A-556-2699-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556- 2699/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00009-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. individualios įmonės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. D. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2011-12-08 sprendimą Nr. S-269(7-225/2011); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2011-09-12 sprendimą Nr. 69-210, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011-07-14 sprendimas Nr. (6.5)-57 neatleisti pareiškėjo nuo papildomai apskaičiuotų 27 710, 52 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 4 538 Lt pelno mokesčio baudos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas.

III. Pareiškėjas 2012 m. birželio 13 d. (išsiuntė paštu 2012 m. birželio 11 d.) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti antstolio veiksmus iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas.

Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, kad antstolis G. J., vykdydamas Inspekcijos 2010-04-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 12-19-4277 dėl 84 366,41 Lt išieškojimo iš skolininko – pareiškėjo, Inspekcijos naudai areštavo įmonei priklausantį turtą. Pateiktas turto arešto aktas, kuriame areštuojama ne išieškoma suma, tačiau grafoje „turto arešto mastas“ įrašyta 51 405 Lt 15 ct. Kreipėsi su prašymu į antstolį G. J. dėl išieškojimo sustabdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prašymas netenkintinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2011-12-08 sprendimo Nr. S-269(7-225/2011), VMI prie FM 2011-09-12 sprendimo Nr. 69-210, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-07-14 sprendimas Nr. (6.5)-57 neatleisti pareiškėjo nuo papildomai apskaičiuotų 27 710, 52 Lt pelno mokesčio delspinigių bei 4 538 Lt pelno mokesčio baudos, ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti antstolio veiksmus iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas.

Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą prašymą, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės prašo sustabdyti išieškojimo pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 12.-19-4277 vykdymą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Iš byloje esančio Mokestinių ginčų komisijos 2011-12-08 sprendimo matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 12.-19-4277 nusprendė išieškoti pareiškėjo 84 366,41 Lt (iš jų 45 384 Lt pelno mokesčio, 27 710, 52 Lt pelno mokesčio delspinigių, 4 538 Lt pelno mokesčio baudą) mokestinę nepriemoką iš turto. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas tik dėl pareiškėjo atleidimo nuo 27 710, 52 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 4 538 Lt pelno mokesčio baudos. Taigi Inspekcijos vykdomuoju dokumentu Nr. 12-19-4277 nuspręsta išieškoti ne tik šioje byloje ginčijamas mokesčių sumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikį lemia individualios bylos aplinkybės. Taigi teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje AS858-310/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nėra susijusios su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba jo pasidarymu negalimu įvykdyti. Pareiškėjas iš esmės reiškia nesutikimą tik su turto arešto aktu. Akcentuotina, kad pareiškėjas apskritai neargumentuoja, kuo gali pasireikšti negalėjimas įvykdyti galimai jam palankų teismo sprendimą – nenurodo, kaip pasikeis situacija, jei prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus taikyta, ir kaip tokia situacija gali padaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų galimas išieškojimo neigiamas pasekmes, susijusias su mokestinės nepriemokos iš jo turto išieškojimu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, kurie leistų spręsti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir būtinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. D. individualios įmonės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė