d5f49e92-e31d-43ec-b5f9-7a5cbb3ca013 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-3752-861/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37658-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; (S) 2.6.10.5.2.8.; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

B. ir J. B. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieÅ¡kiniu ir dubliku praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų A. B. ir J. B. 216,47 Eur žalos, 23,01 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2017-10-15 iÅ¡ atsakovų buto buvo vandeniu sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas bÅ«sto draudimu.

Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ , draudėjo pateiktus dokumentus apskaičiavo 216,47 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir jÄ sumokėjo apdrausto buto savininkui, todėl reiÅ¡kia regresinį reikalavimas į atsakovus, kurie atsakingi už patirtÄ Å¾alÄ . Pažymėjo, kad turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, nuotraukos, įrodo aplinkybę, kad vandens prasisunkimas įvyko iÅ¡ virÅ¡aus (apgadintos ieÅ¡kovės apdrausto buto lubos).

Nurodo, kad užpylimo židinys yra atsakovams priklausantis butas. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vandens pratekėjimÄ iÅ¡ buto Nr. 30 galėjo sÄ lygoti bendrosios inžinerinės įrangos defektai, kreipėsi į UAB „Servico“, kuris nurodė, kad bendroji inžinerinė įranga įtakos žalos atsiradimui neturėjo. Nurodo, kad aplietame bute tose patalpų vietose, kur buvo fiksuoti apgadinimo požymiai, nėra jokių bendro naudojimo vamzdynų. Atsakovų neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami, kaip nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų padaryta žala kitų asmenų turtui.

Atsakovai pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė turi įrodyti faktÄ ir pateikti įrodymus dėl kieno veiksmų įvyko tokios pasekmės. IeÅ¡kovė kaltę preziumuoja, nes sudrėko apdrausto, žemiau esančio buto lubos. IeÅ¡kovė perkelia kaltų ir neteisėtų veiksmų įrodinėjimÄ atsakovams. 2017-10-15 vandens užliejimas įvyko tuomet, kai pastatytas gyvenamasis namas nebuvo priduotas valstybinei komisijai kaip tinkamas naudoti gyvenamasis namas, namo baigtumas buvo 85 proc.

Atsakovų bute vyko buto įrengimo darbai ir bute nebuvo uždėtų radiatorių. Pažymėjo, kad nesant namo 100 proc. užbaigtumui nėra galima namo ir jo komunikacijų eksploatuoti. Esant namui neužbaigtam ir neįspėjus butų savininkų, negali būti atlikti jokie tinklų paleidimai eksploatacijai. Nurodo, kad apie hidraulinius bandymus turi būti skelbiama ir teikiama namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose, ar kitose gerai prieinamose vietose, o to nebuvo padaryta. Taip pat nurodo, kad nežino, ar hidrauliniai bandymai buvo atlikti.

IeÅ¡kovė ir atsakovai pateikė praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byloje pakanka duomenų ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinėti, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl valstybėje įvesto karantino režimo (kuris galimai tęsis ir ilgesnį laikÄ ), į Teisėjų Tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijas (2020 m. kovo 13 d. raÅ¡tas Nr. 36P-47-(7.1.10)), siekiant užtikrinti visuomenės bei proceso dalyvių interesus ir sveikatos apsaugÄ , eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, taip pat teismui neturint pakankamai techninių galimybių organizuoti (visose bylose) teismo posėdį naudojant nuotolinio vaizdo priemones (o karantino metu nesant galimybės asmenims patekti į teismo pastatÄ ), bylÄ skyrė nagrinėti raÅ¡ytinio proceso forma.

IeÅ¡kinys tenkinamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2017-10-15 buvo aplietas vandeniu iÅ¡ aukščiau esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). AplietÄ jį butÄ Ä¯vykio metu draudėjas buvo apdraudęs bÅ«sto draudimu. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio buvo aplietas vandeniu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė apskaičiavo 216,47 Eur žalos atlyginimÄ ir Å¡iÄ sumÄ pervedė apdrausto buto savininkui.

Atsakovai žalos ieškovei neatlygino, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 216,47 Eur žalos atlyginimo. Ginčo byloje dėl užliejimo metu padarytos žalos butui 216,47 Eur įvertinimo nėra. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė:

Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. IeÅ¡kovė pateikė turto sugadinimo, sunaikinimo aktÄ , nuotraukas, kuriose užfiksuotas lubų apliejimas, UAB „Servico“ raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad bendroji inžinerinė įranga įtakos žalos atsiradimui neturėjo. Pažymėtina, kad įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio atsakovams priklausančiame bute, atsakovai byloje nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai nukentėjusiojo asmens buto užpylimo priežasčiai nustatyti.

Teismas pažymi CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kad įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , bÅ«tent atsakovai siekdami įrodyti, kad užpylimo Å¡altinis yra ne jiems priklausančiame bute, ir vykdydami įrodinėjimo pareigÄ (CPK 178 str.), turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Tačiau, kaip jau nurodyta, tokių įrodymų byloje atsakovai nepateikė. Nurodyti argumentai yra tik atsakovų samprotavimai, deklaratyvÅ«s teiginiai. Nepateikus kitokių įrodymų, kurie paneigtų vandens patekimo iÅ¡ atsakovų buto į nukentėjusio asmens užlietÄ butÄ ir vandens pratekėjimo iÅ¡ jų buto faktÄ , byloje ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: pretenzija, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, fotonuotraukos laikytini pakankamais nustatyti faktÄ , kad patalpos buvo užlietos bÅ«tent iÅ¡ atsakovams priklausančio buto.

Atsakovai nurodo, kad apie hidraulinius bandymus turi bÅ«ti skelbiama ir teikiama namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose, ar kitose gerai prieinamose vietose, o to nebuvo padaryta. Taip pat nurodo, kad nežino, ar hidrauliniai bandymai buvo atlikti. Atsakovų nurodomos abejonės dėl galimai name buvusių hidraulinių bandymų, Å¡ildymo sistemos tinklų pažeidimų nepagrįstos jokia bylos medžiaga. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsakovas, kaip buto savininkas, atsako be kaltės. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, tai yra, žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Todėl konstatuotina, kad byloje yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) taikymo sÄ lygos:

1) žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) padaryta butui, aplietam vandeniu, dėl to ieÅ¡kovė (draudikas) iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¡io buto draudėjui, 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nes atsakovai buto savininkai neužtikrino, kad besinaudodamas savo turtu, nedarytų žalos kitiems asmenims;

3) priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnio 1 dalis), nes atsiradę nuostoliai yra atsakovų veiksmų rezultatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų), yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad yra bÅ«tina nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-204/2014).

IeÅ¡kovė, vadovaudamasis su nukentėjusiuoju asmeniu sudaryta bÅ«sto draudimo sutartimi, apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ ir iÅ¡mokėjo jam 216,47 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . 2018-08-21 ieÅ¡kovė raÅ¡tu kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimo, tačiau atsakovai ieÅ¡kovei žalos neatlygino. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė įrodė įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, kad butas vandeniu užpiltas iÅ¡ virÅ¡uje esančio atsakovų buto, o ne kitų Å¡altinių.

IeÅ¡kovė pagal CK 6.1015 straipsnį turi subrogacijos teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų draudimo iÅ¡mokÄ . Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovai atlygino žalÄ ieÅ¡kovei (CPK 178 straipsnis). Todėl tenkinant ieÅ¡kinį, solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai priteistinas 216,47 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieÅ¡kovės pagrindinį reikalavimÄ , tenkinamas ir ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 23,01 Eur palÅ«kanų priteisimo, taikant 5 proc. metinę palÅ«kanų normÄ remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi (CK 6.261 straipsnis); pažymėtina, jog atsakovai Å¡io reikalavimo faktiÅ¡kai neginčijo, taip pat neginčijo ieÅ¡kovės palÅ«kanų paskaičiavimų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 239,48 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-12-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistina 85,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumos – Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 216,47 Eur žalos, 23,01 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (239,48 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-12-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis 85,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 42,54 Eur iÅ¡ kiekvieno.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Donata Kravčenkienė