2018-05-30 Nr. AB-10734-3-61-3-00101-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4360-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00101-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. F. (V. F.), V. K. (V. K.), A. M. (A. M.), I. M. (I. M.), O. S. (O. S.), V. S. (V. S.) ir S. T. (S. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. F. (V. F.), V. K. (V. K.), A. M. (A. M.), I. M. (I. M.), O. S. (O. S.), V. S. (V. S.) ir S. T. (S. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. F. (V. F.), V. K. (V. K.), A. M. (A. M.), I. M. (I. M.), O. S. (O. S.), V. S. (V. S.) ir S. T. (S. T.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (15/4-1)171-179 ir įpareigoti atsakovą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo I. M. svarstyti iš naujo; 2) panaikinti Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)171-81 ir įpareigoti atsakovą prašymą dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo V. K. svarstyti iš naujo; 3) panaikinti Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)171-83 ir įpareigoti atsakovą prašymą dėl nacionalinių (D) Lietuvos vizos išdavimo O. S. svarstyti iš naujo; 4) panaikinti Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę (D) Lietuvos vizą V. F. ir įpareigoti atsakovą V. F. prašymą svarstyti iš naujo; 5) panaikinti Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę (D) Lietuvos vizą A. M. ir įpareigoti atsakovą A. M. prašymą svarstyti iš naujo; 6) panaikinti Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę (D) Lietuvos vizą S. T. ir įpareigoti atsakovą S. T. prašymą svarstyti iš naujo; 7) panaikinti Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę (D) Lietuvos vizą V. S. ir įpareigoti atsakovą V. S. prašymą svarstyti iš naujo; 8) priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. tarp Ukrainoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – ir RAB) „Toltek“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inoverslas“ pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, kuria šalys susitarė, jog RAB „Toltek“ teiks siuvimo, baldų gamybos, suvirinimo ir bet kokias kitas reikalingas paslaugas UAB „Inoverslas“, o UAB „Inoverslas“ apmokės už suteiktas paslaugas sutartą atlygį. Sutarčiai įvykdyti kilo būtinybė RAB „Toltek“ darbuotojus komandiruoti į Lietuvą. Teigė, kad dėl šios priežasties pareiškėjai, kaip RAB „Toltek“ darbuotojai, atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė Migracijos departamentui prašymus dėl nacionalinės (D) Lietuvos vizos išdavimo, kurių atsakovas netenkino ir priėmė skundžiamus sprendimus atsisakyti išduoti pareiškėjams nacionalines (D) vizas.

3. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamentas pažeidė teisės aktais nustatytus terminus sprendimams dėl pateiktų prašymų priimti, o patys sprendimai grindžiami tikrovės neatitinkančia informacija. Pažymėjo, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Inoverslas” ir UAB „Improva“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą. Pabrėžė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenys apie UAB „Inoverslas” patvirtina, jog ši bendrovė vykdo kitą veiklą, nors pati bendrovė viešai deklaruoja, kad jos veiklos pobūdis yra gamyba. Atkreipė dėmesį, kad VĮ Registrų centro išrašas apie UAB „Improva“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduota licencija, bendradarbiavimo sutartys ir parengtos mokymo programos patvirtina, jog ši įmonė teikia profesinio mokymo paslaugas.

4. Pareiškėjų vertinimu, aplinkybė, kad į UAB „Inoverslas” komandiruoti RAB „Toltek“ darbuotojai pagal UAB „Inoverslas” sudarytas paslaugų teikimo sutartis galėjo paslaugas teikti pastarosios klientams jų buvimo vietoje, niekaip nepatvirtina, jog UAB „Inoverslas” verčiasi laikinojo įdarbinimo veikla. Mano, kad Migracijos departamentas savaip interpretavo tokius sutartinius santykius ir padarė nepagrįstą išvadą, neva UAB „Inoverslas” atlyginama už gaunamus darbuotojus, kai realiai paslaugų teikimo sutarčių pagrindu yra teikiamos gamybinės paslaugos, bet ne nuomojami ar kitaip perduodami darbuotojai. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato, jog komandiruoti darbuotojai būtinai turi teikti paslaugas (atlikti darbo funkcijas) pačios bendrovės patalpose. Pareiškėjų nuomone, Migracijos departamentas neteisingai, pernelyg susiaurindamas, interpretuoja sąvoką „atsiunčiamas dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje“. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK) aiškiai apibrėžia, jog darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta, taigi sąvoka „atvykti į įmonę“ tokiu atveju reiškia tik organizacinę priklausomybę priimančiai įmonei, bet jokiu būdu neapriboja atsiųsto darbuotojo konkrečios funkcijos atlikimo vietos būtent vienu adresu. Atkreipė dėmesį, jog RAB „Toltek“ ir anksčiau į Lietuvą yra siuntusi komandiruojamus darbuotojus, ir nors dokumentai buvo teikiami tokie patys kaip ir šiuo atveju, visiems pateikusiems prašymus dėl nacionalinių (D) vizų išdavimo darbuotojams vizos išduotos.

5. Pareiškėjų nuomone, skundžiami sprendimai yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia Migracijos departamento nuomone, kurią paneigia su skundu teikiami rašytiniai įrodymai. Pareiškėjai taip pat mano, kad skundžiami sprendimai neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad kilus abejonių dėl pareiškėjų komandiravimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, t. y. ar dokumentuose, pateiktuose su jų prašymais išduoti nacionalinę vizą, nustatytos darbo sąlygos atitinka teisės aktuose komandiruojamiems darbuotojams nustatytus reikalavimus bei dėl UAB „Inoverslas“ vykdomos veiklos, t. y. ar komandiruojami užsieniečiai atvyksta dirbti į UAB „Inoverslas“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (toliau – ir Kauno migracijos skyrius) atliko patikrinimą dėl komandiruojamų užsieniečių darbo šioje įmonėje. Patikrinimo rezultatai ir kita surinkta bei aktuali informacija patvirtino, kad pareiškėjai neatitiko visų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 58 straipsnio 12 punkte nustatytų sąlygų.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog skunde pateikta informacija apie prašymų dėl vizos išdavimo pateikimo terminus, neatitiko tikrovės. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti, ar pareiškėjai atitinka vizos išdavimo pagrindą, todėl skunde nurodyti procedūriniai pažeidimai nesudarė pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais. Nurodė, kad išvados, jog UAB „Inoverslas“ ir UAB „Improva“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, buvo padarytos, įvertinus surinktos informacijos visumą, t. y. tiek valstybės registruose esančią informaciją, tiek pačių pareiškėjų ir UAB „Inoverslas“ pateiktus duomenis, RAB „Toltek“ viešai skelbiamą informaciją, patikrinimų metu gautus duomenis ir kt. Teigė, kad nors pareiškėjai skunde nurodė, kad UAB „Inoverslas“ nėra viešai nurodžiusi, jog teikia laikinojo įdarbinimo paslaugas, tačiau tai, kad UAB „Inoverslas“ veiklos rūšis yra laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla, patvirtino šios įmonės direktorė, teikdama 2016 m. įmonės finansinę ataskaitą VĮ Registrų centrui. Jokių duomenų, kad UAB „Inoverslas“ veikla būtų susijusi su gamyba, Migracijos departamentas nenustatė, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjai. Akcentavo, kad ir patys pareiškėjai, teikdami laisvos formos paaiškinimus kartu su prašymais išduoti daugkartines nacionalines vizas, nenurodė, jog jie yra komandiruojami į UAB „Inoverslas“, priešingai, teigė, kad įsidarbino kitose įmonėse.

9. Pasisakydamas apie RAB „Toltek“ veiklą atsakovas nurodė, jog pagal RAB „Toltek“ interneto tinklapyje teikiamą informaciją – tai įdarbinimo paslaugas Lietuvoje Ukrainos piliečiams teikianti įmonė, kuri garantuoja greitą (per 3 mėn.) įdarbinimą Lietuvos įmonėse, jokių duomenų apie tai, jog RAB „Toltek“ vykdo gamybos veiklą, tinklalapyje nepateikta. Atkreipė dėmesį, kad patys pareiškėjai laisvos formos paaiškinimuose nurodė, kad RAB „Toltek“ užsiima ne gamyba, o darbuotojų Ukrainoje paieška. Vien sudarytų darbo sutarčių faktas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjai iš tikrųjų dirbo RAB „Toltek“.

10. Migracijos departamento vertinimu, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai faktiškai RAB „Toltek“ nedirbo, o darbo sutartys sudarytos tik siekiant atitikti teisės aktų reikalavimus nacionalinei vizai gauti. Atsakovo nuomone, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, jis veikė aktyviai, kreipėsi į kitas institucijas dėl informacijos apie UAB „Inoverslas“ veiklą gavimo bei pareiškėjų atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams ir neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėjus dėl papildomos informacijos gavimo, nes gautos ir tyrimo metu nustatytos informacijos užteko ginčijamiems sprendimams priimti. Vertino, jog pareiškėjai siekė tik formaliai atitikti teisės aktų reikalavimus nacionalinei vizai gauti, jie RAB „Toltek“ įsidarbino tik tam, kad galėtų išvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, dėl ko yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas, įvertinęs byloje surinką medžiagą, sutiko su Migracijos departamento ginčijamuose sprendimuose padarytomis išvadomis. Pažymėjo, kad nors pareiškėjai atsakovui pateikė visus reikalaujamus dokumentus vizai gauti, tačiau pareiškėjai, siekdami gauti vizas komandiruočių Lietuvoje pagrindu, turi ne tik formaliai atitikti UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjai pateikė savo darbo sutartis, sudarytas su RAB „Toltek“, tačiau nėra jokių duomenų, jog pareiškėjai realiai dirbo RAB „Toltek“ pagal savo specialybę.

13. Teismas nustatė, kad RAB „Toltek“ savo internetiniame puslapyje skelbia, jog ieško profesionalų, dirbančių Lietuvoje, garantuojamas darbas užsienyje, atlyginimas nuo 600 Eur, apgyvendinimas, vizos išdavimas. Iš pareiškėjų pateiktų darbo sutarčių su RAB „Toltek“ matyti, kad sutartys iš karto sudaromos ukrainiečių ir lietuvių kalbomis, darbo sutartyse aptariamos ir komandiruotės Lietuvoje sąlygos. Pareiškėjai RAB „Toltek“ įdarbinti gegužės–birželio mėn., išskyrus A. M., kuris įdarbintas vasario mėn., ir S. T., kuris įdarbintas balandžio mėn., bei vėliau komandiruojami į UAB „Inoverslas“. Patys pareiškėjai I. M. ir V. S. savo darbą RAB „Toltek“ įvardino kaip praktiką, stažuotę, nurodė, kad RAB „Toltek“ tikslas – įdarbinimas Lietuvoje, V. F. teigė, jog RAB „Toltek“ mokėsi dirbti, vėliau išvyko dirbti į Lietuvą baldų fabrike.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad pareiškėjai RAB „Toltek“ įdarbinti tik siekiant sudaryti galimybę jiems išvykti dirbti į Lietuvos Respubliką. Teismui pagrįstų įtarimų taip pat sukėlė UAB „Improva“ pareiškėjams išduoti sertifikatai, nes jų apmokymai vyko Ukrainoje, o duomenų apie UAB „Improva“ veiklą Ukrainoje nėra, be to, šios įmonės direktorė, kuri taip pat yra ir UAB „Inoverslas“ direktorė, pripažino, jog Lietuvoje apmokomi tik lietuviai, apie ukrainiečių apmokymus tikslios informacijos neturi. Akcentavo, kad nors skunde teigiama, jog UAB „Inoverslas“ užsiima paslaugų teikimu, tačiau ši bendrovė jokių darbuotojų be komandiruojamų užsieniečių paslaugoms teikti neturi, o pagal UAB „Inoverslas“ 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ši įmonė užsiima būtent laikinu įdarbinimu. Pabrėžė, kad iš UAB „Inoverslas“ sutarčių su bendrovėmis, kurioms ši nurodė teikianti paslaugas, matyti, jog realiai užsakovams yra teikiamos ne paslaugos, o darbuotojai, kurie dirba užsakovų bendrovėse.

15. Teismas vertino, kad minėtos aplinkybės sudaro rimtą pagrindą teigti, jog RAB „Toltek“ ir UAB „Inoverslas“ iš tiesų tik tarpininkauja įdarbinant Ukrainos piliečius Lietuvos įmonėse, rengia jiems dokumentus, pagal kuriuos pareiškėjai formaliai atitinka komandiravimo į Lietuvą (UAB „Inoverslas“) sąlygas, tokiu būdų išvengiant leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo procedūrų, o toks pareiškėjų įdarbinimas neatitinka UTPĮ 58 straipsnio 12 punkte nustatytų sąlygų.

16. Teismas taip pat kritiškai vertino pareiškėjų teiginius, kad atsakovas negalėjo nustatinėti, kokią veiklą vykdo UAB „Inoverslas” ir UAB „Improva”. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas, kaip užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojanti institucija, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti pareiškėjų pateiktų duomenų tikrumą, prašymų pagrįstumą, atitiktį UTPĮ nuostatoms, o tai apima ir su pareiškėjais siejamų bendrovių veiklos patikrinimus.

17. Dėl terminų ginčijamiems sprendimas priimti, teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog atsakovas nesilaikė Tvarkos aprašo 76 punkte nustatytų terminų sprendimui dėl vizos išdavimo priimti, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus.

18. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tikrasis pareiškėjų atvykimo tikslas buvo ne komandiruotės UAB „Inoverslas“, o darbas kitose Lietuvos bendrovėse. Kadangi pareiškėjai nurodyto tikslo ir sąlygų, t. y. vykimo į komandiruotę, nepagrindė, vadovaujantis UTPĮ 19 straipsnio 1 punktu, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti jiems nacionalines vizas. Migracijos departamento surinkti duomenys paneigė pareiškėjų teiginius, jog dėl vizų išdavimo jie buvo komandiruojami į UAB „Inoverslas“, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai savo prašymuose pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismas vertino, kad pareiškėjai siekė tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus vizai gauti, todėl yra pagrindas išvadai, jog kyla pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė, kas sudaro pagrindą atsisakyti pareiškėjams išduoti nacionalines vizas.

III. 19. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi teismas išvadą, jog UAB „Inoverslas“, RAB „Toltek“ ir UAB „Improva“ yra įdarbinimo tarpininkės, padarė įvertinęs tik vienintelį įrodymą, t. y. Kauno migracijos skyriaus pažymą, tačiau neįvertinęs visų surinktų įrodymų visumos. Pažymi, kad teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjų argumentai dėl prašymų pagrįstumo atmetami ir vadovaujamasi tik vieninteliu įrodymu, t. y. Kauno migracijos skyriaus pažyma. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai vadovavosi minėta pažyma, kurioje pateiktos prieštaringos išvados.

21. Pareiškėjų teigimu, UAB „Improva“ išduota licencija vykdyti neformalųjį profesinį mokymą, 2017 m. sausio 23 d. tarp UAB „Improva“ ir RAB „Toltek“ sudaryta bendradarbiavimo sutartis, UAB „Inoverslas“ juridinių asmenų registro išrašas, RAB „Toltek“ išduotas sertifikatas, 2016 m. lapkričio 29 d. tarp UAB „Inoverslas“ ir UAB „Personalo sprendimai“ sudaryta bendradarbiavimo sutartis, 2016 m. lapkričio 3 d. paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp RAB „Toltek“ ir UAB „Inoverslas“, 2017 m. lapkričio 7 d. direktorių N. S. ir A. R. paaiškinimai, UAB „Improva“ patalpų nuotrauka, UAB „Inoverslas“ paslaugų teikimo sutartis, 2018 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-2-2199 ir 2017 m. kovo 22 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-876 patvirtina, jog UAB „Inoverslas“ neužsiima tarpininkavimo ar laikino įdarbinimo veikla.

22. Pareiškėjų vertinimu, Migracijos departamentas neturi kompetencijos konstatuoti fakto, jog UAB „Inoverslas“ ir UAB „Improva“ vykdo laikino įdarbinimo agentūros veiklą, kadangi atsakovui nesuteikti įgaliojimai vykdyti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymosi kontrolę.

23. Pareiškėjai pažymi, kad taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai, kaip komandiruoti darbuotojai, privalo dirbti tik tos įmonės patalpose, į kurią buvo siunčiami. Teigia, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai neriboja komandiruojamų darbuotojų, galinčių atvykti į vieną įmonę dirbti vienu kartu, skaičiaus, taip pat neriboja ūkio subjekto veiklos, teikiant paslaugas kito subjekto patalpose, nedraudžia ūkio subjektams samdyti kitus subjektus paslaugoms teikti. Pabrėžia, kad šioje situacijoje valstybei nebuvo padaryta žala, nepažeisti teisės aktai, nebuvo teikiama tikrovės neatitinkantis informacija, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja nelegalios migracijos grėsmė.

24. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas laikosi pozicijos, jog situacija, kai pareiškėjai atvyksta dirbti į laikino įdarbinimo įmonę, o vėliau yra siunčiami dirbti į kitas įmones, neatitinka UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto nuostatų. Teigia, kad tokiu atveju pareiškėjai neturėtų būti atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto pagrindu. Pažymi, kad pareiškėjai pirmiausiai turėtų gauti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o tik po to kreiptis dėl daugkartinės vizos išdavimo.

26. Atsakovo teigimu, išvadą, jog UAB „Inoverslas“, RAB „Toltek“ ir UAB „Improva“ veikia kaip laikino įdarbinimo agentūros, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma ir Migracijos departamento atliktas tyrimas, siekiant patikrinti gautą informaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais pareiškėjams atsisakyta išduoti nacionalines (D) Lietuvos vizas, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto „Dėl kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo“ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 3 d.) nuostatos.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjų skundą ir sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti jiems nacionalines vizas, kadangi RAB „Toltek“, UAB „Improva“ ir UAB „Inoverslas“ tik tarpininkauja įdarbinant Ukrainos piliečius Lietuvos įmonėse, o tikrasis pareiškėjų atvykimo tikslas buvo ne komandiruotės UAB „Inoverslas“, bet darbas kitose Lietuvos bendrovėse, kas neatitinka UTPĮ 58 straipsnio 12 punkte nustatytų sąlygų.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Inoverslas“, RAB „Toltek“ ir UAB „Improva“ veikia kaip įdarbinimo tarpininkės, kadangi, pasak pareiškėjų, minėtą išvadą teismas padarė neištyręs visų byloje esančių įrodymų.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

31. Deklaratyvūs pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus ar nepasisakė dėl visų byloje pateiktų įrodymų, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, sprendimas nėra formalus bei fiktyvus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjų teisės į nešališką teismą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1854-624/2018). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

32. Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, jog tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai neatitinka visų UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto sąlygų, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog pagal UTPĮ 16 straipsnio 4 dalį daugkartinė ilgalaikė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Tvarkos aprašo 66 punkte detalizuoti atvejai, kai užsieniečiui gali būti išduodama daugkartinė nacionalinė viza.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymus išduoti nacionalines (D) Lietuvos vizas atsakovui pateikė Tvarkos aprašo 66.14 papunkčio pagrindu, kuriame nurodyta, jog daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją. Daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis vizų tarnybai arba per vizų priėmimo centrą turi pateikti Tvarkos aprašo 66.14 papunktyje nurodytu atveju – įmonės Lietuvos Respublikoje, priimančios užsienietį, kuris į šią įmonę siunčiančiosios įmonės siunčiamas laikinai dirbti, prašymą išduoti šiam užsieniečiui daugkartinę nacionalinę vizą. Šiam prašymui taikomi aprašo 73.3 papunktyje nustatyti reikalavimai, taip pat jame turi būti nurodyta, kad siunčiančioji įmonė ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą ir užsienietis siunčiančioje įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, pateikta informacija apie darbo funkciją, kurią užsienietis atliks įmonėje Lietuvos Respublikoje, darbo užmokestį, kuris jam bus mokamas komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu, ir numatomą darbo įmonėje Lietuvos Respublikoje pradžią (Tvarkos aprašo 73.14 p.).

34. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečio darbas Lietuvoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje arba vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 str. 1 d. 1 p.). Taigi užsienietis, norėdamas dirbti Lietuvos Respublikoje, ne tik turi įgyti teisę dirbti ir su darbdaviu sudaryti darbo sutartį, bet ir gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba vizą. Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ 57 straipsnis, numatantis užsieniečiui pareigą įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje. Pagal UTPĮ 58 straipsnį užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka minėto straipsnio 1–12 punktuose nurodytuose atvejuose įtvirtintas sąlygas.

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai neturi leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, jie, prašydami išduoti nacionalines (D) Lietuvos vizas, siekė, jog jų atžvilgiu būtų taikomos išimtys, numatytos UTPĮ 58 straipsnio 12 punkte. Vertinant pareiškėjų atitikimą UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto sąlygoms būtina nustatyti, jog: 1) pareiškėjai yra užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įmonės, įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą, nuolatiniai darbuotojai; 2) pareiškėjai šios įmonės atsiunčiami laikinai, ne ilgiau kaip vieneriems metams, dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje; 3) pareiškėjai dirba pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo; 4) pareiškėjai dirba kaip specialistai pagal turimą profesinę kvalifikaciją; 5) pareiškėjai siunčiančioje užsienio valstybės įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius tris mėnesius; 6) pareiškėjai tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdrausti socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje. Minėtame straipsnyje nurodytos sąlygos yra imperatyvios, todėl tam, kad pareiškėjai būtų komandiruojami laikinai dirbti į Lietuvos įmonę, be leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, jie turi atitikti visas UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto sąlygas.

36. Lingvistiškai aiškinant UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto sąlygas konstatuotina, kad teisės normos formuluotė „šios įmonės atsiunčiami laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje“ neturėtų būti aiškinama plečiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjas UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto nuostatomis siekė reglamentuoti tokią situaciją, kuomet užsienio įmonės nuolatiniai darbuotojai, atsiunčiame laikinai dirbti į Lietuvos įmonę, pagal tarp šių įmonių sudarytą paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartį, t. y. į Lietuvos Respublikos įmonę užsieniečiai atsiunčiami konkretiems darbams atlikti. Užsieniečiai komandiruotės pagrindu atsiunčiami dirbti pas konkretų darbdavį, darbams pagal turimą profesinę kvalifikaciją atlikti, ir jų specializacija susijusi su įmonės, kuri juos siunčia laikinai dirbti, steigimo dokumentuose nurodyta veikla. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, jog komandiruoti darbuotojai neprivalo dirbti toje įmonėje, į kurią buvo siunčiami, ir gali teikti paslaugas kitiems ūkio subjektams, kadangi toks UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto nuostatų aiškinimas visiškai iškreiptų tikrąją normos prasmę. Kaip jau buvo minėta, užsieniečių įdarbinimą Lietuvos Respublikoje bendrąja prasme reguliuoja UTPĮ 57 straipsnis, tuo tarpu 58 straipsnyje įtvirtintos išimtys iš bendrosios taisyklės, kurios neturėtų būti aiškinamos ir suprantamos plečiamai.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 21 d. darbo sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjo V. F. ir RAB „Toltek“, pareiškėjas įdarbintas baldų apmušimo meistru; 2017 m. vasario 1 d. darbo sutartimi pareiškėjas A. M. įdarbintas vilnos apmušimo meistru; 2017 m. gegužės 12 d. darbo sutartimi pareiškėjas I. M. įdarbintas baldų apmušimo meistru; 2017 m. birželio 27 d. darbo sutartimi pareiškėjas V. K. įdarbintas baldų apmušimo meistru; 2017 m. gegužės 17 d. darbo sutartimi pareiškėjas O. S. įdarbintas baldų apmušimo meistru; 2017 m. balandžio 10 d. darbo sutartimi pareiškėjas S. T.

įdarbintas baldų apmušimo meistru; 2017 m. birželio 15 d. darbo sutartimi pareiškėjas V. S. įdarbintas baldų apmušimo meistru (III t., b. l. 33–36, 78–81, 189–191,130–133, 348–351, 399–402, 445–448). Iš Vieningo valstybinio juridinių asmenų, fizinių asmenų – verslininkų ir visuomeninių formuočių registro išrašo matyti, kad RAB „Toltek“ veiklos rūšys – kitų baldų gamyba; tekstilinio pluošto paruošimas ir verpimas; audinio gamyba; pjovimas ir obliavimas; kita specializuota statybos veikla, neįregistruota kitur; nespecializuota didmeninė prekyba; restoranų veikla, mobilaus maitinimo paslaugų tekimas; kompiuterinis programavimas; konsultavimas informatizavimo klausimais; kita veikla informacinių technologijų ir kompiuterinių sistemų srityje; duomenų apdorojimas, informacijos skelbimas interneto svetainėse ir susijusi su jais veikla; konsultavimas verslo ir vadovavimo klausimais; pastatų statybos organizavimas (III t. b. l. 30–32).

Tarp RAB „Toltek“ ir UAB „Improva“ 2017 m. sausio 23 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria UAB „Improva“ įsipareigojo savo turimomis priemonėmis ir resursais įvertinti RAB „Toltek“ darbuotojų arba kandidatų į darbuotojus kompetencijas pagal tarpusavyje suderintas neformalias mokymo programas (I t., b. l. 46). UAB „Improva“ pareiškėjams 2017 m. liepos 12 d. išdavė sertifikatus, patvirtinančius, jog jie įgijo darbo sutartyse, sudarytose su RAB „Toltek“, nurodytas specialybes (III t. b. l. 41, 87, 139, 197, 357, 408, 453). 2016 m. lapkričio 3 d. tarp RAB „Toltek“ ir UAB „Inoverslas“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria RAB „Toltek“ įsipareigojo teikti paslaugas UAB „Inoverslas“ siuvimo darbų, minkštų baldų gamybos, suvirinimo darbų ir bet kokių kitų darbų srityse (I t., b. l. 169–175).

Iš byloje pateiktų juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad UAB „Inoverslas“ veiklos rūšis – laikino įdarbinimo agentūra, o UAB „Improva“ – įdarbinimo agentūra, kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla (III t. b. l. 153, 157). Ukrainos socialinės politikos ministerijos 2017 m. spalio 24 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjams komandiruotės Lietuvoje metu taikomi Ukrainos teisės aktai socialinio draudimo srityje (I t. b. l. 153).

38. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai neatitinka UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto sąlygų. Visų pirma, pareiškėjai, įdarbinti RAB „Toltek“ baldų apmušimo meistrais, kurios viena iš veiklos rūšių yra kitų baldų gamyba, atsiųsti dirbti į UAB „Inoverslas“, kurios veiklos rūšis – laikino įdarbinimo agentūra. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Inoverslas“ verčiasi baldų gamyba, o pareiškėjai komandiruoti būtent į šią įmonę teikti baldų apmušimo paslaugas. Priešingai, apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl pareiškėjų galimybės, komandiruotės būdu atsiųstiems dirbti į UAB „Inoverslas“, teikti paslaugas kitiems verslo / ūkio subjektams, patvirtina išvadą, jog UAB „Inoverslas“ realiai gamybinės veiklos, kurios pagrindu atsiųsti pareiškėjai, nevykdo, o paslaugų teikimo sutartimis UAB „Inoverslas“ perduoda pareiškėjus, kaip darbuotojus, kitiems subjektams. Byloje pateiktos paslaugų teikimo sutartys patvirtina, jog UAB „Inoverslas“ sutarčių pagrindais kitiems subjektams teikia darbuotojus ar samdomus asmenis sutartyse numatytiems darbams atlikti (III t., b. l. 279–307). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai, komandiruotės būdu atsiųsti į Lietuvą, nedirbo UAB „Inoverslas“, o teikė paslaugas kitiems subjektams. Be to, pareiškėjai, įdarbinti RAB „Toltek“ baldų apmušimo meistrais, vėliau UAB „Improva“ apmokinti specialybės, pagal kurią buvo įdarbinti, ir tik po to atsiųsti į Lietuvą komandiruotės pagrindu, kas sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjai buvo specialiai ruošiami įdarbinimui Lietuvoje, o ne komandiruoti į Lietuvą kaip specialistai pagal turimą profesinę kvalifikaciją konkrečiam darbui atlikti.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo spręsti, jog pareiškėjų komandiruotės tikslas buvo darbas UAB „Inoverslas“, konkrečiai – baldų apmušimo veikla, nėra, kadangi visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog UAB „Inoverslas“ veikė kaip tarpininkas laikino įdarbinimo srityje, o ne darbdavys, kurio veiklai buvo būtini specialistai iš užsienio. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjai neatitinka UTPĮ 58 straipsnio 12 punkto sąlygų, dėl ko pagrindo išduoti jiems nacionalinę (D) Lietuvos vizą nėra. Pareiškėjai, norėdami gauti nacionalinę (D) Lietuvos vizą, turi turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Neturint leidimo dirbti Lietuvoje, nacionalinę vizą atsisakoma išduoti (UTPĮ 19 str. 11 p.).

40. Atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. F. (V. F.), V. K. (V. K.), A. M. (A. M.), I. M. (I. M.), O. S. (O. S.), V. S. (V. S.) ir S. T. (S. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė