Legislator Case Law & Legislation
d5f9152f-8b2d-4604-8aeb-41c478d8e4b0 AI generated

d5f9152f-8b2d-4604-8aeb-41c478d8e4b0 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number d5f9152f-8b2d-4604-8aeb-41c478d8e4b0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

b. 1. 16-17). Garso įraÅ¡e nėra nei vieno A. Č., V. Ž. bei G. A. parodymuose pateikiamų įžeidžiančių žodžių, kuriuos jis tariamai sakė jų atžvilgiu ir kuriuos jie girdėjo priėję prie automobilio, todėl akivaizdu, kad A. Č., V. Ž. bei G. A. teismui kalbėjo netiesÄ . Be to, Å¡is garso įraÅ¡o turinys aiÅ¡kiai patvirtina, kad nei vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų jam neprisistatė, visi su juo kalbėjo nepagarbiai, be perspėjimo vartojo jo atžvilgiu fizinę prievartÄ ir tuo kurstė konfliktÄ , kas prieÅ¡taravo tuo metu galiojusios Policijos patrulių veiklos instrukcijos 110, 111, 112, 114 punktų ir LR policijos veiklos įstatymo 23 str. 5 d. nuostatoms.

Legislator headnote

AI generated

d5f9152f-8b2d-4604-8aeb-41c478d8e4b0 · Panevėžio apygardos teismas: Ž., kada policijos pareigÅ«nai A. Č. ir V. Ž. traukė jį, D. P., iÅ¡ automobilio, vėliau kada priėjo policijos pareigÅ«nas G. A.. Apelianto teigimu, Å¡i garso įraÅ¡e užfiksuota veiksmų seka ir jame užfiksuoti jo tuo metu iÅ¡sakyti sakiniai ir žodžiai tiesiogiai paneigia A. Č., V. Ž. bei G. A. duotus parodymus apie jų, kaip policijos pareigÅ«nų, įžeidinėjimÄ . IÅ¡ stenogramos įraÅ¡o iÅ¡klotinės, matyti, kad jis klausinėjo policijos pareigÅ«nų, ko jie nori, vartojo keiksmažodžius, buvo nepatenkintas, kad jį deÅ¡imt kartų per dienÄ stabdo ir kt. (t.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Ričardas GilysPranešėjas Ričardas Gilys             Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-193/2012Teisėja Zita Gavėnienė             Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00103-2010-7             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės SuÅ¡inskienės,sekretoriaujant Rimai PačeÅ¡iÅ«nienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjams advokatams Rimai Keblienei ir Kęstučiui Rakauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D.

P. ir J. Å . apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžio, pagal kurį:- D. P. pripažintas kaltu pagal BK 290 str. ir jam paskirta 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda, į jos dydį BK 65 str. 1 d. pagrindu įskaitytas sulaikymo laikas ir D. P. paskirta galutinė bausmė – 13 MGL (1690 litų) dydžio bauda, jÄ Ä¯pareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;- J. Å . pripažintas kaltu pagal BK 290 str. ir jam paskirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda, į jos dydį BK 65 str. 1 d. pagrindu įskaitytas sulaikymo laikas ir J.

Å . paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda, jÄ Ä¯pareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;taip pat solidariai iÅ¡ D. P. ir J. Å . priteista: 2000 Lt A. Č. neturtinei žalai atlyginti, 2000 litų V. Ž. neturtinei žalai atlyginti, 81,76 litus nukentėjusiajam iÅ¡mokėtų kelionės iÅ¡laidų;be to, Å¡iuo nuosprendžiu D. P. ir J. Å . iÅ¡teisinti pagal BK 286 str., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).                 Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,N U S T A T Ė :

D. P. ir J. Å . nuteisti už tai, kad jie įžeidė policijos pareigÅ«nus, atliekančius savo pareigas, o bÅ«tent: 2010-03-25 apie 17.15 val. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliui A. Č. Anykščių m., S. D. ir S. G. g. ties namu Nr.3 sustabdžius kaltinamÄ jį D. P. vairuojantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) neprisisegus saugos diržu, policijos pareigÅ«nui priėjus prie automobilio ir nespėjus jam prisistatyti, pro pravirÄ automobilio vairuotojo durelių stiklÄ , D.

