d5fc2d67-e29c-4480-9d87-3ab6869fd3ec · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-493/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03259-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.28.5.2; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.2.; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U o S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, išteisintajam Z.

B. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ritos PoÅ¡kienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo Z. B. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu Z. B. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Z. B. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisintas dėl to, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdydamas savo tikrÄ ar tariamÄ , tačiau ginčijamÄ teisę į 2 300 Eur skolos susigrÄ Å¾inimÄ iÅ¡ nukentėjusiojo A. N., 2021 m. sausio 31 d., apie 09.50 val., atvyko į nukentėjusiojo A. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir, panaudodamas psichinę prievartÄ , tai yra mėtydamas kambaryje daiktus, sudaužydamas veidrodį ir grasindamas daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nukentėjusiajam A. N. perÅ¡auti kojas, reikalavo grÄ Å¾inti jam 2 000 Eur skolÄ . A. N. nesutikus grÄ Å¾inti pinigų, pagrobė A. N. priklausantį televizorių „Samsung“ 700,00 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajam 700,00 Eur turtinę žalÄ , tokiu bÅ«du padarydamas didelę žalÄ nukentėjusiojo A. N. teisėms ir teisėtiems interesams.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog Z. B. veiksmuose buvo Å¡ios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Teismo vertinimu, iÅ¡tyrus įrodymų visetÄ , neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. sausio 31 d., apie 09.50 val., Z. B. atvažiavo pas A. N. reikalauti skolos, kurios jau keletÄ metų pastarasis negrÄ Å¾ina. Taip pat, teismo vertinimu, neginčijama nustatyta, kad A.

N. atidavė savo televizorių „Samsung“ Z. B. už skolÄ , nes tai patvirtina kaltinamasis Z. B., taip pat, nukentėjusysis A. N., be to, minėtas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas A. J. J.. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis Z. B., panaudodamas psichinę prievartÄ , tai yra mėtydamas kambaryje daiktus, sudaužydamas veidrodį ir grasindamas daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nukentėjusiajam A.

N. perÅ¡auti kojas, reikalavo grÄ Å¾inti jam 2 000,00 eurų skolÄ , o A. N. nesutikus grÄ Å¾inti pinigų, pagrobė A. N. priklausantį televizorių „Samsung" 700,00 eurų vertės, tokiu bÅ«du padarydamas didelę žalÄ nukentėjusiojo A. N. teisėms ir teisėtiems interesams, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nesurinkta. Nors A. N. kreipėsi į policijos pareigÅ«nus ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Z. B. jam grasino daiktu, panaÅ¡iu į ginklÄ , grasino perÅ¡auti kojÄ , mėtė daiktus ir pagrobė jo televizorių, tačiau teisiamojo posėdžio metu A.

N. paneigė tokius savo parodymus - jis pripažino, kad yra skolingas Z. B., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pats pasiÅ«lė Z. B. ir pats atidavė už skolÄ savo televizorių „Samsung“, parodė, kad Z. B. jokio Å¡autuvo neturėjo, juo negrasino, kad veidrodis stovėjo atremtas ant žemės ir galėjo sudužti jį užkliudžius.

3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo Z. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant Z. B. dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir skirti jam 20 MGL įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų asmenų fondÄ . 3.1.

Prokurorės teigimu, nagrinėjamu atveju teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, kaip įrodymais rėmėsi iÅ¡ esmės tik kaltinamojo Z. B., suinteresuoto jam palankia bylos baigtimi ir siekiančio iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais, nepagrįstai atmesdamas kitus tyrimo metu surinktus duomenis. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų ir neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių Z.

B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Prokuroro įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad Z. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . 3.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡vada, kad neginčijama nustatyta, jog A. N. už skolÄ pats atidavė savo televizorių „Samsung“ Z. B.. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis Z.

B. tvirtino, kad jis A. N. negrasino, kad jokio ginklo ar panaÅ¡aus į ginklÄ daikto neturėjo, A. N. televizoriaus nepagrobė, veidrodžio nedaužė, daiktų nemetė, televizorių jam atidavė A. N., kadangi jam yra skolingas. Tačiau, pasak prokurorės, tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai apie įvykio aplinkybes buvo prieÅ¡taringi. Pirminės apklausos metu jis nurodė, kad pas A.

N. atvažiavo su taksi, kad televizorių atidavė taksistui kaip užmokestį. Vėliau, tyrimo metu nustačius automobilį, su kuriuo jis atvyko pas A. N., Z. B. pakeitė parodymus ir nurodė, kad iki nukentėjusiojo namų jį atvežė draugas. Be to, apklausoje nurodė, kad pažadėjo A. N. nuo skolos nurašyti 400-500 eurų, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, kad nurašyti nuo skolos pažadėjo tik 300 eurų. 3.3. Skunde akcentuojama ir tai, kad tokius Z. B. parodymus paneigė nukentėjusysis, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog į jo namus atvykęs Z.

B. reikalavo atiduoti skolÄ , o, nukentėjusiajam neturint pinigų, Z. B. pasakė, kad pinigų jam reikia dabar, kad paims televizorių, o nuo skolos nuraÅ¡ys 300 eurų. Nukentėjusysis teigė nesutikęs atiduoti televizorių, tačiau Z. B. nuėjo į kambarį, kur ant sienos kabėjo televizorius, pradėjo mėtyti daiktus, spyrė į veidrodį ir jis sudužo. Nukentėjusysis iÅ¡sigando, bijojo, todėl nuėjo į koridorių pasiimti įrankius. Nuėjus į koridorių ir A. N. pasilenkus iÅ¡ dėžės paimti raktų rinkinį, Z.

B. supyko, kad jis negali pasilenkti labiau, ir pasakė „kuriÄ tau kojÄ perÅ¡auti“. Tuo metu Z. B. rankoje pamatė juodos spalvos pistoletÄ . IÅ¡ kur Z. B. jį iÅ¡sitraukė, nematė, tik matė laikant rankoje. Tuo metu labai bijojo ir jis jam atrodė tikras, pavojus atrodė realus. Tada Z. B. paėmė įrankius ir nuėjo į kambarį prie televizoriaus. Kadangi jam sunkiai sekėsi sukti varžtus, jam padėjo A. J. J.. Jie abu nusuko televizorių ir Z. B. televizorių pasiėmė. Tokie A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nuoseklÅ«s. Nors pareiÅ¡kime A.

N. nurodė, kad Z. B. pagrobė ir pinigus, tačiau apklausos metu nurodytas aplinkybes patikslino, nurodė, kad jis tik matė, kad Z. B. laiko jo piniginę rankose, tuo metu nuėjo į virtuvę. IÅ¡ pradžių pasižiÅ«rėjęs pamatė, kad pinigų nėra, todėl pasakė, kad Z. B. pagrobė 220 eurų, tačiau vėliau pinigus rado po lova ant žemės. Kiti A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tyrimo metu jį apklausus net keturis kartus, buvo nuoseklÅ«s ir nesikeitė bei atitiko aplinkybes nurodytas skambinant į BendrÄ jį pagalbos centrÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. N. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. 3.4. Skunde taip pat teigiama, kad A. N. nurodytas aplinkybes, kad Z. B. išmėtė daiktus bei sudaužė veidrodį, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti ant lango rėmo nuo žemės apie 1,6 m aukštyje užfiksuotas laužimo pėdsakas. Taip pat matyti, kad virtuvėje ant grindų mėtosi įvairūs daiktai, kambaryje ant grindų yra veidrodžio šukės, apversta lauko kėdė, išmėtyti įvairūs daiktai.

Aplinkybę, kad Z. B. grasino A. N., kad iÅ¡mėtė daiktus, sudaužė veidrodį ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas A. J. J., kuris apklausos metu nurodė, kad girdėjo Z. B. sakant „perÅ¡ausiu kojÄ â€œ, kad Z. B. atėjus į kambarį, pastarasis nurodė jam padėti nuo sienos nuimti pritvirtintÄ televizorių, nes kitaip jis teigė, kad sužalos abu, sakydamas „supisiu visus“. Liudytojas taip pat nurodė, kad padėjo nuimti televizorių. Tada nuėjęs į tualetÄ , iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Grįžęs iš tualeto pamatė, kad Z. B. ant grindų išmėtęs įvairius namuose buvusius daiktus, buvo sudaužytas veidrodis. Teisminio nagrinėjimo metu šio liudytojo parodymai buvo pagarsinti, kadangi teisminio nagrinėjimo metu jo rasti ir apklausti nepavyko. Nors nuosprendyje teismas nurodė, kad remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamojo posėdžiu metu pagarsintais liudytojo A. J. J. parodymais nėra pagrindo, tačiau objektyvių priežasčių savo išvadai pagrįsti nenurodė. 3.5.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, kad remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais A. N. parodymais nėra pagrindo, nes jie buvo paneigti teisiamojo posėdžiu metu, kurio metu nukentėjusysis A. N. nurodė, kad pats pasiÅ«lė Z. B. ir pats atidavė už skolÄ savo televizorių bei parodė, kad Z. B. jokio Å¡autuvo neturėjo, juo negrasino, kad veidrodis stovėjo atremtas ant žemės ir galėjo sudužti jį užkliudžius. Prokuroro teigimu, bÅ«tent teisminio nagrinėjimo metu duoti nukentėjusiojo A.

N. parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Skunde pažymima, kad ne vienÄ kartÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. N. nurodė, jog kaltinamojo Z. B. bijojo. Be to, apklausos metu nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. pas jį atėjo R. Ū., kuris, kaip jis suprato, atėjo Z. B. praÅ¡ymu pasikalbėti su juo. R. Ū. prašė jo, kad policijoje sakytų, jog ginklo nebuvo ir jam pistoletu negrasino, kad pistoletas jam tik pasirodė. Jis pasakė, kad pakalbės su Z. B., kad jam galėtų skolÄ atiduoti mažomis dalimis, kad grÄ Å¾ins televizorių.

Liudytojas A. J. J. taip pat nurodė, kad bijo Z. B. bei kad 2021 m. vasario 1 d., jam bÅ«nant namuose vienam, atėjo Z. B. draugas R. Ū., kuris pasakė, kad policijoje pasakotų teisybę. Be to, teisminio nagrinėjimo metu A. N. nurodė, kad po įvykio jis du kartus buvo susitikęs Z. B., kad pastarasis sakė, jog grÄ Å¾ins jam televizorių, tačiau negrÄ Å¾ino. Nors kaltinamasis Z. B. Å¡iuos A. N. parodymus neigė, teigė, jog po įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo, tačiau tokie kaltinamojo parodymai taip pat vertintini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Skunde vertinama ir ta aplinkybė, jog teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas A.

N. painiojosi ir keitė savo parodymus ir pasakymus. IÅ¡ nurodytų aplinkybių, prokuroro įsitikinimu, matyti, kad nukentėjusysis yra labai įbaugintas, kaltinamojo bijo ir dėl to abejonių nekyla, todėl jis teisminio nagrinėjimo metu ir pakeitė savo parodymus kaltinamojo Z. B. naudai. 3.6. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog A. N. reakcijÄ galėjo sukelti narkotinių medžiagų vartojimas. Pažymėtina, kad A. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad įvykio rytÄ jis nesisvaigino, nebuvo apsvaigęs. Nors 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 3 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos Specialisto iÅ¡vadose nurodyta, kad, atlikus tyrimÄ , A. N. Å¡lapime rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju rastų narkotinių medžiagų kiekis A. N. organizme nebuvo nustatytas, todėl Å¡iuo atveju daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad pavartotos narkotinės medžiagos neabejotinai galėjo turėti įtakos A. N. parodymams ir jų turiniui, nėra pakankamo pagrindo. 3.7. Apeliantė taip pat pažymi, kad iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis sunkiai pragyvena, niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 153 eurų paÅ¡alpÄ per mėnesį, iÅ¡ to ir gyvena, daugiau pajamų neturi.

FinansiÅ¡kai jam padeda sesuo, kuri gyvena Vokietijoje. Todėl 700 eurų žala dėl pagrobto televizoriaus jam yra žymi. Jis ilgai taupė, kol jį nusipirko. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamasis Z. B. savarankiÅ¡kai, vykdydamas savo ginčijamÄ teisę, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, panaudojo neleistinus bÅ«dus, t. y. siekdamas įbauginti nukentėjusįjį rankoje laikytu ginklu, agresyviai elgdamasis, tyčia siekė gauti sau turtinės naudos - iÅ¡reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo grÄ Å¾inti jam skolÄ , pastarajam neturint pinigų, nusikabino nuo sienos televizorių „Samsung“ ir jį pasiėmė.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti nurodytais motyvais. IÅ¡teisintasis Z. B. ir jo gynėjas prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 22 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , iÅ¡ esmės sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl to, kad Z. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl Z. B. nekaltumo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jos padarytos remiantis iÅ¡imtinai iÅ¡teisintojo Z.

B. parodymais, visiÅ¡kai neatžvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos, nevertino visų kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų bei raÅ¡ytinių bylos įrodymų, nelygino jų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, todėl pateikė nemotyvuotas, bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Toks nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas nei pagrįstu, nei teisėtu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalies priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

7. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, kad Z. B., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdydamas savo tikrÄ ar tariamÄ , tačiau ginčijamÄ teisę į 2 300 Eur skolos susigrÄ Å¾inimÄ iÅ¡ nukentėjusiojo A. N., 2021 m. sausio 31 d., apie 09.50 val., atvyko į nukentėjusiojo A. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir, panaudodamas psichinę prievartÄ , tai yra mėtydamas kambaryje daiktus, sudaužydamas veidrodį ir grasindamas daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nukentėjusiajam A. N. perÅ¡auti kojas, reikalavo grÄ Å¾inti jam 2 000 Eur skolÄ . A. N. nesutikus grÄ Å¾inti pinigų, pagrobė A. N. priklausantį televizorių „Samsung" 700,00 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajam 700,00 Eur turtinę žalÄ , tokiu bÅ«du padarydamas didelę žalÄ nukentėjusiojo A. N. teisėms ir teisėtiems interesams.

8. Z. B. dėl Å¡io kaltinimo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino. 2021 m. sausio 31 d. praneÅ¡us apie įtarimÄ pagal BK 180 straipsnio 3 dalį Z. B. parodė, kad įvykio dienÄ , apie 09:00 val. išėjo iÅ¡ namų ir nuėjo į Å¡alia namų esančiÄ taksi automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kur susirado vairuotojÄ . Atsiėdęs į jo automobilį, paprašė, kad nuvežtų pas pažįstamÄ A. N.. Jis norėjo pas A. N. nuvažiuoti, nes sužinojo, kad vakar jo namuose buvo policija ir jis buvo policijos vežamas į Kauno klinikÄ atlikti narkotikų vartojimo tyrimo, nes pagalvojo, jog po Å¡io tyrimo A.

N. gali vėl pasodinti į kalėjimÄ , todėl norėjo pasikalbėti dėl skolos grÄ Å¾inimo. Jam atvykus nurodytu adresu, paprašė taksi vairuotojo, kad jo palauktų. Jis nuėjo prie A. N. buto durų, pabeldė į duris ir jas atidarė pats A. N.. Užėjus į vidų pamatė, kad bute kartu su A. N. yra jo draugas A. J. J.. Atvykęs pas A. N. paklausė, kada jis grÄ Å¾ins skolÄ už pavogtÄ ir sudaužytÄ automobilį, kurį pavogė 2014 metais. Nuo to laiko A. N. jam yra skolingas apie 2300 Eur, kurių dar nėra grÄ Å¾inęs. Namuose turi suraÅ¡ytus skolos vekselius, kuriuos A.

N. jam parašė maždaug prieÅ¡ 3 mėn. A. N. pasakė, kad neturi pinigų, todėl pasiÅ«lė pasiimti ant sienos kabantį televizorių „Samsung“. Jis sutiko pasiimti televizorių, tada A. N. surado raktÄ tinkantį atsukti televizorių nuo laikiklių. Televizorių nusuko jo draugas J. J. ir jį padavė jam. Tarpusavyje susitarė, kad už jo duotÄ televizorių jis nuo skolos nubrauks 400-500 eurų, tiksliai neatsimena. Tada jis pasiėmęs televizorių išėjo. Jam bÅ«nant A. N. namuose jie nesipyko, nekonfliktavo, jis negrasino, A.

N. pats atidavė jam televizorių kaip už skolÄ . Atvykdamas į jo namus, su savimi neturėjo jokių draudžiamų daiktų ar Å¡aunamojo ginklo. Išėjęs iÅ¡ laiptinės, neÅ¡damas televizorių rankose, kieme paslydo ant ledo ir griÅ«damas suskaldė televizoriaus ekranÄ . Taksi vairuotojas jo laukė iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, jis į laiptinę ar buto vidų įėjęs nebuvo. Jam priėjus prie taksi vairuotojo, vairuotojas pamatė, kad griÅ«damas suskaldė televizoriaus ekranÄ , ir pasakė, kad dirba prie televizorių taisymo, tačiau televizoriaus taisymas jo nedomino, jis norėjo jį iÅ¡mesti.

Vairuotojas jam pasiÅ«lė palikti jam televizorių kaip mokestį už pavežimo paslaugas, jis su jo pasiÅ«lymu sutiko. Tas pats taksi vairuotojas jį parvežė iki namų. Jam bÅ«nant namuose kartu su sÅ«numi, tikslaus laiko nurodyti negali, į jo duris pasibeldė policijos pareigÅ«nai, kuriuos jis įleido į namų vidų. PareigÅ«nai jam paaiÅ¡kino, kad yra įtariamas įvykdęs apiplėšimÄ . Atvykus pareigÅ«nams jis paskambino A. N. ir paklausė, kodėl jis taip primelavo, pareigÅ«nams girdint A.

N. pasakė, kad rado savo piniginę namuose po sofa ir joje buvo 15 Eur, o ne 220 Eur kaip jis nurodė pareiÅ¡kime. Jis taip pat sakė, kad ne taip papasakojo policijos pareigÅ«nams ir nori pakeisti savo parodymus. Ä®tariamasis paaiÅ¡kino, kad A. N. yra narkomanas, todėl jis gali iÅ¡sigalvoti dalykus, kurių nėra, o gal jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų, kai skambino policijai ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Kartu su pareigÅ«nais jo namuose laukė atvykstant tyrėjų, todėl jis laukdamas iÅ¡gėrė apie 0,3 ml. degtinės. Sulaikymo metu buvo apsvaigęs, tačiau įvykio metu ryte buvo blaivus (1 t., b. l. 164-165). 9. 2021 m. vasario 17 d. papildomos įtariamojo apklausos metu Z.

B. parodė, kad anksčiau duotus parodymus patvirtina, tačiau nori patikslinti. Pirminės apklausos metu nurodė, kad nuvyko pas A. N. su B. pavežėju, tačiau iš tiesų jį pas A. N. nuvežė jo pažįstamas A., su kuriuo retkarčiais susiskambindavo, pasikalbėdavo, kelis kartus buvo susitikę. Jis apie jį nesakė anksčiau, nes nenorėjo jam nemalonumų. Kaip jau sakė, A. N. jam buvo skolingas dėl jo padarytos avarijos 2015 metais. Viso suma buvo apie 2500 ar 2600 Eur. Jis kartais užvažiuodavo pas A.

N. dėl skolos. Bet jis vis aiÅ¡kindavo, kad neturi, žadėjo atiduoti. Tiksliai datos nepamena, bet 2020 metais rudenį jam trÅ«ko kantrybė ir jis nutarė papraÅ¡yti A. N. paraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį. A. N. parašė, nurodydamas sumÄ 2200 Eur, tiesiog jis sutiko, kad bÅ«tų mažesnė suma, nes A. N. vis skundėsi, kad jam sunku gyventi. Tačiau nepastebėjo, kad datos vietoje jis parašė 2015 m. 04 mėn. Matyt jis įrašė avarijos datÄ . Pagal šį vekselį jis turėjo per 10 d. arba iki 2020 m. lapkričio 10 d. grÄ Å¾inti skolÄ .

Tik maždaug prieÅ¡ 2,5 mėn. A. N. jam atidavė 130 eurų. 2021 m. sausio 31 d. jis nutarė nuvažiuoti pas A. N. dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Jo automobilis neužsivedė, todėl pradėjo galvoti, kad reikia papraÅ¡yti kokio pažįstamo, kad pavežtų. Atsiminė Airį ir jam paskambino, jis sutiko pavežti ir jie nuvažiavo iki A. N. namų. Airis liko automobilyje, o jis nuėjo prie durų, pabeldė, niekas neatidarė durų, tada nuėjo prie lango, beldė. Tada A. N. atidarė duris. Jis su A.

N. nuėjo į virtuvę-kambarį ir kalbėjosi apie skolÄ , matė ir A. J.. Jis normaliai paklausė dėl skolos grÄ Å¾inimo, negrasino A. N.. Jokio ginklo neturėjo. A. N. pats pasiÅ«lė pasiimti televizorių, kad bÅ«tų mažesnė skola, o jis sutiko. Jokio grasinimo Å¡auti nebuvo. A. N. nuėjo į koridorių atsineÅ¡ti įrankių, o jis liko kambaryje. A. N. atnešė įrankius, o A. J. atsuko televizoriaus varžtus ir nuėmė televizorių nuo sienos. Buvo kalba, kad skolos užsiskaitys apie 400 eurų, bet jis tuo momentu pagalvojo, kad nieko nebus, daugiau nieko iÅ¡ A.

N. negaus, todėl daugiau pas jį nevažiuos. Jis pasiėmė televizorių ir ėjo link automobilio. Airis tuo metu sėdėjo automobilyje. Išėjęs iÅ¡ A. N., prie jo namo paslydo ir nukrito, krisdamas sudaužė televizoriaus ekranÄ . Tada įsėdo į automobilį ir jį A. parvežė namo. Televizorių, kadangi buvo sudužęs ekranas, iÅ¡metė į prie namų buvusį Å¡iukÅ¡lių konteinerį. Maždaug už pusvalandžio atvažiavo į jo namus policija (2 t., b. l. 1-2).

10. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme Z. B. savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad jis Å¡io nusikaltimo nepadarė. IÅ¡teisintasis parodė, kad jis A. N. pažįsta nuo maždaug 2014 metų, jie susipažino ir bendravo. Kadangi jis pats tuo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, o automobilį turėjo, o A. N. teises turėjo, jis praÅ¡ydavo A. N. jį pavežti. Gal 2015 metais kartÄ jie kartu iÅ¡gėrė degtinės, jis užmigo, o A. N. be jo leidimo paėmė automobilio raktelius, kažkur važiavo ir sudaužė jo automobilį.

Jam buvo padaryta 2 500,00 Eur dydžio žala, nes automobilis liko nepataisomas, dar 300,00 Eur kainavo tralas. Jie su A. N. sutarė, kad pastarasis skolÄ jam atlygins dalimis, tačiau skolos jam neatlygino, teisindavosi, kad neturi pinigų. Tik 2020 m. lapkričio mėnesį A. N. atlygino jam 100,00 Eur, vėliu dar 30,00 Eur ir pažadėjo iki 2020 metų gruodžio mėnesio atiduoti jam visus pinigus. Jis vis užsukdavo ir klausdavo apie skolÄ , A. N. sakydavo, kad greitai gaus pinigų iÅ¡ sesers. Parodė, kad jis 2021 m. sausio 31 d., apie 08.30 val.

– 09.00 val. su draugu A. M. atvažiavo pas A. N.. Jis pabeldė į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Tada jis pabeldė į langÄ , A. N. jį įleido į namus. Jis įėjo į vidų, jo draugas A. liko stovėti lauke. Jis pasakė A. N., kad jis grÄ Å¾intų jam skolÄ . A. N. pasakė, kad jis neturi pinigų. Jis žinojo, kad A. N. vartoja narkotikus, galvojo, kad jis gali bÅ«ti įkalintas, paklausė, kaip bus su skola. A. N. jam pasakė, kad imtų jo televizorių ir nuraÅ¡ytų 400,00 Eur skolos.

Jis sutiko. A. N. nuėjo į koridorių, paėmė atsuktuvÄ , namuose buvęs pastarojo draugas A. J. atėjo ir padėjo atsukti televizorių nuo sienos ir padavė televizorių jam. Jis pasiėmė televizorių ir išėjo. Dar paklausė A. N., kÄ jis galvojau toliau daryti su skola, pastarasis atsakė, kad pasistengs likusiÄ skolÄ grÄ Å¾inti greičiau. Nuo to laiko jie nekalbėjo. Tvirtina, kad A. N. jį apkalbėjo, kad taip daro ne pirmÄ kartÄ , jam buvo iÅ¡kelti kaltinimai dėl plėšimo, dėl grasinimo ginklu, mano, kad A.

N. nori, kad jį pasodintų ir jam nereikėtų grÄ Å¾inti skolos. Parodė, kad neÅ¡damas televizorių jis prie durų nukrito, prie tų durų buvo ledas. Grįžęs namo jis pamatė, kad televizorius suskilęs, todėl paliko televizorių prie konteinerio. Jis visÄ laikÄ reikalavo grÄ Å¾inti pinigus, niekada nesakė, kad nuraÅ¡ys skolÄ . Kad nebÅ«tų problemų, jis pasakė A. N. pasiraÅ¡yti vekselį dėl skolos. Tvirtina, kad jis jokių daiktų A. N. namuose nemėtė, veidrodžio nedaužė, jokiu ginklu jam negrasino, paÅ¡auti kojÄ negrasino.

Parodė, kad tame bute renkasi narkomanai, ten ant grindų nuolat bÅ«na primėtyta daiktų, tÄ dienÄ A. N. irgi galėjo bÅ«ti pavartojęs narkotikų. Tvirtina, kad jis A. N. negrasino, kad jokio ginklo ar panaÅ¡aus į ginklÄ daikto neturėjo, A. N. televizoriaus nepagrobė, veidrodžio nedaužė, daiktų nemėtė, televizorių jam atidavė A. N., kadangi jam yra skolingas.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimÄ , siekiant iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp proceso dalyvių parodymų, buvo nutarta apklausti iÅ¡teisintÄ jį Z. B. ir pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 164-165; 2 t., b. l. 1-2). 11.1. IÅ¡teisintasis Z. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu nenurodė kas vairavo automobilį, nes žinojo, jog prasidės problemos ir nenorėjo kitam žmogui sukelti problemų. Dėl Å¡ių priežasčių ikiteisminio tyrimo tyrėjui nurodė, kad jį vežė pavežėjas. Dėl skolos paaiÅ¡kino, kad ji buvo reali, tačiau Z. B. suprato, jog jos neatgaus. Pats A. N. įvardino televizoriaus kainÄ , todėl jis pasakė, kad panaÅ¡iÄ kainÄ nuraÅ¡ys nuo skolos. Po įvykio nežadėjo nupirkti naujo televizoriaus.

12. Tuo tarpu 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. vasario 1 d. apklaustas A. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 metų lapkričio mėnesio laikinai pas jį gyvena draugas A. J. J.. Z. B. pažįsta nuo 2015 ar 2016 metų vasaros. Po baliaus buvo jo vardu užregistruota avarija su Z. B. automobiliu, nors iÅ¡ tiesų jis nevairavo automobilio. Jam Z. B. pasakė, kad skolingas 2500 Eur, o jis pasakė, kad atiduos po truputį pinigus. Z. B. pas jį vis atvažiuodavo ir praÅ¡ydavo atiduoti skolÄ .

Kai atvažiuodavo, jis jam duodavo po 100 Eur. Jis Z. B. dar skolingas apie 300 Eur. 2021 m. sausio 31 d., apie 09.50 val. jis su A. J. J.ruošėsi pusryčiauti, kai iÅ¡girdo beldžiant į duris, pamatė, kad tai Z. B., todėl neatidarė, manė, kad iÅ¡važiuos, nes taip bÅ«davo anksčiau. Tada Z. B. pradėjo belsti į langÄ , bet jis vis tiek neatidarė durų. Tada pamatė, kad Z. B. priėjo prie lango ir kažkÄ pradėjo krapÅ¡tyti, girdėjo, kad langas traÅ¡ka, iÅ¡sigando, kad langÄ iÅ¡lauÅ¡, todėl atidarė duris.

Prie lango matė tik Z. B., bet atidarius duris į butÄ Ä¯Ä—jo ir dar vienas vyras, kurį matė pirmÄ kartÄ , jo kaukė uždengė ir veidÄ , ir galvÄ , todėl atpažinti jo tikrai negalėtų. Z. B. pasakė „kada atiduosi man pinigus“, jis atsakė „dabar neturiu, atiduosiu kitÄ mėnesį“. Z. B. pasakė „kito mėnesį aÅ¡ nelauksiu, man reikia dabar, atiduok 100 Eur“, jis vėl pasakė, kad neturi, tada Z. B. pasakė, kad paims televizorių, nuo skolos nuraÅ¡ys 300 Eur.

Nors jis buvo atidavęs beveik visÄ skolÄ , bet Z. B. vis tiek skaičiavo, kad su palÅ«kanomis jis jam dar skolingas 2000 Eur. Jis nesutiko atiduoti televizorių. Z. B. nuėjo į kambarį, kur ant sienos kabėjo televizorius, jis pradėjo mėtyti daiktus, spyrė į veidrodį ir jis sudužo. Jis tada pasakė „einam į koridorių, paimsim įrankius“, nes bijojo. Jie nuėjo į koridorių, ten jis pasilenkė paimti raktų rinkinį iÅ¡ dėžės, tada Z. B. supyko, kad jis negali pasilenkti labiau, pasakė „kuriÄ tau kojÄ perÅ¡auti“, tuo metu jis pamatė jo rankoje pistoletÄ juodos spalvos, iÅ¡ kur iÅ¡sitraukė, nematė, tik matė laikant rankoje.

Matė tÄ pistoletÄ labai trumpai, negali pasakyti, ar jis tikrai metalinis, bet tuo metu labai bijojo ir jis jam atrodė tikras, pavojus atrodė realus. Viskas vyko koridoriuje, kur tuo metu buvo ir Z. B. draugas, jis viskÄ matė. A. J. J. tuo metu buvo virtuvėje, mano, kad jis matyti negalėjo, gal kažkÄ girdėjo. Tada Z. B. paėmė įrankius ir nuėjo į kambarį prie televizoriaus. A. J. J. nuėjo prie jo. Kadangi jam sunkiai sekėsi sukti varžtus, jam padėjo A. J. J.. Jie abu nusuko televizorių ir Z.

B. jį pasiėmė ir iÅ¡sinešė. Kai jie išėjo, jis pamatė, kad Z. B. su draugu nuėjo prie automobilio, stovėjusio prie vartų, televizorių įsidėjo į vidų. Z. B. iÅ¡ jo namų pagrobė televizorių ir reikalavo 100 Eur. Jis iÅ¡ tiesų labai bijojo Z. B., kai pamatė ginklÄ galvojo gali ir nuÅ¡auti. Bet jis smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Kaip sakė, Z. B. jis neskolingas, o skolÄ pripažino tik jo bijodamas. Pirmos apklausos metu parodė, kad Z. B. pagrobė iÅ¡ jo piniginės 220 Eur, tačiau vėliau patikslino, kad tik matė, kaip Z.

B. laiko rankoje jo piniginę, tuo metu išėjo į virtuvę. IÅ¡ pradžių pamatė, kad nėra pinigų, bet vėliau pinigus rado (1 t., b. l. 7-10, 35-39). 13. 2021 m. balandžio 14 d. papildomos liudytojo apklausos metu A. N. parodė, kad savo ankstesnius parodymus pilnai patvirtina. Jam tyrėja pateikė paprastÄ jį vekselį Nr.0001(kopijÄ ), gali paaiÅ¡kinti, kad jis rašė šį vekselį, jį rašė 2020 m. lapkričio 8 ar 9 dienÄ , nes, kai jam Z. B. pasakė, kad užpildytų vekselį, nurodė kokiÄ datÄ raÅ¡yti sumokėjimui, jis jam pasakė, kad taigi ta diena jau ryt ar poryt.

Jis nežino, kodėl iÅ¡raÅ¡ymo data nurodyta 2015 m. 04 mėn., tiesiog kÄ Z. B. sakė, tÄ rašė. Atiduodavo dalimis, kartais po 100 Eur, kartais daugiau. Mano, kad jau bus atidavęs jam visÄ skolÄ . Patvirtina parodymus, kad Z. B. turėjo juodos spalvos pistoletÄ , tik negali pasakyti ar jis metalinis, nes matė labai trumpai, bet tikrai buvo iÅ¡sigandęs, bijojo. 2021 m. vasario 1 d., apie 8-9 val. ryte pas jį atėjo R. Ū., kurį pažįsta. R. Ū. jam negrasino, kalbėjo labai ramiai, jis suprato, kad Z.

B. prašė jo su juo pakalbėti. R. Ū. paprašė jo, kad policijoje sakytų, jog ginklo nebuvo ir jam pistoletu negrasino, kad pistoletas jam tik pasirodė. Jis pasakė, kad pakalbės su Z. B., kad jam galėtų skolÄ atiduoti mažomis dalimis, kad grÄ Å¾ins televizorių. Jis tada jam pasakė, kad pažiÅ«rės, kad tegul atiduoda televizorių, po to galima kalbėtis. Nenorėjo daugiau su juo kalbėti ta tema. Nors jis nesiruoÅ¡ia keisti parodymų, policijai papasakojo viskÄ kaip buvo. Nemano, kad jam R.

Ū. darė spaudimÄ , jis negrasino, tiesiog mano, kad atėjo praÅ¡yti Z. B. praÅ¡ymu. Namie tuo metu jis buvo vienas (1 t., b. l. 47-48). 14. 2021 m. birželio 16 d. papildomos liudytojo apklausos metu A. N. parodė, kad savo ankstesnius parodymus pilnai patvirtina. Buvo kaip pasakojo. Jis nedirba, gauna iÅ¡ Užimtumo tarnybos paÅ¡alpÄ 153 eurus per mėnesį, iÅ¡ to gyvena, daugiau pajamų neturi. Padeda finansiÅ¡kai sesuo, kuri gyvena Vokietijoje. Todėl 700 eurų žala dėl pagrobto televizoriaus yra jam žymi, ilgai taupė, kol jį nusipirko (1 t., b. l. 62-63). 15. 2021 m. balandžio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo užfiksuoti nukentėjusiojo A.

N. parodymai. Nukentėjusysis parodė savo buto duris, vietÄ , kurioje stovėjo Z. B. ir jo draugo automobilis. Po to, A. N. parodė langÄ , paaiÅ¡kino, kad Z. B. beldė į šį langÄ , po to jį apgadino. A. N. taip pat parodė namo vidų, paaiÅ¡kino, kad į koridorių pirmas paskui jį užėjo Z. B., po to jo draugas, kuris liko stovėti prie lauko durų. A. N. paaiÅ¡kino, kad Z. B. pamatė kambaryje, esančiame už virtuvės, kadangi durys į kambarį buvo atidarytos, ant sienos televizorių ir pasakė, kad paims už skolÄ televizorių, nuraÅ¡ys 300 Eur nuo skolos.

A. N. pasakė, kad jis nesutinka atiduoti televizorių. Tada Z. B. pradėjo kambaryje mėtyti daiktus, spyrė į veidrodį ir jį sudaužė. A. N. iÅ¡sigando ir pasakė Z. B., kad einam į koridorių ir paimsim įrankius. A. N. parodė koridorių, ten parodė spintoje vietÄ , kur įrankių dėžė, paaiÅ¡kino, kad atėjo su Z. B. prie spintos įrankių ir parodė vietÄ , kur koridoriuje stovėjo Z. B. ir grasino jam pistoletu Å¡auti į kojÄ (1 t., b. l. 52- 61).

16. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2021 m. sausio 31 d., apie 09.50 val., jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu, jo namuose, laikinai, apie du mėnesius, gyveno A. J. J., kuris neturi savo namų, kur jis dabar gyvena nežino. Tuo metu pas jį namus atvažiavo jo pažįstamas Z. B. su savo draugu, kurio jis nepažįsta. PaaiÅ¡kino, kad su Z. B. anksčiau jie buvo draugai, tačiau nuo 2015 metų, kada jis su Z. B. automobiliu padarė avarijÄ ir sudaužė automobilį, dėl to jie apsipyko.

Už sudaužytÄ automobilį jis buvo skolingas Z. B. 2 300,00 Eur, po truputį skolÄ atidavinėjo, kiek galėjo, buvo atidavęs apie 300,00 Eur, liko skolingas dar 2 000,00 Eur. TÄ dienÄ atvažiavęs pas jį Z. B. skambino į duris, beldė į langÄ . IÅ¡ pradžių jis Z. B. neįsileido, nes žinojo, kad neturi kÄ atiduoti, neturėjo pinigų, jautė atsakomybę, kad neturi pinigų, neturėjo kÄ jam pasakyti. Tada jis pabeldė į langÄ stipriau. Langas buvo pravirtas, pro langÄ matėsi, kad lovoje guli žmogus, lovoje gulėjo A.

J., jis pats buvo kitame kambaryje. Z. B. mėgino atidaryti langÄ , jis suprato, kad pastarasis vis tiek įeis į jo namus, todėl jis įleido į namus Z. B., jo draugas liko koridoriuje. Z. B. įėjo į kambarį, kalbėjo apie skolÄ , sakė, kad jis, tai yra A. N., per daug uždelsė ir per ilgai neatiduoda jam skolos. Jis sutiko su tuo, pasakė, kad nieko jam negali pasiÅ«lyti, tik gali pasiÅ«lyti savo televizorių. Z. B. sutiko paimti televizorių, jie susitarė, kad už televizorių Z. B. nuraÅ¡ys jam 300,00 Eur skolos, liktų dar 1 700,00 Eur skola, kuriÄ jis po truputėlį atiduos.

Jis paprašė A. J. padėti atsukti varžtus, nuėmė televizorių nuo sienos ir padavė televizorių Z. B.. Tvirtina, kad jis sako teisybę, o ikiteisminio tyrimo metu jis melavo, nepasakė visko iki galo, jam buvo šokas kada išvažiavo su jo televizoriumi. Tvirtina, kad Z. B. sakė, kad jis pasakytų teisme teisybę, jis dabar teisme sako teisybę. Parodė, kad veidrodis buvo atremtas prie sienos, o Z. B., eidamas jį užkabino, veidrodis nukrito ir sudužo. Kito su Z. B. atvažiavusio vyriškio jis nepažįsta, pastarasis buvo su kauke, jo veido nesimatė, jis vaikščiojo koridoriuje, virtuvėje, į jų pokalbį neįsijungė, nesikišo.

Po to jis atidavė Z. B. dalimis dar 200,00 Eur, tai yra, du kartus atidavė po 50,00 Eur ir vienÄ kartÄ atidavė 100,00 Eur. Z. B. nieko blogo nepadarė, tiesiog, kai jis išėjo ir iÅ¡sinešė televizorių, jis pamatė tuščiÄ sienÄ ir patyrė Å¡okÄ . Jis labai supyko, pyko ant viso pasaulio, kad negalės žiÅ«rėti televizoriaus, tada jis pranešė policijai apie tai, kad Z. B. jį baugino ir pats savavaliÅ¡kai pasiėmė jo televizorių. IÅ¡ pykčio jis melavo, apkalbėjo ir Z. B. ir kitÄ vyriÅ¡kį, tvirtina, kad jokio Å¡autuvo nebuvo, niekas jam negrasino.

Po Å¡io įvykio jis du kartus buvo susitikęs Z. B., kalbėjo apie tÄ Ä¯vykį, jis sakė, kad grÄ Å¾ins jam tÄ televizorių, jeigu jau jis taip baisiai jį apkalbėjo. Sakė, kad tas televizorius sudužo, žadėjo atiduoti televizorių, tačiau neatidavė. Z. B. sakė, kad reikia baigti tuos konfliktus, skolos nebereikalavo, sakė, kad kai turės pinigų galės jam dalimis skolÄ atiduoti. Jam tyrėja sakė, kad jei jis nenori su Z. B. susitikti, jis gali sakyti, kad pastarojo bijo, jis taip ir parašė.

IÅ¡ tikrųjų jis Z. B. nebijo. Tvirtina, kad jis tÄ rytÄ nesisvaigino, apklausos policijoje metu jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. 17. 2021 m. sausio 31 d. liudytojas A. J. J. parodė, kad kartu su savo draugu A. N. gyveno jam priklausančiame bute. 2021 m. sausio 31 d., apie 09:50 val., jiems namuose miegant, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Pabudę suprato, kad kažkas bando pateikti į vidų per langÄ . A. N. priėjo prie lango ir paklausė, kas čia. Supratęs, kad į vidų bando patekti pažįstamas vardu Z.

B. ir, kad jis nesulaužytų lango, A. N. asmenį įsileido per duris. Minėtasis asmuo jam žinomas, nes jis dažnai atvyksta pas A. N. ir reikalauja iš jo kažkokios skolos. Taip pat jis atvyksta su įvairiais draugais, pas A. N. girtauja, o šis bijo jam pasipriešinti. Su Z. B. buvo dar vienas asmuo, kurio jis nepažįsta, jis buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę-kaukę, matėsi tik akys. Tik įėjęs į namus asmuo su kauke stovėjo prie durų, kad jie nepabėgtų, o Z. B. A. N. pradėjo reikalauti skolos.

Tada Å¡is paklausė, kiek jis dar skoloje, nes jau buvo davęs 300 Eur skolos. Z. B. su A. N. kalbėjo virtuvėje, o jis buvo kambaryje, todėl tiksliai kokiais žodžiais jis grasino negirdėjo. Netrukus Z. B. atėjo į kambarį ir jam nurodė, kad padėtų nuo sienos nuimti pritvirtintÄ televizorių, nes kitaip jis teigė, kad sužalos abu sakydamas „supisiu visus“. Jis jam padėjo nuimti televizorių, tada Z. B. norėjo paimti ir internetinės televizijos modemÄ , tačiau jis pasakė, kad jis neveikia.

Tada jis nuėjo į tualetÄ ir ten bÅ«damas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Grįžęs iÅ¡ tualeto pamatė, kad Z. B. ant grindų iÅ¡mėtęs įvairius namuose buvusius daiktus, buvo sudaužytas veidrodis. Ä®vykio metu jis nenukentėjo, jo Z. B. nemušė, nes vykdydamas jo nurodymus padėjo nuo sienos nuimti A. N. priklausantį televizorių. IÅ¡vykus asmenims A. N. paskambino policijai (1 t., b. l. 82-84). 18. 2021 m. vasario 3 d. papildomos apklausos metu liudytojas A. J. J. parodė, kad savo ankstesnius parodymus patvirtina.

Gali paaiÅ¡kinti, kad 2021 m. sausio 31 d., apie 9 val. 50 min. Z. B. iÅ¡ pradžių beldė į duris, bet A. N. neatidarė, tada jis pradėjo laužti langÄ ir A. N. duris atidarė. Z. B. jis gali atpažinti, kadangi yra matęs kelis kartus. Kito vyro atpažinti negali, nes jis buvo su kauke - kepure. Z. B. tik įėjęs pradėjo kalbėti A. N. „kada atiduosi skolÄ â€œ, A. N. pasakė, kad atiduos kitÄ dienÄ , kai gaus pinigų. A. N. buvo minėjęs, kad skola dėl kažkokios avarijos, bet smulkmenų jis nežino.

Jis ankstesnėje apklausoje viskÄ pasakojo kaip buvo. IÅ¡ pradžių A. N. ir Z. B. kalbėjosi koridoriuje, tai ir girdėjo apie skolÄ . Jis nuėjo į kambarį, todėl ne viskÄ girdėjo. Z. B. ir A. N. kažkÄ kalbėjosi. Tada iÅ¡girdo Z. B. sakant „perÅ¡ausiu kojÄ â€œ. Bet kadangi buvo kambaryje, nieko nematė. Po to Z. B. atėjo į kambarį, kur ant sienos kabėjo televizorius ir pasakė, kad padėtų nuimti televizorių. Jis atsinešė įrankius. Ä®rankiai buvo A. N.. A. N. tuo metu liko koridoriuje.

Jis Z. B. padėjo nuimti televizorių. Z. B. jį padėjo virtuvėje. A. N. atėjo į kambarį, paprašė cigaretės ir sėdėjo rÅ«kė. Po to jis nuėjo į tualetÄ . Kai grįžo, pamatė iÅ¡mėtytus daiktus ir sudaužytÄ veidrodį. Jam Z. B. negrasino, smurto nenaudojo. A. N. irgi negirdėjo grasinant iÅ¡skyrus pasakymÄ , kad perÅ¡aus kojÄ . 2021 m. vasario 1 d. jam bÅ«nant namuose vienam, atėjo Z. B. draugas R. Ū., jį pažįsta iÅ¡ matymo, jis jam pasakė, kad policijoje pasakotų teisybę kaip viskas buvo.

Daugiau nieko nesakė. Negrasino, kalbėjo normaliai (1 t., b. l. 88-89). 19. 2021 m. kovo 3 d. specialiuoju liudytoju apklaustas A. M. paaiÅ¡kino, kad Z. B. pažįsta apie 10 metų. Neatsimena tiksliai kur susipažino, bet galimai per kokius nors draugus. Nuo to laiko susiskambindavo, pasikalbėdavo maždaug kartÄ per mėnesį. Jis yra buvęs Z. B. namuose. 2021 m. sausio 31 d., apie 9 val. jam paskambino į jo telefonÄ Z. B. ir paklausė, ar gali jį pavežti iki Vilijampolės. Jis pasakė, kad gali, kadangi jokių planų neturėjo.

PrieÅ¡ tai Z. B. jo niekada nebuvo prašęs pavežti. Jis sėdo į žmonos automobilį Toyota corolla Verso, valst. n. (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos) ir nuvažiavo iki Z. B. namų. Jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo link Vilijampolės, keliÄ rodė Z. B.. Jis Vilijampolės nepažįsta, neparodytų kur nuvažiavo. Jis nežino, ko Z. B. ten važiavo, jam nesakė, o jis jo neklausė. Kai pasakė sustoti, sustojo prie vieno aukÅ¡to namo. Z. B. iÅ¡lipo ir nuėjo iki namo durų.

Automobilis stovėjo priekiu į namo duris, iki durų buvo gal 4 metrai. Jis liko sėdėti automobilyje. Matė, kad Z. B. pabeldė į duris, pabeldė į langÄ , tada duris jam kažkas atidarė, jis nematė kas. Z. B. užėjo į vidų, duris paliko praviras. Jos buvo ne visiÅ¡kai atidarytos, o pusiau. Jis po kiek laiko iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tuo metu matė koridorių, bet jame nieko nebuvo. Jokių garsų kas vyksta namo viduje negirdėjo. Jis visÄ laikÄ buvo prie automobilio, prie durų priėjęs nebuvo.

Jis to namo gyventojų nematė. Z. B. iÅ¡ namo išėjo maždaug po 5-10 minučių, jis turėjo su savimi televizorių, juodos spalvos, skersmuo apie metras, daugiau apie jį nieko negali pasakyti. Kai Z. B. išėjo pro namo duris, jis iÅ¡girdo kažkÄ sakant (tai buvo vyriÅ¡kas balsas, bet kas tai sakė, nematė) „tai nuraÅ¡yk nuo skolos“. Tuo metu jis sėdėjo automobilyje atsidaręs langÄ . Matė, kad eidamas Z. B. paslydo ir nugriuvo kartu su televizoriumi. Z. B. atėjo prie automobilio, padėjo televizorių į galÄ , pats atsisėdo priekyje į keleivio vietÄ , pasakė vežti jį namo.

Z. B. jam nesakė kas vyko name, o jis jo neklausė, jis paprašė pavežti, taip ir padarė. Jie nuvažiavo iki Z. B. namų, jis pasiėmė televizorių, padėkojo, atsisveikino ir nuėjo link savo namo (1 t., b. l. 130-131).

20. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuriame A. N. nurodė, kad buvo apiplėštas, įėjo į jo namus ir nusilupo televizorių (1 t., b. l. 76-78).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog Z. B. veiksmuose buvo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, jog Z. B., panaudodamas psichinę prievartÄ , tai yra mėtydamas kambaryje daiktus, sudaužydamas veidrodį ir grasindamas daiktu, panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nukentėjusiajam A. N. perÅ¡auti kojas, reikalavo grÄ Å¾inti jam 2 000,00 Eur skolÄ , o A.

N. nesutikus grÄ Å¾inti pinigų, pagrobė A. N. priklausantį televizorių „Samsung" 700,00 eurų vertės. Teismas sprendė, kad nukentėjusysis A. N. laisva valia atidavė jam priklausiusį televizorių iÅ¡teisintajam, norėdamas sumažinti savo turimÄ skolÄ . Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

22. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. B. veiksmuose nenustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Priešingai, teigia, kad visi šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo atskleisti, tačiau teismas netinkamai įvertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams.

23. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.).

24. Pagal savavaldžiavimo dispozicijÄ savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę (numatytÄ CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Å ių veiksmų subjektas turi bÅ«ti susijęs su Å¡iais santykiais. Svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtÄ turtÄ ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigÄ patenkinti reikalavimus. Taigi, pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi bÅ«ti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

25. Siekiant apibrėžti Å¡alių santykius nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama tai, kad Z. B. turėjo reikalavimo teisę, nes nukentėjusysis A. N. buvo skolingas jam tam tikrÄ pinigų sumÄ . To neneigia nei iÅ¡teisintasis, nei nukentėjusysis, taip pat minėtas aplinkybes patvirtina ir baudžiamojoje byloje pateiktas paprastasis vekselis, pagal kurį A. N. įsipareigojo vekselio gavėjui pareikalavus per 10 darbo dienų arba iki 2020 m. lapkričio 10 d. sumokėti 2200 Eur sumÄ (2 t., b. l. 5), tačiau Å¡ios prievolės neįvykdė.

Taigi, tarp bylos dalyvių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Vis tik pažymėtina, kad įvykio metu Z. B. dėl pavėluoto skolos sumokėjimo savo teises turėjo ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, tačiau iÅ¡teisintasis pasirinko kartu su kitu asmeniu atvykti į nukentėjusiojo namus ir reikalauti grÄ Å¾inti jam skolÄ , taip pat, panaudodamas psichinę prievartÄ , pagrobė nukentėjusiajam priklausantį televizorių, kas pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota kaip savavaldžiavimas.

26. SavavaldžiavimÄ kvalifikuojančiais požymiais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrÄ ar tariamÄ prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tÄ symas), laisvės atėmimo ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018 ir kt.).

Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu. Gali bÅ«ti gÄ sdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo Å¡eimai. Tai gali bÅ«ti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, Å¡meižti, Å¡antažuoti, persekioti pats ar į tokiÄ veikÄ Ä¯traukti ir kitus asmenis.

Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-895/2020).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje yra atskleistas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas bÅ«tinasis nusikalstamos veikos požymis – psichinė prievarta. PrieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Z. B., atvykęs į nukentėjusiojo namus, mėtė kambaryje esančius daiktus, sudaužė veidrodį ir grasino daiktu panaÅ¡iu į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , reikalaudamas grÄ Å¾inti jam 2000 Eur skolÄ .

28. IÅ¡ nukentėjusiojo A. N. proceso eigoje dėl esminių įvykio aplinkybių duotų nuoseklių parodymų matyti, kad jis ne vienÄ kartÄ , t. y. nuo 2021 m. sausio 31 d. iki jo apklausos pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams apklausų metu, taip pat, atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus nuosekliai teigė, kad įvykio rytÄ Ä¯ jo namus atvyko iÅ¡teisintasis Z. B., kuris reikalavo atiduoti jam skolÄ . Nukentėjusysis A. N. iÅ¡ pradžių nenorėjo įsileisti Z. B. į namus, tačiau, jam pradėjus laužti lango rėmÄ , jis atrakino duris ir įsileido jį į vidų.

Tikėjosi, kad Z. B. į namus ateis vienas, tačiau paskui jį atėjo ir kitas nepažįstamas asmuo, kuris dėvėjo kepurę – kaukę. Z. B. pradėjo reikalauti, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾inta skola, tačiau A. N. nurodė, kad Å¡iuo metu pinigų neturi. Z. B. sakė, kad jis nelauks kito mėnesio, reikalavo atiduoti 100 Eur. A. N. vėl pasakė, kad neturi, todėl Z. B. pasakė, kad paims televizorių ir nuo skolos nuraÅ¡ys 300 Eur. IÅ¡ pradžių A. N. nesutiko atiduoti televizoriaus, tačiau Z.

B. nuėjo į kambarį, kur ant sienos kabėjo televizorius, pradėjo mėtyti daiktus, spyrė į veidrodį, kuris sudužo, todėl A. N. pasiÅ«lė nueiti į koridorių ir pasiimtu įrankius reikalingus televizoriaus nukabinimui. A. N. teigė, kad bijojo Z. B.. BÅ«nant koridoriuje ir pasilenkus paimti raktų rinkinį iÅ¡ dėžės, Z. B. supyko, klausė „kuriÄ tau kojÄ perÅ¡auti“ ir A. N. pamatė Z. B. rankoje pistoletÄ , jis jam atrodė tikras, tačiau jį matė labai trumpai.

A. N. pasiėmė įrankius ir nuėjo numontuoti televizorių, tačiau jam sekėsi sunkiai, todėl nusukti varžtus jam padėjo A. J. J.. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis A. N. davė visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2021 m. sausio 31 d., 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. vasario 14 d., 2021 m. birželio 16 d., taip pat, savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2021 m. balandžio 14 d., taip pat, 2021 m. vasario 1 d. atpažino Z. B. kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė televizorių.

Nors iš tiesų A. N. pirminės apklausos metu nurodė aplinkybes, kurios vėliau nepasitvirtino, t. y. kad Z. B. pagrobė ne tik televizorių, tačiau ir jo piniginėje buvusius grynuosius pinigus, tačiau papildomos apklausos metu A. N. paaiškino, kad minėtus pinigus rado, Z. B. buvo paėmęs jo piniginę, todėl jis pagrįstai galvojo, kad būtent jis pagrobė grynuosius pinigus. Tokiu būdu, nors nukentėjusiojo parodymuose yra užfiksuota tam tikrų prieštaravimų, tačiau jie nelaikyti esminiais.

Kartu pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo eigoje paaiÅ¡kėjus naujoms įvykio aplinkybės ir atsiradus poreikiui papildomai apklausti nukentėjusįjį, natÅ«ralu, kad jis vėlesnėse apklausose savo anksčiau duotus parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, jas patikslino, tačiau tai vertinti kaip parodymų kaitÄ , nenuoseklumÄ nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Minėtos aplinkybės nepaneigia nukentėjusiojo A. N. parodymų nuoseklumo, tuo labiau, kad grynųjų pinigų pagrobimas Z.

B. nebuvo inkriminuotas ir nukentėjusysis galėjo sÄ Å¾iningai klysti. Å iame kontekste pažymėtina, kad reikÅ¡mingos bylai aplinkybės nustatomos ne vertinant kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, o jų visetÄ . Nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu naudotÄ psichinę prievartÄ ir televizoriaus pagrobimÄ patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

29. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. N. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus savo pozicijÄ pakeitė. Nukentėjusysis 2021 m. rugsėjo 30 d. įvykusiame teisiamajame posėdyje parodė, kad jis ant Z. B. buvo supykęs, jam buvo Å¡okas dėl netekto televizoriaus, todėl jis davė tokius paaiÅ¡kinimus ir apkalbėjo Z. B. apie tai, kad jis jį baugino ir pats savavaliÅ¡kai pasiėmė jo televizorių. A. N. nurodė, kad iÅ¡ tiesų jis pats pasiÅ«lė savo televizorių, o Z.

B. sutiko jį paimti ir jie sutarė, kad turima skola bus sumažinta 300 Eur. Tvirtina, kad jokio Å¡autuvo nebuvo ir niekas jam negrasino. Nukentėjusysis tvirtino, kad Z. B. sakė, kad jis pasakytų teisybę, todėl pirmosios instancijos teisme sako teisybę. Dėl sudaužyto veidrodžio paaiÅ¡kino, kad jis buvo atremtas į sienÄ ir Z. B. jį eidamas užkabino ir jis sudužo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokius bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo parodymus laikė patikimais bei jais vadovavosi priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus atmetant.

Kaip teisingai nurodyta prokurorės apeliaciniame skunde, nukentėjusysis ne kartÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad bijo Z. B.. 2021 m. vasario 1 d. apklausos metu A. N. taip pat nurodė, kad pas jį buvo atėjęs Z. B. draugas, prašė pakeisti parodymus, sakė, kad paÅ¡nekės su Z. B., kad atiduotų televizorių, leistų skolÄ grÄ Å¾inti dalimis (1 t., b. l. 35-37). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis A. N. iÅ¡ esmės nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl keičia viso ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ duotus nuoseklius parodymus dėl įvykio aplinkybių, o nurodytosios priežastys, kad jis jautė Å¡okÄ dėl netekto televizoriaus, atsižvelgiant į atliktų apklausų skaičių, taip pat tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, tokiomis nelaikytinos.

Netikėti pirmiau iÅ¡dėstytais nukentėjusiojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagrindo nėra. Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡vada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-309/2011). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė, kad nukentėjusiojo A.

N. parodymai, duoti viso ikiteisminio tyrimo metu, turėtų esminių prieÅ¡taravimų, kurie neleistų pripažinti jų patikimais. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad A. N. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nėra įtikinantys. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos televizoriaus pirkimo pardavimo sutarties (1 t., b. l. 69-72), minėto televizoriaus kaina yra 765,60 Eur, todėl mažai tikėtina, kad A. N. sutiktų, jog minėtas televizorius atitinka 300 Eur skolos dalį, ypatingai įvertinus jo sunkiÄ materialinę padėtį.

Paminėti duomenys leidžia spręsti, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio metu parodymus A. N. davė siekdamas padėti Z. B. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis bijojo Z. B., su juo buvo susitikęs kelis kartus ir Å¡is jam žadėjo grÄ Å¾inti televizorių.

30. Aplinkybę, kad atvykęs Z. B. reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡reikÅ¡damas grasinimus ir mėtydamas daiktus, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. J. J., kuris įvykio metu gyveno kartu su nukentėjusiuoju. Minėtas liudytojas kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad Z. B. atvykęs į A. N. namus pradėjo reikalauti skolos. Z. B. su A. N. kalbėjosi virtuvėje, todėl jis tiksliai negirdėjo apie kÄ buvo kalbama, tačiau netrukus Z. B. atėjo į kambarį ir nurodė jam padėti nuo sienos nuimti pritvirtintÄ televizorių, nes kitaip jis teigė, kad sužalos abu.

Taip pat, liudytojas A. J. J. nurodė, kad Z. B. ant grindų iÅ¡mėtė įvairius namuose buvusius daiktus, sudaužė veidrodį (1 t., b. l. 82-84, 88-89). Policijos pareigÅ«nams atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ , taip pat nustatyta ir foto nuotraukose užfiksuota, jog kambaryje, kuriame buvo televizorius, yra sudažyto veidrodžio Å¡ukės, atidaryta spinta, iÅ¡ jos iÅ¡versti drabužiai, taip pat, iÅ¡mėtyti įvairÅ«s daiktai (1 t., b. l. 25-31). Nors Z. B. apklaustas pirmosios instancijos metu teigė, kad nukentėjusysis yra narkomanas ir jo namuose „viskas mėtosi ant grindų“, tačiau sutikti su Å¡iais paaiÅ¡kinimais pagrindo nėra, kadangi jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ foto lentelės prie parodymų patikrinimo vietoje, atlikto 2021 m. balandžio 14 d., matyti, kad A. N. namai yra tvarkingi, iÅ¡mėtytų daiktų neužfiksuota (1 t., b. l. 56-60). Tuo labiau, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuota ir laužimo žymė ant lango rėmo, kas atitinka ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis Z. B. įsileisti nenorėjo, tačiau jam pradėjus laužti lango rėmÄ , jis suprato, jog reikia jį įleisti.

