d60a4628-16ae-4a6f-9a77-d117e7fa96cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1001-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-05128-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. T. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

PaaiÅ¡kino, kad dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos karjeros valstybės tarnautojo pareigose. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kuriuo sumažino 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d., pakeista Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 25 str. 3 d.

– sumažinti priedai už kvalifikacines klases. Tokiu būdu sumažėjo tik dalies valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų sumažinus darbo užmokestį, pareiškėjai nepagrįstai neišmokėta darbo užmokesčio dalis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė dėl pareiškėjos pateikto reikalavimo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime (b. l. 6-8) paaiÅ¡kino, kad Konstituciniam Teismui VTÄ® nuostatas pripažinus prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, Seimas įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2014 m. gegužės 1 d. pateikti Seimui patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo projektÄ . Už laikotarpį, kuris praeis iki kompensacijos iÅ¡mokėjimo, numatyta mokėti įstatymų nustatyto dydžio delspinigius. S k u n d a s  n e t e n k i n t i n a s. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiÅ¡kėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis susidarė jai dirbant Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos karjeros valstybės tarnautoja.

Ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos tarnybiniais santykiais, nėra. Pareiškėjai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nebuvo išmokėta 1151,10 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 23-24). VTĮ 23 straipsnis numato, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 straipsnio valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Pažymėtina, kad VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721; 2012 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XII-114) nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363) dar kartÄ sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.

Pastebėtina, jog 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus VTÄ® 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d. Nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013 m. spalio 1 d. Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiÅ¡kėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos D. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                   Henrikas Sadauskas