P. pakeltu tonu paklausė ko jis nori, o kai policijos pareigÅ«nas D. P. prisistatė kas esÄ s ir paprašė paduoti savo vairuotojo pažymėjimÄ bei automobilio registracijos liudijimÄ , D. P. praÅ¡omų dokumentų nepateikė, pavadindamas pareigÅ«nÄ Ä¯Å¾eidžiančiu žodžiu sakydamas, kad jam nieko neduos, o J. Å . garsiai Å¡aukdamas klausinėjo policijos pareigÅ«no „ko čia mentai nori“ D. P. pareikalavus netrukdyti važiuoti, jis garsiai Å¡aukdamas pavadino A. Č. įžeidžiančiais žodžiais, nuolat keikėsi, o prie jų atėjus policijos pareigÅ«nui V.

Ž., kuris D. P. paprašė pateikti dokumentus ir perspėjo, kad už teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ jis bus patrauktas administracinėn atsakomybėn, D. P. toliau iššaukiančiai vartojo necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjo pareigÅ«nus, kad su jo žmona lytiÅ¡kai santykiauja visas miestas ir jis bus nuÅ¡autas, o J. Å . garsiai Å¡aukdamas klausė ko čia policijos pareigÅ«nai nori, grasino, kad kelias slidus ir jie gali paslysti, iÅ¡vadino policijos pareigÅ«nus įžeidžiančiais žodžiais.

D. P. dokumentų nepateikus, prie jų atėjus policijos pareigÅ«nui G. A. ir dar kartÄ papraÅ¡ius pateikti dokumentus, D. P. atrėžus jog nežino kas jis toks yra, D. P. toliau vartojo necenzÅ«rinius žodžius, į kitų policijos pareigÅ«nų perspėjimus nereagavo. A. Č. ir V. Ž. bandant jėga iÅ¡ automobilio iÅ¡traukti D. P., J. Å . rankomis apkabino D. P., laikė jį ir trukdė jį iÅ¡traukti, žodžiais varė pareigÅ«nus lauk, kaltino juos pradėjus lįsti, klausė ar pačiulpti lytinį organÄ vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir iÅ¡reiÅ¡kė pretenzijas dėl jų sulaikymo.

Tokiais veiksmais D. P. ir J. Š. viešojo administravimo funkcijas atliekančius policijos pareigūnus įžeidė.Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo ir jį išteisinti. Mano, kad šis nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 290 str. yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neobjektyviai ir šališkai įvertino byloje ištirtus įrodymus. Teigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pareigūnų atžvilgiu jokių įžeidžiančių žodžių nevartojęs. Apeliantas sutinka, kad pareigūnui A.

Č. neprisistačius, kas privaloma pagal LR Policijos veiklos įstatymo 21 str. 3 d., jis, D. P., kalbėjęs pakeltu tonu, o sakinio gale vartojęs keiksmažodžius, tačiau šie keiksmažodžiai nebuvo skirti pareigūnams. Teigia, kad teismas be jokio pagrindo patikėjo policijos pareigūnų A. Č., V. Ž. bei G. A. parodymais, kad jis, apeliantas, jų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, nes tokius jų teiginius tiesiogiai paneigia patrulio A. Č. mobiliojo ryšio telefonu padarytas garso įrašas.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad teisme A. Č. ir V. Ž. nenurodė nei vieno tariamai juos įžeidžiančio žodžio, kuriuos įvardijo ikiteisminio tyrimo eigoje savo pirminiuose parodymuose. Be to, teismas neįvertino tai, kad patrulio A. Č. mobiliojo ryÅ¡io telefonu padarytas garso įraÅ¡as užfiksavo ne tik tai, kÄ kalbėjo atskiri asmenys, bet ir tai, kokiu eiliÅ¡kumu vystėsi visas konfliktas. Čia aiÅ¡kiai užfiksuotas momentas, kada priėjo ir į konfliktÄ Ä¯sijungė policijos pareigÅ«nas V.

Ž., kada policijos pareigÅ«nai A. Č. ir V. Ž. traukė jį, D. P., iÅ¡ automobilio, vėliau kada priėjo policijos pareigÅ«nas G. A.. Apelianto teigimu, Å¡i garso įraÅ¡e užfiksuota veiksmų seka ir jame užfiksuoti jo tuo metu iÅ¡sakyti sakiniai ir žodžiai tiesiogiai paneigia A. Č., V. Ž. bei G. A. duotus parodymus apie jų, kaip policijos pareigÅ«nų, įžeidinėjimÄ . IÅ¡ stenogramos įraÅ¡o iÅ¡klotinės, matyti, kad jis klausinėjo policijos pareigÅ«nų, ko jie nori, vartojo keiksmažodžius, buvo nepatenkintas, kad jį deÅ¡imt kartų per dienÄ stabdo ir kt. (t.

1. b. 1. 16-17). Garso įraÅ¡e nėra nei vieno A. Č., V. Ž. bei G. A. parodymuose pateikiamų įžeidžiančių žodžių, kuriuos jis tariamai sakė jų atžvilgiu ir kuriuos jie girdėjo priėję prie automobilio, todėl akivaizdu, kad A. Č., V. Ž. bei G. A. teismui kalbėjo netiesÄ . Be to, Å¡is garso įraÅ¡o turinys aiÅ¡kiai patvirtina, kad nei vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų jam neprisistatė, visi su juo kalbėjo nepagarbiai, be perspėjimo vartojo jo atžvilgiu fizinę prievartÄ ir tuo kurstė konfliktÄ , kas prieÅ¡taravo tuo metu galiojusios Policijos patrulių veiklos instrukcijos 110, 111, 112, 114 punktų ir LR policijos veiklos įstatymo 23 str. 5 d. nuostatoms.

Skunde pažymima, kad teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė, tačiau neįvertino liudytojo T. R. ir nuteistojo J. Å . parodymus. Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas M. M. teisme taip pat patvirtino, kad atvykęs į konflikto vietÄ jokių D. P. įžeidžiančių žodžių negirdėjo.Nuteistasis J. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo ir jį iÅ¡teisinti. Mano, kad Å¡is nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 290 str. yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje iÅ¡tirtus įrodymus.

Teigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pareigūnų atžvilgiu jokių įžeidžiančių žodžių nevartojęs. Sutinka, kad savo kalboje vartojo keiksmažodžius, tačiau šie keiksmažodžiai nebuvo skirti pareigūnams. Teigia, kad teismas be jokio pagrindo patikėjo melagingais policijos pareigūnų A. Č., V. Ž. bei G. A. parodymais, kuriuos paneigia patrulio A. Č. mobiliojo ryšio telefonu padarytas garso įrašas, liudytojo M. M. parodymai. Šiame garso įraše užfiksuota veiksmų seka ir jame užfiksuoti jo tuo metu išsakyti sakiniai ir žodžiai tiesiogiai paneigia A.

Č., V. Ž. bei G. A. duotus parodymus apie jų, kaip policijos pareigÅ«nų, įžeidimÄ . IÅ¡ stenogramos įraÅ¡o iÅ¡klotinės, matyti, kad jis klausinėjo policijos pareigÅ«nų, ko jie nori, piktinosi dėl jų veiksmų teisėtumo (t.

1. b. 1. 16-17). Teigia, kad Å¡iame garso įraÅ¡e nėra nei vieno A. Č., V. Ž. bei G. A. parodymuose pateikiamo įžeidžiančio žodžio, kuriuos jis tariamai vartojo jų atžvilgiu. Be to, Å¡is garso įraÅ¡o turinys aiÅ¡kiai patvirtina, kad nei vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų jiems neprisistatė, visi kalbėjo nepagarbiai, be jokio įspėjimo vartojo ir kėsinosi pavartoti fizinę jėgÄ ir tuo kurstė konfliktÄ , kas prieÅ¡taravo tuo metu galiojusios Policijos patrulių veiklos instrukcijos 110, 111, 112, 114 punktų ir LR policijos veiklos įstatymo 23 str. 5 d. nuostatoms.

Apeliantas teigia, kad teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė, tačiau neįvertino liudytojo T. R. ir nuteistojo D. P. parodymų.Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, o prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų D. P. ir J. Å . kaltės klausimÄ pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo jų nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino juos kaltais pagal BK 290 str. bei paskyrė teisingas bausmes. Nors apeliantai ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimÄ ir apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau iÅ¡analizavusi skunduose nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo skundus tenkinti.Apeliantai nesutinka su jų nuteisimu už policijos pareigÅ«nų įžeidimÄ pagal BK 290 str., teigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pareigÅ«nų atžvilgiu jokių įžeidžiančių žodžių nevartoję, o tik Å¡iaip savo kalboje vartoję keiksmažodžius, kurie nebuvo skirti pareigÅ«nams.

Å ie argumentai grindžiami savaip apraÅ¡ytais ir įvertintais buvusiais įvykiais. Tačiau teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai remdamasis byloje esančių įrodymų visetu konstatavo D. P. ir J. Å . kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visoje apimtyje. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra teisinga, todėl apeliantams, nuteistiems pagal BK 290 str., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir iÅ¡teisinti juos dėl jų bei nutraukti bylÄ nėra jokio pagrindo.Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Å ia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas prieÅ¡ pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, iÅ¡sako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse.

Å io nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Ä®statyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų bÅ«ti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymÄ , bÅ«tent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bylos įrodymų visumÄ â€“ kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, stenogramÄ ir kitus duomenis, nustatė, kad policijos pareigÅ«nui A.

Č. tarnybos metu vykdant savo pareigas – sustabdžius D. P. vairuojantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) neprisisegus saugos diržu, D. P. ir jo vairuojamame automobilyje sėdėjęs J. Å . žinodami, kad A. Č. ir V. Ž. atlieka savo tarnybines pareigas, sukėlė konfliktÄ , kurio metu pareigÅ«nų atžvilgiu iÅ¡sakė necenzÅ«rinius žodžius ir atliko veiksmus, taip juos įžeisdami. Atsižvelgęs į D. P. ir J. Å . nukentėjusiesiems iÅ¡sakytų žodžių necenzÅ«rinį pobÅ«dį ir į tai, kad žodžiai buvo iÅ¡sakyti bÅ«tent dėl pareigÅ«nų vykdomų funkcijų, teismas pripažino, kad D.

P. ir J. Š. tokiais veiksmais siekė parodyti savo negatyvų požiūrį į nukentėjusiųjų atliekamas pareigas ir juos pažeminti. Kad kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku vartojo necenzūrinius žodžius, pirmosios instancijos teisme pripažino bei neginčijo ir patys nuteistieji. Tačiau pasak D. P. ir J. Š., jų vartoti keiksmažodžiai nebuvo skirti policijos pareigūnams. Tokie apeliantų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esanti įrodymų visuma. Nukentėjusieji parodė, kad D.

P. ir J. Å . kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jų atžvilgiu vartodami necenzÅ«rinius žodžius elgėsi įžeidžiančiai. Netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes jų parodymai yra nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neprieÅ¡tarauja vieni kitiems bei kitoms byloje iÅ¡tirtoms aplinkybėms, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareigÅ«nai bÅ«tų turėję pagrindÄ nuteistuosius apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir apeliantai.

Be to, minėtus nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytojo G. A. parodymai, stenogramos duomenys, o taip pat – iÅ¡ dalies pačių nuteistųjų parodymų prieÅ¡taringumas faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip matyti iÅ¡ stenogramos, D. P. ir J. Å . nukentėjusiųjų atžvilgiu iÅ¡sakytieji įžeidžiantieji žodžiai nebuvo atsitiktiniai ir pavieniai, jie iÅ¡sakyti sÄ moningai, juos intensyviai iÅ¡sakant vienas po kito. Tuo paneigti bei todėl kritiÅ¡kai vertintini pačių nuteistųjų ir su jas kartu įvykio metu buvusio ir jų naudai parodymus davusio liudytojo T.

R. parodymai. Taigi įrodymų viseto vertinimas nekelia abejonių, kad sakydami necenzÅ«rinius žodžius ir elgdamiesi kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, D. P. ir J. Å . suprato, kad įžeidžia ir žemina savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, taigi jie veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Å ios iÅ¡vados nepaneigia apelianto D. P. skunde nurodoma aplinkybė, kad pareigÅ«nas M. M. atvykęs į konflikto vietÄ jokių D.

P. įžeidžiančių žodžių negirdėjo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, liudytojas M. M. parodė, kad girdėjo, jog vairuotojas (D. P.) ginčijosi su pareigÅ«nais, bet prie to automobilio priėjęs nebuvo, nes ten jau buvo trys pareigÅ«nai. Tokie liudytojo M. M. parodymai, atsižvelgiant į jo atvykimo į įvykio vietÄ laikÄ bei pačiÄ nusikalstamos veikos eigÄ , neprieÅ¡tarauja ir atitinka faktines bylos aplinkybes.Tokiu bÅ«du, D. P. ir J. Å . veikoje nustačius BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, konstatuotina, kad nuteistųjų D.

P. ir J. Å . veiksmų turinys visiÅ¡kai atitiko BK 290 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos sudėtį, todėl jie pagrįstai buvo pripažinti kaltais pagal minėtÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ir už tai nubausti. Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų D. P. ir J. Å . nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis paskyrė jiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininkų asmenybes, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.Apeliantų skunduose iÅ¡ esmės deklaratyviai teigiama apie teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimÄ .

Å ie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Å aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl D. P. ir J. Å . kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių, byloje taip pat nėra.

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apeliantų bei jų gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliantams nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jų atžvilgiu priėmimas nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu nėra, teismas veikė laisvai ir nepriklausomai nuo paÅ¡alinės įtakos.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant nuteistųjų D.

P. ir J. Å . baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta. Skundžiamas Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,N U T A R I A :Nuteistųjų D.

P. ir J. Š. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Ričardas Gilys Teisėjai                                                                 Algirdas Gaputis Nijolė Sušinskienė