31. Nors pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nukentėjusiojo A. N. parodymus apie jo atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ galėjo sÄ lygoti jo apsvaigimas nuo kelių rÅ«Å¡ių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo nustatinėjamos. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ tiesų buvo pateiktos Valstybės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 3 d. specialisto iÅ¡vados, kuriose konstatuota, kad A.

N. Å¡lapime rasta kelių rÅ«Å¡ių psichotropinių ar narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 168, 169), tačiau minėtos iÅ¡vados savaime nepatvirtina, jog nukentėjusysis, duodamas parodymus ir apie jo atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ praneÅ¡damas policijos pareigÅ«nams, buvo apsvaigęs. Asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine bÅ«sena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichikÄ veikiančios medžiagos.

Kad bÅ«tų nustatyta, jog buvo pavartota psichikÄ veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo bÅ«senÄ , turi bÅ«ti atlikta medicininė apžiÅ«ra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kuriais bÅ«tų nustatyti aiÅ¡kÅ«s A. N. apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų požymiai, jokių abejonių dėl A. N. gebėjimo duoti parodymus nenurodyta ir jo apklausos protokole ar policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose.

Tuo labiau, kad A. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net 4 kartus ir visų apklausų metu nurodė analogiškas aplinkybes.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad analizuojamo konflikto metu Z. B. su savimi turėjo daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Nors Z. B. ginčijo įvykio metu daikto, panaÅ¡aus į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , turėjimo faktÄ , Å¡i aplinkybė patvirtinta byloje esančiais įrodymais, o bÅ«tent nukentėjusiojo A. N. parodymais apie tai, kad nuėjus paimti įrankių televizoriui atsukti, Z. B. jam pasakė „kuriÄ tau kojÄ perÅ¡auti“ ir tuo metu jis pamatė Z. B. rankoje pistoletÄ .

Ir nors ikiteisminio tyrimo metu konkretus Å¡aunamasis ginklas nebuvo nustatytas, todėl Z. B. inkriminuota, jog jis su savimi turėjo daiktÄ , panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tačiau Å¡iuo atveju yra svarbu, kaip į tÄ daiktÄ reagavo ir kaip jį suprato pats nukentėjusysis. Å iuo atveju A. N. nurodė, kad labai trumpai matė pistoletÄ , negali pasakyti, ar jis tikrai metalinis, bet tuo metu labai bijojo ir jis jam atrodė tikras, pavojus atrodė realus. Nukentėjusysis tvirtino bijojęs, kad jei pasakys ar padarys kažkÄ ne taip, Z.

B. gali jį nuÅ¡auti. Visos Å¡ios nurodytos aplinkybės įrodo, kad Z. B. laikant rankoje daiktÄ , panašų į ginklÄ , ir taip siekiant įbauginti nukentėjusįjį, mėtant kambaryje daiktus, sudaužant veidrodį, prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pavartota psichinė prievarta.

33. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobÅ«dis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinę ar psichinę žalÄ . Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi bÅ«ti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobÅ«dį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt.

Å iame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktÅ«rÄ , pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmÄ , kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija.

Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik iÅ¡girsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumÄ , didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi bÅ«ti konstatuota, kad kaltininko elgesys yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan.

34. Laikoma, kad panaudojant psichinę prievartÄ nukentėjusiajam padaryta didelė žala tada, kai neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeliama nukentėjusiajam bejėgiÅ¡kumo bÅ«sena, įtampa, dvasiniai sukrėtimai ar nuolatinis psichologinis diskomfortas, depresija ar kitokia liguista bÅ«sena, sveikatos pablogėjimas ar net psichikos sutrikimas. Tokius padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktÅ«rÄ , didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl raginimo įvykdyti tikrÄ ar tariamÄ kaltininko nurodomÄ pareigÄ (pvz. grÄ Å¾inti skolÄ ), bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmÄ , kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

35. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Z. B., A. N. neatidarius namų durų, į jo namus siekė patekti neteisėtai, bandydamas iÅ¡laužti lango rėmÄ , taip pat, į įvykio vietÄ atvyko atsineÅ¡damas daiktÄ , panašų į ginklÄ , kartu su kitu asmeniu, kuris, kaip patvirtino tiek A. N., tiek liudytojas A. J. J., savo veidÄ slėpė po kauke, mėtydamas namuose esančius daiktus, sukÅ«rė bauginančio pobÅ«džio situacijÄ . Akivaizdu, kad byloje aptarti Z. B. veiksmai, kaip tÄ nurodė nukentėjusysis, sukėlė jam baimę ir įtampÄ , kadangi jis bijojo, kad jo atžvilgiu gali bÅ«ti panaudotas ginklas.

Pažymėtina, kad net ir po įvykio į A. N. namus buvo atėjęs Z. B. draugas, kuris prašė pakeisti parodymus, nurodyti tam tikras aplinkybes, kÄ nukentėjusysis ir padarė apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. N. jautė baimę ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir po jos. A. N. taip pat nurodė, kad iÅ¡ jo pagrobtas televizorius jam yra brangus, jis ilgai taupė, kad galėtų jį nusipirkti. Teisėjų kolegijos manymu, minėtos aplinkybes taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.

36. Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas apraÅ¡ytas materialiÄ ja sudėtimi (sudėties bÅ«tinasis požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, apraÅ¡ytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Z. B., reikalaudamas A. N. atiduoti skolÄ , tačiau jam neturint pinigų savavaliÅ¡kai panaudojus psichinę prievartÄ ir pagrobus A. N. priklausantį televizorių, jis suprato, kad savo teises gina ne įstatymo numatytomis priemonėmis, tačiau žinodamas, kad A. N. galimai gali bÅ«ti sulaikytas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, siekė kuo greičiau skolÄ atgauti. Tačiau byloje nenustatyta, kad jis siekė, kad jo reikalavimas, panaudojant psichinę prievartÄ , sukels nukentėjusiajam ir didelę žalÄ , tačiau sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti.

Taigi, šioje byloje nustatyta, kad Z. B. veikė netiesiogine tyčia.

37. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys ir iÅ¡tirti įrodymai pagrindžia Z. B. veiksmuose buvus nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 22 d. iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis. Bausmės skyrimas 38. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę, skiriant bausmę. Be to, bÅ«tina atsižvelgti į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

39. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

40. Å iuo nuosprendžiu nustatyta, kad Z. B. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 294 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nusikaltimas tyčinis, baigtas, Z. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

41. Kaltinamasis anksčiau buvęs teistas, tačiau jo teistumai iÅ¡nykę, todėl jis laikomas teisiamu pirmÄ kartÄ , baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 60-61), yra vedęs, nedirbantis, turintis 1-os grupės neįgalumÄ , priklausomybės ligų centro ar psichiatro įskaitoje jis neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 64, 74). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat apeliaciniame skunde prokurorė prašė už BK 294 straipsnio 2 dalyje padarytÄ veikÄ skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad Z. B. teistumai Å¡iuo metu yra iÅ¡nykę, jis yra neįgalus, turi Å¡eimÄ , teismas sprendžia, kad griežčiausios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas Å¡iuo atveju pažeistų proporcingumo principÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡velnesnės areÅ¡to bausmės paskyrimas gali sustabdyti Z. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kadangi nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, todėl areÅ¡to bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas Z. B. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. sausio 31 d. 14.08 val. iki 2021 m. vasario 2 d. 14.08 val. (2 paros).

42. BK 75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ , teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus areÅ¡to atlikimo, tokiu bÅ«du sudarant galimybę kaltinamajam pasitaisyti, rÅ«pintis Å¡eima. Atidėjus bausmės vykdymÄ , Z. B. bus pakankamai nubaustas, jam paskirta intensyvi priežiÅ«ra ir skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu bÅ«du individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ , nebus pažeisti jo socialiniai ryÅ¡iai.

Ä®vertinus nusikalstamos veikos sunkumÄ , kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant Z. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Z. B. paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas, panaikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: Z. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – areÅ¡tÄ 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į bausmę įskaityti Z. B. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. sausio 31 d. 14.08 val. iki 2021 m. vasario 2 d. 14.08 val. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (2 paras) ir skirti Z. B. galutinę bausmę – areÅ¡tÄ 38 (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonias) paras. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 8 punktais, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant 2 (dviejų) mėnesių intensyviÄ priežiÅ«rÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Z. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ , panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - vatos tamponÄ su biologinės kilmės nuoplova, laikomÄ voke prie baudžiamosios bylos, sunaikinti; - prekės pirkimo-pardavimo sutartį, laikomÄ voke prie baudžiamosios bylos, sunaikinti; - telefonÄ â€žHuawei“, 2021 m. liepos 8 d. pakvitavimu gražintÄ Z. B. (1 t., b. l. 155), palikti Z.

B.. Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Danutė Giačaitė Daiva Jankauskienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis