2017-12-13 Nr. AB-23322-3-62-3-01673-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2798-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01673-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 70 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų atliekant bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 dienos.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Tokios kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, jis patyrė išgyvenimus ir pažeminimą, todėl prašė priteisti neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 18 d., o Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo periodiškai nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., todėl neturtinės žalos atlyginimui už skundžiamą laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. prašė taikyti trejų metų senaties terminą. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. kovo 3 d., nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 17 būrį, 3 miegamąjį, kurio plotas 34,16 kv. m ir jame įrengtos 8 miegamosios vietos. Nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. spalio 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas yra 46,86 kv. m ir jame įrengtos 8 miegamosios vietos. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Alytaus PN, kurie nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus dėl jo perkėlimo į atitinkamas gyvenamąsias patalpas ir netinkamų gyvenimo sąlygų, tačiau tokia teise nei karto nepasinaudojo.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 dienos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 18 d., o atsakovas dėl neturtinės žalos atlyginimo už skundžiamą laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. prašė taikyti trejų metų senaties terminą.

7. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgė į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes ir vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2011 m. lapkričio 11 d., nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN, kitas kompetentingas institucijas.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas apie jo nurodytus kalinimo sąlygų įtakotus nepatogumus ir savo teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti nuo tada, kai juos pradėjo patirti, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 11 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 18 d. skundu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patiriamą neturtinę žalą, tačiau praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisme pareikšti.

Pareiškėjui nenurodžius objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos ir teismui tokių aplinkybių nenustačius, teismas atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkino ir daliai pareiškėjo skundo reikalavimų taikė trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Teismas pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. atmetė kaip nepagrįstą.

Pritaikęs trejų metų senaties terminą teismas vertino, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 dienos.

8. Teismas rėmėsi teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1, 111.2 punktais, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, susijusių su kalinimo sąlygomis gyvenamojoje patalpoje, inter alia ir su kalinčių asmenų skaičiumi, jų kaita, t. y. kad buvo laikytasi nurodyto teisinio reguliavimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. kovo 3 d., nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. buvo paskirtas į 17 būrį, 3 miegamąjį, kurio plotas 34,16 kv. m ir jame įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,27 kv. m. Nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. spalio 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas yra 46,86 kv. m ir jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,34 kv. m. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Taisyklėse įtvirtinto reguliavimo nesilaikymo pareiškėjo nurodytu kalinimo Alytaus PN laikotarpiu.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas patikimais įrodymais nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes, nors atsakovo atstovas ir pateikė duomenis apie pareiškėjo perkėlimus, tačiau nenurodė miegamųjų plotų ir įrengtų lovų skaičiaus. Teismas nurodė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl didelio nuteistųjų skaičiaus pareiškėjui teko mažiau nei 1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto. Teismas sutiko su tuo, kad pareiškėjo nurodytas gyvenamasis plotas taip pat buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl pareiškėjui tekusi erdvė dar labiau sumažėjo. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas šiuo pareiškėjo nurodytu aspektu konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų buvimą, t. y. kad pareiškėjo kalinimo Alytaus PN 2014 m. spalio 13 d. – 2016 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpiu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, t. y. viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai (CK 6.271 str.).

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir pažymėjo, kad pataisos namų režimas, asmenims suteikiama judėjimo laisvė yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl jų atžvilgiu įvykdyto teisių pažeidimo, dėl Konvencijos 3 straipsnyje numatytų teisių nesilaikymo, nes ribota erdvė sąlyginai gali būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve.

11. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje nenustatyta, jog būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Atsižvelgęs į bendrą pareiškėjo situaciją, jam suteiktą judėjimo laisvę, kitas įvardintas sąlygas (galimybė turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro) teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, nes byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjo galimybę sportuoti, atlikti religines apeigas, dirbti, mokytis, naudotis biblioteka, rūkyti tik tam skirtose vietose, dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose, ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas pažymėjo, kad, nors nustatytas pažeidimas ir nebuvo žeminantis pareiškėjo orumo pagal Konvencijos 3 straipsnį, nagrinėjamu atveju buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis, o toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismo vertinimu, kalinimas perpildytose kamerose nurodytu kalinimo laikotarpiu sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Alytaus PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Byloje nepateikta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą, pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda vertintina 300 Eur suma, kuri priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai apie galimai padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Kadangi pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, atsakovo manymu, privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviai, nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundė jo laikymą Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose, bet neskundė laikymo baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose. Pirmosios instancijos teismas papildomai nebuvo įpareigojęs atsakovo papildyti atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl laikymo uždarosios zonos kamerose, todėl, atsakovo nuomone, byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Atsakovas tvirtina, kad teismas priteisė pareiškėjui neturtinę žalą už bausmės atlikimą uždaros zonos patalpose, kuriose nėra ploto, higienos normų ir kitų pažeidimų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo perkėlimo lapas patvirtina, jog pareiškėjas 5 būryje bausmės neatliko. Pareiškėjas 4 būryje buvo laikomas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. sausio 10 d. ir nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. kovo 13 d., tačiau šiam laikotarpiui taikyta ieškinio senatis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas galėjo laisvai judėti pataisos namų teritorijoje, lankyti biblioteką, koplyčią, mokyklą, dirbti pataisos namuose, galėjo būti įtrauktas į įvairias socialinės reabilitacijos programas. Atsakovas pažymi, kad teismas akcentavo tik ploto trūkumą, tačiau kitų aplinkybių, bloginančių kalinimo sąlygas, ginčo laikotarpiu nenustatė.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

16. Departamentas pažymi, kad pareiškėjas skundžiasi dėl per mažo kameros ploto, tačiau nėra duomenų, jog dėl kalinimo tokiomis sąlygomis jam būtų sutrikusi sveikata. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekta su juo nežmoniškai elgtis. Pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas pareiškėjo buvimas Alytaus PN nebuvo. Departamentas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Departamentas atkreipia dėmesį, kad Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose ir t. t. Buvimas gyvenamojoje patalpose yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu, todėl Departamentas daro išvadą, kad nežymius numatyto ploto pažeidimus iš dalies gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui E. J., kuris neturtinės žalos atsiradimą kildina iš jo netinkamo kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose.

18. Įvertinęs bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas patikimais įrodymais nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl konstatavo, kad pareiškėjo kalinimo Alytaus PN 2014 m. spalio 13 d. – 2016 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

19. Apeliaciniame skunde atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundė jo laikymą Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose, bet neskundė jo laikymo baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose. Kadangi pirmosios instancijos teismas papildomai nebuvo įpareigojęs atsakovo papildyti atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl laikymo uždarosios zonos kamerose, atsakovo nuomone, byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Kadangi teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, ji bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir pasisako tik tais klausimais, kuriuos pareiškėjas nurodė apeliaciniame skunde.

21. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

22. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2011 m. lapkričio 11 d. yra laikomas Alytaus PN per mažo ploto patalpose. Pareiškėjas pažymėjo, kad per nurodomą laikotarpį buvo patalpintas skirtinguose būriuose, skirtinguose miegamuosiuose, kuriuose pastoviai būdavo perpildyta. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir įpareigojo Alytaus PN pateikti teismui raštu išsamų atsiliepimą į pareiškėjo skundą, informaciją apie gyvenamąsias patalpas, kuriose laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo laikomas pareiškėjas (jų plotus, kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių,) ir kitus turimus su ginčo nagrinėjimu susijusius dokumentus.

23. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad pareiškėjas skundė tik jo laikymą Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose ir neskundė laikymo baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose, o pirmosios instancijos teismas papildomai neįpareigojo atsakovo papildyti atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl jo laikymo uždarosios zonos kamerose. Kaip matyti, pareiškėjas skunde akcentavo neturtinės žalos kilimą dėl viso jo laikymo Alytaus PN laikotarpio. Pirmosios instancijos teismas, 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi įpareigodamas atsakovą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, įpareigojo pateikti informaciją apie visas gyvenamąsias patalpas, kuriose pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu jis buvo laikomas, taip pat kitus turimus su ginčo nagrinėjimu susijusius dokumentus. Pastebėtina, kad pakankamų duomenų, pagrindžiančių apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui neturtinę žalą už bausmės atlikimą uždaros zonos patalpose, kuriose ploto, higienos normų ir kitų pažeidimų nėra, atsakovas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodyti teiginiai, jog pareiškėjas 5 būryje neatliko bausmės, paneigiamas atsakovo pateiktu pareiškėjo perkėlimo lapu (b. l. 15-17), iš kurio matyti, kad nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. sausio 21 d. pareiškėjas į 5 būrį pateko.

24. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes dėl jo laikymo Alytaus PN metu jam tekusio per mažo ploto, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl jam tekusio per mažo ploto Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui tenkantis plotas atitiko Taisyklių 111.1, 111.2 punktuose reglamentuotą minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą. Tokių duomenų atsakovas nepateikia ir apeliaciniame skunde, pažymėdamas tik tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui neturtinę žalą už bausmės atlikimą uždaros zonos patalpose, kuriose ploto, higienos normų ir kitų pažeidimų nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju įrodinėjimo našta, jog nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo užtikrintas Taisyklių 111.1, 111.2 punktuose įtvirtintas reikalavimas, tenka atsakovui, tačiau įrodymų, paneigiančių pareiškėjo įvardytas aplinkybes, atsakovas nepateikė. Dėl šių priežasčių spręstina, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo užtikrintas Taisyklių 111.1, 111.2 punktuose nustatyto reikalavimo laikymasis, nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti laikomam gyvenamosiose patalpose, atitinkančiose minimalų vienam asmeniui tenkantį plotą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo užtikrintas Taisyklių 111.1, 111.2 punktuose nustatyto reikalavimo laikymasis. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą ir jos taikymo pagrįstumą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

27. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad nenustatyta, jog pareiškėjui būtent dėl kalinimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino apelianto akcentuojamas bausmės atlikimo Alytaus PN bendrąsias sąlygas.

28. Kita vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Alytaus PN pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo kalinamas pažeidžiant minimalų vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą, t. y. atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl per mažo gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo laikomas, ploto. Toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, nebuvo trumpalaikis ir atsitiktinis, objektyviai galėjo sukelti jo nurodytas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai priteisė 300 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė