d5f97a6a-e284-446a-af6b-c7df4a8727c8 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-60-287/2012m.Teisminio proceso Nr.1-75-1-00342-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.6; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.5; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.3; 2.3.2.2; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 30 d.Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G.

P. ir R. G., nukentėjusiojo G. P. atstovui advokatui R. B., nukentėjusiajam G. G.,   vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeF. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, iÅ¡situokęs, 8 klasių iÅ¡silavinimo, 2010-10-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jam nutraukta, susitaikius su nukentėjusiÄ ja, o pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. iÅ¡teisintas, teistas 2011-04-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs ir 2011-12-16 iÅ¡ pataisos inspekcijos įskaitos iÅ¡brauktas, teistumas neiÅ¡nykęs,            kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d.

           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:           Kaltinamasis F. R. 2011 m. liepos 18 d., apie 12 val. 30 min., Pakruojo rajone, Ž. kaime esančiame parke – vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams, tyčia, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, suėmęs G. P. už pečių ir pargriovęs ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip 3 kartus į galvÄ , ne mažiau kaip 4 kartus į Å¡onus ir ne mažiau kaip du kartus į pilvÄ , sudavė kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į Å¡onÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam G.

P. kairės pusės V-VI-VII Å¡onkaulių lūžius, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .          Be to, kaltinamasis F. R. 2011 m. rugpjūčio 14 d., apie 19 val., Pakruojo rajone, M. kaime, gyvenamosios sodybos kieme – vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams R. S. ir E. G., tyčia, įžūliu elgesiu – necenzÅ«riniais, grasinančiais žodžiais užgauliodamas G.

G. ir R. G., taip žemindamas nukentėjusiųjų orumÄ bei vandaliÅ¡kais veiksmais – nudraskydamas nuo bendro naudojimo Å¡ulinio R. G. priklausančias apÅ¡iltinimo medžiagas bendros 150 litų vertės, mesdamas akmenį į G. G. priiklausantį automobilį VW SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadindamas automobilio galinio sparno arkÄ , padarė nukentėjusiajam R. G. nedidelę 150 litų turtinę žalÄ , ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

           Kaltinamasis F. R. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad tÄ dienÄ Å½. parke jis dirbo vieÅ¡us darbus, pjovė žolę, dirbo kartu su S. G. P. į parkÄ atėjo vėliau ir žodis po žodžio jie apsižodžiavo su P. Jis P. pasakė „ko čia atsivilkai“ ir P. jam plojo per ausį su tapke, o jis P. sudavė du kartus su delnu per veidÄ ir P. nugriuvo, o jis nuėjo ir atsisėdo parke ant kaladės. Daugiau G.

P. Ž. parke jis nieko nepadarė, nei spyrė, nei sudavė su kumščiu. P. iÅ¡ parko išėjo kažkur apie pusę pirmos, o kai jis apie penktÄ valandÄ grįžo į namus, P. namuose dar nebuvo, nes jis grįžęs matė, kaip P. parėjo, stumdamasis dviratį. Kur P. susilaužė Å¡onkaulius, jis nežino, gal girtas važiuodamas dviračiu susilaužė, gal iÅ¡krito iÅ¡ medžio, nes parÄ laiko, kol buvo namuose, po to įvykio, pjovė medžius. Gal tuos „grobus“ jam sulaužė P., kai „gatavas“ gulėjo daržinėje, ko nepasako, kad namuose abu „riejasi“.

Kai buvo atvažiavusi greitoji pagalba, P. niekur neiÅ¡vežė, nes jis buvo girtas. P. parke buvo neblaivus, jis tai suprato iÅ¡ P. kalbos ir eisenos, matė, kaip eidamas link namų, ant keliuko net du kartus pargriuvo. Jis pats parke buvo blaivus. Parke konfliktas prasidėjo dėl to, kad jam nepatinka P. „snukis“, jis pirmas P. užkabino. Normaliai paaiÅ¡kinti jis negali ir normaliai negali kalbėti, nes turėjo nuo kaimynų psichologinių traumų, per tris metus jie jam „suėdė“ sveikatÄ .

Negali į juos pasižiÅ«rėti, negali tvardytis. Jie praÅ¡o atlyginti moralinę žalÄ , o kas atlygins jam, pastoviai raÅ¡o ir raÅ¡o ant jo, o jis yra neraÅ¡tingas žmogus. Jis kreipėsi į policijÄ , tačiau policija iÅ¡ jo net pareiÅ¡kimo nepriima.            Dėl antro epizodo kaltinamasis parodė, jog pripažįsta, kad nuo Å¡ulinio nuardė medžiagas, tačiau nuardė gražiai, nesuplėšė vatos nei plėvelės, nes atkirpo tris vielas ir viskÄ gražiai suvyniojęs, numetė.

Pagaliukai buvo prikalti ant Å¡ulinio dangčio, juoda plėvelė prikalta, pagaliukus gražiai nuplėšė ir jiems numetė. Nemėtė nei po kiemÄ , nei į vandenį. Kai ardė nuo Å¡ulinio apÅ¡iltinimÄ , kieme buvo R. ir G. G., o daugiau nieko nebuvo. Vaikų kieme nebuvo ir jie nieko negalėjo matyti, nebent sėdėjo „gryčioje“ ir matė per langÄ . Jokių necenzÅ«rinių žodžių jis nevartojo ir G. nekoliojo. PolicijÄ G. iÅ¡kvietė dėl to, kad jis nudraskė nuo Å¡ulinio apÅ¡iltinimÄ .

Jis buvo sakęs R. dar pavasarį, kad nuo Å¡ulinio nuimtų plėvelę, tačiau R. į tai nereagavo. Tada jis paskambino įgaliotiniui Lukočiui, kuris R. buvo perspėjęs. Jis pats to negirdėjo, bet jam įgaliotinis sakė, kad perspėjo. Å ulinys yra bendro naudojimo, kodėl jį apkala. Apkalimas kenkia Å¡uliniui, nes negalėjo prieiti pasisemti vandens. ApÅ¡iltinimÄ nuo Å¡ulinio stogelio nuplėšė dėl to, nes pradėjo Å¡vinkti vanduo, nebekvėpuoja vanduo, buvo poveikis vandeniui. Jis niekur nesikreipė, kad kas atvažiuotų ir patikrintų, jog vanduo yra netinkamas naudojimui, tik skambino seniÅ«nui, tačiau Å¡is nieko nedarė.

Jis nuardytų nuo Å¡ulinio medžiagų neiÅ¡mėtė po kiemÄ , tas medžiagas iÅ¡mėtė pats R. G., nuėjo ir su kojomis iÅ¡spardė. Akmens į maÅ¡inÄ jis taip pat nemetė. Kai nuo Å¡ulinio ardė medžiagas, buvo blaivus.          Jokios kaltės nejaučia, civilinių ieÅ¡kinių atlyginti neturi iÅ¡ ko ir nežada jų atlyginti, kadangi jokios žalos nukentėjusiems nepadarė. Nesutinka ir su ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu, nes Å¡onkaulių P. nesulaužė.

Kalbėdamas baigiamosiose kalbose ir tardamas paskutinį žodį, kaltinamasis R. pasakė, jog jeigu kÄ blogo padarė, jeigu kas netiko, labai atsipraÅ¡o, nuoÅ¡irdžiai gailisi.        Į r o d y m a i            Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G. P. parodė, kad praeitų metų liepos 18 d. per pietus važiavo iÅ¡ M. kaimo į namus, iÅ¡ žmogaus, kuriam remontavo pečių, ir užsuko į Ž. parkÄ , nes tenai jo dukra dirbo vieÅ¡us darbus, tačiau dukters parke nebuvo.

Parke ant akmenų sėdėjo S. G. ir V. J., jis prie jų prisėdo, kalbėjosi. Jiems bekalbant iÅ¡ parduotuvės grįžo F. R., neÅ¡inas dviem „pÅ«slėmis“ alaus ir priėjęs prie jo paklausė, ko sėdi, ko jam reikia. Jis atsakė, kad atvažiavo į parkÄ , kad parkas bendras visiems. R. tada pradėjo jį vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, liepė dingti, nebesėdėti, nes yra nepageidaujamas. Jis pasakė, kad jo neiÅ¡varys, nes parkas ne R. ir abu pradėjo kivirčytis. Tada R., gerai nebepamena, ar su ranka, ar su „pÅ«sle“ „šėrė“ jam per galvÄ ir jis nukrito ant žemės, po to sudavė tris ar keturis smÅ«gius per galvÄ , pradėjo spardyti su koja ir jis neteko sÄ monės. Kai atsipeikėjo aplinkui nieko nebebuvo, atsikėlė, pasiėmė dviratį ir stÅ«mėsi namo.

Namo grįžo apie 17 val. Namuose, vakare pablogėjus sveikatai, žmona iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri jį atvežė į ligoninę ir nustatė, kad lūžę Å¡onkauliai, bet iÅ¡leido į namus. Rytojaus dienÄ , pablogėjus sveikatai, žmona iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir jį iÅ¡vežė į RadviliÅ¡kio ligoninę. Ligoninėje gulėjo 7 dienas, o toliau apie mėnesį gydėsi namuose. Jį R. mušė be reikalo, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ R. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Remontuojant pečių jis negalėjo susilaužyti Å¡onkaulių, nes nebuvo aukÅ¡tai užlipęs ir pečiaus mÅ«ryti atvažiavo, bÅ«damas sveikas. Å onkauliai buvo sulaužyti nuo spyrių, kai spardė gulintį. Buvo sulaužyti trys Å¡onkaulai, sulaužyti trijose skirtingose vietose ir per vienÄ kartÄ jų sulaužyti negalima. Jam spyrė ir į pilvÄ , smÅ«gių neskaičiavo, nejaugi turėjo dar ir smÅ«gius skaičiuoti. Kai atsigavo po sÄ monės netekimo, neatsimena, kiek buvo valandų, nes neturėjo laikrodžio.

Atsigavęs, dar pasėdėjo parke gal kokį pusvalandį, nes skaudėjo, o daugiau su dviračiu iÅ¡sivarė iÅ¡ parko į namus, esančius už kokių 3 kilometrų. Kai R. jį mušė, G. ir J. nieko nedarė, nesikiÅ¡o. Lygtai J. ir sakė R., kad „F. baik, kÄ Äia pradedi ne vietoje“, tačiau R. nereagavo. Su R. jie konfliktuoja jau trys metai, buvo žmonai sumušęs nosį, buvo teismai. R. jų nemėgsta, turi bÅ«ti taip, kaip jis pasakys. Neįmanoma bÅ«ti net savo namų kieme, kaip kaimynams, nes R. tai per kiemÄ blogai praeini, tai kam žiÅ«ri, tai kam kreipiesi į teismÄ , kodėl skundiesi, viskas negerai.

R. yra nenuspėjamas, karÅ¡to bÅ«do, vadina juos „naÅ¡laičiais, nabagais“. Jis R. neužkabinėja. Ä®vykio dienÄ jis buvo blaivus.                  Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. G. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio 14 d., apie 19 val. jis grįžo iÅ¡ žvejybos, o pas mamÄ buvo atvažiavęs jo brolis G. G. su Å¡eima, bÅ«simu žentu. Ä®sukęs į kiemÄ , iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ , nes kaimynas F. R. visokiais necenzÅ«riniais žodžiais koliojosi brolio G. atžvilgiu ir draskė nuo Å¡ulinio apÅ¡iltinimÄ .

Kai R. dar negyveno kaimynystėje, jis į Å¡ulinį įvedė hidroforÄ , tačiau vienÄ Å¾iemÄ hidroforas uÅ¾Å¡Ä lo, todėl dailiai apÅ¡ildė Å¡ulinį, apdėjo akmens vata ir apkalė polietileno plėvele. Mama yra sena, jis yra antros grupės invalidas, sunkiai neÅ¡ti negali, todėl ir įsivedė hidroforÄ . Å ulinys nebuvo aklinai užkaltas, vandenį buvo galima semti ir naudotis, Å¡ulinio dangtis darinėjosi. R. nuo Å¡ulinio nuplėšė visÄ apÅ¡iltinimÄ ir sumetė į jų kiemÄ , metė ir į prÅ«delį.

Už nuplėštas medžiagas jis reiÅ¡kia 150 litų civilinį ieÅ¡kinį, pateikti dokumentų neturi, nes statybinės medžiagos buvo likę nuo kambarių remonto, pirko tik akmens vatÄ . ŽalÄ Ä¯vertino simboliÅ¡kai. R. mėtė akmenis į jų kiemÄ ir pataikė į brolio G. G. automobilio VW Sharan galinį sparnÄ , kurį įlenkė. R. iÅ¡ savo kiemo mėtė daug akmenų, elgėsi kaip vandalas, plėšė ir mėtė. Kieme tuo metu buvo jis, jo brolis G. G., brolio sÅ«nus, bÅ«simas brolio žentas, mama.

Dėl Å¡ulinio R. jį iÅ¡koliojo, grasino susidoroti, sakė, kad „ne aÅ¡ bÅ«siu, jeigu tavęs nepritykosiu, tu ar eisi, ar važiuosi, tiesiog užmuÅ¡iu, bus taip kaip buvo P. G., jį primuÅ¡iau, primuÅ¡iu ir tave“. TÄ dienÄ R. koliodamasis rėkavo ant kiemo, mėtė baslius, draskė Å¡ulinį ir viskÄ mėtė į jų kiemÄ , nežiÅ«rėdamas ar pataikys į žmogų, ar į maÅ¡inÄ . Su R. iÅ¡ pradžių jie sugyveno ir sutarė. R. R. paleisdavo arklį, kuris ganydavosi po kiemÄ , kanopomis iÅ¡mindavo žolynus ir jis paprašė F., kad nepaleistų arklio.

Tada R. jį iÅ¡koliojo, bandė su Å¡akėmis pulti ir prasidėjo nesutarimai. VienÄ kartÄ su traktoriuku vežant mėšlÄ , buvo užpultas R., o G. P. atlėkęs iÅ¡gelbėjo. Dėl to R. buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Kai jis sužinojo, jog R. parke primušė G. ir kai kieme R. pasakė, jog „primuÅ¡iau P. dar ne iki galo, tai dabar tave užmuÅ¡iu iki galo, pritaikysiu, tykosiu ir vis tiek užmuÅ¡iu“, nuo to laiko vengia bÅ«ti vakarais namuose, stengiasi iÅ¡važiuoti, yra baimės jausmas, sukilęs kraujospÅ«dis.

Moralinei žalai atlyginti reiÅ¡kia 3000 litų civilinį ieÅ¡kinį, nes yra smarkiai iÅ¡gÄ sdintas, bijo, nes negali pereiti per kiemÄ , negali nueiti į tualetÄ , pažeista jo garbė, nes iÅ¡koliojo visų žmonių akivaizdoje. Jam akivaizdžiai matėsi, kad tÄ dienÄ R. buvo neblaivus, nes neblaivus kalbėdamas užsikerta, veidas, mimika, viskas matėsi.           Nukentėjusysis G. G. parodė, kad brolis R. G. viskÄ pasakė teisingai, tik jis nori kai kÄ papildomai pasakyti.

TÄ dienÄ jie pas mamÄ kieme stovėjo trise, tai yra, jis, S. ir jo sÅ«nus E. Stovėdami iÅ¡girdo balsÄ , o žmogaus nesimatė. Pro medžių Å¡akas pamatė parvažiuojantį mamos ir brolio kaimynÄ , kuris iÅ¡ karto pradėjo rėkti, „ko čia žiÅ«rite, lavonai“. Paskui jis pasistatė dviratį, priėjo prie Å¡ulinio ir pradėjo nuo Å¡ulinio draskyti plėvelę, koliojosi necenzÅ«riniais žodžiais ir į jų pusę pradėjo mėtyti pagalius. Jis tuo metu paskambino policijai.

R. plėvelę numetė į garažo pusę, o pagalius į kitÄ pusę. Jis jų stovinčių kieme nebematė, koliodamasis vaikščiojo į namÄ pasiimti replių, laužtuvo. Kad mėtydamas pagalius, nesugadintų automobilio, jis nuėjo į kambarį pasiimti maÅ¡inos raktų, kad galėtų patraukti maÅ¡inÄ ir tuo metu pro kambario langÄ pamatė, jog R. nuo Å¡ulinio buvo priėjęs arčiau kiemo, ir iÅ¡eidamas iÅ¡ kambario iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ . Brolis jau buvo grįžęs ir kieme girdėjosi kaimyno rėkimas, grasinimai, vadino „lavonais“, grasino susidorojimu.

R. elgesys buvo toks, kad net sunku nusakyti, nes normalus žmogus normaliame stovyje taip nesikolios. Kad ir Å¡iandien teismo posėdyje matydamas jo elgesį, gali pasakyti, jeigu R. dabar blaivus ir taip kalba, tai ir tada jis galėjo bÅ«ti blaivus. Kaltinamasis jį, kaip ir brolį, įžeidė necenzÅ«riniais žodžiais, apgadino automobilį, bet civilinio ieÅ¡kinio jis nereiÅ¡kia.           Liudytojas V. J. parodė, kad viskas vyko 2011 m. liepos 18 dienÄ per pietus Ž. kaimo parke. Jis buvo nuėjęs į parkÄ ir sėdėjo, nes buvo vasaros laikas, o R. dirbo vieÅ¡us darbus, pjovė žolę su dalgiu.

Parke dar buvo G. P. nuo parduotuvės atsivarė dviratį ir prisėdo prie jų su G. Tuo metu R. nebuvo. Atėjus R., žodis po žodžio jie susipyko su P. R. varė P. namo sakydamas „ko čia atėjai, mauk namo“. Abu susistumdė, P. buvo apsimovęs tapkes, pasilenkęs paėmė tapkę ir su ja trenkė R. per veidÄ . R. supykęs su delnu sudavė du kartus P. per veidÄ , P. nugriuvo. IÅ¡ kalbos matėsi, kad P. yra iÅ¡gėręs. Jie norėjo juos iÅ¡skirti, bet kaip ten juos iÅ¡skirsi, jis yra invalidas ir kam jam ten su jais muÅ¡tis.

P. pagulėjo, atsikėlė, pasiėmė dviratį ir iÅ¡sistÅ«mė iÅ¡ parko. P. buvo su sÄ mone, pagulėjo, pailsėjo ir atsistojęs išėjo. Jis nematė, ar R. mušė gulintį P., atrodo, kad ne, tiksliai nematė. R. vartojo necenzÅ«rinius žodžius P. atžvilgiu, o kokius neatsimena. Atsistojęs P. nesiskundė, kad skauda, nedejavo, tik buvo piktas, keikėsi, pasiėmė dviratį ir iÅ¡sivarė iÅ¡ parko. Nesėdo ant dviračio važiuoti, kadangi tenai yra pieva, akmenys, kelmiukai ir negalima pavažiuoti, išėjo iÅ¡sivarydamas dviratį link parduotuvės, o toliau kur jis nuvažiavo nesimatė, nes parkas yra apžėlęs krÅ«mais, lazdynais.

Kai P. iÅ¡sivarė dviratį, jie buvo parke, buvo toje pačioje vietoje. IÅ¡sivarydamas dviratį, P. turėjo jį matyti, nes jis P. matė. Kai P. mušėsi su R., mušėsi stovėdami, o po R. smÅ«gių, gal kiek pastÅ«mė, gal susipynė kojos ir P. nuvirto. R. buvo blaivus, neuostė jo, bet iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė blaivus. R. jokių „bambalių“ neturėjo.Liudytojas S. G. parodė, kad su F. R. dirbo vieÅ¡us darbus Ž. parke, su dalgiais pjovė žolę. Apie pietus baigė darbÄ ir atsisėdo ant kaladžių parÅ«kyti.

Nuo parduotuvės pusės atėjo P., stumdamasis dviratį, pradėjo pasakoti, kad pas J. K. mÅ«rijo pečių. Netrukus atėjo F. ir abu su P. pradėjo ginčytis. P. nusimovė tapkę ir „drožė“ F. per veidÄ , pradėjo abu stumdytis, prasistÅ«mė pro krÅ«mus. Jis į jų ginÄÄ nesikiÅ¡o, tai ne jo reikalas. Jis pasiėmė dviratį ir dingo, nes tokie atvejai jam nepatinka. Jis yra girdėjęs, kad P. su R. pykstasi, gyvena kaimynystėje, kažko nepasidalina, nesutaria. Ar R. buvo iÅ¡gėręs, nesuprato, tačiau jie su R. parke pradėjo darbÄ nuo 8 val. ryto ir dirbo iki pietų, negėrė.

P. buvo iÅ¡gėręs, nes matėsi iÅ¡ eisenos, nes vedėsi parko takeliu dviratį. Parke tuo metu buvo daug žmonių, kurių nepažįsta, buvo daug plaučiÅ¡kiečių, vaikščiojo su mergaitėmis po parkÄ . Ar kas daugiau galėjo matyti R. ir P. konfliktÄ nežino, nes iÅ¡ vietinių daugiau nieko nesimatė. Parke buvo V. J., sėdėjo ant kaladės, jie kalbėjosi. R. nieko su savimi neatsinešė, „bambalio“ rankose neturėjo. Nuo R. smÅ«gių P. pervirto per krÅ«mus. Jis neatkreipė dėmesio, kuris pirmas pradėjo konfliktÄ , ar R., ar P., nes buvo daugiau rėkimo, neatsimena, kuris pirmas ant kurio pradėjo rėkti.

Jie ginčijosi, o dėl ko gerai neatsimena, gal dėl pareiškimų, rašytų policijai, bet daugiausia jie keikėsi ir ginčijosi, nebuvo galima suprasti dėl ko.            Liudytoja S. P. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji G. P., R. G. ir G. G..            Liudytojas E. G. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji R. G. ir G. G..                        Liudytojas R. S. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji R.

G. ir G. G. bei liudytojas E. G.                      Liudytojas G. P. dėl antro epizodo davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji R. G. ir G. G.           Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 88-10, I t.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, Ž. kaimo parke.            Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17, I t.) matyti, kad nukentėjusiajam G. P. po 2011-07-18 sumušimo Pakruojo rajone, Ž. kaimo parke buvo padarytas kairės pusės V-VI-VII šonkaulių lūžis, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų.

Taip pat matyti, kad apžiÅ«rint nukentėjusįjį po sumuÅ¡imo tÄ pačiÄ dienÄ Pakruojo ligoninės priėmimo skyriuje objektyviai buvo konstatuotas iÅ¡ burnos alkoholio kvapas.          IÅ¡ Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Å iaulių teritorinės ligonių kasos, civilinio ieÅ¡kinio (b.l. 21-29, I t.) matyti, kad ligonių kasos dėl nukentėjusiojo G. P. gydymo patyrė 1244,21 Lt iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo F. R.           IÅ¡ nukentėjusiojo G.

P. pateiktų civilinių ieškinių (b.l. 37, I t.; b.l. 26-35, II t.) matyti, kad nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo F. R. 338,79 Lt turtinės žalos pagal pateiktus išlaidų kvitus, 3000 Lt neturtinės žalos ir 1400 Lt advokato atstovavimo išlaidų.           Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo G. P. ir kaltinamojo F. R. (b.l. 42, I t.) matyti, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.           Iš nukentėjusiojo R.

G. pateikto civilinio ieÅ¡kinio (b.l. 79, I t.) matyti, kad jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo F. R. 150 Lt turtinės žalos, nepateikdamas jokių padarytÄ Å¾alÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, bei 3000 Lt neturtinės žalos.           IÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su foto lentele (b.l. 81-82, I t.) matyti, kad nukentėjusysis R. G. pateikė foto lentelę su dviem nuotraukomis, kuriose matyti, kaip kaltinamasis F. R. drasko apÅ¡iltinimo medžiagas nuo Å¡ulinio bei jas mėto aplinkui.             Į r o d y m ų  v e r t i n i m a s  i r  v e i k o s  k v a l i f i k a v i m a s Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo F.

R. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo yra įrodyta. Kaltinamojo F. R. padaryta veika pirmame epizode dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu jo paties daliniu prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra visiÅ¡kai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d, 284 str. 1 d., kadangi jis vieÅ¡oje vietoje sumuÅ¡damas nukentėjusįjį G. P., jį nesunkiai sužalojo bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Kaltinamojo F. R. padaryta veika antrame epizode dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nukentėjusiųjų R. G. ir G. G. atžvilgiu jo paties daliniu prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra visiÅ¡kai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jis vieÅ¡oje vietoje – gyvenamosios sodybos kieme M. kaime, įžūliu elgesiu, užgauliodamas necenzÅ«riniais, grasinančiais žodžiais nukentėjusiuosius R. ir G. G., matant R. S. ir E. G., taip žemindamas nukentėjusiųjų orumÄ , vandaliÅ¡kais veiksmais, nudraskydamas nuo bendro naudojimo Å¡ulinio nukentėjusiajam R.

G. priklausančias apÅ¡iltinimo medžiagas, mesdamas akmenį į G. G. automobilį ir apgadindamas automobilio galinį sparnÄ , taip savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å ių nusikalstamų veikų objektas yra vieÅ¡oji tvarka ir žmogaus sveikata, o papildomas objektas – žmogaus orumas ir kt. Kaltinamojo smÅ«gių sudavimas nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , Ž. kaimo parke, matant kaltinamojo ir nukentėjusiojo pažįstamiems asmenims, prieÅ¡ vyresnį amžiumi ir fiziÅ¡kai smulkesnį žmogų, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu bei laikomas įžūliais veiksmais, nesunkiai sutrikdžiusiais nukentėjusiojo sveikatÄ , visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis, veikdamas be jokios aiÅ¡kios motyvacijos, stichiÅ¡kai, anot jo, kadangi jam nepatinka nukentėjusiojo G. P. „snukis“ ir kadangi nukentėjęs pirmas jam sudavė su tapke per veidÄ , sumušęs nukentėjusįjį, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo necenzÅ«riniai ir grasinantys žodžiai nukentėjusiųjų R. G. ir G. G. atžvilgiu, matant G. G. nepilnamečiui sÅ«nui ir bÅ«simam giminaičiui, žemino nukentėjusiųjų orumÄ , nukentėjusiojo R. G. apÅ¡iltinimo medžiagų nuo bendro naudojimo Å¡ulinio nudraskymas, akmens metimas į nukentėjusiojo G.

G. automobilį, apgadinant automobilio galinį sparnÄ , taip pat yra susiję su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas tyčiniais, įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarkÄ .           Kaltinamasis F. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltinimo nepripažino visiÅ¡kai, o teisminio įrodymų tyrimo metu pripažino Ž. kaimo parke, sudavęs G. P. du kartus rankos delnu per veidÄ , dėl ko Å¡is nugriuvo, bet daugiau teigia jo nemušęs nei kumščiais, nei spardęs kojomis.

Taip pat nepripažino koliojęsis nukentėjusiųjų R. ir G. G. atžvilgiu, nepripažino metęs akmenį į G. G. automobilį, nepripažino nudraskęs ir iÅ¡mėtęs apÅ¡iltinimo medžiagas, teigia gražiai jas nuėmęs, kadangi R. G. buvo įspėjęs, jog apÅ¡iltinimas kenkia Å¡ulinio vandeniui ir trukdo prieiti pasisemti vandens, todėl jis gražiai tas medžiagas nuėmė ir susukęs numetė, o R. G. pats jas iÅ¡spardė po kiemÄ . Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atžvilgiu elgėsi arogantiÅ¡kai, dėl nieko nesigailėjo.

          Tokie kaltinamojo F. R. parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų. Nukentėjusysis G. P. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad Ž. kaimo parke kilus konfliktui tarp jo ir R., R. jį sumušė, po ko jam tÄ patį vakarÄ , žmonai iÅ¡kvietus greitÄ jÄ pagalbÄ , buvo nustatyti Å¡onkaulių lūžiai. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi dėl Å¡onkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 dienų.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojų S. P., V. J. ir S. G. parodymai. S. P. konflikto nematė, tačiau ji matė, kaip vyras grįžęs į namus atsigulė, o po to vakare jam pablogėjo sveikata, ir ji kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kur ligoninėje nustatė, kad jam sulaužyti Å¡onkauliai bei jis tada pasakė, jog jį sumušė „stumbras“ (R.). Liudytojai V. J. ir S. G. konfliktÄ matė, tačiau į jį nesikiÅ¡o ir jo nestebėjo, S. G., pamatęs kad vyksta muÅ¡tynės, iÅ¡ viso pasiÅ¡alino, todėl konkrečiai suduotų smÅ«gių jie negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, po to, kai P. nugriuvo į krÅ«mus.

Nukentėjusieji R. G. ir G. G., liudytojai E. G. ir R. S. savo nuosekliais parodymais tiek ikitesminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog kaltinamasis F. R. jau grįždamas namo, juos užkabino grasinančiais žodžiais, o toliau keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiais ir grasinančiais žodžiais R. G. ir G. G. atžvilgiu, draskė nuo bendro naudojimo Å¡ulinio apÅ¡iltinimo medžiagas ir jas mėtė po kiemÄ , mėtė į vandenį bei metė akmenį į G. G. automobilį, kuriam apgadino galinį sparnÄ .

Å iuos nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, patvirtino ir liudytojai S. P. ir G. P., kurie buvo savo sodybos kieme, gerai nematė, kas ten vyko, tačiau girdėjo kaip F. R. nuolat keikėsi ir grasino, bei matė, kaip draskė nuo Å¡ulinio apÅ¡iltinimÄ ir mėtė pagalius į G. kiemÄ . Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie davė vienodus, nuoseklius parodymus, bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ bei davę priesaikas.

           Iš kaltinimo kaltinamajam F. R. abiejuose epizoduose yra šalintina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi ištyrus visus surinktus įrodymus nėra nustatyta neabejotinų ir pagrįstų duomenų, kad jis buvo neblaivus.                                        B a u s m ė s s k y r i m a s Kaltinamojo F. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 str., 60 str.).Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis F. R. teisiamas trečiÄ kartÄ , nusikalstamas veikas padarė per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikÄ , kuriÄ jau yra atlikęs ir iÅ¡ pataisos inspekcijos įskaitos iÅ¡brauktas (b.l. 108-115, 118, I t.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų dėl chuliganiÅ¡kų veiksmų tų pačių kaimynų atžvilgiu (b.l. 119-121, I t.), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįraÅ¡ytas (b.l. 123, I t.), gyvena su sugyventine, su kuria augina tris jos vaikus ir vienÄ bendrÄ vaikÄ , gyvenamosios vietos seniÅ«nija nusiskundimų dėl jo ekgesio yra gavusi iÅ¡ jo kaimynų (b.l. 127, 128, I t.), registruotas darbo biržoje bedarbiu (b.l. 129, I t.), padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, neatlygino nei ligonių kasai, nei nukentėjusiesiems pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltinamÄ jį, nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį ir kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas areÅ¡to bausme (BK 41 str., 49 str.).

Ž a l o s   a t l y g i n i m a s  i r  k i t ų  i š l a i d ų  p r i t e i s i m a s Nukentėjusiojo G. P. 338,79 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas rašytiniais įrodymais ir todėl pagrįstas bei tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo F. R., kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais (CK 6.249 str., 6.263, BPK 115 str.). Nukentėjusiojo R. G. 150,00 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais nei pateiktais paties nukentėjusiojo, nei ikiteisminio tyrimo metu atlikta įvykio vietos apžiūra ar sugadintų medžiagų apžiūra, pagal kuriuos būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti jo dydį (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo G. P. 3000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra tenkintinas iš dalies, kadangi šis ieškinys yra pagrįstas tik paties nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jog buvo stipriai sumuštas, tapo nesaugus, blogai miega, nesugeba susitelkti, kankina naktiniai košmarai, padidėjo baimė išeiti iš namų, jaučiasi pažemintas ir išsigandęs, byloje pateiktais jo prašymu dėl civilinio ieškinio ir civiliniu ieškiniu (b.l. 37, I t.; 26, II t.), bei specialisto išvada dėl nesunkaus sveikatos jam sutrikdymo, kadangi dėl kairės pusės V-VI-VII šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b.l. 17, I t.).

Jokių kitokių neturtinės žalos įrodymų byloje pateikta nėra.Nukentėjusiojo R. G. 3000,00 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra tenkintinas iÅ¡ dalies, kadangi Å¡is ieÅ¡kinys yra pagrįstas tik paties nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jog buvo pažeista jo garbė, buvo smarkiai iÅ¡gÄ sdintas, sukilo kraujospÅ«dis, dėl kurio vartojo vaistus, jaučia baimę, nerimÄ , bei byloje esančiu praÅ¡ymu dėl civilinio ieÅ¡kinio (b.l. 79, I t.).

Jokių kitokių neturtinės žalos įrodymų byloje pateikta nėra. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ä®statymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam G. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis gydėsi ligoninėje, po to namuose.Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. G. jokie sužalojimai nebuvo padaryti, į medikus jis nesikreipė, paties nukentėjusiojo žodžiais jis buvo iÅ¡gÄ sdintas ir įžeistas kaltinamojo žodžių. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis gyvena su sugyventine, su kuria augina tris jos mokyklinio amžiaus vaikus ir vienÄ jų bendrÄ mažametį vaikÄ , yra bedarbis, jokių pajamų negauna, užsidirba iÅ¡ atsitiktinių uždarbių, kartais gauna dirbti mokamų viešųjų darbų.

Todėl teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, tai yra, nusikalstamų veikų pasekmes, kaltinamojo kaltę – padarė tyčines nusikalstamas veikas, bei jo turtinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omi priteisti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems R. G. 3000,00 litų ir G. P. 3000,00 litų, yra per dideli, ir juos attinkamai mažina: nukentėjusiajam G. P. iki 1000,00 litų, o nukentėjusiajam R. G. iki 500,00 Lt, priteisiant juos iÅ¡ kaltinamojo, kadangi žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.250 str., 6.263 str.).Likusios civilinių ieÅ¡kinių dalys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo G.

P. 2000,00 litų ir nukentėjusiojo R. G. 2500,00 litų atmestinos. Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Å iaulių teritorinės ligonių kasos, 1244,21 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo G. P. gydymÄ yra įrodytas, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas po smurto prieÅ¡ jį panaudojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir todėl tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant jį iÅ¡ kaltinamojo F. R. (CK 6.263 str., 6.280 str., b.l. 21-29, I t.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str., iÅ¡ kaltinamojo F.

R. priteistinos 1400,00 Lt nukentėjusiojo G. P. turėtos advokato atstovavimo išlaidos (b.l. 11, 30-35, II t.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas  nusprendžia:            F. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir jį nubausti:pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (pirmame epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. P. atžvilgiu) - 70 (septyniasdešimties) parų areštu,pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (pirmame epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo G.

P. atžvilgiu) – 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu,pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (antrame epizode dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo R. G. ir G. G. atžvilgiu) - 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes pirmame epizode subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti subendrintÄ bausmę – 70 (septyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes pirmame ir antrame epizoduose subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ .

Bausmę paskirti atlikti areÅ¡tinėje. Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.            KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti kaltinamajam F. R. palikti galioti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Priteisti iÅ¡ nuteistojo F. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 338,79 Lt (trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų 79 centų) civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir 1000,00 (vieno tÅ«kstančio) litų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam G.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone.Nukentėjusiojo G. P. 2000,00 (dviejų tÅ«kstančių) litų civilinį ieÅ¡kinį dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo atmesti.             Priteisti iÅ¡ nuteistojo F. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 1400,00 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus) litų advokato atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiajam G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone.             Priteisti iÅ¡ nuteistojo F.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 500,00 (penkių šimtų) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone.   Nukentėjusiojo R. G. 150,00 (vieno šimto penkiadešimties) litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 2500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų civilinį ieškinį dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo atmesti.           Priteisti iš nuteistojo F.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 1244,21 Lt (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt keturių litų 21 cento) civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiojo G. P. gydymÄ Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.            Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                      Rima Razumienė