d5ffc07e-3340-4e79-842b-e565035c4ed5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1T-9-1020/2023

Baudžiamoji byla Nr. 1T-10-1020/2023

Baudžiamoji byla Nr. 1T-11-1020/2023

Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.9

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

2023 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas RimÅ¡elis, susipažinęs su Integruoto baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS) esančiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartimis, kuriomis praÅ¡oma iÅ¡spręsti klausimÄ dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) prokuroro praÅ¡ymų dėl kratų atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) teismingumo,

n u s t a t ė :

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose 2023 m. gegužės 31 d. gauti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymai ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose praÅ¡oma priimti nutartis dėl leidimo daryti kratas Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ar bendrovė) registracijos vietoje – (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Å venčionių r. (detalÅ«s duomenys apie bendrovę ir asmenis yra nurodyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir Å¡iame sprendime bus nurodomi tik tiek, kiek tai bÅ«tina nagrinėjamo klausimo kontekste), siekiant surasti ir paimti (duomenys neskelbtini) bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, informacines laikmenas bei kitus daiktus, grynuosius pinigus ar dokumentus, galinčius turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti. Pateiktuose praÅ¡ymuose nurodoma, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) (toliau – Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini)) atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas pradėtas Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Panevėžio apskrities VMI) atlikus bendrovės, kuri veikia ir registruota Vilniuje, mokestinį patikrinimÄ ir nustačius, kad jos atsakingi asmenys laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini): nedeklaravo (duomenys neskelbtini) pajamų, dėl ko nesumokėjo (duomenys neskelbtini) pajamų mokesčio; iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesti (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jų panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų; (duomenys neskelbtini).

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjas Vytautas KrikščiÅ«nas 2023 m. birželio 1 d. nutartimis prokuroro praÅ¡ymus pagal teismingumÄ perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas minėtose nutartyse teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio klausimus yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 174 straipsnyje reglamentuota ikiteisminio tyrimo vieta turėtų bÅ«ti siejama ne vien su ikiteisminį tyrimÄ atliekančios ikiteisminio tyrimo įstaigos buveinės adresu, o su ikiteisminio tyrimo įstaigai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo (veiklos teritorija) bei nusikalstamos veikos padarymo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 1T-29-449/2021). Apylinkės teismas, įvertinęs formuojamÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ dėl teismingumo, plačiÄ Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklos teritorijÄ , duomenis apie juridinį asmenį ir aplinkybę, kad UAB yra registruota Vilniuje ir, kad su Å¡iuo miestu susijęs atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirti veiksmai Å¡iame ikiteisminiame tyrime turi bÅ«ti atliekami ne Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų, kurio veiklos teritorijoje yra tik ikiteisminio tyrimo institucijos buveinė, o Vilniaus miesto apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra įsikÅ«rusi ir veiklÄ vykdo su tyrimu susijusi bendrovė, dėl kurios galimai padarytos nusikalstamos veikos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Auksė Balkaitienė ir Miglė Suchankienė, nesutikdamos su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimais, 2023 m. birželio 2 d. nutartimis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl prokuroro praÅ¡ymų teismingumo nustatymo. Nutartyse nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigÅ«nai, o ikiteisminiam tyrimui vadovauja Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini), visa praÅ¡ymams nagrinėti reikalinga medžiaga taip pat yra Panevėžio miesto teisėsaugos institucijose, todėl vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika bei siekiant proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo, prokuroro praÅ¡ymai dėl kratų yra teismingi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos praÅ¡o iÅ¡spręsti ginÄÄ , kilusį tarp Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl prokuroro praÅ¡ymų teismingumo.

4. Atsižvelgiant į tai, kad visais trimis atvejais tiek prokuroro praÅ¡ymai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys yra iÅ¡ esmės identiÅ¡ki, dėl pateiktų praÅ¡ymų iÅ¡spręsti teismų ginÄÄ bus pasisakoma viename sprendime.

Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro prašymai perduodami nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

5. Nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos apeliaciniam teismui tenka spręsti teismų praktikoje dažnai pasikartojantį ir vis dar neaiÅ¡kumus keliantį teisinio pobÅ«džio klausimÄ dėl to, kurio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas turi įgaliojimus atlikti BPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatytus ir ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtus procesinius veiksmus. Tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų kilo ginčas dėl to, kurio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas turi nagrinėti prokuroro praÅ¡ymus dėl kratų atlikimo. Taigi, Å¡iuo atveju, nepaisant itin svarbaus ir dažnai neatidėliotinai bÅ«tino procesinio veiksmo (procesinės prievartos priemonės – kratos) pobÅ«džio, tarp teismų kilo iÅ¡ esmės nepateisinamas ir ikiteisminį tyrimÄ trukdantis ginčas dėl to, ar sprendimÄ dėl Å¡io veiksmo atlikimo turi priimti tiriamos nusikalstamos veikos padarymo vietos ikiteisminio tyrimo teisėjas (Vilniaus miesto apylinkės teismas) ar ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos ikiteisminio tyrimo teisėjas (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai).

6. Nagrinėjamo klausimo kontekste Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs atliekamo ikiteisminio tyrimo eigÄ ir Å¡iuo konkrečiu atveju praÅ¡omos sankcionuoti kratos svarbÄ ikiteisminiam tyrimui bei jos atlikimo laiko aspektus, taip pat suprasdamas keliamo klausimo dėl bylų teismingumo svarbÄ ne tik Å¡iame, bet ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose, įžvelgia pagrindÄ ne tik iÅ¡spręsti keliamÄ konkretų klausimÄ ir perduoti spręsti procesinių prievartos priemonių – kratų sankcionavimo klausimus vienam iÅ¡ ikiteisminio tyrimo teisėjų, bet tuo pačiu ir pasisakyti Å¡iuo klausimu tiek, kiek tai bÅ«tina, kad ateityje tarp teismų nekiltų tokio pobÅ«džio ginčų, kurie iÅ¡ esmės trukdytų atliekamiems ikiteisminiams tyrimams.

7. Nagrinėdamas panašaus pobūdžio klausimus, Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad BPK nėra aiškiai reglamentuotas ikiteisminio tyrimo teisėjui priskirtų funkcijų atlikimo teismingumo klausimas. Todėl vien dėl to, nesant aiškaus teisinio reguliavimo, besikeičiant ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūrų ir teismų veiklos teritorijoms, atsiradus įvairiems darbo organizavimo ir struktūriniams pokyčiams, kyla vis nauji ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimų teismingumo aspektai.

8. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus reglamentuojančiame BPK 173 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai BPK nustatytais atvejais ir tvarka: 1) skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymÄ ; 2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius; 3) apklausia įtariamuosius; 4) priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 214 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais; 5) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Å¡io Kodekso 214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; 6) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ BPK numatytais atvejais; 7) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmų; 8) atlieka kitus BPK numatytus veiksmus. Taigi, ikiteisminio tyrimo teisėjas iÅ¡ esmės atlieka Å¡iuos įstatyme numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau tÄ jis daro tik gavęs prokuroro praÅ¡ymÄ ar nagrinėdamas proceso dalyvių skundus, nes savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių veiksmų neatlieka (BPK 173 straipsnio 2 ir 4 dalys).

9. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrinÄ atskleidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 118 straipsnio nuostatÄ â€žIkiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras“ ir apskritai ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam sampratÄ . Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teigiama, kad Å¡ios funkcijos pirmiausia priklauso iÅ¡imtinei prokuroro kompetencijai: vadovavimas ikiteisminiam tyrimui ir Å¡io tyrimo kontrolė yra iÅ¡ esmės kitokie nei teismo vykdoma konstitucinė funkcija – teisingumo vykdymas, tad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas galėtų organizuoti ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovauti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Taigi, prokuroro pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimÄ reiÅ¡kia, kad prokuroras turi teisę nuspręsti ne tik tai, kas turi atlikti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau ir tai, kada ir dėl kokių veiksmų atlikimo reikia kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas niekaip negali perimti diskrecinės prokuroro teisės nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimo krypčių, ikiteisminio tyrimo turinio, numatyti ikiteisminio tyrimo strategijos, taktikos, metodų ir pan., be kita ko, taip pat neturi ir negali turėti įgaliojimų spręsti dėl to, kokia teisėsaugos institucija ar kokia konkrečioje veiklos teritorijoje veikianti ikiteisminio tyrimo įstaiga gali ar turi atlikti ikiteisminį tyrimÄ ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kas iÅ¡ esmės lemia ikiteisminio tyrimo teisėjui priskirtų įgaliojimų teritorinį teismingumÄ .

10. BPK 174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminio tyrimo vietos taisyklė, t. y. kad „ikiteisminį tyrimÄ atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigÅ«nas“. Å i įstatymo nuostata aiÅ¡kiai įtvirtina bendrÄ principÄ , pagal kurį ikiteisminio tyrimo vietÄ lemia nusikalstamos veikos padarymo vieta (kai tyrimÄ atlieka prokuroras – ikiteisminį tyrimÄ atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras; kai ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nas – ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigÅ«nas). Toks principas, jei įstatyme nebÅ«tų numatyta jokių jo iÅ¡imčių, aiÅ¡kiai reikÅ¡tų, kad ikiteisminį tyrimÄ visada turi atlikti ta institucija, kurios teritorijoje padaryta nusikalstama veika.

11. Atsižvelgiant į tai, kad aptariami ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirti veiksmai įgyvendinami ikiteisminio tyrimo metu, visi Å¡ioje proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekami veiksmai vertinami kaip sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis. Todėl sprendžiant dėl tam tikrų proceso veiksmų priskirtinumo (teismingumo), taip pat kaip ir tais atvejais, kai tyrimÄ atliekÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus ikiteisminiame tyrime turi įgyvendinti ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas.

12. Ikiteisminio tyrimo vietos svarba sprendžiant dėl prokurorų praÅ¡ymų teismingumo itin aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta BPK 123 ir 124 straipsniuose (pagal BPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalis prokuroras dėl suėmimo skyrimo privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir tik tais atvejais, kai suimto asmens per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas nuo suėmimo neįmanoma pristatyti suėmimÄ paskyrusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui arba kitam tos pačios apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, Å¡is asmuo pristatomas kitos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui). Taigi, kai ikiteisminio tyrimo vieta yra aiÅ¡ki, ikiteisminio tyrimo veiksmai kitame apylinkės teisme gali bÅ«ti atliekami (skiriami, sankcionuojami) tik iÅ¡imtiniais atvejais (tam tikrų veiksmų tuo metu ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teisme atlikti neįmanoma, tokia bÅ«tinybė grindžiama siekiu greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir pan.). Esant minėtoms ir įstatyme numatytoms iÅ¡imtinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į BPK 124 straipsnio, 174 straipsnio 2 dalies, 175, 229 straipsnių nuostatas, negalima paneigti prokuroro galimybės kreiptis į kito nei ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

13. Toks ikiteisminio tyrimo teisėjo teritorinės kompetencijos aiÅ¡kinimas atitinka ir tik detalizuoja ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotÄ praktikÄ , kurioje dažniausiai buvo sprendžiami klausimai dėl įvairių skundų ikiteisminio tyrimo metu teismingumo. Joje, kaip ir Å¡iame sprendime, pasisakyta, kad atsižvelgiant į baudžiamojo proceso principus bei sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BPK normas, ikiteisminis tyrimas paprastai atliekamas toje vietovėje, kurioje padaryta nusikalstama veika (su įstatyme numatytomis iÅ¡imtimis), o ikiteisminio tyrimo teisėjas savo funkcijas paprastai atlieka toje vietovėje, kur atliekamas ikiteisminis tyrimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1T-17-449/2022; Nr. 1T-33-449/2021). IÅ¡skyrus teismų praktikoje aptartas iÅ¡imtis, kai ikiteisminį tyrimÄ atlieka ar atskirÄ procesinį sprendimÄ priima centrinė įstaiga, paprastai veikianti Å¡alies sostinėje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1T-24-453/2019; Nr. 1T-29-449/2021).

14. Vis dėlto neretai, kaip ir nagrinėjamu atveju, iÅ¡kyla klausimas, kurio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas turi atlikti jam priskirtas funkcijas, kai ikiteisminį tyrimÄ atlieka ne tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nas. Pažymėtina, kad BPK 174 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta ir baudžiamojo proceso paskirtį, apibrėžtÄ BPK 1 straipsnyje, atitinkanti aptariamo ikiteisminio tyrimo vietos principo iÅ¡imtis – „siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika bÅ«tų iÅ¡tirta kuo greičiau ir iÅ¡samiau, tyrimas gali bÅ«ti pavestas atlikti kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai“ („Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas“ (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamo klausimo kontekste siekis greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas yra ypatingai svarbus, todėl visiÅ¡kai pagrįstai gali bÅ«ti lemiamas, sprendžiant tiek dėl ikiteisminio tyrimo vietos, tiek ir dėl konkretaus teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimų spręsti įstatyme numatytus ir dažnai neatidėliotinus klausimus. Tokį įstatymo aiÅ¡kinimÄ pagrindžia ir tai, kad įstatymų leidėjo apibrėžta baudžiamojo proceso paskirtis nėra siejama su teisėsaugos institucijų ar teismų žinybiniais interesais ar teritoriniais darbo organizavimo aspektais, todėl sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų priskirtinumo (teismingumo) konkrečiam subjektui tokie ir panaÅ¡Å«s interesai negali nusverti siekio greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas.

15. Vertinant tarp teismų kilusį teisinį ginÄÄ dėl prokuroro praÅ¡ymų teismingumo, pastebėtina, kad Å¡ioje konkrečioje situacijoje teismų sprendimai atsisakant atlikti praÅ¡omus veiksmus –priimti sprendimus dėl kratų sankcionavimo, kurių savalaikiÅ¡kumas kitose situacijose gali turėti net ir esminę reikÅ¡mę siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamos veikos aplinkybes, niekaip nedera su siekiu greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas. Kitokio Å¡ios situacijos vertinimo neleidžia daryti net ir aplinkybė, kad teismai iÅ¡ tiesų galėjo abejoti Å¡io ikiteisminio tyrimo vietos pagrįstumu.

16. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos, esančios IBPS, taip pat prokuroro 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos papildomos informacijos matyti, kad Å¡io ikiteisminio tyrimo vietÄ iÅ¡ esmės lėmė ne BPK numatytas pagrindas – nusikalstamos veikos padarymo vieta, o Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbo organizavimo principai ir VMI darbo krÅ«viai. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti Å¡ios ikiteisminio tyrimo aplinkybės:

16.1. Panevėžio apskrities VMI vykdydama (duomenys neskelbtini) pavedimÄ atliko UAB patikrinimÄ ir 2023 m. kovo 8 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Å ermukÅ¡nių g. 3, Vilniuje) – centrinei įstaigai, pateikė mokestinio patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ bei prašė esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimÄ . 2023 m. kovo 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini) rezoliucija nukreipė jį vykdyti (duomenys neskelbtini), kuris pateiktÄ medžiagÄ , nepaisant galimos nusikalstamos veikos padarymo vietos, persiuntė Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, kurio (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 15 d. nutarė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, (duomenys neskelbtini). Apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ tÄ pačiÄ dienÄ buvo praneÅ¡ta Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminį tyrimÄ pavedė organizuoti ir jam vadovauti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 16 d. ikiteisminį tyrimÄ pavedė atlikti Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui bei 2023 m. gegužės 31 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl procesinių prievartos priemonių skyrimo.

16.2. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 174 straipsnio 3 dalies nuostatas sprendimus dėl pavedimo ikiteisminį tyrimÄ atlikti kitai, t. y. ne nusikalstamos veikos padarymo vietos ikiteisminio tyrimo įstaigai, gali priimti tik prokuroras. Be to, tokį sprendimÄ gali priimti ne bet kuris prokuroras, o tik aukÅ¡tesnysis prokuroras („Kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimÄ paveda aukÅ¡tesnysis prokuroras”). Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju sprendimÄ dėl ikiteisminio tyrimo vietos iÅ¡ esmės priėmė ne prokuroras, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini), persiųsdamas mokestinio tyrimo medžiagÄ ne Vilniaus, o Å iaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui. Toks sprendimas pats savaime yra galimas ir gali bÅ«ti racionalus organizuojant įstaigos darbÄ ir teismas Å¡ių klausimų nekvestionuoja, visgi bÅ«tent tokia sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo vietos priėmimo eiga leidžia spręsti ir apie vėlesnio Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos motyvus.

16.3. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 48 punktÄ (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. I-391 su vėlesniais pakeitimais redakcija) „Priėmęs sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , prokuroras (jeigu neatliks pats) arba aukÅ¡tesnysis prokuroras turi iÅ¡spręsti pavedimo atlikti tyrimÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai klausimÄ (BPK 169 straipsnio 2 dalis, 174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimÄ gali bÅ«ti įforminamas rezoliucija ant gauto pareiÅ¡kimo apie nusikalstamÄ veikÄ , tarnybinio praneÅ¡imo, prokuroro nutarimo ar reikalavimo rezoliucinėje dalyje arba atskiru dokumentu“. Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) rezoliucijos jokių sprendimo motyvų dėl pavedimo atlikti tyrimÄ nematyti. Be to, pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. I-290 su vėlesniais pakeitimais redakcija) 9.9. punktÄ apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras „Gali pavesti vadovaujamos apygardos prokuratÅ«ros padaliniui ar prokurorui organizuoti bet kurį apygardos prokuratÅ«ros veiklos teritorijoje veikiančios ikiteisminio tyrimo įstaigos atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų, padarytų apygardos prokuratÅ«ros veiklos teritorijoje, ir jam vadovauti“. Å iuo atveju UAB registracijos ir veiklos vieta bei galimos nusikalstamos veikos padarymo vieta, bent jau pagal teismui prieinamÄ tyrimo medžiagÄ , nepateko į Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros veiklos teritorijÄ .

17. Visgi nepaisant visų Å¡ių nukrypimo nuo bendro principo, kad ikiteisminį tyrimÄ atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar pareigÅ«nas, ar kad atlikti tyrimÄ kitos vietovės prokurorui paveda aukÅ¡tesnysis prokuroras, aplinkybių, įvertinus tai, kad pagal jau minėtÄ Konstitucinio Teismo doktrinÄ bÅ«tent prokuroras organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai), pabrėžtina, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi įgaliojimų spręsti dėl to, kokia teisėsaugos institucija ar kokioje konkrečioje veiklos teritorijoje veikianti ikiteisminio tyrimo įstaiga gali ar turi atlikti ikiteisminį tyrimÄ . Minėtų baudžiamojo proceso paskirtį atspindinčių greito ir iÅ¡samaus nusikalstamų veikų atskleidimo principų kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas savo abejones dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos paprastai galėtų iÅ¡reikÅ¡ti po praÅ¡omų veiksmų atlikimo administraciniu keliu, pateikdamas raÅ¡tÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui, o ne priimdamas sprendimÄ atsisakyti atlikti praÅ¡omus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

18. Be kita ko, Å¡iame kontekste pabrėžtina ir tai, kad pagal BPK 173 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro praÅ¡ymo dėl BPK 173 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytų veiksmų atlikimo, tarp kurių yra ir procesinių prievartos priemonių skyrimas ar sankcionavimas. Atsisakęs įvykdyti prokuroro praÅ¡ymÄ , ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to turi priimti motyvuotÄ nutartį, kuriÄ prokuroras gali skųsti BPK 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Å iuo aspektu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. birželio 1 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, atsisakius nagrinėti prokuroro praÅ¡ymÄ , nepagrįstai nurodyta, kad minėta nutartis neskundžiama („Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro praÅ¡ymÄ . Atsisakęs įvykdyti prokuroro praÅ¡ymÄ , ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to priima motyvuotÄ nutartį. Å iÄ nutartį prokuroras gali skųsti Å¡io Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 173 straipsnio 2 dalis)). Be to, teismų praktikoje ikiteisminio tyrimo teisėjo galimybės atsisakyti atlikti praÅ¡omus veiksmus aiÅ¡kinamos labai siaurai. Pavyzdžiui, vienoje iÅ¡ bylų, kurioje pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas neturėjo teisės atsisakyti apklausti liudytoju asmenį, kuriam taikomi BPK 82 straipsnio 3 dalies liudijimo ypatumai (t. y. neturėjo teisės atsisakyti apklausti asmenį specialiuoju liudytoju), be kita ko, nurodyta ir tai, jog „sudarant galimybes ikiteisminio tyrimo teisėjui nemotyvuotai atsisakyti atlikti praÅ¡omus veiksmus, nepagrįstai uždelsiant tokių veiksmų atlikimÄ ar juos atliekant pažeidžiant tinkamo teisinio proceso reikalavimus, baudžiamoji justicija prarastų savo veiksmingumÄ (tokiais veiksmais gali bÅ«ti trukdoma ar apribota galimybė kvalifikuotai atlikti ikiteisminį tyrimÄ ; surinkti tokius duomenis, kurių pakaktų pateikti kaltinimÄ ir perduoti bylÄ teismui; teisme tai trukdytų objektyviai, iÅ¡samiai ir per trumpiausiÄ galimÄ laikÄ , t. y. nepatiriant žalos dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų taktikos klaidų, <...>“ (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 1.9-102787/2017“).

19. Å iuo atveju įstatymÄ aiÅ¡kinant prieÅ¡ingai ir nepagrįstai iÅ¡plečiant galimybes ikiteisminio tyrimo teisėjui atsisakyti atlikti praÅ¡omus veiksmus vien tik ginčijant ikiteisminio tyrimo teisėjo teritorinę kompetencijÄ , gali bÅ«ti trukdoma ar apribota galimybė atlikti iÅ¡samų ikiteisminį tyrimÄ , surinkti tokius duomenis, kurių pakaktų pateikti kaltinimÄ ir perduoti bylÄ teismui, teisme tai trukdytų objektyviai, iÅ¡samiai ir per trumpiausiÄ galimÄ laikÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ ir pan.

20. Taigi, visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vien tik administraciniai ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos klausimai ginčijant ikiteisminio tyrimo teisėjo teritorinę kompetencijÄ paprastai neturėtų sudaryti prielaidų ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimui atsisakyti įvykdyti prokuroro praÅ¡ymÄ dėl BPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų atlikimo.

21. Toks įstatymo aiÅ¡kinimas niekaip nereiÅ¡kia, kad prokuroras yra visiÅ¡kai laisvas ir gali nepaisydamas nei ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos, nei nusikaltimo padarymo vietos kreiptis į bet kurio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Tokioje situacijoje, kai teismas nei pagal ikiteisminio tyrimo vietÄ , nei pagal nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , nesant jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių neįmanoma atlikti atitinkamų veiksmų ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teisme ir pan., t. y. kai ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi jokio teisinio pagrindo ir įgaliojimų veikti konkretaus ikiteisminio tyrimo metu, teismas, veikdamas itin atsakingai ir operatyviai, paprastai turėtų informuoti prokurorÄ apie bÅ«tinybę kreiptis į kitÄ teismÄ , o ne pats perduoti prokuroro praÅ¡ymÄ spręsti kitam teismui. Toks sprendimas užkirstų keliÄ ir beprasmei ikiteisminio tyrimo duomenų sklaidai bei neįsiterptų į iÅ¡imtinę prokuroro kompetencijÄ spręsti dėl to kiek, kam ir kada gali bÅ«ti atskleisti konkretaus ikiteisminio tyrimo duomenys. Nagrinėjamu aspektu, turint omenyje ir kreipimosi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ praÅ¡ant iÅ¡spręsti klausimus dėl procesinių prievartos priemonių – kratų taikymo svarbÄ , Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. birželio 1 d. nutarčių negalima vertinti kaip pagrįstų.

22. Taigi, visos minėtos ir apibendrintos taisyklės, susijusios su ikiteisminio tyrimo vietos svarba, sprendžiant dėl teritorinio ikiteisminio tyrimo teisėjų kompetencijai priskirtų klausimų teismingumo, leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamoje situacijoje, net ir esant abejonių dėl ikiteisminio tyrimo vietos pagrįstumo, prokuroro prašymus dėl kratų atlikimo turėjo spręsti ne nusikaltimo padarymo vietos, o ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, t. y. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Kaip pirmiau nurodyta šiame sprendime, net ir kilus abejonėms dėl ikiteisminio tyrimo vietos pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo teisėjas, nepaisant kylančių abejonių, neturėjo įgaliojimų atisakyti atlikti prašomų veiksmų ir veikdamas atsakingai privalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjui priskirtas funkcijas. Tokias abejones, išsprendęs prokuroro prašymus, ikiteisminio tyrimo teisėjas galėjo ir gali nurodyti raštu aukštesniajam prokurorui po prašomų veiksmų atlikimo, o ne sprendimu atsisakant atlikti prašomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ar nepagrįstai perduodant prašymus nagrinėti kitos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro prašymai dėl kratų atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra teismingi ir turi būti perduoti spręsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 230 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro prašymus dėl kratų atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis