d5f9ba31-8792-474e-bc68-6b2bbcb30cf1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-735-467/2011Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01626-2009-3                               Procesinio sprendimo kategorijos 76.4.; 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. birželio 9 d.Vilnius                         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų            Romualdos Janovičienės, Marijono Greičiaus,   sekretoriaujant              Monikai Stankevičienei,        dalyvaujant ieškovei    T.

M., ieÅ¡kovės atstovei          advokatei Reginai Vasiliauskienei,atsakovui                               R. S.,                           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal T. M. ieÅ¡kinį atsakovui R. S. dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ duodančios institucijos - Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Å irvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

                          Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :                           IeÅ¡kovė T. M. 2009-07-07 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovas R. S. yra jos vaiko E. M. tėvas, ir priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, jog su atsakovu, gyvendami (duomenys neskelbtini), draugavo nuo 1995 metų.

Kai ieÅ¡kovei sukako (duomenys neskelbtini) metų, jie pradėjo bendrauti intymiai, (duomenys neskelbtini) metais ieÅ¡kovė pasijuto nėščia. Atsakovas Å¡iÄ Å¾iniÄ priėmė normaliai, abu planavo bendrÄ ateitį. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukterį E. Atsakovas pripažino dukterį, džiaugėsi jos gimimu. Kai dukrai sukako 5 mėnesiai, atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimu ir laisvės atėmimo vietoje iÅ¡buvo apie dvejus metus. Atsakovui grįžus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, jis susirado ieÅ¡kovę V. ir kurį laikÄ abu bendravo normaliai, atsakovas buvo paėmęs vaikÄ pas save, tačiau iÅ¡laikymo neteikė, oficialiai tėvystės nepripažino.

Jų tarpusavio santykiai nesusiklostė ir maždaug nuo 2002 metų visai nebendrauja, atsakovas vaiko nelanko. Jai padavus ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo, savo tėvystę atsakovas pradėjo aktyviai neigti. Iki vaiko gimimo intymių santykių su kitais vyrais, iÅ¡skyrus atsakovÄ , ieÅ¡kovė neturėjo, todėl ji yra tikra, kad vaiko tėvas yra atsakovas. Atsakovas iÅ¡laikymo vaikui niekada neteikė, ieÅ¡kovė vaikÄ Â iÅ¡laiko viena, todėl nustačius atsakovo tėvystę E. M., jai priteistinas iÅ¡laikymas nuo gimimo.                             Atsakovas R.

S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė gyveno palaidÄ gyvenimÄ , artimai bendravo su daugybe kitų vyrų, pati jį persekiojo. Su ieÅ¡kove jie buvo tik draugai, kÄ liudija ieÅ¡kovės teismui pateiktos nuotraukos. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jų intymius santykius. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes nuo vaiko gimimo jau praėjo 10 metų ir baigėsi maksimalus terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, o ieÅ¡kovė nepraÅ¡o jo atstatyti.

IeÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams, kylantiems iÅ¡ neturtinių teisių pažeidimo, tačiau ieÅ¡kovė reiÅ¡kia turtinį reikalavimÄ , reikalaudama iÅ¡ atsakovo pinigų, o vaikas tėra priežastinis ryÅ¡ys.                           Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: nustatė, kad R. S. yra E. M. tėvas, o E. M. yra R. S. dukra, priteisė iÅ¡ R. S. 14400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiam vaikui E. M., taip pat iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2009-07-07 iki E. M. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pavedė T.

M. tvarkyti nepilnamečiam vaikui E. M. priklausantį iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise. Teismas konstatavo, jog CK 1.134 straipsnis nustato, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimo. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Kol vaikas neturi civilinio procesinio veiksnumo, jo teises gina tėvai, įtėviai ar globėjai (CPK 38 str.), todėl ieÅ¡kovė, bÅ«dama nepilnametės E. M. motina, nėra saistoma ieÅ¡kinio senaties, gindama vaiko teisę žinoti savo tėvÄ .

Nors teismo 2009-12-09 nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė, tačiau atsakovas į jÄ nenuvyko. Tai teismas vertino kaip atsisakymÄ atlikti ekspertizę, o, įvertinęs ir kitus byloje esančius įrodymus, ir kaip tėvystės įrodymÄ (CK 3.148 str. 2 d.). FaktÄ , kad E. M. tėvas yra atsakovas, patvirtinančiais įrodymais teismas laikė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jos pateiktas fotonuotraukas, liudytojų R. M. ir G. M. parodymus. Pripažinus, kad atsakovas yra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, jis privalo teikti jai iÅ¡laikymÄ iki pilnametystės. IeÅ¡kovės nurodytÄ 800 Lt sumÄ , reikalingÄ vaikui iÅ¡laikyti per mėnesį, teismas vertino kaip atitinkančiÄ vaiko poreikius ir užtikrinančiÄ bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis.

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės pajamos yra apie 610 Lt per mėnesį gaunamas darbo užmokestis. IeÅ¡kovė be Å¡alių dukters dar augina sÅ«nų, gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovas iÅ¡laikymo vaikui neteikia ir niekada neteikė, duomenų teismui apie savo gaunamas pajamas ir turtÄ nepateikė, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ .                             Apeliaciniu skundu atsakovas R.

S. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bylÄ nutraukti, nes ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ ieÅ¡kiniui reikÅ¡ti. Nurodo, jog Å¡alys susipažino bÅ«dami maždaug 15-16 metų. Kartais susitikdavo, bendravo, eidavo į Å¡okius. Po metų draugystės ieÅ¡kovė pirmÄ kartÄ panoro iÅ¡siskirti su atsakovu, po to vėl taikėsi. Vėliau iÅ¡siskyrimai bÅ«davo dažnesni, tai rodo, kad Å¡alių draugystė tapo tik bendravimu. Å alių draugystė ir santykiai buvo draugiÅ¡ki, bet ne artimi, jokių Å¡eimos santykių neplanavo.

IeÅ¡kovės pateiktos nuotraukos liudija tik draugystes faktÄ , o ne intymumÄ , ieÅ¡kovės teiginiai, kad buvo artimi intymÅ«s santykiai tik su atsakovu, niekuo neįrodyti. Atsakovas yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , turi žmonÄ ir maÅ¾Ä dukrÄ . Žmona nedirba, dirba tik atsakovas, bet jo alga yra labai maža, todėl neužtenka pragyvenimui. Todėl net tuo atveju, jei bÅ«tų įrodyta, kad ieÅ¡kovės vaikas yra atsakovo, atsakovas negalėtų teikti tokio iÅ¡laikymo, kokį priteisė teismas. Ne tik DNR ekspertizė gali pasakyti, ar vaiko tariamas tėvas yra tėvas, yra kraujo rezusas, akių spalvos, kiti įrodymai, o ne tik kas nurodyta CK 3.148 straipsnyje.

Atsakovas DNR ekspertizės neatsisakė, bet prašė teismo nustatyti ieÅ¡kovės ir jos vaiko bei atsakovo kraujo grupės rezusÄ . Matant foto nuotraukas ir žinant akių spalvas, galima beveik 99 procentais atspėti, ar vaikas yra atsakovo ar ne. Atsakovo nuomone, fotonuotrauka rodo faktÄ , kad ieÅ¡kovės vaikas yra ne atsakovo. IeÅ¡kovė privalo įrodinėti, kad atsakovas jos vaiko tėvas. IeÅ¡kinys buvo nagrinėjamas ne pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kas rodo bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ .

IeÅ¡kovė piktnaudžiauja Å¡eimos teisės normomis, todėl teismas gali atsisakyti jÄ ginti. Nuo ieÅ¡kovės dukters gimimo praėjo daugiau nei 10 metų, todėl ieÅ¡kinio terminas yra praleistas, ieÅ¡kovė nepraÅ¡o jo atnaujinti. Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį teismÄ , o kol bus priimtas sprendimas, stabdyti Å¡iÄ bylÄ . Teismo sprendime pažymėta, kad atsakovas iÅ¡laikymo vaikui neteikė, oficialiai tėvystės nepripažino ir nėra bendravimo su ieÅ¡kove, jos vaiko nelankė, tai yra tiesa.

Ä®rodymų, atsakovas negalėjo pateikti, nes visus jo praÅ¡ymus teismas atmetė. Atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ teismo posėdžio, nes pati teisėja turėjo ir privalėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos, taip pat ir sekretorė, nes protokolai suraÅ¡yti ne taip, kaip buvo sakoma. Gavęs Å¡aukimÄ , atsakovas visada atvykdavo į teismo posėdį, ir teismas neturėjo ir neturi jokio teisėto pagrindo byloje dėl tėvystės nuginčijimo taikyti CPK 388 straipsnio 2 dalį. BylÄ nagrinėjusiai teisėjai turėtų bÅ«ti iÅ¡kelta drausmės byla.

Atsakovas bylos nevilkino, tik reikalavo to, ko galima reikalauti iš teismo: medicininių pažymų, ieškovės ir jos dukters kraujo grupių, posėdžio protokolų ir t.t. Apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai gali patvirtinti tam tikras aplinkybes, todėl, jeigu teismas nepaisys atsakovo prašymo dėl senaties termino taikymo, atsakovas prašo teismo šaukti liudytojus, ir apmokėti liudytojų turėtas išlaidas dėl atvykimo. Taip pat atsakovas prašo išreikalauti rašytinius įrodymus, kas padės teismui nustatyti, ar vaikas yra atsakovo ar ne.

                         Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas buvo tėvystės nustatymas, o kitas reikalavimas - iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimas priklausė nuo pirmojo reikalavimo patenkinimo. Pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas yra asmeninio neturtinio pobÅ«džio, todėl jam ieÅ¡kinio senatis netaikytina. Nors apeliantas tvirtina, kad neatsisako DNR ekspertizės, tačiau jis teismo paskirtÄ dienÄ ekspertizei nenuvyko, o antrÄ kartÄ teismui nustačius kraujo tyrimo paėmimo laikÄ , nors ir atvyko į ekspertinę įstaigÄ , tačiau kraujo nedavė.

Todėl teismas pagrįstai tokius apelianto veiksmus įvertino kaip vengimÄ atlikti DNR ekepertizę. Nesant DNR ekspertizės iÅ¡vadų, R. S. tėvystę ieÅ¡kovė įrodinėjo kitomis leistinomis priemonėmis, todėl teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai pripažino R. S. E. M. tėvu. Be to ir pats apeliantas neneigė turėjęs su ieÅ¡kove intymių santykių, trukusių keletÄ metų. CPK 30 straipsnio 4 dalis leidžia ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir Å¡ia teise ieÅ¡kovė pasinaudojo.

Reikalaudamas bylÄ nagrinėti jo gyvenamosios vietos teisme apeliantas nepagrįstai remiasi norma, kuri taikoma ieÅ¡kiniams dėl tėvystės nuginčijimo, o ne ieÅ¡kiniams dėl tėvystės nustatymo. IeÅ¡kovė neturi jokių abejonių dėl dukters E. tėvystės. Apeliantas turėjo realiÄ galimybę atlikti DNR ekspertizę ir įsitikinti savo tėvyste, tačiau to vengė. Nustatęs tėvystę, teismas pagrįstai, sutinkamai su CK 3.192, 3.300 straipsniais, priteisė iÅ¡laikymÄ dukrai ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus.             Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, ieÅ¡kovė ir jos atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Teismo posėdyje, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, buvo paskirta teismo medicininė-biologinė ekspertizė (b.l. 44-45), gautas 2011-03-18 ekspertizės aktas (b.l. 49-54), kuris prijungtas prie bylos.                                    Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama atsakovo R. S. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Å is principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję Å¡eimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo bei iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146-3.148, 3.150 str.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai - nustatyti atsakovo R. S. tėvystę jos nepilnametei dukrai ir priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ Å¡iai mergaitei ir yra ginčas, kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.148, 3.192 straipsniais, remdamasis į bylÄ pateiktais įrodymais, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – nustatė tėvystę ir priteisė iÅ¡laikymÄ . Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigdamas, jog ekspertizė nėra vienintelis įrodymas, galintis patvirtinti tėvystę, nes jam kelia pagrįstų abejonių pačios ieÅ¡kovės elgesys, bendraujant ne tik su juo, bet ir su kitais vyrais, o priteisto iÅ¡laikymo dydis yra per didelis ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei jo turtinės padėties.

Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.CK 3.148 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi paskyrė teismo medicininę tėvystės nustatymo ekspertizę ir du kartus, t.y. minėta ir 2010 m. sausio 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovÄ R.

S. nuvykti į ekspertinę įstaigÄ , tačiau Valstybės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos 2009-12-22 ir 2010-02-03 raÅ¡tai patvirtina, kad R. S. nustatytu laiku neatvyko (b.l. 63-64, t.1). Tokį atsakovo nenuvykimÄ ekspertizės atlikimui teismas pagrįstai vertino kaip atsisakymÄ atlikti ekspertizę, o, įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus (fotonuotraukas, ieÅ¡kovės ir liudytojų parodymus, aplinkybę, kad atsakovas neteigė, kad nėra E. tėvas), ir kaip tėvystės įrodymÄ .

Toks vertinimas atitinka CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teismo diskrecijos teisę dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi paskyrė byloje teismo medicininę – biologinę ekspertizę, pavedęs atsakyti ekspertams į klausimÄ , ar R. S., yra E. M. tėvas. Ä® bylÄ gautas Valstybės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos 2011-03-18 ekspertizės aktas tvirtina, kad R. S. yra E. M. tėvas su 99,999996% tikimybe (b.l. 49-54, t.2), t.y. atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra kategoriÅ¡ka – atsakovas R.

S. yra E. M. tėvas. DNR ekspertizės iÅ¡vados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo. 2011-03-18 DNR ekspertizės aktas neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad R. S. yra E. M. tėvas. Susipažinęs su Å¡iuo ekspertizės aktu, atsakovas dėl tėvystės konstatavimo iÅ¡ esmės sutiko, nors iki tol tvirtino, kad ekspertizės iÅ¡vados nėra vienintelis pagrįstas įrodymas, patvirtinantis tėvystę.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį atsakovui dėl tėvystės jos nepilnametei dukrai nustatymo, neturėjo jokių abejonių, kad atsakovas yra jos dukters tėvas, kÄ patvirtino ir ekspertizės iÅ¡vados. Be to pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovÄ ieÅ¡kovės dukters tėvu, rėmėsi ir kitais įrodymais – fotonuotraukomis, ieÅ¡kovės ir liudytojų parodymais, aplinkybe, kad atsakovas neteigė, jog nėra E. tėvas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, pažymi, kad ekspertizės aktas vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytÄ iÅ¡imtį- oficialiuosius įrodymus – CPK 197 str. 2 d.) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto iÅ¡vados įvertinimÄ (CPK 218 str.), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju eksperto iÅ¡vada, suraÅ¡yta teismo paskirtų ekspertais asmenų ir savo turiniu atitinka CPK 216 straipsnio reikalavimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ekspertizės iÅ¡vados, tiek ir kiti įrodymai sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog atsakovas R. S. yra nepilnametės E. M. tėvas. PrieÅ¡ingai iÅ¡vadai padaryti apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliacinio skundo argumentai dėl praleisto senaties termino ieÅ¡kiniui pateikti, siÅ«lymo ieÅ¡kovei daryti kraujo grupės ekspertizę, argumentai, kad tėvystę turėjo įrodyti ieÅ¡kovė, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Gavus DNR ekspertizės iÅ¡vadas ir atsakovui iÅ¡ esmės sutikus su tėvystės nustatymu, nėra svarstytini ir atsakovo praÅ¡ymai dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo tėvystei nustatyti. Atmestinas kaip nepagrįstas taip pat ir apelianto argumentas, kad Å¡ioje byloje buvo pažeistos teismingumo taisyklės - ieÅ¡kinys nagrinėtas apylinkės teisme ne pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė T. M. kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo.

CPK 30 straipsnio 4 dalis nustato, kad ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taigi ieÅ¡kovė turėjo teisę pasirinkti, į kurį apylinkės teismÄ kreiptis, t.y. pagal savo (ieÅ¡kovės) ar pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovo nurodytas CPK 395 straipsnis nustato ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo, o ne nustatymo teismingumÄ , todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas. Dėl to teismingumo reikalavimas nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistas.                         Apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , taip pat nurodė, jog teismas pažeidė proceso teisės normas, nepagrįstai taikydamas CPK 388 straipsnio 2 dalį.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2010 m. birželio 17 d. teismo posėdžio protokolo, teisės dalyvauti Å¡iame teismo posėdyje atsakovas atsisakė pats, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ posėdžių salės (b.l. 96, t.1). Kiti dalyvaujantys byloje asmenys prašė tęsti bylos nagrinėjimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos nagrinėjimÄ tęsė, nedalyvaujant atsakovui, nes, prieÅ¡ingu atveju, dėl nepateisinamo atsakovo elgesio bylos nagrinėjimas bÅ«tų buvęs nepagrįstai vilkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų atsakovas jau buvo pateikęs atsiliepime į ieškinį, be to jis turėjo galimybę savo argumentus išdėstyti ir apeliaciniame skunde bei dalyvaudamas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, taigi jo teisė teikti paaiškinimus ir būti išklausytam pažeista nebuvo. Kadangi į 2010-06-17 teismo posėdį atsakovas buvo atvykęs, bet iš jo pasišalino savo noru, privalėjo pats domėtis ir tolesne bylos eiga, taip pat ir teismo sprendimo paskelbimu 2010-07-01.             Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš įstatymo saugomų ir ginamų vaiko interesų (CK 3.161 str. 2 d.).

Pagal CK 3.147 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo turi teisę pareikÅ¡ti vaiko motina. Kita įstatymo norma - CK 3.192 straipsnio 1 dalis. įtvirtina tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o CK 3.194 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo vienam iÅ¡ tėvų, jei kitas jų nevykdo pareigos vaikÄ materialiai iÅ¡laikyti. Tokia teisė egzistuoja tol, kol vaikas yra nepilnametis ir jam reikalingas iÅ¡laikymas. Dėl to ieÅ¡kovė, paduodama ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, nagrinėjamoje byloje nepažeidė procesinės teisės normų ir jos veiksmuose nėra piktnaudžiavimo požymių.

Kita dalis apelianto skundo argumentų yra susijusi su priteisto iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai dydžiu – apeliantas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo priteistÄ 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis sumažinti, nes priteista iÅ¡laikymo suma neatitinka vaiko poreikių. Teisėjų kolegija su apelianto skundo argumentais ir Å¡ioje dalyje nesutinka. Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas iÅ¡laikyti vaikÄ , kaip ir jei jis bÅ«tų gimęs santuokoje.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taip pat ir nacionaliniame įstatyme – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Ä®statyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-176/2005; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2008; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.). Taigi, nustatydamas priteisiamo iÅ¡laikymo dydį, teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamÄ jį turtÄ ir pan.

Be to, sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ . Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , tai toks vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2008 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į Å¡alių turtinę padėtį, bÅ«tinų vaikui iÅ¡laikyti lėšų dydį, vadovaudamasis CK 6.461 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra taisykle, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ , kuri teismo sprendimo priėmimo dienÄ buvo 800 Lt, bei kitomis CK normomis (3.155-3.156, 3.131, 3.163, 3.192 str.), iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters E. M. iÅ¡laikymui priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Taigi pirmosios instancijos teismas minimaliÄ algÄ pripažino orientaciniu iÅ¡laikymo vaikui kriterijumi. Atsakovas nepateikė duomenų, kad 800 Lt suma nėra bÅ«tina Å¡alių dukters iÅ¡laikymui, kad ieÅ¡kovės pateiktame iÅ¡laikymo vaikui paskaičiavime (b.l. 8, t.1) yra nepagrįstų iÅ¡laidų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, t.1), yra 12 metų, ji mokosi mokykloje. Taigi jos poreikiai neapsiriboja minimaliais maisto, aprangos, higienos, sveikatos priežiÅ«ros poreikiais.

Jai bÅ«tinos papildomos iÅ¡laidos, susijusios su jos mokymusi, lavinimu. Atsižvelgiant į tai, 800 Lt suma nurodyto amžiaus vaikui laikytina ne tik ne per didele, bet netgi bÅ«tina patenkinti svarbiausius mokyklinio amžiaus vaiko poreikius.                           Priteisdamas iÅ¡laikymÄ vaikui, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes jį teikti. Nesutikdamas teikti dukrai 400 Lt iÅ¡laikymo, atsakovas nurodė, kad jis dirba UAB „15 minučių“, gauna minimaliÄ algÄ , be to turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , kurį taip pat privalo iÅ¡laikyti.

Tačiau jokių neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį, atsakovas nepateikė. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas atskleidė ne visas savo pajamas, nes, jos turimais duomenimis, atsakovas dirba ne tik UAB „15 minučių“, bet ir UAB „Rusvilė“, kur gauna žymiai didesnes pajamas negu jo paties nurodytoje darbovietėje. Ä® bylÄ pateikti ieÅ¡kovės pajamas įrodantys dokumentai, t.y. UAB „Trakų galvė“ pažyma apie ieÅ¡kovės darbo užmokestį 2010 m. balandžio-gegužės mėnesiais, rodo, kad vidutinis ieÅ¡kovės darbo užmokestis yra 610 Lt per mėnesį (b.l. 80, t.1).

IeÅ¡kovė nurodė bei tai patvirtina Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kad ieÅ¡kovė augina ir iÅ¡laikymÄ turi teikti dar vienam nepilnamečiui vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 35, t.1). Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog abiejų Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i: abu gauna nedideles pajamas, turi po 2 nepilnamečius iÅ¡laikytinius, todėl ir jų galimybės teikti E. M. iÅ¡laikymÄ yra panaÅ¡ios.

Atsižvelgdama į prioritetinius vaiko interesus, jo teisę gauti iÅ¡ tėvų materialinį iÅ¡laikymÄ (CK 3.192 str. 1 d.), tėvų pareigÄ sudaryti sÄ lygas vaikui mokytis (CK 3.165 str. 2 d.), taip pat, kad iÅ¡laikymas vaikui po 400 Lt iÅ¡ kiekvieno tėvų užtikrintų tik bÅ«tiniausių jo poreikių patenkinimÄ , teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo priteisto iÅ¡laikymo E. M. iÅ¡ jos tėvo R. S. nemažina. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu bÅ«tų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių.

Todėl teisėjų kolegija atsakovo motyvÄ , kad jis mažai uždirba, vertina tik kaip jo siekį iÅ¡vengti iÅ¡laikymo mokėjimo nepilnametei dukrai (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaikų interesų naudai (CK 3.3 str.). Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiÅ«rų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiÅ¡kia, jog tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo bÅ«dÄ , todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, neatleidžia jo visiÅ¡kai nuo Å¡ios pareigos vykdymo.

Nepakeitus išlaikymo E. M. periodinėmis išmokomis dydžio, nėra keičiamas ir atitinkamai nuo šios sumos paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, nuo Å¡ios praktikos nukrypo.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo R.

S. valstybei priteistina 20 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.) ir 240 Lt iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str., 99 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :                      Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                       Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20 Lt (dvideÅ¡imt Lt) paÅ¡to iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660) ir 240 Lt (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Lt) už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (įmokos kodas 5630). Kolegijos pirmininkė                                                                     Alma Urbanavičienė Kolegijos teisėjai                                                                                         Romualda Janovičienė                                                                                                                      Marijonas Greičius Â