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenų byla su joje esančiu Žemės sklypo planu suderinta tik nustačius, kad pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenys ir ribos atitinka tiek teritorijų planavimo dokumentus, tiek Žemės sklypo projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui dokumentus. Pagal nustatytus kadastro duomenis jokių bendro naudojimo vietinės reikšmės kelių pareiškėjo Žemės sklype nėra. Po šio NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 45SK-144-(14.45.110) priėmimo pareiškėjo kaimynas L. L. kreipėsi į teismą dėl servituto pareiškėjo Žemės sklype nustatymo, teigdamas, kad priimtu sprendimu panaikinus pareiškėjo Žemės sklype bendro naudojimo kelią L. L. tariamai nebeturi privažiavimo prie jo kartu su bendraturčiais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis A. K., I. K., V. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra greta pareiškėjo Žemės sklypo. Pradėjus nagrinėti šią civilinę bylą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas sužinojo, kad Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė Sprendimą, kuriuo ištaisė vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (buvę Nr. 65(6-1V) ir 627) koordinates, neva nustatytas galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei neva atitinkančias faktinę šio vietinės reikšmės kelio situaciją. Po tokio vietinės reikšmės kelio koordinačių ištaisymo šis kelias atsirado pareiškėjo Žemės sklype.

5. 2015 m. buvo tikslinamas Švenčionių rajono vietinės reikšmės kelių sąrašas, kurio metu buvo surinkti ir patikslinti duomenys iš seniūnijų apie jų teritorijoje esančius kelius. Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį vietinės reikšmės kelio (tuo metu kelio Nr. 627) pabaiga sutampa su pareiškėjo Žemės sklypo riba. Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-22 pakeitė 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtintą viešųjų ir vidaus kelių sąrašą ir jį išdėstė nauja redakcija, pagal kurią vietinės reikšmės kelio pabaiga taip pat sutapo su pareiškėjo Žemės sklypo riba.

6. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. (4.15)1S-45 informavo pareiškėją, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas, tame tarpe patikslintos vietinės reikšmės kelio 627 koordinatės – kelio pabaiga, sutampa ties įvažiavimu į pareiškėjo Žemės sklypą, todėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimas nebūtinas. Taip pat Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. (6.26)1S-85 informavo pareiškėją, kad klausimas dėl Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patikslinimo bus teikiamas rajono savivaldybės tarybai svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje, atsižvelgiant į Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito 2016 m. liepos 14 d. ataskaitą Nr. K-10-5, kurioje, vadovaujantis Kelių įstatymo nuostatomis, duotas nurodymas patikslinti 2015 m. gruodžio 30 d. rajono taryboje patvirtintą vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Šiuo raštu jis taip pat buvo informuotas, kad keliukas, einantis per pareiškėjo Žemės sklypą, nėra įtrauktas į tikslinamų kelių sąrašą. Taip pat ir Švenčionių rajono savivaldybės 2019 m. kovo 19 d. posėdžio protokole Nr. (4.41)01-29 nurodyta, kad savivaldybė neturi jokio pagrindo keisti vietinės reikšmės kelio Nr. 627 koordinačių. Kaip matyti iš šio protokolo, savivaldybės posėdyje buvo nagrinėjamas L. L. prašymas, kuriuo buvo prašoma imtis priemonių susidariusiai situacijai po Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 priėmimo atitaisyti. Savivaldybės komisijos nariai buvo nuvykę į vietą šiame prašyme nurodytoms aplinkybėms įsitikinti ir jį išnagrinėję nurodė, kad pareiškėjo Žemės sklype nėra bendro naudojimo kelių ir savivaldybė neturi pagrindo keisti vietinės reikšmės kelio Nr. 627 koordinačių, neturint atitinkamų pakeistų nekilnojamojo turto registro duomenų ar teismo sprendimo.

7. Aplinkybę, jog Žemės sklype niekada nebuvo jokių bendro naudojimo kelių patvirtina ir VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.1.5.) S-6268 nurodyta informacija, kad pateiktuose registravimui dokumentuose informacijos apie Žemės sklype esančius bendrojo naudojimo kelius, kurių plotas neįskaičiuotas į Žemės sklypo plotą, nėra, taip pat, kad ir kadastro žemėlapyje nėra duomenų apie per Žemės sklypą einantį bendrojo naudojimo kelią. Tai, kad pareiškėjo Žemės sklype niekada nebuvo jokių bendro naudojimo kelių, patvirtina Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) raštuose užfiksuotos aplinkybės. Generalinės prokuratūros 2015 m. gruodžio 10 d. nutarime nurodyta, kad A. V. adresuotame NŽT Švenčionių skyriaus rašte nurodyta informacija apie tai, kad per jam priklausantį Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, negali būti vertinama kaip teisinga, kadangi ji pateikta remiantis 1999 m. liepos 13 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu, kuriame atliktas įrašas apie bendro naudojimo kelią padarytas pažeidžiant nustatytą tvarką.

8. Pareiškėjas citavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio 1 dalį ir teigė, kad net ir pati Švenčionių rajono savivaldybė tai ne kartą patvirtino, nekėlė abejonių dėl vietinės reikšmės kelio pabaigos vietos teisingumo – kad šio kelio pabaiga sutampa su įvažiavimu į pareiškėjo Žemės sklypą, todėl Sprendimu buvo ištaisytos ne techninės anksčiau priimtų sprendimų klaidos, o priimtas visiškai naujas sprendimas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjo Žemės sklype yra vietinės reikšmės kelias. Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Šiame įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad savivaldybės taryba turi teisę pakeisti patvirtintus vietinės reikšmės kelių sąrašus, taisant klaidas. Atsakovas pakeitė 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2019 m. sausio 31 d. sprendimų turinį ir skundžiamu Sprendimu nustatė pareiškėjui atitinkamas subjektines teises ir pareigas, kurių iki tol priimtais sprendimais nebuvo nustatyta, todėl tai negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida.

9. Akcentavo, kad atsakovas Sprendimą pareiškėjo Žemės sklype nustatyti vietinės reikšmės kelią turėjo priimti remdamasis objektyviais duomenimis, kurie pagrįstų tokio sprendimo teisėtumą ir kad toks kelias toje vietoje tikrai egzistuoja, tačiau iš Sprendimo nėra aiškūs nei jo priėmimo motyvai, nei teisinis pagrindimas, įvertinant ir tai, kad kelerius metus pats atsakovas tvirtino, kad jokio pagrindo įtraukti pareiškėjo Žemės sklype esančio kelio į vietinės reikšmės kelių sąrašą nėra. Sprendimas neproporcingai suvaržo pareiškėjo teises, nes atsakovas, nesiaiškindamas jokių tikrųjų faktinių aplinkybių, nustatė, kad vietinės reikšmės kelias eina per privatų pareiškėjo Žemės sklypą. Be to, esant pareiškėjo nesutikimui su tokiu tariamos klaidos taisymu, tokia klaida galėjo būti taisoma tik teismo sprendimu. Vietinės reikšmės kelias pareiškėjo Žemės sklype atsirado tik 2013 m. patvirtinus Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialųjį planą ir būtent tada buvo nustatyta, kad pareiškėjo Žemės sklype yra I kategorijos kelias.

10. Pareiškėjas teismui pateikė papildomus dokumentus ir paaiškino, kad 2013 m. Specialiojo plano sprendiniuose buvo pažymėtas IV kategorijos 17,658 km ilgio ir 6 m pločio kelias, plane pažymėtas numeriu 65(6-IV), kuris vedė į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuris yra visiškai kitoje geografinėje vietoje. Būtent šią klaidą, ištaisytą atsakovo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243, atsakovas neva ištaisė ginčijamu Sprendimu. Kaip nurodyta ir pareiškėjo skunde, ši klaida atsakovo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu ir buvo ištaisyta. Teigė, kad sulyginus skundžiamame Sprendime nurodytus duomenis akivaizdžiai matyti, kad ne 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo klaida buvo ištaisyta paliekant 2013 m. patvirtinto Specialiojo plano sprendinius, o neatliekant Tokių specialiojo planavimo korektūros rengimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų, taip pat nerengiant naujos grafinės medžiagos (brėžinio) suplanuotas visiškai naujas kelias: 1) skiriasi kelio kategorija: 2013 m. Specialiajame plane kelias buvo IV kategorijos, o pagal 2019 m. sprendimą kelias yra be kategorijos; 2) skiriasi kelio pradžios koordinatės: 2013 m. Specialiajame plane kelios pradžios koordinatės buvo (duomenys neskelbtini), o pagal 2019 m. sprendimą – (duomenys neskelbtini); 3) skiriasi kelio plotis: 2013 m. Specialiajame plane kelias buvo 6 m pločio, o pagal 2019 m. sprendimą – kelias 3 m pločio; 4) skiriasi kelio ilgis: 2013 m. Specialiajame plane kelias buvo 17,658 km ilgio, o pagal 2019 m. sprendimą – kelias jau tik 644 m ilgio (kas akivaizdžiai patvirtina, jog yra suplanuotas „specialus kelias“, atšaka nuo realaus pagrindinio kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą, vedantis į L. L. namų kiemą; 5) skiriasi kelio danga: 2013 m. Specialiajame plane kelias žvyro dangos, o pagal 2019 m. sprendimą kelio danga yra gruntas.

11. Manė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina esminį skundo pagrindą, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes, be kitų skundo pagrindų, atsakovas atliko kompleksinio teritorijų planavimo dokumento korektūros patvirtinimą neatlikdamas Specialiojo plano korektūros planavimo procedūrų ir vadovavosi visiškai neaišku kokiais motyvais –Sprendime nurodyta, kad ištaisomos kelio, kurio galutinis taškas baigiasi (duomenys neskelbtini) ežero paežerėje, koordinatės, nutylint esminį faktą, kad paežerės kelio pabaigos taškas pagal Specialųjį planą yra (duomenys neskelbtini) kaimas, į kurį natūroje ir pagal Specialųjį planą veda IV kategorijos 6 m pločio ir 17,658 km ilgio žvyro dangos kelias.

12. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė papildomus paaiškinimus.

13. Atsakovai Švenčionių rajono savivaldybės taryba ir Švenčionių rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

14. Nurodė, kad vietinės reikšmės kelias Nr. 924 (iki 2015 m. gruodžio 30 d. – Nr. 65(6-1V); nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 627; nuo 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 924) (toliau – ir Ginčo kelias) atsispindi visoje eilėje teritorijų planavimo dokumentų, orto fotografinėje medžiagoje, bei kituose dokumentuose. 1999 m. liepos 13 d. sudarytas (duomenys neskelbtini) E. M. sklypo žemės sklypo abrisas Nr. 35. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte yra nurodyta, jog: Žemės sklype Nr. 35 (pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype) yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – bendro naudojimo kelias, 3 m; 2013 m. balandžio 11 d.

Švenčionių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, priėmė sprendimą Nr. T-68 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“. Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane Ginčo kelio pabaigos koordinatės yra (duomenys neskelbtini) ežero paežerėje. Nagrinėjant orto fotografinę medžiagą, pateikiamą interneto puslapyje www.geoportal.lt, matyti, jog Ginčo kelias 1995-1999 m. tęsėsi iki pat (duomenys neskelbtini) ežero paežerės. Be kita ko, Ginčo kelio tęstinumą iki (duomenys neskelbtini) ežero paežerės patvirtina ir www.geoportal.lt maršrutų sudarymo funkcija, t. y. nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) ežero paežerė yra pasiekiama automobiliu; internetinio portalo www.maps.lt duomenimis, Ginčo kelio pabaiga akivaizdžiai yra (duomenys neskelbtini)ežero paežerėje ir, skirtingai, nei teigia pareiškėjas, Ginčo kelio pabaiga nesutampa su pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo riba.

Internetinio portalo maps.google.lt duomenimis, Ginčo kelio pabaiga yra (duomenys neskelbtini) ežero paežerėje. Pateiktame žemėlapyje akivaizdžiai matyti, jog Ginčo kelias baigiasi už L. L. priklausančios sodybos, o ne pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ribose ar iki sklypo ribos. 2015 m. birželio 18 d. Švenčionių rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisija patvirtino 2015 m. birželio 11 d. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ parengtą Kaltanėnų ir Labanoro seniūnijų turizmo ir rekreacijos specialųjį planą, kuriame akivaizdžiai matyti, jog Ginčo kelias yra pažymėtas pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype ir tęsiasi iki (duomenys neskelbtini) ežero.

15. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pasitarimo dėl kelio Nr. 627 Labanoro seniūnijoje protokole nurodyta, jog buvo aiškinamasi, kokiu būdu buvo pakeistos Ginčo kelio koordinatės. Atsižvelgiant į tai, kad Labanoro seniūnijos seniūno pasirašytu raštu (Labanoro seniūnijos 2015 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. (2.1)S/4-174 „Dėl klaidos Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane“) dėl Ginčo kelio koordinačių pakeitimo buvo remiamasi priimant 2015 m. gruodžio 30 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-243, kuriuo buvo pakeistos Ginčo kelio koordinatės, buvo klausiama Labanoro seniūnijos seniūno, kas buvo minėto rašto rengėjas. Labanoro seniūnijos seniūnas nurodė, jog minėtą raštą parengė Labanoro seniūnijos vyriausioji specialistė. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog priimant Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ buvo vadovaujamasi klaidingais duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Savivaldybės taryba priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: ištaisyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (iki 2015 m. gruodžio 30 d. kelio numeris 65 (6-1V); nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 627; nuo 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 924) koordinates, nurodant faktines koordinates, nustatytas galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei atitinkančias faktinę vietinės reikšmės kelio Nr. 924 situaciją.

16. Nesutiko su pareiškėjo argumentais ir nurodė, jog jis nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Švenčionių r. PK būtų nustatęs pareiškėjo minimas aplinkybes ar kad būtų atlikęs ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo. Teigė, jog tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dar savaime nereiškia, jog buvo nustatyta kokios nors nusikalstamos veikos elementai, ko šiuo atveju ir nebuvo. Pareiškėjas nepagrįstai nutyli aplinkybę, jog buvo padarytos atitinkamos išvados, pvz. 2015 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 4-01-9050 7 pastraipoje yra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu <...> surinktų duomenų nepakanka tam, kad nustatyti, kada tiksliai <...> žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 3-iame punkte buvo padarytas įrašas apie tai, jog žemės sklype <...> yra įsiterpęs 3 m pločio ir 0,05 ha bendro naudojimo kelias. Atkreipė dėmesį, kad Generalinės prokuratūros 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas STT ir Švenčionių r. PK pagal pareiškėjo skundą, buvo nutrauktas.

17. Teigė, jog Sprendimas nepaneigė pareiškėjo nuosavybės teisės, jam nėra apribotos ar kitaip suvaržytos teisės naudotis šiuo bendrojo naudojimo keliu, todėl manė, kad Sprendimu jam nebuvo nustatyta mažiau teisių ar priskirta daugiau pareigų.

18. P. Ž. sklypą įsigijo 1999 spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl pagal 1995-1999 m. orto fotografinę informaciją akivaizdu, kad, įsigydamas Žemės sklypą, pareiškėjas negalėjo nesuprasti, jog jame Ginčo kelias faktiškai egzistuoja. Be to, pareiškėjo sutuoktinė, buvo ir yra Švenčionių rajono savivaldybės administracinio vieneto – (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoja, todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjo sutuoktinė neabejotinai buvo susipažinusi su Švenčionių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentais, todėl žinojo ir faktą, jog jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo teritorijoje yra Ginčo kelias.

19. Atsakovai teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė tarpusavyje prieštaraujančius samprotavimus dėl Ginčo kelio, nes nėra aišku, ar pareiškėjas teigia, kad Ginčo kelias neegzistuoja, ar kad egzistuoja, šiuo aspektu galima įžvelgti pareiškėjo argumentacijos nenuoseklumą ir pareiškėjo nesąžiningumą, kadangi Ginčo kelias neabejotinai egzistuoja.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

21. Nurodė, jog jis ir pareiškėjas dalyvavo ir iki šiol dalyvauja teisminiuose ginčuose dėl naudojimosi vietinės reikšmės keliu Nr. 924 bei jo koordinačių nustatymo. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurį jis 1999 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš buvusios savininkės E. M., ribojasi su jam priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini).

22. Atkreipė dėmesį į tai, jog tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimą, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartį motyvavo iš esmės vieninteliu dokumentu – Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243, kuriuo buvo patikslintos vietinės reikšmės kelio Nr. 627 koordinatės, pagal kurias kelio pabaiga sutampa su įvažiavimu į Žemės sklypą. Teigė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra paneigtos ortofoto nuotraukomis, kuriose yra aiškiai matomas kelias, ir pažymėjo, jog šis kelias yra vienintelis kelias, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo patenka į savo žemės sklypą, nes kito privažiavimo prie šio sklypo nėra.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. vasario 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.

24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui L. L. 1 149,50 Eur teismo išlaidų.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Sprendimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui lygiomis dalimis iš atsakovų Švenčionių rajono savivaldybės tarybos ir Švenčionių rajono savivaldybės 1 656 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo ištaisytos vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (Ginčo kelio) koordinatės, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

28.1. pareiškėjui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą 1999 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įsigijo iš buvusios savininkės, kuriai Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 86-3159 buvo atkurta nuosavybės teisė grąžinant natūra Žemės sklypą.

28.2. Savivaldybės taryba 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialųjį planą. Kelių ir gatvių infrastruktūros specialiojo plano sprendiniuose nurodytas 17,658 km ilgio ir 6 m pločio IV kategorijos kelias, kurio numeris 65(6-IV), o pabaigos koordinatės baigiasi (duomenys neskelbtini)ež. pakrantėje. Plane kelias 65(6-IV) žymimas ruda spalva, tačiau jo pabaigos koordinatės baigiasi geltonai pažymėto kelio, vedančio į (duomenys neskelbtini) kaimą, pabaigoje.

28.3. Savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-152 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kaltanėnų ir Labanoro seniūnijų turizmo ir rekreacijos specialųjį planą, kuris Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-238 pripažintas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi. Turizmo ir rekreacijos specialiajame plane Ginčo kelias yra pažymėtas kaip „vietinis kelias/gatvė“, einantis iki pat (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės.

28.4. Labanoro seniūnija 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė Švenčionių rajono savivaldybei raštą Nr. (2.1)S/4-174 „Dėl klaidos Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane“.

28.5. Savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį vietinės reikšmės kelio (tuo metu kelio Nr. 627) pabaiga sutampa su pareiškėjo Žemės sklypo riba. Savivaldybės taryba 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-22 pakeitė 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtintą viešųjų ir vidaus kelių sąrašą ir jį išdėstė nauja redakcija, pagal kurią vietinės reikšmės kelio (tuo metu kelio Nr. 924) pabaiga taip pat sutapo su pareiškėjo Žemės sklypo riba.

28.6. Pareiškėjo užsakymu 2015 m. buvo atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų byla buvo pateikta tikrinti ir derinti NŽT Švenčionių skyriui. NŽT Švenčionių skyrius ir NŽT atsisakė šią bylą suderinti, nurodę, kad kelias, esantis pareiškėjo Žemės sklype nuo Žemės sklypo pietinės ribos iki Žemės sklype esančio sodo, turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.

28.7. Pareiškėjas nesutiko su NŽT sprendimais, teikė skundą teismui.

28.8. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-281-1063/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovams NŽT Švenčionių skyriui ir NŽT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriui, A. K., I. K., V. M., St. L. ir L. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino skųstus NŽT administracinius aktus ir įpareigojo NŽT Švenčionių skyrių suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą Žemės sklypo planą, esantį šio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

28.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 šį sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog „..surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad pareiškėjui šiuo metu priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas, paženklintas vietoje ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus, kaip 6,50 ha ploto vientisas sklypas. <...> neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypo paženklinimo parodymo akto 3 punkte, liečiančiame sklype esančias įsiterpusias žemėnaudas, t. y. kelius, padaryti pataisymai, kurie nebuvo suderinti su sklypo savininku. <...> akto kopijos, esančios NŽT ir Registrų centre, skiriasi, jų vizualinis palyginimas leidžia konstatuoti, kad prierašas, liudijantis apie kelio buvimą pareiškėjo žemės sklype yra padarytas vėliau“ (45 p.).

Dėl žemės sklypo plane pavaizduoto kelio ir juo užimtos žemės priklausomybės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, „kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog šis kelias buvo įtrauktas į bendrojo naudojimo vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, kad jis buvo kaip toks pažymėtas kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte ar kituose galiojančiuose teritorinio planavimo dokumentuose. Priešingai, pagal Švenčionių rajono savivaldybės patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą matyti, jog vietinės reikšmės kelio „627“ pabaiga sutampa su pareiškėjo žemės sklypo riba.

Pati NŽT pripažįsta, kad net ir pagal žemės sklypo abrisą, ortofotografinę medžiagą šiuo keliu patenkama tik iki pareiškėjo žemės sklype esančio sodo, t. y. jame nėra nurodyta, jog juo pravažiuojama iki gretimo žemės sklypo ar iki ežero. Nekilnojamojo turto kadastre pareiškėjo žemės sklypui nėra įregistruoti jokie apribojimai, servitutai, nėra nurodytos jokios įsiterpusios žemėnaudos.“ (46 punktas). Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su jo sklype esančiu servitutiniu keliu kaip pareiškėjo sklype esančio kelio tąsa, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ir L.

L. priklausančiame žemės sklype esantis kelias nėra valstybės išperkamoje ir neprivatizuojamoje žemėje, tačiau yra sudėtinė šio sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas. Tokiu pačiu būdu, nustatant servitutą šalių susitarimu arba teismo sprendimu, spręstinas ir kelio pareiškėjo sklype naudojimo klausimas, jei būtų nustatyta, kad toks kelias būtinas trečiajam suinteresuotajam asmeniui patekti į jo žemės sklypą arba kitiems asmenims patekti prie (duomenys neskelbtini) ežero.“ (48 punktas). Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų teismas vertino ir atsakovo administracinį aktą (2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T-243), kuris nagrinėjamoje byloje ginčijamu Sprendimu atsakovo laikomas klaidingu.

28.10. NŽT Švenčionių skyriaus 2019 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 45SK-144-(14.45.110) patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialisto 2015 m. lapkričio 20 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje Žemės sklypo planas, kuriame punktyrine linija yra pažymėtas kelias, einantis iki pietinės Žemės sklypo ribos ir tęsiasi tik iki Žemės sklype esančio sodo (namų valdos), pripažintas nubraižytas be trūkumų. Šis administracinis aktas buvo priimtas ir pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenų byla su joje esančiu Žemės sklypo planu suderinta tik nustačius, kad pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenys ir ribos atitinka tiek teritorijų planavimo dokumentus, tiek Žemės sklypo projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui dokumentus. Pagal nustatytus kadastro duomenis jokių bendro naudojimo vietinės reikšmės kelių pareiškėjo Žemės sklype nustatyta nebuvo.

29. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus kaip vientisas sklypas, pareiškėjo nuosavybės teisės į visą žemės sklypą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir jokių kitų įsiterpusių savivaldybei ar kitiems asmenims priklausančių kelių sklype nėra nurodyta. Kadastro duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str.).

30. Teismas pažymėjo ir tai, kad Švenčionių rajono savivaldybė savo raštais ne kartą buvo patvirtinusi, jog vietinės reikšmės kelias į pareiškėjo Žemės sklypą nepatenka ir nėra pagrindo jo įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą ar keisti jo koordinačių. Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį vietinės reikšmės kelio (tuo metu kelio Nr. 627) pabaiga sutampa su pareiškėjo Žemės sklypo riba. Savivaldybės taryba 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-22 pakeitė 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtintą viešųjų ir vidaus kelių sąrašą ir jį išdėstė nauja redakcija, pagal kurią vietinės reikšmės kelio pabaiga taip pat sutapo su pareiškėjo Žemės sklypo riba.

Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. (4.15)1S-45 informavo pareiškėją, kad Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas, tame tarpe patikslintos vietinės reikšmės kelio 627 koordinatės – kelio pabaiga, sutampa ties įvažiavimu į pareiškėjo Žemės sklypą, todėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimas nebūtinas. Taip pat Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. (6.26)1S-85 informavo pareiškėją, kad klausimas dėl Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patikslinimo bus teikiamas rajono savivaldybės tarybai svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje, atsižvelgiant į Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito 2016 m. liepos 14 d. ataskaitą Nr. K-10-5, kurioje, vadovaujantis Kelių įstatymo nuostatomis, duotas nurodymas patikslinti 2015 m. gruodžio 30 d. rajono taryboje patvirtintą vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą.

Šiuo raštu jis taip pat buvo informuotas, kad keliukas, einantis per pareiškėjo Žemės sklypą, nėra įtrauktas į tikslinamų kelių sąrašą. Taip pat ir Švenčionių rajono savivaldybės 2019 m. kovo 19 d. posėdžio protokole Nr. (4.41)01-29 nurodyta, kad savivaldybė neturi jokio pagrindo keisti vietinės reikšmės kelio Nr. 627 koordinačių. Aplinkybę, jog Žemės sklype niekada nebuvo jokių bendro naudojimo kelių patvirtina ir VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.1.5.) S-6268 nurodyta informacija, kad pateiktuose registravimui dokumentuose informacijos apie Žemės sklype esančius bendrojo naudojimo kelius, kurių plotas neįskaičiuotas į Žemės sklypo plotą, nėra, taip pat, kad ir kadastro žemėlapyje nėra duomenų apie per Žemės sklypą einantį bendrojo naudojimo kelią.

Tai, kad pareiškėjo Žemės sklype niekada nebuvo jokių bendro naudojimo kelių, patvirtina 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. 4-01-8953, 2016 m. vasario 18 d. Nr. 4-01-1204 STT raštuose užfiksuotos aplinkybės. Generalinės prokuratūros 2015 m. gruodžio 10 d. nutarime nurodyta, kad A. V. adresuotame NŽT Švenčionių skyriaus rašte nurodyta informacija apie tai, kad per jam priklausantį Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, negali būti vertinama kaip teisinga, kadangi ji pateikta remiantis 1999 m. liepos 13 d.

žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu, kuriame atliktas įrašas apie bendro naudojimo kelią padarytas pažeidžiant nustatytą tvarką.

31. Teismas akcentavo, kad, kaip nustatyta iš pateiktų į bylą duomenų, šiuo atveju egzistuoja du skirtingo turinio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai. Iš 1999 m. liepos 13 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktų turinio matyti, kad viename akte (esančiame nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje) 3 punkte nurodyta, kad Žemės sklype nėra įsiterpusių kitiems asmenims priklausančių žemėnaudų (nurodytas brūkšnys). Kitame tos pačios dienos identiškame akte (esantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje) nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpusi kitiems asmenims priklausanti žemėnauda – bendro naudojimo kelias 3 m (0,05 ha). Iš Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, esančio nuosavybės teisių atkūrimo byloje, aiškiai matyti, kad 3 punkte prierašas „Bendro naudojimo kelias 3 m 0,05 ha“ yra atliktas ant jau buvusio pažymėto brūkšnio, o tai rodo, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame akte tokio įrašo nebuvo.

32. VĮ Registrų centras 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.1.5.)S-6268 taip pat nurodė, kad 1999 m. pateiktuose registravimui dokumentuose informacijos apie žemės sklype esančius bendrojo naudojimo kelius, kurių plotas neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą, nėra. Patikrinus kadastro žemėlapio duomenis nustatyta, jog duomenų apie per žemės sklypą galimai einantį bendrojo naudojimo kelią, nėra. Teismas nurodė, kad iš šio atsakymo galima teigti, jog įrašas apie kelią galimai buvo padarytas vėliau, nei dokumentai buvo pateikti registruoti VĮ Registrų centras.

Iš į bylą pateikto Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo matyti, kad prokuroras taip pat nustatė, jog Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte įrašas apie tai, jog žemės sklype yra įsiterpęs 3 m pločio ir 0,05 ha ploto bendro naudojimo kelias, buvo padarytas vėliau, nei 1999 m. liepos 13 d., ir vėliau, nei šis aktas kartu su kitais nuosavybės teisei registruoti reikiamais dokumentais buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui bei, kad šis įrašas buvo padarytas be žemės sklypo savininkės E. M. ar jos įgalioto asmens žinios.

Iš aptartų Žemės sklypo projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra dokumentų turinio ir nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad E. M. nuosavybės teisės į Žemės sklypą, kurį vėliau įsigijo pareiškėjas, buvo atkurtos su Žemės sklype įsiterpusiu valstybei priklausančiu bendro naudojimo keliu. Nėra jokių įrodymų, kad 1999 m. liepos 13 d. ženklinant žemės sklypo ribas vietoje, į žemės sklypą buvo įsiterpęs koks nors bendro naudojimo kelias. Ši akto kopija yra įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta NTR tvarkytojo, ji yra NTR byloje, šis aktas buvo vertintas tiek 2015 m. gruodžio 10 d.

Generalinės prokuratūros nutarime, tiek išnagrinėtoje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties 45 punktas). Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyti rašytiniai įrodymai: orto fotografinė medžiaga bei 1999 m. liepos 13 d. sudarytas Švenčionių rajono Kaltanėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo E. M. sklypo žemės sklypo abrisas Nr. 35, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens nurodyti įrodymai: VĮ Valstybinių miškų urėdijos Švenčionių regiono padalinio 2018 m. birželio 4 d. raštas Nr. 4V(9)-329, 1950 m.

žemėlapio duomenys ir kiti nurodomi argumentai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėjo Žemės sklype yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – bendro naudojimo kelias. Atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, seniūnijos pateikti raštai patvirtina, jog kelias buvo valomas, nepaneigia nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo Žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų, t. y. kad jokių kitų įsiterpusių savivaldybei ar kitiems asmenims priklausančių kelių pareiškėjo sklype nėra nurodyta.

Be to, šioje administracinėje byloje nėra sprendžiama dėl galimybės trečiajam suinteresuotam asmeniui L. L. patekti į nuosavybės teise valdomą sklypą.

33. Atsakovas teigė, kad Sprendimu buvo ištaisytos klaidos, tačiau teismas pažymėjo, jog, palyginus 2013 m. Specialiojo plano sprendinius, matyti, kad Sprendimu buvo suplanuotas visiškai naujas kelias (kitos kategorijos, skirtingų kelio pradžios koordinačių, pločio, ilgio ir kelio dangos): 1) skiriasi kelio kategorija: 2013 m. Specialiajame plane kelias buvo IV kategorijos, o pagal 2019 m. sprendimą kelias yra be kategorijos; 2) skiriasi kelio pradžios koordinatės: 2013 m. Specialiajame plane kelios pradžios koordinatės buvo (duomenys neskelbtini), o pagal 2019 m. sprendimą – (duomenys neskelbtini); 3) skiriasi kelio plotis: 2013 m. Specialiajame plane kelias buvo 6 m pločio, o pagal 2019 m. sprendimą – kelias 3 m pločio; 4) skiriasi kelio ilgis: 2013 m. Specialiajame plane kelias buvo 17,658 km ilgio, o pagal 2019 m. sprendimą – kelias jau tik 644 m ilgio; 5) skiriasi kelio danga: 2013 m. Specialiajame plane kelias žvyro dangos, o pagal 2019 m. sprendimą kelio danga yra gruntas.

34. Nagrinėjamu atveju Sprendimu atsakovas nusprendė: 1) ištaisyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (iki 2015 m. gruodžio 30 d. kelio numeris 65 (6- 1V); nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 627; nuo 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 924) koordinates, nurodant faktines koordinates, nustatytas galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei atitinkančias faktinę vietinės reikšmės kelio Nr. 924 situaciją; 2) informuoti suinteresuotus asmenis apie šiame sprendime nurodyto kelio duomenų (koordinačių) patikslinimą. Sprendime nurodyti tokie esminiai šio Sprendimo priėmimo motyvai: 1) ištaisant klaidas nurodytos faktinės koordinates, nustatytos galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei atitinkančios faktinę vietinės reikšmės kelio Nr. 924 situaciją; 2) Švenčionių rajono savivaldybė, pastebėjusi netikslias Ginčo kelio koordinates, turėjo pagrindą taikyti VAĮ 35 straipsnio nuostatas ir ištaisyti priimtuose sprendimuose padarytas klaidas. Ginčijamo Sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto tikslas – ištaisyti 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime ir 2019 m. sausio 31 d. sprendime netiksliai nurodytas vietinės reikšmės kelio Nr. 924 koordinates. Siekiama nustatyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 koordinates, atitinkančias faktinę situaciją bei išvardintus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei tokiu būdu užtikrinti viešąjį interesą. Nurodoma, kad galiojančiuose specialiuosiuose planuose – 2013 m. balandžio 11 d. Kelių ir gatvių infrastruktūros specialiajame plane ir 2015 m. birželio 18 d. Turizmo ir rekreacijos specialiajame plane – vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (Nr. 65 (6-1V)) koordinačių galutinis taškas baigiasi (duomenys neskelbtini) ežero paežerėje. Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad kelio Nr. 924 koordinatės Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime ir 2019 m. sausio 31 d. sprendimuose yra nustatytos netiksliai, remiantis faktinės situacijos neatitinkančia Labanoro seniūnijos 2015-11-25 rašte Nr. (2.1)S/4-174 pateikta informacija.

35. Taigi, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovas nepagrįstai vertino, jog buvo padarytos klaidos, atitinkančios Viešojo administravimo VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą klaidos sąvoką, kurių pagrindu Sprendimu turėjo galimybę klaidą ištaisyti.

36. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog šiuo atveju nebuvo padaryta klaida atitinkanti VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą klaidos sąvoką, nes Sprendimu buvo ištaisytos ne techninės anksčiau priimtų sprendimų klaidos, o priimtas visiškai naujas sprendimas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjo sklype yra vietinės reikšmės kelias, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Sprendimas teismo laikytas nepagrįstu, priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikius teisės aktų nuostatas, todėl panaikintas, o pareiškėjo skundas tenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

38. Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo: 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1 633,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas iš viso pareiškėjui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 1 656 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. taip pat pateikė prašymą priteisti jo patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimą, kuriuo buvo ištaisytos vietinės reikšmės kelio Nr. 924 koordinatės. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. prašė pareiškėjo skundą atmesti. Teismas priėmė sprendimą pareiškėjo skundą patenkinti, todėl, įvertinęs tai, jog L. L. palaikė atsakovo pusę, konstatavo, kad nėra pagrindo trečiajam suinteresuotam asmeniui atlyginti bylinėjimosi išlaidų.

III. 40. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pareiškėjo skundą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo atsakovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

41. Teigia, kad teismas neklasifikavo įrodymų pagal įrodomąją galią ir netinkamai juos įvertino. Teismas atsakovų pateiktus įrodymus paminėjo sprendimo aprašomojoje dalyje, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje analizavo ir sprendimą iš esmės grindė tik pareiškėjo pateiktais įrodymais. Ginčo kelio faktinis egzistavimas akivaizdžiai atspindi aukštesnę įrodomąją galią, negu pareiškėjo teikiami įvairių institucijų, net nesusijusių su teritorijų planavimo sritimi, raštai ir interpretacijos, turinčiame teritorijų planavimo dokumente – Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas). Savivaldybės taryba 2013 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. T-68 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ ir šiame plane Ginčo kelio pabaigos koordinatės akivaizdžiai yra (duomenys neskelbtini) ežero paežerėje. Ginčo kelio egzistavimo faktas akivaizdžiai atsispindi ir kitame teritorijų planavimo dokumente; Švenčionių rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisija 2015 m. birželio 18 d. patvirtino 2015 m. birželio 11 d. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ parengtą Kaltanėnų ir Labanoro seniūnijų turizmo ir rekreacijos specialųjį planą, kuriame akivaizdžiai matyti, jog Ginčo kelias yra pažymėtas pareiškėjui priklausančiame žemės sklype ir tęsiasi iki (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės.

42. Ginčo keliui aktualūs specialieji teritorijų planavimo dokumentai (Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialusis planas ir Kaltanėnų ir Labanoro seniūnijų turizmo ir rekreacijos specialusis planas) yra Teritorijų planavimo įstatyme pateiktą apibrėžimą atitinkantys teritorijų planavimo dokumentai. Abu nurodyti specialieji planai buvo pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi, todėl yra aukštesnės galios įrodymai, patvirtinantys tiek teisinį, tiek ir faktinį Ginčo kelio buvimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Kadangi bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ įtvirtintus norminio teisės akto požymius, jis yra laikytinas norminiu administraciniu aktu.

43. Atsakovų vertinimu, byloje yra pateikta užtektinai įrodymų tiek patvirtinančių faktinį Ginčo kelio egzistavimą, tiek ir teisinį Ginčo kelio egzistavimą, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo selektyvaus įrodymų vertinimo ir nemotyvuoto įrodymų atmetimo, byla išnagrinėta neteisingai ir Sprendimas, kuriuo ištaisytos klaidos, panaikintas nepagrįstai.

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo, kad tą aplinkybę, jog Žemės sklype niekada nebuvo jokių bendrojo naudojimo kelių, tariamai patvirtina Generalinės prokuratūros ir STT įvairūs informacinio pobūdžio raštai, tačiau atsakovai nesutinka su tokia teismo pozicija ir pažymi, kad nei Generalinė prokuratūra, nei STT nėra ir negali būti laikomi kompetentingais viešojo administravimo subjektais, kurie galėtų nustatyti šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Ginčo kelio egzistavimu. Nei Generalinė prokuratūra nei, tuo labiau, STT neturi specialiųjų žinių, būtinų įvertinti parengtų teritorijų planavimo dokumentų, teisėtumą. Be to, tiek Generalinė prokuratūra, tiek STT apskirtai net nevertino administraciniai bylai reikšmingų įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamas Ginčo kelio egzistavimas

45. Atsakovai paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-281-1063/2019 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 neturi prejudicinės galios šioje administracinėje byloje. Atsakovai taip pat laikosi pozicijos, kad Sprendimu buvo ištaisyta klaida ir naujas kelias nebuvo suplanuotas. Teigia, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į nustatytą netikslumą dėl Ginčo kelio pabaigos koordinačių, nekeičiant sklypų ribų ar jų ploto, taip pat esamo vietinės reikšmės kelio (įskaitant Ginčo kelio atkarpą), kuris visuomet tęsėsi iki pat (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, tik skirtingais laikotarpiais Savivaldybės tarybos sprendimais buvo suteikta skirtinga vietinės reikšmės kelio numeracija. Sprendimo priėmimas buvo būtinas tikslu tinkamai įforminti objektyvias aplinkybes – ištaisyti netiksliai nurodytas vietinės reikšmės kelio Nr. 924 koordinates, neapribojant nė vienam iš subjektų jų teisių, juo labiau jų nesumažinat ar nenustatant papildomų pareigų. Tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įtvirtinta klaidinga Ginčo kelio pabaigos koordinatė, buvo priimtas dėl pareiškėjo sutuoktinės, dirbusios Labanoro seniūnijoje, pateiktos klaidingos informacijos. Atsakovas, nustatęs klaidą ir išsiaiškinęs situaciją dėl faktinio Ginčo kelio egzistavimo, jo įtvirtinimo specialiuosiuose planuose, ne panaikino savo prieš tai priimtą sprendimą, o ištaisė priimtuose sprendimuose padarytas klaidas, kad Ginčo kelio koordinatės atitiktų teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas koordinates. Techninių klaidų ištaisymas nepakeitė administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmenų teisių ir pareigų, nes faktinė kelio Nr. 924 atkarpa visuomet tęsėsi iki (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės ir tai pagrindžia daugybė byloje pateiktų įrodymų, nuo teritorijų planavimo dokumentų iki žemėlapių ir orto fotografinės medžiagos, notarinių liudijimų ir pan., todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovas nepagrįstai pasinaudojo VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta klaidos ištaisymo procedūra.

46. Teismo sprendimu įvykdytas formalus teisingumas ir prioritetas suteiktas privačiam, o ne viešam interesui. Atsakovai papildomai atkreipia teisėjų kolegijos dėmesį į tai, kad Ginčo kelias eina iki (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės. Prie vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, t. y. (duomenys neskelbtini) ežero, asmenys turi teisę patekti ne tik per tretiesiems asmenims žemės sklype nustatytą servitutą, bet taip pat naudodamiesi bendro naudojimo vietinės reikšmės keliu einančiu per pareiškėjo Žemės sklypą, kaip tąsa kelio. Atsakovų vertinimu, šios bylos atveju egzistuoja sutampantys viešasis gyventojų ir privatūs pareiškėjo interesai, kad tiek gyventojai, tiek ir pats pareiškėjas galėtų tinkamai naudotis Ginčo keliu. Dėl to neabejotina, kad šis ginčo dalykas, o būtent ginčo kelias yra susijęs su viešuoju interesu, kurį atsakovas užtikrina priėmęs tiek specialius teritorijų planavimo dokumentus, tiek atitinkamai priėmęs skundžiamą Sprendimą. Šiuo atveju taip pat turi būti vertinamas ir ginamas socialiai pažeidžiamų asmenų grupių interesas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Viešasis interesas suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų.

47. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48. Teigia, kad teismas atsakovų nurodomus įrodymus vertino, tačiau jie visų įrodymų kontekste neleidžia padaryti priešingų išvadų nei padarė teismas. Teismo sprendimas yra priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat nustačius bylai reikšmingas aplinkybes.

49. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad administracinėse bylose Nr. eI-281-1063/2019 ir Nr. eA-3779-552/2019 nustatytos aplinkybės nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas. Tai reiškia, kad minimose administracinėse bylose teismo nustatytų faktų apie tai, kad pareiškėjo Žemės sklype jokių valstybei priklausančių kelių nėra ir niekada nebuvo, negali paneigti tas pats teismas kitoje administracinėje byloje ir konstatuoti priešingai – kad valstybei nuosavybės teise priklausantis kelias pareiškėjo žemės sklype yra ar kad jis tariamai nebuvo grąžintas nuosavybės teisių atkūrimo metu pretendentui ir vėliau pareiškėjo nebuvo įgytas nuosavybėn. Anksčiau teismų išnagrinėtose administracinėse bylose nustatytų aplinkybių paneigimas, kaip kad siekia atsakovai, reikštų teismo sprendimo privalomumo principo paneigimą.

50. Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 35 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Šios normos turinys patvirtina, kad administravimo subjektas gali taisyti skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas. Šio ginčo atveju nebuvo padaryta klaida, atitinkanti VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą klaidos sąvoką. Iki skundžiamo sprendimo priėmimo jokie faktiniai duomenys, net ir pati Švenčionių rajono savivaldybė tai ne kartą patvirtino, nekėlė abejonių dėl vietinės reikšmės kelio pabaigos vietos teisingumo – kad šio kelio pabaiga sutampa su įvažiavimu į pareiškėjo Žemės sklypą. Todėl Sprendimu buvo ištaisytos ne techninės anksčiau priimtų sprendimų klaidos, o priimtas visiškai naujas sprendimas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjo Žemės sklype yra vietinės reikšmės kelias, kuris sukelia pareiškėjui naujas tiesiogines teisines pasekmes. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, tariamai remiasi paaiškėjusiomis aplinkybėmis apie netiksliai nustatytas kelio koordinates, tačiau tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2019 m. sausio 31 d. sprendimų priėmimo metu jos jau egzistavo, t. y. abu aiškinamajame rašte nurodyti specialieji planai jau buvo patvirtinti. Dar daugiau, Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros specialųjį planą patvirtino pats atsakovas, todėl neabejotinai atsakovui šis planas buvo žinomas ir pats atsakovas nusprendė 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime patvirtinti vietinės reikšmės kelių sąrašą, į kurį pareiškėjo Žemės sklype esantys keliai nepatenka.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

52. Teigia, kad teismo sprendimas yra neteisingas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Paaiškina, kad Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo atsiradusią klaidą teko taisyti šioje administracinėje byloje ginčijamu administraciniu sprendimu, yra priimtas tarnybinio nusižengimo pagrindu, supainiojant viešuosius ir privačiuosius interesus.

53. Teismas, remdamasis prejudiciniu faktu, pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo fundamentalios teisminės praktikos šiuo klausimu, nepaisė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo, kuriuo byla buvo grąžinta į pirmąją instanciją. Taip pat, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas nepasisakė dėl didžiosios dalies trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo teiktų įrodymų bei argumentų.

54. Teigia, kas teismo sprendime aptarti ikiteisminio tyrimo nutarimai gali būti vertinami šioje administracinėje byloje tik kaip prokuroro subjektyvi nuomonė, kuri be kita ko, iš esmės prieštarauja kitiems objektyviems byloje esantiems įrodymams. Teismas turi vertinti visus įrodymus tarpusavyje susietai, nesuteikdamas nei vienam iš jų kokios nors išskirtinės reikšmės, ką šiuo atveju padarė Vilniaus apygardos administracinis teismas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo.

55. Atsakovai atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinį skundą palaiko ir prašo tenkinti.

56. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti trečiojo suinteresuoto asmens L. L. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

57. Teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo klaidina teismą, teigdamas, jog ginčo kelias yra vienintelis privažiavimas prie jo sodybos, esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); nepagrįstai tvirtina, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos 2015 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. (2.1)S/4-174 pagrindu buvo padaryta klaida Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. T-243; priešingai nei tvirtina trečiasis suinteresuotas asmuo, pirmosios instancijos teismas negalėjo ignoruoti administracinėse bylose (Nr. eI-281-1063/2019 ir Nr. eA-3779-552/2019) priimtų įsiteisėjusių sprendimų ir juose nustatytų nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių; teismo sprendimas yra priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat nustačius bylai reikšmingas aplinkybes; pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, ištyrė visus bylai reikšmingus įrodymus ir priėmė motyvuotą sprendimą, jokių įrodymų vertinio taisyklių nepažeidė, todėl naikinti teismo sprendimą trečiojo suinteresuoto asmens nurodomais argumentais nėra jokio pagrindo.

58. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovų 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas pagalbai apmokėti ir priteisti pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens L. L. 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vietinės reikšmės kelias Nr. 627, tariamai, pasak pareiškėjo einantis tik iki jo sklypo ribos ir pažymėtas rudai, taip sudarant įspūdį (kad tas rudas kelias baigiasi ties pareiškėjo sklypo riba) yra „nuspalvintas“ paties pareiškėjo. Pareiškėjo grafinėje medžiagoje pažymėtas raudona spalva (vietinės reikšmės kelias 0,06 ha) yra „nupieštas“ paties pareiškėjo, nes atsiranda kelias tik trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype ant kadastro linijos, o iki trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo ribos vietinės reikšmės kelio nėra. Raudonai pažymėto 0,06 ha kelio (net vizualiai matosi, kad pažymėtas didesnis plotas nei 0,06 ha) niekada nebuvo ir dabar jo nėra savivaldybės patvirtintose vietinių kelių sąrašuose, jo nesimato ir geoportalo nuotraukose. Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialusis planas yra galiojantis, todėl teigti, kad ten reikėjo keisti ar taisyti klaidas 2015 metais nėra. Kaip matyti, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas sudaro dvi sumos už du atsiliepimus. Abiejuose atsiliepimuose yra atkartojamos tos pačios mintys. Šiuo atveju už du praktiškai identiškus atsiliepimus pareiškėjas prašo priteisti tariamas išlaidas tiek iš atsakovų, tiek iš trečiojo suinteresuoto asmens, kas šiuo atveju yra nesąžininga.

60. Atsakovai teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo atsakovų naudai iš pareiškėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 395,80 Eur.

61. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. papildomą sprendimą byloje Nr. eI3-2078-811/2023.

62. Atsakovai paaiškino, kad papildomu sprendimu teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kuomet LVAT 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-451-821/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

63. Atsakovų vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis nevertintina kaip pareiškėjui palankus teismo sprendimas, todėl ir pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos šiame apeliaciniame procese nepriteistinos.

64. Atsakovai nurodo, kad teismui vertinant, jog pareiškėjui turi būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, tokios išlaidos negali būtų atlyginamos visiškai, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies.

65. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovų 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apmokėti advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

66. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, pareiškėjas laikomas bylą laimėjusia šalimi, todėl jam turi būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 67. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo ištaisytos vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (Ginčo kelio) koordinatės, teisėtumo ir pagrįstumo.

68. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi VAĮ 35 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia galimybę ištaisyti techninę klaidą, nes Sprendimu buvo ištaisytos ne techninės anksčiau priimtų sprendimų klaidos, o priimtas visiškai naujas sprendimas dėl vietinės reikšmės kelio pareiškėjo sklype nustatymo, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Atsakovai Švenčionių rajono savivaldybės taryba, Švenčionių rajono savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės normų taikymu, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

69. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovai, tretieji suinteresuoti asmenys nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

71. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus juos papildo.

72. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

73. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas. Priešingu atveju būtų paneigiama asmens teisė į teisminę gynybą, kadangi bet kokios teismo sprendime išdėstytos išvados nebeturėtų jokios teisinės reikšmės ar prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-425-438/2021).

74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bylos proceso šalims įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę (ABTĮ 57 str. 2 d.), tiek res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas reikšti tapatų ieškinį) galią (ABTĮ 98 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-914-442/2018). Pažymėtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017).

75. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-281-1063/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovams NŽT Švenčionių skyriui ir NŽT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriui, A. K., I. K., V. M., St. L. ir L. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus 2019 m. sausio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino skųstus NŽT administracinius aktus ir įpareigojo NŽT Švenčionių skyrių suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą Žemės sklypo planą, esantį šio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 šį sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nurodė: „<...> surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad pareiškėjui šiuo metu priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas, paženklintas vietoje ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus, kaip 6,50 ha ploto vientisas sklypas. <...> neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypo paženklinimo parodymo akto 3 punkte, liečiančiame sklype esančias įsiterpusias žemėnaudas, t. y. kelius, padaryti pataisymai, kurie nebuvo suderinti su sklypo savininku. <...> akto kopijos, esančios NŽT ir Registrų centre, skiriasi, jų vizualinis palyginimas leidžia konstatuoti, kad prierašas, liudijantis apie kelio buvimą pareiškėjo žemės sklype yra padarytas vėliau (45 p.). <...> byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog šis kelias buvo įtrauktas į bendrojo naudojimo vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, kad jis buvo kaip toks pažymėtas kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte ar kituose galiojančiuose teritorinio planavimo dokumentuose.

Priešingai, pagal Švenčionių rajono savivaldybės patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą matyti, jog vietinės reikšmės kelio „627“ pabaiga sutampa su pareiškėjo žemės sklypo riba. Pati NŽT pripažįsta, kad net ir pagal žemės sklypo abrisą, ortofotografinę medžiagą šiuo keliu patenkama tik iki pareiškėjo žemės sklype esančio sodo, t. y. jame nėra nurodyta, jog juo pravažiuojama iki gretimo žemės sklypo ar iki ežero. Nekilnojamojo turto kadastre pareiškėjo žemės sklypui nėra įregistruoti jokie apribojimai, servitutai, nėra nurodytos jokios įsiterpusios žemėnaudos. (46 p.). <...> ir L.

L. priklausančiame žemės sklype esantis kelias nėra valstybės išperkamoje ir neprivatizuojamoje žemėje, tačiau yra sudėtinė šio sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas. Tokiu pačiu būdu, nustatant servitutą šalių susitarimu arba teismo sprendimu, spręstinas ir kelio pareiškėjo sklype naudojimo klausimas, jei būtų nustatyta, kad toks kelias būtinas trečiajam suinteresuotajam asmeniui patekti į jo žemės sklypą arba kitiems asmenims patekti prie (duomenys neskelbtini) ežero.“ (48 p.).

76. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 yra įsiteisėjusi. Minėtoje administracinėje byloje aplinkybės, susijusios su Ginčo kelio atkarpa, buvo įrodinėjimo dalyko dalimi, taip pat šis faktas yra reikšmingas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis anksčiau pateiktomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis (žr. nutarties 74 p.), nepaisant to, kad abiejose bylose nedalyvavo tie patys asmenys, atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, kuriais kvestionuojama nurodytos nutarties prejudicinė galia atmetami kaip nepagrįsti, priėjus prie išvadų, kad byloje nustatyti faktai nagrinėjamoje byloje buvo įrodinėjimo dalyko dalimi ir aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 bei įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje remiasi administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų iš naujo nevertina.

77. Vadovaujantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalimi (ginčui aktuali įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Šios normos turinys patvirtina, kad administravimo subjektas gali taisyti skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas.

78. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA byloje Nr. C-427/14). Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA byloje Nr. C-47/16).

79. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus kaip vientisas sklypas, pareiškėjo nuosavybės teisės į visą žemės sklypą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir jokių kitų įsiterpusių savivaldybei ar kitiems asmenims priklausančių kelių sklype nėra nurodyta (kadastro duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str.), taip pat kitų byloje nustatytų aplinkybių pagrindu (žr. šios nutarties 28-32 p.), atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu pareiškėjo sklype galimai buvo suplanuotas visiškai naujas kelias (kitos kategorijos, skirtingų kelio pradžios koordinačių, pločio, ilgio ir kelio dangos) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo prieiti prie išvados, kad Sprendimu buvo tik ištaisytos vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (Ginčo kelio) koordinatės. Teisėjų kolegija vertina, kad Sprendimu buvo ištaisytos ne techninės anksčiau priimtų sprendimų klaidos, o priimtas visiškai naujas sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, o ginčo faktinė situacija nepatenka į VAĮ 35 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir negali būti koreguojama klaidos ištaisymo būdu.

80. Pažymėtina, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

81. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nagrinėjamai bylai aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad „<...> L. L. priklausančiame žemės sklype esantis kelias nėra valstybės išperkamoje ir neprivatizuojamoje žemėje, tačiau yra sudėtinė šio sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas. Tokiu pačiu būdu, nustatant servitutą šalių susitarimu arba teismo sprendimu, spręstinas ir kelio pareiškėjo sklype naudojimo klausimas, jei būtų nustatyta, kad toks kelias būtinas trečiajam suinteresuotajam asmeniui patekti į jo žemės sklypą arba kitiems asmenims patekti prie (duomenys neskelbtini) ežero.“

82. Įvertinus kitus apeliacinių skundų argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinių skundų argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

83. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

84. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl papildomo sprendimo

85. Atsakovai apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. papildomą sprendimą byloje Nr. eI3-2078-811/2023.

86. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė pareiškėjui A. E. V. lygiomis dalimis iš atsakovų Švenčionių rajono savivaldybės tarybos ir Švenčionių rajono savivaldybės 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

87. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas 2021 m. birželio 30 d. apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikė tik žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas 2022 m. spalio 4 d. papildomai pateikė prašymą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl 1 694,00 Eur. dydžio bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei šias išlaidas patvirtinančius dokumentus –2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AKJ2106044 ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. AKJ2106044 nurodyta, kad buvo teikiamos apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo parengimo paslaugos, skundas buvo rengiamas 14 valandų, vienos valandos kaina – 100 eurų.

88. Teismas pripažino, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme ir jį pagrindžiančius dokumentus pateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas 2022 m. spalio 26 d., o 2022 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, nespręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

89. Teismas pažymėjo, kad skundo pateikimo dieną galiojo 2020 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1 524,20 Eur. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už apeliacinio skundo, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, parengimą dydis yra 2 591,14 Eur (1 524,20 Eur x 1,7). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino maksimalaus išlaidų dydžio, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, pareiškėjui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistini 1 694 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

90. Atsakovai nesutikimą su papildomu sprendimu grindžia argumentu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-451-821/2022 pareiškėjo apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, todėl pareiškėjas negali būti laikomas laimėjusia bylą šalimi.

91. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

92. Pareiškėjo vertinimu, atsakovai nepagrįstai apie bylos laimėjimą sprendžia pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-451-821/2022, kuria byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas pažymi, kad pačioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartyje nurodyta, kad: „Bylos nagrinėjimas šiuo teismu procesiniu sprendimu nėra užbaigiamas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas“ (48 punktas). Pasak pareiškėjo, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik ginčą išnagrinėjus iš esmės, kas ir buvo padaryta teismui priėmus 2023 m. kovo 6 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas visiškai, todėl bylos baigtis laikytina palankia pareiškėjui, nes jo materialiniai reikalavimai buvo patenkinti.

93. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A 662 -2374/2013 yra pažymėjusi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Galutinis teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2023 m. kovo 6 d. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Minėtu teismo sprendimu pareiškėjo materialiniai teisiniai reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d., 5 d.).

94. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (pirmą kartą nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme), buvo paduotas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir šis prašymas nebuvo išspręstas teismui priimant galutinį sprendimą byloje, turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą ir priimti papildomą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad baigiamasis teismo aktas yra palankus pareiškėjui, buvo pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 40 straipsnio, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, pagrįstai sprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su byla, pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisė pareiškėjo prašomą sumą iš atsakovų.

95. Atkreiptinas dėmesys, kad vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant Rekomendacijų 7 punkto nuostatą, laikomasi pozicijos, kad ketvirtis, reikšmingas apskaičiuojant teisinių paslaugų maksimalų dydį, nustatomas pagal momentą, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (žr., pvz., 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-520/2020), todėl atsižvelgiant į tai, kad už teisines paslaugas sumokėta 2021 m. rugpjūčio mėnesį, apskaičiuojant suteiktų teisinių paslaugų maksimalų dydį turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento skelbiamu 2021 m. I ketvirtį, o ne 2020 IV ketvirtį buvusiu vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, tačiau konstatuotina, kad skirtumas tarp ketvirčių yra nežymus ir šis netikslumas neturi įtakos galutiniam rezultatui vertinant priteistinų išlaidų dydį.

96. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. papildomas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl atsakovų apeliacinis skundas dėl šio sprendimo panaikinimo atmestinas.

97. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą byloje apeliacinės instancijos teisme, t. y. prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovų 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir priteisti pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens L. L. 726,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

98. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 363 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. papildomo sprendimo parengimą.

99. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

100. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jam iš atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens L. L. po 726 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2023 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą su nurodytu teisinių paslaugų pobūdžiu – atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimas ir atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens L. L. apeliacinį skundą parengimas bei suma apmokėjimui – po 726 Eur už kiekvieną atsiliepimą. Pateiktas 2023 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą pareiškėjas advokatų profesinei bendrijai pervedė 1 452 Eur.

101. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovų 363 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo parengimą. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2023 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą su nurodytu teisinių paslaugų pobūdžiu – atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo parengimas. Pateiktas 2023 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą pareiškėjas advokatų profesinei bendrijai pervedė 363 Eur.

102. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

103. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, byloje pateikti dokumentai pagrindžia pareiškėjo patirtas išlaidas, į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš trečiojo suinteresuoto asmens L. L. priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Švenčionių rajono savivaldybės tarybos, Švenčionių rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens L. L. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti pareiškėjui A. E. V. lygiomis dalimis iš atsakovų Švenčionių rajono savivaldybės tarybos, Švenčionių rajono savivaldybės 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjui A. E. V. iš trečiojo suinteresuoto asmens L. L. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė