d60092be-7007-4e76-8232-03e5cf7da7c1 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr              Civilinė byla Nr. 2-100-308/2016             Teisminio proceso Nr.2-51-3-01360-2015-9              Procesinio sprendimo kategorija (S)              2.3.2.7;2.5.15;3.2.6.1                                                                               Varėnos rajono apylinkės teismas                               S P R E N D I M A S                   LIETUVOS  RESPUBLIKOS VARDU                                       2016 m.birželio 22d.                                               Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei ,dalyvaujant ieškovui T.

V.,jo atstovei adv.Nijolei RauluÅ¡aitienei,atsakovams V. V. ir A. V. ,jų atstovui adv.Stanislovui RauluÅ¡aičiui,trečiojo asmens –Alytaus m 3-iojo notarų biuro notarei E. J. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. V. ieÅ¡kinį atsakovams- V. V. ir A. V., trečiajam asmeniui- Alytaus m 3-iajam notarų biurui dėl dovanojimo sutarties dalyje panaikinimo ir restitucijos                                  n u s t a t ė :IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu prašė: 1. pripažinti negaliojančia 2008-04-21 dovanojimo sutartį, reg Nr. 3778,  kuria jis padovanojęs atsakovui V.

V. 857/1715 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje , esančias 17.1500 ha dydžio žemės sklype, iÅ¡ jo 13.71 ha miÅ¡ko , žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Rudnios kaime, Varėnos raj. savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Maksimonių kv., turto vertė 16479.08 eurų (56899 lt.) , kaip sudarytÄ asmens negalinčio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir suklydimo įtakoje taikyti restitucijÄ Â ir turtÄ grÄ Å¾inti jo nuosavybėn.2.   pripažinti negaliojančia 2008-04-21 dovanojimo sutartį, reg Nr.3782, kuria  jis padovanojęs atsakovui  A.

V. 360/720 dalis bendroje nuosavybėje esančias 7.20 ha žemės sklypo, iÅ¡ jo miÅ¡kas 7.20 ha, esančio Merkinės miestelyje Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertė 5840.41 eurų  (20166litų ), kaip sudarytÄ asmens negalinčio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir suklydimo įtakoje taikyti restitucijÄ Â ir turtÄ grÄ Å¾inti jo nuosavybėn.3. priteisti iÅ¡ atsakovų  valstybei patirtas bylos nagrinėjimo iÅ¡laidas-žyminio mokesčio sumokėjimo, kitas bylinėjimosi, atstovavimo iÅ¡laidas už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .IeÅ¡kovas nurodė,kad jam 1999-08-30 Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimais Nr.(duomenys neskelbtini), 2002-06-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini),  atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus Varėnos rajone.  2008-04-21 Žemės sklypo dovanojimo sutartimi , notarinio reg. Nr. 3782, patvirtinta Alytaus miesto 3-iojo notarų biuro notarės E. J.,  priklausančias  857/1715 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje , esančio 17.1500 ha dydžio žemės sklypo, iÅ¡ jo 13.71 ha miÅ¡ko , esančio Rudnios kaime, Varėnos raj. savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Maksimionių kv., žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojęs savo sÅ«nui V.

V.. Dovanojamas  turtas įkainotas 56899 litais ( 16479.08 eurų ) . TÄ pačiÄ dienÄ sudaręs ir dovanojimo sutartį notarinio reg. Nr. 3778, patvirtintÄ Alytaus miesto 3-iojo notarų biuro notarės E. J., kuria kitam savo sÅ«nui A. V. padovanojęs 360/720 dalis bendroje nuosavybėje esančio 7.20 ha žemės sklypo, iÅ¡ jo miÅ¡kas 7.20 ha , esančio Merkinės miestelyje, Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertė 20166 lt. ( 5840.41 eurų ) .

Jam sudarant nurodytas sutartis pasirašė už jį atsakovai - sÅ«nÅ«s A. V. , V. V..  Abi Å¡ias sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos  notarės E. J. Alytaus m. 3-iame notarų biure. Sudarytos su V. V. ir A. V. dovanojimo sutartys kaip neatitinkančios   jo valios ir įstatymo reikalavimų, naikintinos. Sudarant dovanojimo sutartis mane į notarų biurÄ lydėjo abu vaikai . Pats esantis neįgalus , todėl ir naudojęsis vaikų pagalba tvarkant įvairius reikalus, o tuo labiau sudarant sutartis.  Sudarydamas nurodytas sutartis dėl savo amžiaus, sveikatos bÅ«klės, nesupratęs sudaromų sandorių esmės, t. y. suklydęs dėl jų esmės, kas sudaro faktinį ir teisinį pagrindÄ tenkinti jo ieÅ¡kinio reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis 2008-04-21 sutartis, kuriomis padovanojau jam priklausantį turtÄ Â atsakovams  V.

V. , A. V.. Kaip matyti iÅ¡ pridedamų dokumentų jis jau ilgÄ laikÄ , nuo 2007 metų yra neįgalus , jam nustatytas didelių spec. poreikių lygis , jam reikalinga kito asmens nuolatinė pagalba . Ginčijantis sudarytas dovanojimo sutartis tuo pagrindu, kad sudarydamas jas, nesupratęs kokius sandorius pasiraÅ¡o, pasitikėjęs vaikais, kurie paaiÅ¡kino, jog turtas jiems pereis po jo mirties, kad sudaraantis testamentÄ , dėl ko buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ Â jau anksčiau, todėl manęs, kad važiuojantis pas notarę pasiraÅ¡yti testamentÄ . KÄ jam skaitė notarė nesupratęs. Jeigu bÅ«tų žinojęs, kad perleidžiantis jam priklausančias turto dalis ( žemės sklypus) nebÅ«tų dovanojimo sandorių pasirašęs , o pats perskaityti ir pilnai suprasti, kokius sandorius sudaro , negalėjęs , kadangi yra neįgalus , pasitikėjęs savo artimaisiais.  PraÅ¡o dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.89 str. pagrindu, CK 1.90 str. pagrindais . Savo ieÅ¡kinį grindžiantis ir tuo, kad yra neįgalus , jam nustatytas didelių specialių poreikių lygis, jam reikalinga priežiÅ«ra, tačiau atsakovai jam neteikia reikalingos pagalbos, nepadeda buityje.

Jo ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, yra pagrįstos ir jos sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus CK 1.90 str. 1 d., CK 1.89 str. numatytu pagrindu. Atsakovų vėliau ne kartÄ Â Â prašęs grÄ Å¾inti jam žemę, jie lyg ir žadėdavo žemę atidovanoti , tačiau vis atidėliojo šio klausimo sprendimÄ ,kas reiÅ¡kia - vengia žemę jam geruoju grÄ Å¾inti. Pagal CK 1.89 str. 1d. sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu fizinis asmuo, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.

Sandoris Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu dėl intelekto trÅ«kumo, t. y. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, arba dėl valios trÅ«kumų, t. y. negalėjimo valdyti savo veiksmų. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamÄ bÅ«klę. Tai gali bÅ«ti ir paties asmens nulemta, ir kitų asmenų iniciatyva sukelta bÅ«klė (ar natÅ«raliai iÅ¡sivysčiusios ar Å«minės ligos atsiradusi bÅ«klė. Jo sveikata bloga, dėl ligos negalėjęs pilnai suprasti sudaromo sandorio, nesupratęs,kad turtas pereina kitų asmenų nuosavybėn nuo sandorio sudarymo momento .

Todėl dėl sveikatos būklės sandorių sudarymo metu buvęs tokios būklės, kad negalėjęs pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nesuvokęs turto perleidimo.  Nesupratęs, kokius sandorius sudarantis bei nesiekęs padovanoti turto atsakovams , t. y. pasirašydamas sutartis netinkamai suvokęs sandorių aplinkybes ir padarinius, (CK 1.90 str. 1 d.). Jis iš esmės suklydęs dėl sudaromų sandorių, dėl ko sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.).

Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dviÅ¡alis ar daugiaÅ¡alis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Kaip matyti , aÅ¡Â sudarydamas dovanojimo sutartis nesupratau kokius sandorius pasiraÅ¡au, pasitikėjau vaikais, kurie paaiÅ¡kino, jog turtas pereis jų nuosavybėn po mano mirties. Kaip nurodžiau, jeigu būčiau žinojęs , kad perleidžiu man priklausančias dalis žemės sklypų , nebūčiau dovanojimo sandorių pasirašęs, o pats perskaityti ir suprasti, kokius sandorius sudarė negalėjau, nes  esu prastos sveikatos, pas notarę užtrukome labai trumpai.

Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ . Teisinę reikÅ¡mę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio Å¡alys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma.

IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį. Dėl to pirmiausia turi bÅ«ti įvertinta, ar suvokęs esmines dovanojimo sandorių aplinkybes. Kaip matyti, jo valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta - be jokio atlygio ar sÄ lygų perleisti atsakovams nuosavybėn savo turtÄ . Sudaryti sandoriai neatitiko jo valios – neatlygintinai perleisti atsakovų nuosavybėn turtÄ , be jokių sÄ lygų ir įsipareigojimų. Atsakovai gyvena atskirai , jam reikalinga kitų asmenų pagalba , gyvenantis su sutuoktine , kuri jam padeda buityje , nors ir pati yra garbaus amžiaus.

Atsakovai, kurių naudai sudarytos dovanojimo sutartys, nėra prisiėmę įsipareigojimus nuo pat dovanojimo sutarčių sudarymo nuolat rÅ«pintis juo, padėti jam iÅ¡silaikyti. Nurodytais pagrindais praÅ¡o pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-04-21 dovanojimo sutartis, kuriomis padovanojęs jam priklausantį turtÄ Â atsakovams, bei taikyti restitucijÄ ir jo nuosavybėn grÄ Å¾inti perleistÄ Â turtÄ . Nurodyti sandoriai naikintini, nes yra sudaryti asmens, nors ir veiksnus ,tačiau sandorio sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ( LR CK1.89 str. ) ir sudaryti suklydimo įtakoje ( CK1.90 str.) .  IeÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai,bei priteisti valstybei turėtas bylos nagrinėjimo iÅ¡laidas.

               Atsakovai V. V. ir A. V. ieÅ¡kinio nepripažino ir prašė ieÅ¡kinį atmesti . Pateiktu atsiliepimu atsakovai nurodė,kad jų tėvas T. V. kreipėsi į teismÄ ir reikalauja pripažinti negaliojančia 2008-04-21 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3778, kuria jis V. V. padovanojo  857/1715 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 17,1500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Rudnios kaime, Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Maksimonių k.v., turto vertė 16 479,08 eurų, taikyti restitucijÄ ir turtÄ grÄ Å¾inti jam. IeÅ¡kovas reikalauja pripažinti negaliojančia ir 2008-04-21 dovanojimo sutartį, reg.

Nr.3782, kuria jis A. V. padovanojo 360/720 dalis žemės sklypo, kurio plotas 7,20 ha, esančio Merkinės miestelyje, Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 5840,41 eurų, taikyti restitucijÄ ir turtÄ grÄ Å¾inti jam.Su ieÅ¡kiniu nesutinka,nes jis nepagrįstas.Jų tėvas T. V. 1999 metais susigrÄ Å¾ino iki nacionalizacijos savo tėvų – jų senelių valdytus žemės sklypus. Dalį grÄ Å¾intinos žemės tėvas dar jos grÄ Å¾inimo metu perleido jų broliui J.

V..  LikusiÄ Å¾emę tėvas susigrÄ Å¾ino savo vardu. Nuo pat žemės susigrÄ Å¾inimo 1999 metais tėvas,jie-jo sÅ«nÅ«s V., A. ir J. netrukdomai naudojęsi visais sugrÄ Å¾intais žemės sklypais, juose esančiais miÅ¡kais, ruošę malkas sau ir tėvui, iÅ¡pjaudavę vėjovartas ir sausuolius. 2008 metų pavasarį tėvas pasikvietė juos - atsakovus Å¡ioje byloje ir pasakė, kad jis jau senas, silpsta, kad negerai, jog vieniems vaikams padovanojo žemės, o kitiems ne. Tėvas pasakė, kad iÅ¡taisys klaidÄ ir padovanos žemės visiems po lygiai,bei nurodė,jog reikia nuvykti pas notarÄ . 2008-04-21 nuvykę į Alytaus miesto 3 notarų biurÄ , kur buvo sudarytos ginčijamos dovanojimo sutartys,kur abi sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos notarės E. J.

Alytaus m. 3-iame notarų biure, dalyvaujant pačiam T. V.. LR Notariato įstatymo 13 straipsnis numato, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. 30 straipsnis nurodo, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.Notarė E. J. aiškiai ir suprantamai, kelis kartus perklausdama ar T.

V. suprantami jo atliekami veiksmai ir jų pasekmės, iÅ¡aiÅ¡kino dovanojimo sutarties prasmę ir pasekmes. IeÅ¡kovo teiginys, kad jis, sudarydamas sutartis dėl savo amžiaus, sveikatos bÅ«klės, nesuprato sudaromų sandorių esmės, yra pramanytas ir niekuo nepagrįstas. IeÅ¡kovas tuo metu,kaip ir dabar, nesirgo jokiomis ligomis, galėjusiomis įtakoti jo suvokimÄ .  Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas vienintelis dokumentas, įrodantis, kad ieÅ¡kovas nuo 2007 metų yra neįgalus. IeÅ¡kovo teiginys, kad jam reikalinga kito asmens nuolatinė pagalba neatitinka tikrovės. Jiems žinoma, kad neįgalumas T.

V. nustatytas dėl klubo sÄ narių susirgimų, tačiau dėl to jam nenustatyta rÅ«pyba. IeÅ¡kovas pats vairuoja savo automobilį, kelis kartus per savaitę važiuoja į VarėnÄ ir Merkinę. IeÅ¡kovas pats vaikÅ¡to, pats savimi pasirÅ«pina. IÅ¡eiginėmis dienomis su sutuoktinėmis nuvažiuojantys pas tėvus, prineÅ¡antys malkų, vandens, sutvarkantys namÄ , iÅ¡skalbiantys skalbinius. VasarÄ prižiÅ«ri sodybÄ , pjauna žolę. Jie rÅ«pinasi savo senelių – ieÅ¡kovo tėvų kapais. Šiuos darbus atliekantys ne dėl to, kad tėvai negali savimi pasirÅ«pinti, bet todėl, kad jie abu jau garbaus amžiaus.

Jų tėvas ginčija sudarytas dovanojimo sutartis tuo pagrindu, kad sudarydamas jas, jis atseit nesuprato kokius sandorius pasiraÅ¡o, pasitikėjo vaikais (atsakovais), kurie atseit paaiÅ¡kino, jog turtas jiems pereis po jo mirties, manė, kad sudaro testamentÄ . Jų tėvas T. V. sandorio sudarymo metu normaliai mÄ stė, byloje nėra jokių duomenų, kad jis sirgo ligomis, dėl kurių bÅ«tų negalėjęs suprasti savo veiksmų. Nors jis yra senyvo amžiaus (g. (duomenys neskelbtini)), tačiau gerai skaito, žiÅ«ri politines laidas, skaito laikraščius, noriai diskutuoja su žmonėmis apie politikÄ , logiÅ¡kai mÄ sto, yra labai apdairus, gudrus ir protingas, visada dokumentus atidžiai perskaito, iÅ¡siaiÅ¡kina jų prasmę.Notarė jam aiÅ¡kiai ir suprantamai iÅ¡aiÅ¡kino atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, jis atidžiai perskaitė sudaromas sutartis. Niekada ieÅ¡kovui neaiÅ¡kinome, kad notaras sudarys testamentÄ ar kokį kitÄ sandorį.IeÅ¡kovas ne pirmÄ kartÄ dovanojÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Apie 1999 metus jis jų broliui J. V. yra perleidęs nuosavybės teises į žemę ir miÅ¡kÄ . Atsakovui A. V. 2000 metais ieÅ¡kovas padovanojo 1,2 ha miÅ¡ko. T. V. pats savarankiÅ¡kai yra sprendęs ir kitus teisinius klausimus. Jis 2012 - 2014 metais rašė pareiÅ¡kimus ir skundus policijai ir prokuratÅ«rai dėl galimai pažeistų teisių, susijusių su indėliais bankuose. Taigi ieÅ¡kovo teiginiai, kad nesuprato kokius sandorius pasiraÅ¡o, kad sudaro ne dovanojomo sutartis o testamentÄ , kad nesuprato notarės iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad pats perskaityti ir pilnai suprasti kokius sandorius sudaro negalėjo yra pramanyti ir nepagrįsti jokiais įrodymais.LR Notariato įstatymo 31 straipsnis numato, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę.

Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Visus Å¡iame įstatymo straipsnyje nurodytus reikalavimus notarė įvykdė.Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008). IeÅ¡kovas  sudarytas dovanojimo sutartis ginčija CK 1.89 str. ir CK 1.90 str. pagrindu. CK 1.89 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal Å¡io fizinio asmens ieÅ¡kinį, o CK 1.90 straipsnio 1 d. numato, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį.Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytÄ sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sÄ lygos: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis.

Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004).Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį.

Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Pats ieÅ¡kovas dėl anksčiau nurodytų priežasčių nusprendė jiems padovanoti žemės sklypų dalis, t.y. ginčo sandoriai sudaryti ieÅ¡kovo iniciatyva. Jo niekas neprašė dovanoti miÅ¡kÄ , jie neįkalbinėję, nevertę atlikti Å¡iuos veiksmus. Pats ieÅ¡kovas kalbėjo, kad jau senas, jam nieko nereikia, todėl nori padovanoti savo vaikams ginčo sklypus. Be to, ieÅ¡kovas iÅ¡ kažkur sužinojo, kad artimiausiu metu miÅ¡kai bus apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu, todėl norėjo šį turtÄ perleisti vaikams, kad pastarieji patys jį valdytų ir rÅ«pintųsi priežiÅ«ra, mokėtų mokesčius už jį.IeÅ¡kovas ir jie-atsakovai ir jų brolis J.

V. nuo pat miÅ¡ko grÄ Å¾inimo nevaržomai naudojęsi ir iki Å¡iol naudojasi miÅ¡ku – ruoÅ¡iantys ne tik malkas, pjaunantys vėjovartas ir sausuolius.Nekilnojamasis turtas jiems buvo padovanotas prieÅ¡ beveik aÅ¡tuonis metus, tačiau per tÄ laikÄ Â jo neperleidę tretiesiems asmenims, neriboję naudojimosi juo tėvui ir broliui J. Å i aplinkybė patvirtina faktÄ , kad 2008 metais sudarant dovanojimo sutartis jie elgėsi sÄ Å¾iningai ir niekaip neįtakoję tėvo apsisprendimo sudaryti Å¡ias sutartis.

Tai buvo iÅ¡ anksto suplanuotas ir apgalvotas vienasmenis tėvo sprendimas, kurį, praėjus 8 metams, dėl nesuprantamų priežasčių tėvas siekia pakeisti. Jeigu bÅ«tų siekę apgaule užvaldyti tėvo turtÄ , tai įgiję nuosavybės teises į jį, bÅ«tų jį perleidę tretiesiems asmenims ar pardavę, tačiau Å¡ių veiksmų neatlikę.Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti.

Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma. IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį. Atlikti dovanojimo veiksmus T. V. ruošėsi kurį laikÄ , analogiÅ¡kus veiksnus yra atlikęs anksčiau, todėl jis suvokė esmines sandorių aplinkybes, t. y. jo 2008 metais sudaryti dovanojimo sandoriai neturi valios trÅ«kumų. IeÅ¡kovo valia dėl sudaromų sandorių esmės buvo nuosekli, sandoriai sudaryti, tam iÅ¡ anksto pasirengus, t. y. buvo derinama sandorio sudarymo vieta ir laikas pas notarÄ , apie sandorį žinojo ir jam pritarė ieÅ¡kovo sutuoktinė – jų motina.

IeÅ¡kovas elgėsi apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, nes analogiÅ¡kus sandorius yra sudaręs ne vienÄ kartÄ . Dovanojimo sandorių tikrosios (vidinės) valios turinys perduoti savo turtÄ neatlygintinai sÅ«nų nuosavybėn, iÅ¡oriÅ¡kai buvo iÅ¡reikÅ¡tas, sudarius tokius sandorius, kokių siekė sandorio metu mÅ«sų tėvas. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Nors dažnai vykstantys pas tėvus, jiems padedantys, tačiau tėvas greičiausiai nori, kad visÄ savo laisvalaikį jie skirtų jam.

Jie turitys savo Å¡eimas, dirbantys, todėl skirti visÄ savo laisvÄ laikÄ tėvų priežiÅ«rai neturintys jokių galimybių. Galimai todėl po sandorių sudarymo praėjus 8 metams, jų tarpusavio santykiai kiek pablogėjo, tačiau Å¡ios aplinkybės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, atsižvelgiant ne tik į dovanojimo sandorio pobÅ«dį, bet ir į tai, jog Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėjo vėliau, o vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

             Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas neįrodė esminio suklydimo fakto, kaip pagrindo ieÅ¡kiniui tenkinti ir dovanojimo sandoriams pripažinti negaliojančiais. Byloje esančiais duomenimis (neįgaliojo pažymėjimu) apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę nepatvirtinama jo sveikatos sutrikimų, galėjusių turėti įtakos ieÅ¡kovo galimybėms tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ .IeÅ¡kinys neįrodytas, teisiÅ¡kai nepagrįstas, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.          Dalyvavę teismo posėdyje atsakovai V.

V. ,A. V. ir jų atstovas pilnai palaikė atsiliepime nurodytus atsikirtimus į ieÅ¡kinį ir iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė,kad tėvui pasiÅ«lius jiems padovanoti žemės sklypus  nuosavybės atkÅ«rimo dokumentus jiems perdavė brolis J.,kuris Å¡iuos dokumentus laikė pas save.Tuokart su dokumentais buvo kreiptasi pas notarę,kuri nurodė dienÄ ir vaalndÄ ,kada reikalinga pas jÄ nuvykti,bei apie tai pranešę tėvui.2008-04-21 kartu su tėvu nuvykę pas notarę,kur tėvui buvo perskaitytos sutartys,notarė jam iÅ¡aiÅ¡kino Å¡ias sutartis ir kadangi tėvo ranka tuo metu buvo operuota,tai tėvas sutiko,kad už jį pasiraÅ¡ytų jie.Tretysis asmuo-Alytaus m 3-iojo notarų biuro notarė E. J. pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė,kad žemės sklypų dalių dovanojimo sutartys buvo patvirtintos 2008 m. balandžio 21 d.

Alytaus miesto 3-ajame notaro biure. Ieškovas T. V. dovanojimo sutartimi, registro Nr. 3778 padovanojo 857/1715 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Rudnios kaime, Varėnos rajono savivaldybėje, atsakovui-savo sūnui V. V., o dovanojimo sutartimi, registro Nr. 3782 padovanojo 360/720 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Merkinės miestelyje, Varėnos rajono savivaldybėje, atsakovui-savo sūnui A. V..Dovanotojas T. V. pateikė visus sutartims sudaryti reikalingus ir galiojančius dokumentus.

Pateikęs dokumentus dovanotojas T. V. aiÅ¡kiai ir suprantamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sudaryti Å¡ias dovanojimo sutartis; t.y. padovanoti savo vaikams V. V. ir A. V. miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų dalis. Jokių įtarimų dovanotojo sveikatos bÅ«klė ir bÅ«sena nesukėlė. IÅ¡ pateiktų dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų įtarimų, kad Å¡iuo sandoriu bÅ«tų pažeistos kieno nors teisės, nekilo. PrieÅ¡ sudarant ir pasiraÅ¡ant Å¡ias sutartis, buvo patikrinta dovanojamo turto bÅ«klė sutarčių sudarymo dienÄ Nekilnojamojo turto registre, Hipotekos ir turto areÅ¡tų registruose, įsitikinta, kad sutartyse dalyvaujantys asmenys neįraÅ¡yti neveiksnių asmenų sÄ raÅ¡e, Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos sudaromų dovanojimo sandorių teisinės pasekmės, Å¡ių sandorių skirtumai nuo testamento, kaip patvarkymo mirties atveju, nustatyti tikrieji Å¡alių ketinimai ir laisva valia dėl sudaromų dovanojimo sutarčių.

IeÅ¡kovas T. V. miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų dalių dovanojimo sutartis sudarė pilnai suprasdamas savo veiksmų reikÅ¡mę, laisva valia, niekieno neįtakojamas, be prievartos ir suklydimo.Tvirtinant Å¡iuos sandorius ieÅ¡kovas T. V. elgėsi adekvačiai aplinkai, puikiai suvokė savo veiksmus, sklandžiai iÅ¡dėstė savo mintis, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir sprendimÄ dovanoti atsakovams-savo sÅ«nums V. V. ir A. V. anksčiau minėtas žemės sklypų dalis.Parengus sutartis, sutarčių tekstas Å¡alims buvo garsiai perskaitytas.

Å alys patvirtino, kad suprato sutarčių turinį ir pasekmes ir kad Å¡ios sutartys pilnai atitinka jų valiÄ ir tikruosius ketinimus. Kadangi ieÅ¡kovas-dovanotojas T. V. dėl ligos negalėjo pats iÅ¡skaitomai pasiraÅ¡yti, sutartis, jam praÅ¡ant, pasirašė kitas asmuo (atsakovas-sÅ«nus, kuris tame konkrečiame sandoryje nebuvo apdovanotuoju). Tokia dokumentų pasiraÅ¡ymo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 32 str.Sandorių rÅ«Å¡is (žemės sklypų dalių dovanojimas vaikams), sandorių turinys rodo tai, kad Å¡ios dovanojimo sutartys buvo sudarytos sÄ moningai, pagrįstai ir ieÅ¡kovui T.

V. pilnai suvokiant savo veiksmus bei sugebant juos valdyti. Visais savo veiksmais ieÅ¡kovas T. V. siekė sudaryti Å¡iuos sandorius, norėjo padovanoti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų dalis savo vaikams.Atsisakyti atlikti notarinius veiksmus-patvirtinti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų dalių dovanojimo sutartis nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 29 str., Å¡ie sandoriai buvo patvirtinti.IeÅ¡kovo reikalavimas panaikinti dovanojimo sandorius ir taikyti restitucijÄ prieÅ¡tarauja sandorių stabilumo principui bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į atsakovų valiÄ , jų interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Juk civilinėje teisėje įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį-užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ .

Dėl to sandorių pripažinimas negaliojančiais be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų.Remiantis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, laiko, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų dalių dovanojimo sutartys notarinio registro Nr. 3778 ir Nr. 3782, sudarytos Alytaus miesto 3-jame notaro biure 2008 m. balandžio 21 d., buvo patvirtintos pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo ir kitų norminių aktų nuostatomis, todėl su ieÅ¡kinio reikalavimu pripažinti Å¡ias sutartis negaliojančiomis nesutinku ir praÅ¡au ieÅ¡kinį atmesti.Dalyvavusi teismo posėdyje notarė  nurodė,kad pas jÄ kreipėsi atsakovai nurodydami apie jų tėvo norÄ sudaryti dovanojimo sutartis dėl miÅ¡ko sklypų padovanojimo,kur jie pristatė reikalingus sandorio sudarymui dokumentus,tada buvo nustatyta sandorių sudarymo data ir laikas,bei buvo nurodyta atvykti tiek ieÅ¡kovui,tiek atsakovams dėl dovanojimo sutarčių sudarymo.Ä® notarų biurÄ 2008-04-21 atvyko pats ieÅ¡kovas ir atsakovai ,kur prieÅ¡ tai pakalbėjusi su ieÅ¡kovu,patikrinusi jo veiksnumÄ , Å¡alims balsu perskaičiusi sutartis,ieÅ¡kovui paaiÅ¡kinusi,jog pasiraÅ¡ius dovanojimo sutartis dovanojamas turtas.t.y.miÅ¡kas sÅ«nų nuosavybėn pereis iÅ¡ karto po sutarčių pasiraÅ¡ymo.IeÅ¡kovas T.

V. nurodė,jog jis tai supranta ir sutinka dėl to,kadangi jis vaikams nori bÅ«tent padovanoti šį miÅ¡kÄ .Apie testamento suraÅ¡ymÄ nebuvo jokios ieÅ¡kovo kalbos ir dėl to patvirtinusi dovanojimo sutartis.Sudarant dovanojimo sutartis ieÅ¡kovas sudarė protingo,gerai orientuoto žmogaus įspÅ«dį,bei nekilo jokio įtarimo,kad ieÅ¡kovas Å¡ias sutartis bÅ«tų sudaręs kokio nors suklydimo pasėkoje.IeÅ¡kinys atmestinas.             IÅ¡ 2008-04-21 sudarytos dovanojimo sutarties,notaro registro Nr.3778(b.l.9-10)matyti,kad ieÅ¡kovas T.

V. padovanojo V. V. 857/1715 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje , esančias 17.1500 ha dydžio žemės sklype, iš jo 13.71 ha miško , žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini),esančio Rudnios kaime, Varėnos raj. savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Maksimonių k.v., turto vertė 16479.08 eurų (56899 lt.).Iš 2008-04-21 sudarytos dovanojimo sutarties,notaro registro Nr.3782(b.l.11-12)matyti,kad ieškovas T. V. padovanojo A. V. 360/720 dalis bendroje nuosavybėje esančias 7.20 ha žemės sklype, iš jo miškas 7.20 ha, esančio Merkinės miestelyje Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertė 5840.41 eurų  (20166litų ).Iš pateiktų 2015-12-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l.14-17) matyti,kad nuo 2008-05-06 V.

V. 2008-04-21 dovanojimo sutarties pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisės į 857/1715 dalis 17.1500 ha dydžio žemės sklype, iš jo 13.71 ha miško, žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini),esančio Rudnios kaime, Varėnos raj. savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Maksimonių k.v. ir nuo 2008-07-26 A. V. 2008-04-21 dovanojimo sutarties pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisės į 360/720 dalių bendroje nuosavybėje esančias 7.20 ha žemės sklypo, iš jo miškas 7.20 ha, esančio Merkinės miestelyje Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2000-02-29 notaro patvirtintos sutarties(b.l.56) matyti,kad T.

V. perleido J. V. tesię atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ - 5,80 ha žemės,esančios SamÅ«niÅ¡kių k Merkinės sen.Varėnos raj.IeÅ¡kovo pakviestas liudytojas J. V. (ieÅ¡kovo sÅ«nus)parodė,kad apie tėvo padarytus miÅ¡ko dovanojimus kitiems broliams sužinojęs gal po trijų metų,lyg 2011 m kai tėvas pasakė,kad lyg užrašė kitiems sÅ«nums miÅ¡kÄ ir po mirties miÅ¡kas liks jiems.Po to jis parodė dokumentus,iÅ¡ kuirų matėsi,kad buvo atliktas dovanojimas,bei išėjęs pokalbis,kad visiems trims broliams buvo nelygiai padovanota.IeÅ¡kovo pakviesta liudytoja O.

V. (sÅ«naus J. V. sutuoktinė)parodė,kad apie tuos dovanojimus su vyru sužinojusi gal po kelių metų,lyg po trijų metų,kai tėvas T. V. surado ir parodė tuos dovanojimo dokumentus.Tuokart užkliuvo,kad sutartyse broliai pasirašė už tėvÄ .Tuokart ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinę,kad jis yra padovanojęs tuos žemės sklypus kitiems vaikams,bei tai nėra testamentas.Surinktų įrodymų byloje visuma ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio neįrodė.IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų,kad jis iki ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo bÅ«tų sirgęs kokia tai psichikos ar kitokio pobÅ«džio liga, kuri bÅ«tų trukdžiusi jam suvokti savo atliekamų veiksmų prasmę ir valdyti savo veiksmus.IeÅ¡kovas nepateikė ir įrodymų,kad jis bÅ«tų buvęs pripažintas neveiksnus tiek iki ginčijamų sutarčių sudarymo ar neužilgo po Å¡ių sutarčių sudarymo.

IeÅ¡kovas ir jo atstovė neprašė skirti teismo psichiatrijos ekspertizę dėl ieÅ¡kovo psichinės sveikatos bÅ«klės iÅ¡tyrimo sandorių sudarymo metu . IÅ¡ iÅ¡reikalautos ieÅ¡kovo ambulatorinio ligonio kortelės matyti,kad jis nebuvo gydytas dėl psichikos susirgimų, daugumoje atveju buvo gydomas ar kreipdavosi ambulatorinės gydytojų pagalbos dėl deÅ¡inio klubo sÄ nario protezavimo,stuburo susirgimų ir aukÅ¡to kraujo spaudimo.IeÅ¡kovo neįgalumas yra nustaytas tik dėl fizinės negalios dėl apsunkinto judėjimo.IeÅ¡kovas dalyvaudamas teismo posėdžiuose aktyviai gynė savo pozicijas dėl ieÅ¡kinio,pilnai suprato kitų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus,uždavinėjo klausimus kitiems proceso dalyviams,ieÅ¡kovo elgesys proceso metu buvo adekvatus esamai situacijai ir iÅ¡ to matosi,kad ieÅ¡kovas turi sveikÄ nuovokÄ ir nuomonę visais jam aktualiais klausimais.

Visos Å¡ios aplinkybės nurodo,kad ieÅ¡kovo psichinė sveikata Å¡iuo metu yra pakankamai normali pagal jo amžių.Pagal atsakovų ir trečiojo asmens(notarės) paaiÅ¡kinimus prieÅ¡ 8 metus ieÅ¡kovo tiek fizinė,tiek psichinė sveikata jiems atrodė buvus geresnė,nei dabar .Visos Å¡ios aplinkybės neduoda pagrindo padaryti iÅ¡vadai,kad ieÅ¡kovas 2008-04-21 sudarymas dovanojimo sutartis bÅ«tų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti,t.y suprasti,kad jis dovanoja sÅ«nums turimÄ turtÄ (miÅ¡ko žemės sklypus) ir dėl to bÅ«tų buvę pažeista LR CK 1.89 str.reikalavimai,kas suteiktų pagrindÄ naikinti sudarytus sandorius.IeÅ¡kovas 2016-03-17 teismo posėdžio metu nurodė,kad po sudarytų dovanojimo sutarčių parodęs Å¡ias sutartis sÅ«nui J.,kur pastarasis pradėjęs priekaiÅ¡tauti,kad kitiems broliams tekę daugiau miÅ¡ko,nei jam.Todėl sÅ«nums V. ir A. liepęs pasidalinti žeme su broliu J.,kur jie žadėję perleisti dalį žemės J.,bet tai padaryti vis atidėliojo.Dėl to vis laukęs,o po to vėliau nutaręs kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovas nurodė,kad jis yra baigęs 6 klases,ilgÄ laikÄ dirbęs kolÅ«kyje vairuotoju.IeÅ¡kovas jau parengiamojo posėdžio metu pripažino,kad akstinu teikti ieÅ¡kiniui buvo ta aplinkybė,kad jis laiko,jog sÅ«nui J. teko mažiau žemės nei kitiems sÅ«nums A. ir V.,bei tai,kad jis laiko,jog sÅ«nÅ«s A. ir V. per mažai prisideda pagalba jam,kaip neįgaliam dielių speicaliųjų poreikių turinčiam asmenmiui.Tokiu bÅ«du galima padaryti iÅ¡vadÄ ,kad 2008-04-21 sudarytos dovanojimo sutartys ieÅ¡kovui Å¡iuo metu netinka tuo aspektu,kad ieÅ¡kovas Å¡iuo metu norėtų jau kitaip paskirstyti sÅ«nums jo turėtÄ turtÄ ,t.y.daugiau turto norėtų perduoti sÅ«nui J., o taip pat,kad atsakovai skirtų didesnį dėmesį jo priežiÅ«rai.IeÅ¡kovas nurodė,kad jis norėjęs sudaryti pas notarę tik testamentÄ ,kuriuo bÅ«tų padaręs patvarkymÄ dėl jam priklausančio turto paskirstymo po mirties ,tačiau buvo suraÅ¡ytos dovanojimo sutartys ,kurios neiÅ¡reiÅ¡kė jo tikrosios valios.Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų,kad jis bÅ«tų siekęs 2008-04-21 suraÅ¡yti testamentÄ .IeÅ¡kovas niekaip įtikinamai nepaaiÅ¡kino,kodėl jis per tokį ilgÄ , beveik 8 metų laikÄ , turėdamas su savimi dovanojimo sutartis ir suprasdamas jų turinį,bei laikydamas,kad jos pažeidžia jo interesus, nesikreipė iÅ¡ karto dėl Å¡ių sutarčių panaikinimo.Tai rodo,kad dovanojimo sandoriai po jų sudarymo tenkino ieÅ¡kovo interesus,tačiau paskutiniu metu ieÅ¡kovui pakeitus nuomonę dėl atlikto dovanojimo, jis siekia panaikinti Å¡iuos sudarytus sandorius.Tačiau dovanotojo nuomonės pasikeitimas praėjus kuriam laikui po dovanojimo sandorių(Å¡iuo atveju dovanojimo sutarčių)sudarymo neduoda įstatyminio pagrindo tokius sandorius pripažinti negaliojančiais,bei toks dovanotojo nuomonės pasikeitimas negali bÅ«ti laikomas esminiu dovanotojo suklydimu sudarant sandorį.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-531/2009 yra nurodęs,kad „ Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ( CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo.

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikÅ¡mingas, kad protingas asmuo, esant analogiÅ¡kai padėčiai, bÅ«tų jÄ sudaręs kitomis sÄ lygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrÄ jÄ padėtį, o kita Å¡alis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimÄ ir klystančios Å¡alies neinformavo apie tikrÄ jÄ padėtį, jeigu Å¡ios neatskleidimas neatitiko protingos ir sÄ Å¾iningos komercinės praktikos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant,ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

Vadinasi, teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ . „IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio tenkinimÄ grindė ir tuo pagrindu,kad sutartyse nėra pasirašęs jis pats asmeniÅ¡kai,o atsakovai,ir taip jis galimai buvęs apgautas atsakovams susitarus su notare dėl dovanojimo sutarčių suraÅ¡ymo.LR Notariato įstatymo 32 str.2d.numato,kad „Jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trÅ«kumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiÅ¡kimo arba kitokio dokumento pasiraÅ¡yti, jo pavedimu sandorį, pareiÅ¡kimÄ arba kitokį dokumentÄ gali pasiraÅ¡yti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiÅ¡kimÄ arba kitokį dokumentÄ sudarantis asmuo pats negalėjo pasiraÅ¡yti.” IÅ¡ 2008-04-21 sudarytų sutarčių matyti,kad sutartyse yra nurodymas,jog už negalintį pasiraÅ¡yti dėl ligos T.

V. pasirašė A. V.,o kitoje sutartyje V. V..IeÅ¡kovas pripažįsta,kad jis buvęs pas notarę 2008-04-21 sutarčių sudarymo metu ir kad tuo metu jis negalėjęs pats pasiraÅ¡yti.IÅ¡ atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų matyti,kad už ieÅ¡kovÄ pasirašė vienas iÅ¡ atsakovų,kadangi ieÅ¡kovas pats negalėjo pasiraÅ¡yti.Tiek ieÅ¡kovų,tiek trečiojo asmens,tiek ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai rodo,jog ieÅ¡kovas matė ir žinojo ,kas už jį pasirašė sutartyse,bei to neginčijo iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo.IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų bei atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimų teismas nenustato,kad už ieÅ¡kovÄ 2008-04-21 sudarytose sutartyse kiti asmenys bÅ«tų pasirašę pažeidžiant Notariato įstatyme nustatytÄ tvarkÄ ir dėl to bÅ«tų pagrindas panaikinti sudarytas sutartis.Surinktų įrodymų pagrindu teismas laiko,kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nėra pagrįstas ir įrodytas,todėl atmetamas pilnoje apimtyje. IeÅ¡kovas 2014-06-06 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-14-T-2452-2933 buvo atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei.

IÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kotinos atsakovų turėtos bylos nagrinėjimo iÅ¡laidos. 2016-01-22 pinigų priėmimo kvitu Nr.814355 patvirtinamas atsakovo A. V. 600 Eur advokato teisinės pagalbos apmokėjimas. CPK 93 str.1d.nurodo,kad Å¡aliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies,nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .CPK 98 str.1d.nurodo,kad Å¡aliai,kurios naudai priimtas sprendimas,teismas priteisia iÅ¡ antrosios dalies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ ,pagalbÄ ,taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsižvelgus į tai,kad ieÅ¡kinys pagal savo pobÅ«dį buvo sudėtingas, atsakovai ginčijo šį ieÅ¡kinį,bylos iÅ¡nagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius, tai atsakovų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas paruoÅ¡ti ieÅ¡kinį, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Kadangi ieÅ¡kinys atmetamas,tad vadovaujantis LR CPK 98 str. 1 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina visos atsakovo A.

V. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos –advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1d.),kur atsižvelgus į bylos sudėtingumÄ bei atsakovo procesinį elgesį laikytina,kad atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos pilnai.Vadovaudamasis LR CPK 259-260,263-265,268-270 str.,n u s p r e n d ė :IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. V. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui A. V. 600(Å¡eÅ¡is Å¡imtus ) eurų turėtų bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-12-29 nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones- įrašų Nekilnojamojo turto registre padarymÄ ,kuriais :(1) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) V.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta perleisti nuosavybės teisę, įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitaip apsunkinti, ar atlikti kitus disponavimo veiksmus su jam priklausančiu turtu: 857/1715 dalimis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis Varėnos r. sav., Merkinės sen., Rudnios k. ,(2) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta perleisti nuosavybės teisę, įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitaip apsunkinti, ar atlikti kitus disponavimo veiksmus su jam priklausančiu turtu: 360/720 dalimis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis Varėnos r. sav., Merkinės mstl.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

                                                            Teisėjas                                                                                             Kęstutis Lukošiūnas