d5feebbf-2730-4e1e-b3a0-3b752b344317 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-61-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01713-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.11.1.; 3.1.4.3.                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 26 d.Vilnius                           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),                           raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gėlių vaistinė“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lionet“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1797-275/2015 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gėlių vaistinė“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lionet“ dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias atstovavimo juridiniams asmenims taisykles, taip pat nustatančias sutarčių aiÅ¡kinimo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Gėlių vaistinė“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Lionet“ 38 265,23 Eur skolÄ , 8 286,68 Eur palÅ«kanas, 8,4 procento dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimų pagrindu ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, kad atsakovei pardavė įvairių prekių. Jų perdavimas atsakovei patvirtintas PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir priėmimo aktu. Nors ieÅ¡kovė įvykdė savo įsipareigojimus, atsakovė iki Å¡iol nėra atsiskaičiusi už įgytas prekes. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Atsakovė dėl Å¡io sprendimo pateikė prieÅ¡taravimus. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, t. y. buvęs, bet ne esamas, įmonės vadovas.

Dėl to ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas, o byla iÅ¡kelta. IeÅ¡kinyje dėstomos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė už įgytas prekes pagal 2011 m. gruodžio 12 d. TriÅ¡alę prievolės perleidimo sutartį, sudarytÄ bylos Å¡alių ir UAB „Interlux“, turėjo atsiskaityti ne su ieÅ¡kove, bet su UAB „Interlux“. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2014 m. rugpjūčio 17 d. preliminarų sprendimÄ : priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 38 265,24 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir 395,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ieÅ¡kovės vadovo pareigas ėjo K. Å ., pasirašęs ieÅ¡kinį. Apklausęs liudytojÄ I. I. (I. I.) – buvusį ieÅ¡kovės vadovÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienÄ Ä¯monės vadovas buvo K. Å .. Dėl to teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės teiginius, kad ieÅ¡kinys pasiraÅ¡ytas neįgalioto ieÅ¡kovės vardu vesti bylÄ asmens. Teismas, iÅ¡tyręs bylos svarstymui pateiktus duomenis, konstatavo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti skolÄ už bÅ«tent ieÅ¡kovės, bet ne UAB „Interlux“, patiektas prekes.

Nustatęs, kad atsakovė priėmė prekes, už jas neatsiskaitė, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pagrindė atsakovės įsiskolinimo dydį. Atsižvelgęs į tai, kad prekių perdavimo atsakovei metu abiejų įmonių vadovas buvo K. Å ., PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nenurodyta jų apmokėjimo data, o ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 14 d., t. y. daugiau nei po dviejų metų, kai buvo parduotos prekės, teismas sprendė, kad Å¡alys buvo susitariusios dėl atsiskaitymo už prekes pagal pareikalavimÄ .

PastarÄ jį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė kreipdamasi į teismÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų priteisti mokėjimo ir procesines palÅ«kanas.              III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „Gėlių vaistinė“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. galutinio sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl palÅ«kanų priteisimo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:IeÅ¡kovė nurodo, kad, Å¡alims raÅ¡tu nesusitarus dėl apmokėjimo už prekes tvarkos ir terminų, to nenurodžius PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, reikia vadovautis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinių sandorių, vėlavimo prevencijos įstatymÄ (toliau – Ä®statymas) nuostatomis. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalį mokėjimo už perduotas prekes laikotarpis negali bÅ«ti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutartyje susitariama kitaip.

Toks susitarimas nebuvo sudarytas. Taigi teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti palÅ«kanas, pradėtas skaičiuoti praėjus 30 kalendorinių dienų nuo kiekvienos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo. PalÅ«kanos nagrinėjamu atveju – prekės tiektos vykdant komercinį sandorį, turi bÅ«ti skaičiuojamos pagal Ä®statymÄ . Procesinių palÅ«kanų dydis taip pat turėjo bÅ«ti nustatytas remiantis Ä®statymo nuostatomis. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Lionet“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. galutinį sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Atsakovė pažymi, kad ieškovės vadovu vietoje K. Š. nuo 2013 m. liepos 24 d. buvo paskirtas I. I.. Byloje nėra įrodymų, kad I. I. buvo atšauktas iš vadovo pareigų. Tai, kad K. Š. negalėjo veikti ieškovės vardu, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11185-779/2013. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o ieškinys paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IeÅ¡kovė atsakovei dalies ieÅ¡kinyje nurodomų prekių neperdavė, o už kitÄ prekių dalį atsakovė pagal TriÅ¡alę prievolės perleidimo sutartį atsiskaitė su UAB „Interlux“. Taigi atsakovė nėra ieÅ¡kovės skolininkė. TÄ patvirtina ir aplinkybė, kad K. Å ., perleisdamas UAB „Saulėtekio klinika“ atsakovės akcijas ir įmonės turtÄ , patvirtino, jog įmonė yra atsiskaičiusi už ieÅ¡kovės nurodomas prekes. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, nekartojant iÅ¡dėstytų atsakovo apeliaciniame skunde, atsiliepime nurodoma, kad K. Å . patvirtino, jog nebuvo numatytas atsiskaitymo už prekes terminas. Taigi teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti palÅ«kanas. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, nekartojant iÅ¡dėstytų ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde, atsiliepime nurodoma:Bylos svarstymui nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų Juridinių asmenų registro duomenų teisingumÄ (CK 2.71 straipsnio 3 dalis).

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, civilinėje byloje Nr. 2-11185-779/2013 nebuvo sprendžiama, kas ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pareiÅ¡kimo metu ėjo ieÅ¡kovės vadovo pareigas. Toje byloje teismas vertinto tik tai, ar bÅ«tent byloje pateiktus procesinius dokumentus pasirašė ieÅ¡kovės vadovas. Atsakovė klaidina teismÄ , kadangi ginčo prekės neįėjo į TriÅ¡alės prievolės perleidimo sutarties dalykÄ . Atsakovės įsipareigojimus pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Interlux“ įvykdė ieÅ¡kovas.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad apmokėjo ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Vien tik K. Å . iÅ¡sakyti teiginiai, pasiraÅ¡ant įmonės akcijų perleidimo sutartį, nereiÅ¡kia, kad už prekes atsakovė iÅ¡ tiesų atsiskaitė.              Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados               Dėl įrodymų, kad asmuo, turi teisę vesti bylÄ juridinio asmens vardu, pakankamumo Asmens teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka.

Taigi ne kiekvienas asmens kreipimasis į teismÄ reiÅ¡kia teisminio proceso pradžiÄ . Tam, kad teisminis procesas bÅ«tų pradėtas, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma. Viena iÅ¡ jų – ieÅ¡kinį ar kitÄ procesinį dokumentÄ , kurio pagrindu iÅ¡keliama byla, turi paduoti asmuo pagal įstatymÄ turintis tokiÄ teisę (CPK 38 straipsnis). Kai į teismÄ kreipiasi juridinis asmuo, nustatant, ar ieÅ¡kinį pasirašė įgaliotas asmuo, taikomos teisės normos, reglamentuojančios atstovavimÄ juridiniams asmenims (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CPK 55 straipsnis).

Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę kreiptis teisminės gynybos įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus bei juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.82 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Laikoma, kad bylÄ veda pats juridinis asmuo, kai bylÄ juridinio asmens vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 straipsnis).

Kartu su juridinio asmens vardu pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu turi bÅ«ti pateikti jį pasiraÅ¡usio fizinio asmens teisę tÄ atlikti patvirtinantys dokumentai. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad byla buvo iÅ¡kelta pagal ieÅ¡kinį, kurį ieÅ¡kovės vardu pasirašė bei padavė ne įmonės vadovas, t. y. neįgaliotas asmuo. Nustatyta, kad kartu su ieÅ¡kiniu K. Å ., pasirašęs dokumentÄ kaip ieÅ¡kovės vadovas, pateikė įmonės vienintelio akcininko 2010 m. balandžio 21 d. sprendimÄ paskirti jį įmonės vadovu, taip pat įmonės įstatus.

Pagal įstatų IV skyrių įmonės valdymas buvo pavestas vienasmeniškai vadovui (direktoriui). Juridinių asmenų registro duomenimis K. Š. ieškovės vadovu buvo nuo jo paskyrimo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nepateikė pranešimo apie tai, kad K. Š. būtų buvęs atleistas iš darbo (UAB “Gėlių vaistinė” vadovo pareigų) laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. Atsakovė mano, kad ieškovės vadovu ieškinio pareiškimo metu buvo ne K.

Å ., bet I. I.. TokiÄ versijÄ atsakovė grindžia dviem įrodymais. Pirmiausia, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ – ieÅ¡kovės akcininkės, valdybos 2013 m. liepos 23 d. nutarimu. Juo vietoje K. Å . ieÅ¡kovės vadovu paskirtas I. I.. Ir antra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartimi, kuria patvirtinta ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje ir UAB „Saulėtekio klinika“ sudaryta taikos sutartis. Sutartį ieÅ¡kovės vardu pasirašė I. I.. Ginčo dėl to, kad nurodytas nutarimas dėl ieÅ¡kovės vadovo pakeitimo buvo priimtas, nėra (CPK 187 straipsnis).

Tačiau pagal nustatytas aplinkybes jis nebuvo realizuotas. 2012 m. vasario 12 d. vykusiame teismo posėdyje apklausiamas liudytoju I. I. parodė, kad ieÅ¡kovės vadovo pareigų nėjo. TÄ , anot liudytojo, lėmė situacija, kad kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdyba neturėjo teisės spręsti ieÅ¡kovės vadovo pakeitimo klausimÄ , o vėliau įmonės vadovo pareigas pavesta toliau eiti K. Å .. Duomenys, kad ieÅ¡kovė nepateikė praneÅ¡imo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie I.

I. darbÄ Ä¯monėje, vadovo pasikeitimo faktas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, suponuoja liudytojo parodymų patikimumÄ . Kredito unijos bankroto administratorius 2014 m. gruodžio 9 d. raÅ¡te nurodė, kad neturi duomenų, jog unijos valdybos 2013 m. liepos 23 d. nutarimas bÅ«tų buvęs įgyvendintas. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės vardu pasirašė įgaliotas asmuo (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).

IeÅ¡kovės bankroto administratorius ne tik mano, kad ieÅ¡kinį įmonės vardu pasirašė teisėtas vadovas, bet ir palaiko kreipimÄ si į teismÄ . Nurodyta eliminuoja pagrindus susiklosčiusiÄ situacijÄ kvalifikuoti atsakovės siÅ«lomu bÅ«du, t. y. pripažinti, kad byla procesiniu požiÅ«riu užvesta neteisėtai. Taikos sutarties, aptartos 17 nutarties punkte, patvirtinimo faktas nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2014 m. rugpjūčio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo.

Pagal I. I. parodymus ir raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ kreipimosi į teismÄ metu ieÅ¡kovės vadovo pareigas ėjo bÅ«tent ieÅ¡kinį pasirašęs K. Å .. Dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio apskaičiavimo Ginčydamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas atsakovės įsiskolinimo dydis, bylos Å¡alys remiasi skirtingais argumentais. IeÅ¡kovė teigia, kad teismas nustatė klaidingÄ atsiskaitymo už prekes terminÄ ir tvarkÄ , o atsakovė užėmusi pozicijÄ , jog teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, t. y. nustatė neteisingÄ ieÅ¡kovės atsakovei parduotų prekių kiekį.

IÅ¡ bylos svarstymui pateiktų dokumentų turinio matyti, kad bylos Å¡alis siejo savarankiÅ¡ka raÅ¡ytinės formos sutartimi neįforminti pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Prekių pirkimÄ bei pardavimÄ patvirtina ieÅ¡kovės pateiktos PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (iÅ¡raÅ¡ytos 2012 m. sausio 2 d., 2012 m. sausio 18 d., 2012 m. sausio 30 d., 2012 m. vasario 6 d.) ir 2012 m. vasario 6 d. priėmimo akto kopijos. Pagal juose įraÅ¡ytus duomenis, ieÅ¡kovė pardavė ir perdavė atsakovei medicininės paskirties prekių už 38 265,24 Eur.

Visas sÄ skaitas bei aktÄ pasirašė K. Å . – tuo metu ėjęs abiejų įmonių vadovo pareigas, o vienÄ iÅ¡ sÄ skaitų ir atsakovės direktoriaus pavaduotoja I. J.. Taigi visų sÄ skaitose įraÅ¡ytų prekių perdavimas ir priėmimas yra patvirtintas įgaliotų abiejų įmonių atstovų. Ä®rodymų, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo atlikti įraÅ¡ai apie Å«kines operacijas, atliktas remiantis ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, atsakovė nepateikė.

Atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, kadangi ginčo prekes atsakovė įgijo iÅ¡ UAB „Interlux“ pagal 2011 m. gruodžio 12 d. TriÅ¡alę prievolės perleidimo sutartį, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir UAB „Interlux“ 2011 m. gegužės 16 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AP 2011/05-16-GV. UAB „Interlux“ pagal nurodytÄ sutartį pardavė ieÅ¡kovei medicininės paskirties prekių už 11 368,77 Eur. Dalis ieÅ¡kovės iÅ¡ UAB „Interlux“ įgytų prekių, iÅ¡vardytų 2011 m. gegužės 16 d. priede Nr. 1, sutampa su ieÅ¡kovės perduotomis atsakovei (CPK 185 straipsnis).

TriÅ¡alės prievolės perleidimo sutarties Å¡alys 4–6 punktuose susitarė, kad atsakovė atsiskaitys su UAB „Interlux“ pagal įmonės ieÅ¡kovei perduotas prekes ir jai pereis nuosavybės teisė į prekes.Byloje neįrodyta, kad už prekes atsakovė turėjo atsiskaityti su UAB „Interlux“ ar tÄ padarė. IeÅ¡kovė pagrįstai akcentuoja apeliaciniame skunde, kad atsakovė nepagrindė, jog bÅ«tų atlikusi kokius nors mokėjimus UAB „Interlux“ pagal TriÅ¡alę prievolės perleidimo sutartį.

Dėl to negalima sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino paminėtos sutarties įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Nurodydama konkretų faktÄ atsakovė kartu prisiėmė ir pareigÄ jį pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12, 178 straipsniai). Juolab, kad ieÅ¡kovė bylos svarstymui teikė įrodymus apie lėšų pervedimus UAB „Interlux“ po TriÅ¡alės prievolės perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Tai, ar ieÅ¡kovė dalį prekių atsakovei perleido brangiau nei jas pirko iÅ¡ UAB „Interlux“, nagrinėjamu atveju yra nesvarbi aplinkybė.

Atsakovės atsiskaitymo su ieÅ¡kove neįrodo ir 2012 m. liepos 31 d. atsakovės akcijų perleidimo sutarties, remiantis kuria K. Å . jam priklausiusias įmonės akcijas pardavė UAB „Saulėtekio klinika“, nuostatos dėl įmonės turimo turto ir įsipareigojimų. Plačiau nepasisakant dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų turinio (iÅ¡skyrus apibrėžiančiÄ atsakovės įsiskolinimų dydį) pažymėtina, kad K. Å . savo veiksmais, pirmosios instancijos teismui duotais paaiÅ¡kinimais paneigia atsakovės dėstomÄ pozicijÄ .

Aplinkybės, ar K. Å . iki atsakovės akcijų perleidimo tinkamai atskleidė UAB „Saulėtekio klinika“ informacijÄ apie visas įmonės skolas, jos turimÄ turtÄ ar / ir užtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančios įmonės buhalterinės apskaitos vedimÄ , nėra susijusios su byloje sprendžiamu ginču. Nustačiusi žalos padarymo ar neteisingos informacijos ikisutartinėse derybose atskleidimo faktÄ , atsakovė turėtų teisę ginti savo pažeistus interesus keldama K. Å . civilinės atsakomybės klausimÄ .

Tokie argumentai teisminio nagrinėjimo dalyko požiÅ«riu nėra tinkami atsikirtimai. Apibendrindama nurodytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos priteisimo. Teismo iÅ¡vados paminėtu klausimu atitinka įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimus. Kaip minėta nutarties 22 punkte, prekių pardavimas atsakovei patvirtintas tik PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis. RaÅ¡ytinės sutarties įmonės nebuvo sudariusios.

PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nėra nurodytas jų apmokėjimo terminas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bei įvertinęs ieÅ¡kovės veiksmus, sprendė, kad Å¡alys buvo susitariusios dėl sÄ skaitų apmokėjimo pagal pareikalavimÄ (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nedraudžia sandorio Å¡alims susitarti dėl konkrečios atsiskaitymo tvarkos, datų, taip pat nenustato konkrečios formos reikalavimo tokiam susitarimui sudaryti (CK 6.156 straipsnis, 6.313–6.314 straipsnis).

Bylos svarstymui nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė atsakovei iki 2014 m. rugpjūčio 14 d., kai kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl skolos už įgytas prekes apmokėjimo. Prekių pardavimo metu abiejų ginčo Å¡alių vadovas ir akcininkas buvo tas pats asmuo – K. Å .. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis bei tai, kad skola ieÅ¡kovei nebuvo įtraukta į atsakovės balansÄ K. Å . derantis su UAB „Saulėtekio klinika“ dėl akcijų pardavimo, pirmosios instancijos teismas galėjo objektyviai susidaryti nuomonę, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė skolos apmokėjimo terminÄ apibÅ«dinti pagal pareikalavimo momentÄ .

IeÅ¡kovės siÅ«lomas aiÅ¡kinimas, paremtas Ä®statymo nuostatomis, iÅ¡kreiptų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningos situacijos sukÅ«rimÄ atsakovei. Be kita ko, palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momento nustatymas formaliai taikant Ä®statymÄ neatitiktų bylos Å¡alių tarpusavio teisinių santykių praktikos ir tikrojo jų susitarimo turinio. Iki kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovė atsakovei reikalavimo atsiskaityti nebuvo pareiÅ¡kusi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti palÅ«kanas (CK 6.53 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl procesinių palÅ«kanų dydžio tarifo nustatymo teisinio pagrindo IÅ¡kėlus civilinę bylÄ , skolininkui gali bÅ«ti skaičiuojamos (kreditoriaus praÅ¡ymu priteisiamos) procesinės palÅ«kanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis. Priteisiant procesines palÅ«kanas bÅ«tina nustatyti: kada iÅ¡kelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palÅ«kanos turi bÅ«ti priteistos konkrečiu atveju (Å¡alių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi bÅ«ti priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

N. prieÅ¡ UAB „VilkaviÅ¡kio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ). IeÅ¡kovė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vienÄ iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, t. y. palÅ«kanų dydžio tarifÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad iÅ¡ atsakovės priteistinų procesinių palÅ«kanų dydžio tarifas turėjo bÅ«ti nustatytas vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Savo pozicijÄ ieÅ¡kovė motyvuoja tuo, kad pareikÅ¡tas pagrindinis reikalavimas yra kilęs iÅ¡ komercinio pobÅ«džio teisinių santykių.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai Å¡alių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Ä®statyme nustatytas palÅ«kanų normas, Å¡is specialusis įstatymas turi pirmenybę prieÅ¡ CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti Å¡io įstatymo nustatytas palÅ«kanas, tarp jų ir nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Elme Metall Lithuania“ prieÅ¡ RUAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-356-684/2016, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).

Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. preliminariu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistų procesinių palÅ«kanų dydžio tarifÄ nustatė vadovaudamasis Ä®statymo nuostatomis. Tačiau skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės nemotyvuodamas savo sprendimo teismas priteistinų procesinių palÅ«kanų dydžio tarifÄ nustatė taikydamas CK 6.210 straipsnio 2 dalį. Vien tik aplinkybė, kad Å¡alys buvo susitarusios atsiskaityti už prekes pagal pareikalavimÄ , neeliminuoja Ä®statymo taikymo kilusiam ginčui teisinių pagrindų.

Juolab, kad atsakovė neneigia to, kad prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės pirko pagal komercinę sutartį (Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinų procesinių palÅ«kanų dydžio tarifas turėjo bÅ«ti apskaičiuotas remiantis Ä®statyme nustatyta tvarka bei dydžiais, bet ne CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. Ä®vertinusi tai, kad tenkinama tik ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalis, kuria praÅ¡yta padidinti priteistų procesinių palÅ«kanų tarifÄ , teisėjų kolegija apskųstÄ teismo sprendimÄ palieka iÅ¡ esmės nepakeistÄ , tačiau patikslina sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. padidinant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistų procesinių palÅ«kanų dydžio tarifÄ nuo 6 procentų iki 8,4 procento.

                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,  n u t a r i a:                                        Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. galutinį sprendimÄ sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

                                       „IeÅ¡kovės BUAB „Gėlių vaistinė“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.                                        Priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Gėlių vaistinė“ (juridinio asmens kodas 124921245, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. LT27 7044 0600 0018 7000) iÅ¡ atsakovės UAB „Lionet“ 38 265,24 (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus ir 24 ct) skolÄ , 8,40 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 395,50 (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus ir 50 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

                                       Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Lionet“ 3,69 (tris eurus ir 69 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.                                        Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660“.

Teisėjai                                                                                                                     Romualda Janovičienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                             Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                Â