Legislator Case Law & Legislation
d5fce412-b54a-4a49-a7d2-2da4efca7afa AI generated

d5fce412-b54a-4a49-a7d2-2da4efca7afa · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d5fce412-b54a-4a49-a7d2-2da4efca7afa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjai į bylÄ nepateikė informacijos apie nemokumo susidarymo priežastis ir jų neatskleidė; pareiÅ¡kėjai nurodo, kad nemokÅ«s tapo po to, kai kreditorius AB SEB bankas be jų sutikimo dėl neįvykdytų įsipareigojimų 2012 m. vasario 11 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2006 m. gruodžio 14 d. sudarytÄ kredito sutartį. Anot apelianto, teismas turėjo įvertinti, kad pareiÅ¡kėjai žinodami apie savo nemokumÄ toliau prisiiminėjo naujas turtines prievoles ( A. T. 2012 m. liepos 31 d. ir 2013 m. liepos 24 d., laidavo 91 309, 35 Eur sumai kreditoriui Bendrai Baltarusijos – Rusijos atvirai akcinei bendrovei „Belgazprombank“ ir kt.);

Legislator headnote

AI generated

d5fce412-b54a-4a49-a7d2-2da4efca7afa · Vilniaus apygardos teismas: teismas netyrė, kokius duomenis A. T. pateikė kreditoriui Bendrai Baltarusijos – Rusijos atvirai akcinei bendrovei „Belgazprombank“, sudariusius pagrindÄ kreditoriui manyti, kad A. T. yra finansiÅ¡kai pajėgus bÅ«ti laiduotoju.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2341-866/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01103-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi susipažinusi su suinteresuoto asmens UAB „Rhetor“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties, kuria A.

T. ir O. T. iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, suinteresuoti asmenys n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai A. T. ir O. T. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad pareiÅ¡kimo padavimo dienos metu negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų Å¡eÅ¡iems kreditoriams: AB SEB bankui, UAB „Rhetor“, Bendrai Baltarusijos – Rusijos atvirai akcinei bendrovei „Belgazprombank“, antstolei Brigitai Palavinskienei, antstoliui Andriui Bubliui ir R.

P.. Bendra pareiÅ¡kėjų skolų, už kurias kreditoriams atsako solidariai, suma sudaro 265 790,48 Eur ir toks įsipareigojimų dydis virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas, todėl pareiÅ¡kėjai Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 2 straipsnio 2 dalies prasme yra nemokÅ«s. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad nemokÅ«s tapo po to, kai be jų sutikimo dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditorius AB SEB bankas nuo 2012 m. vasario 11 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2006 m. gruodžio 14 d. su pareiÅ¡kėjais sudarytÄ kredito sutartį Nr. 1450618091307-34 ir pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjų turto.

PareiÅ¡kėjai nurodė, 2011 metų pabaigoje atsirado esminis gaunamų pajamų sumažėjimas ir pareiÅ¡kėjai tapo finansiÅ¡kai nepajėgÅ«s. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pareiÅ¡kėjų 2018 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iÅ¡kėlimo prašė teismo atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ ir bylÄ nagrinėti kreditoriaus AB SEB banko atstovui nedalyvaujant. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams A.

T. ir O. T., bankroto administratoriumi paskyrė J. S.. Teismas patvirtino 500 Eur sumÄ , kuriÄ bankroto administratorius turi teisę naudoti A. T. ir O. T. bankroto procedÅ«roms atlikti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fiziniams asmenims bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkÅ«rimo planÄ Â Ä¯siteisėjimo dienos. Teismas taip pat patvirtino 950 Eur sumÄ , reikalingÄ kiekvienÄ mėnesį pareiÅ¡kėjų A. T. ir O.

T. bÅ«tiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinių asmenų bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Teismas, nutardamas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams fizinių asmenų bankroto bylÄ , nurodė, jog konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai įrodė visas aplinkybes, kuriomis grindžia praÅ¡ymÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismo manymu, Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjai neturi objektyvios galimybės padengti esamas skolas ir nėra pagrindo manyti, kad tokia galimybė atsiras per protingÄ terminÄ .

Teismas vertino, kad atsisakymas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ neatitiktų nei pačių skolininkų, nei kreditorių interesų, nes pareiÅ¡kėjai ir toliau liktų nemokÅ«s, t. y. neiÅ¡galėtų padengti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nes jų gaunamos pajamos ir turtinė padėtis neleistų padengti visos turimos skolos kreditoriams. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtskiruoju skundu apeliantas UAB „Rhetor“ praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniams asmenims A.

T. ir O. T. ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, t. y. atsisakyti iÅ¡kelti minėtiems asmenims bankroto bylÄ . Apeliantas nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta tinkamai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus aplinkybių, ar pareiÅ¡kėjų pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje, aplinkybių, reikÅ¡mingų konstatuoti pareiÅ¡kėjų mokumÄ , duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjai nėra sÄ Å¾iningi, todėl, priimant nutartį buvo pažeistos procesinės teisės normos, nustatančios įrodymų vertinimÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 176 – 182 straipsniai).Apeliantas nurodo, kad pareiÅ¡kėjai didžiausiÄ turtinį įsipareigojimÄ Ä¯gijo 2012 m. liepos 31 d. ir 2013 m. liepos 24 d.

Baltarusijoje, kreditoriui Bendra Baltarusijos – Rusijos atvira akcinė bendrovė „Belgazprompak“, o teismas neatsižvelgė į tai, kad didžiausias pareiškėjo A. T. įsiskolinimas buvo užsienio įmonei ir netyrė, ar pareiškėjų pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino kiekvieno iš sutuoktinių skolinių įsipareigojimų atskirai, nustatant, kurie yra solidarūs ir spręsti ar bankroto byla keltina kiekvienam iš pareiškėjų.

Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė, kokie ir kokio dydžio pareiÅ¡kėjų skoliniai įsipareigojimai yra solidarÅ«s, o kurie ne, nepatikrino kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų mokumo ir taip nenustatė fizinio asmens bankroto bylai iÅ¡kelti bÅ«tinų aplinkybių (FABÄ® 2 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nurodo, jog FABÄ® 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡iuo įstatymu siekiama sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Apelianto teigimu, priimdamas nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams A. T. ir O. T., teismas nevertino ir netyrė byloje esančių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ :

1) nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjai į bylÄ nepateikė informacijos apie nemokumo susidarymo priežastis ir jų neatskleidė;

2) pareiÅ¡kėjai nurodo, kad nemokÅ«s tapo po to, kai kreditorius AB SEB bankas be jų sutikimo dėl neįvykdytų įsipareigojimų 2012 m. vasario 11 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2006 m. gruodžio 14 d. sudarytÄ kredito sutartį. Anot apelianto, teismas turėjo įvertinti, kad pareiÅ¡kėjai žinodami apie savo nemokumÄ toliau prisiiminėjo naujas turtines prievoles ( A. T. 2012 m. liepos 31 d. ir 2013 m. liepos 24 d., laidavo 91 309, 35 Eur sumai kreditoriui Bendrai Baltarusijos – Rusijos atvirai akcinei bendrovei „Belgazprombank“ ir kt.);

3) Pagal 2006 m. gruodžio 14 d. ir 2007 m. spalio 29 d. sudarytas kreditavimo sutartys pareiškėjai kreditoriui AB SEB bankas buvo skolingi 297 000 Lt ir 31 357 Eur, A. T. 2007 – 2010 m. laikotarpiu iš UAB „MBK grupė“ pasiskolino dar 147 000 Lt;

4) teismas netyrė, kokius duomenis A. T. pateikė kreditoriui Bendrai Baltarusijos – Rusijos atvirai akcinei bendrovei „Belgazprombank“, sudariusius pagrindÄ kreditoriui manyti, kad A. T. yra finansiÅ¡kai pajėgus bÅ«ti laiduotoju.

4) pareiÅ¡kėjas A. T., turėdamas rinkoje paklausiÄ specialybę ir darbo patirtį (techninis statybos/projektų prižiÅ«rėtojas) nesistengė surasti geriau apmokamÄ darbÄ ir atsiskaityti su kreditoriais, o O. T. ilgÄ laikÄ nedirbo, o teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino. 5) 2015 m. birželio 16 d. susitarimas tarp pareiÅ¡kėjų, kitų asmenų ir R. P. laikytinas nesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjų veiksmu kreditorių atžvilgiu, vertintinas kaip siekimas nuslėpti turtÄ ir vengimas atsiskaityti su kreditoriais. 2018 m. birželio 29 d. atsiliepime į apelianto UAB „Rhetor“ atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjai A.

T. ir O. T. nurodo, kad su apelianto atskiruoju skundu nesutinka. PareiÅ¡kėjų nuomone, atskirasis skundas yra nepagrįstas įrodymais, paremtas netinkamu bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo pagrindus reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu.PareiÅ¡kėjai nurodo, kad pagrindinė jų turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje. Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. T. Baltarusijos Respublikoje turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , verslÄ , nekilnojamojo turto, darbinius santykius, kas leistų teigti apie esančius turtinius interesus, todėl apelianto teiginiai apie A.

T. turtinius interesus Baltarusijos Respublikoje nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad apelianto teiginiai apie pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ yra nepagrįsti. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios įrodytų, kad pareiÅ¡kėjai, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, kreditoriams bÅ«tų pateikę neteisingus duomenis apie savo turtinę padėtį ar gautas lėšas panaudoję ne pagal paskirtį. Apeliantas neįrodinėja, kad pareiÅ¡kėjų sudaryti skolinimosi sandoriai turėjo esminės reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjų nemokumui.PareiÅ¡kėjai teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai nesiekia iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, dirba, mokumÄ bando atkurti iÅ¡sikeldami bankroto bylÄ .

PareiÅ¡kėjų teigimu, kitokiu bÅ«du mokumo atkurti objektyviai neįmanoma. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.FABÄ® 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma iÅ¡kelti bankroto bylÄ . PareiÅ¡kimo priėmimo metu galiojusi FABÄ® 1 straipsnio 2 dalies redakcija nustatė, kad įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje, o pareiÅ¡kimas pateikiamas vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka (FABÄ® 4 straipsnio 1 dalis).

Nuo 2018 m. birželio 26 d. galiojanti redakcija nustato, kad įstatymas taikomas fizinio asmens bankroto byloms, kurias nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai.Pažymėtina, kad priimant FABÄ® įgyvendintas 2015 m. gegužės 20 d. Reglamentas (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (kuris pakeitė 2000 m. gegužės 29 d. ReglamentÄ (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų), kuriame be kita ko nustatyta, kad jurisdikcijÄ iÅ¡kelti nemokumo bylÄ turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai <...> tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kuriÄ gali nustatyti trečiosios Å¡alys <...> Bet kurio kito fizinio asmens atveju preziumuojama, kad pagrindinių interesų vieta yra fizinio asmens įprastinė gyvenamoji vieta, jei nėra įrodymų, kad yra prieÅ¡ingai.

Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei įprastinė gyvenamoji vieta nebuvo perkelta į kitÄ valstybę narę per Å¡eÅ¡is mėnesius iki pareiÅ¡kimo dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo pateikimo (Reglamento 3 straipsnio 1 dalis, Reglamento konstatuojamosios dalies 27-34 punktai).Taigi, apelianto nurodomi argumentai, dėl pareiÅ¡kėjų turimų kreditorių kitose valstybėse nelemia pareiÅ¡kėjų turtinių interesų vietos. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų paneigiančių aukščiau nurodytÄ prezumpcijÄ .Teismas nepagrįstais laiko ir apelianto argumentus, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad A.

T. didžiausias skolinis įsipareigojimas buvo užsienio įmonei, nesiaiÅ¡kino, kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjas įgijo Å¡iÄ prievolę ir netikrino, kokį turtÄ pareiÅ¡kėjas turi užsienio valstybėse.Pirma, teismo aktyvus vaidmuo bankroto bylose, nepaneigia rungtyniÅ¡kumo principo (CPK 12 straipsnis). Antra, tikslus kreditorinių reikalavimų dydis ir pagrindas yra nustatomas tvirtinant kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (FABÄ® 23 straipsnis). Trečia, įstatyme pareiÅ¡kėjui nenustatyta pareigos įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį pateikė duomenis, neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokie ir kokio dydžio pareiÅ¡kėjų skoliniai įsipareigojimai yra solidarÅ«s, o kurie ne, nepatikrino kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų mokumo ir taip nenustatė fizinio asmens bankroto bylai iÅ¡kelti bÅ«tinų aplinkybių.

Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju tyrė abiejų pareiÅ¡kėjų nemokumo priežastis ir konstatavo, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjai sÄ moningai (nesÄ Å¾iningai) leido susidaryti skoloms ir kad pareiÅ¡kėjai veikė nesÄ Å¾iningai. Pirmosios instancijos teismas taip pat tyrė kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų darbingumÄ , pajamas, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai pagal esamÄ turtinę padėtį neturi objektyvios galimybės atkurti mokumÄ .Apeliantas skunde taip nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjų elgesį nesÄ Å¾iningumo aspektu.Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos (Å¡i nuostata įtvirtinta ir įstatyme), kad spręsdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui, teismas, be kita ko, vertina asmens sÄ Å¾iningumÄ , t. y. jo elgesį kreditorių atžvilgiu per pastaruosius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Taikoma sÄ Å¾iningumo prezumpcija, o nustatęs, kad fizinis asmuo elgėsi nesÄ Å¾iningai, teismas atsisako kelti bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016 pažymėta, kad spręsdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui, teismas, be kita ko, vertina asmens sÄ Å¾iningumÄ , t. y. jo elgesį kreditorių atžvilgiu per pastaruosius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Taikoma sÄ Å¾iningumo prezumpcija, o nustatęs, kad fizinis asmuo elgėsi nesÄ Å¾iningai, teismas atsisako kelti bankroto bylÄ . Fizinio asmens bankroto procedÅ«ra nėra skirta praeityje nesÄ Å¾iningai besielgusiam fiziniam asmeniui nubausti, tačiau yra nukreipta į jo elgesio koregavimÄ ateityje. Asmens nesÄ Å¾iningumas nėra nuolatinė bÅ«sena, todėl praeityje nesÄ Å¾iningas buvęs asmuo, savo elgesiu įrodęs, kad pasikeitė, po tam tikro laiko vėl gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu.“ Todėl, Å¡iuo atveju, teismas nevertina pareiÅ¡kėjų sandorių, sudarytų seniau, negu per tris metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo.Kita vertus, nes ir nustačius tam tikrus asmens nesÄ Å¾iningumo veiksmus, FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningų elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui.

Tai reiÅ¡kia, kad menkaverčiai ir reikÅ¡mingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Å iuo atveju pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priimtas 2018 m. balandžio 3 d., taigi sÄ Å¾iningumo aspektu, sudarant sandorius vertintinas laikotarpis nuo 2015 m. balandžio 3 d.

Apeliantas skunde nurodo tik vienÄ sandorį patenkantį į aktualų laikotarpį, t. y. 2015 m. birželio 16 d. susitarimÄ tarp pareiÅ¡kėjo, kaip vieno iÅ¡ skolininko, ir naujojo kreditoriaus R. P. (t. I, b. l. 190-191), kuris perėmė reikalavimo teises iÅ¡ Nordea bank AB.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo tik vienas iÅ¡ skolininkų, kurie už paimtÄ kreditÄ bendrai 463 392 Eur sumai, įsigijo atitinkamus žemės sklypus. R. P. tapo naujuoju kreditoriumi ir perėmė kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ skolininkus pareiÅ¡kėjus A.

T., O. T., D. P. ir M. V.. Naujajam kreditoriui perimant reikalavimo teises, Å¡alys sulygo, kad perleidus naujojo kreditoriaus nuosavybėn žemės sklypus, bus laikoma, kad pagal prievoles, t. y. kreditavimo ir laidavimo sutartis bus atsiskaityta. Taigi, nors ir buvo perleistas aptarimas žemės sklypas, tačiau kartu buvo padengta prievolė kylanti iÅ¡ kreditavimo sutarties. Tokio susitarimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti kaip nesÄ Å¾iningo veiksmo turėjusio esminės reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjų nemokumui.

Apeliantas nenurodė jokių objektyvių argumentų ar įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos iÅ¡vadas.       Apeliantas nurodo, kad pareiÅ¡kėjai nedėjo pakankamų pastangų padidinti savo pajamų lygį, pareiÅ¡kėjas A. T. nedėjo pakankamų pastangų susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , o pareiÅ¡kėja O. T. ilgÄ laikÄ nedirbo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. T. nuo 2014 m. birželio 17 d. dirba (duomenys neskelbtini) statybos direktoriumi, gauna 1867,00 Lt mėnesinį užmokestį, nuo 2015 m. liepos 20 d. taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 100 Eur mėnesinį atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėja O. T. yra specialiosios pedagogikos magistrantÅ«ros studijų studentė, nuo 2018 m. vasario 28 d. dirba (duomenys neskelbtini) specialiÄ ja pedagoge, turi pažymÄ dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjai buvo tiek pasyvus darbinėje veikloje, kad tai turėjo esminės įtakos jų nemokumui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos pareiÅ¡kėjams iÅ¡kėlimo teisingai iÅ¡ esmės nustatė bei įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžiant dėl asmenų mokumo bei sÄ Å¾iningumo, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja iÅ¡vados dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį, kuria A. T. ir O. T. iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                   Asta Pikelienė