2026-01-28 Nr. AB-2278-3-61-3-06234-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-235-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06234-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo 2025 m. rugsėjo 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-560 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir Departamento direktoriaus pavaduotojo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. AD5-21199 (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. P. skundą.

Teismas, įvertinęs Privalomojo nurodymo turinį, konstatavo, kad Privalomuoju nurodymu sprendžiami pareiškėjui priklausančių statinių (tvoros) pašalinimo arba pertvarkymo klausimai, kurie yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. su civiliniais teisiniais santykiais.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) (nuo 2026 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 6 dalyje nėra nustatytas išimtinis teismingumas, sprendžiant ginčus dėl privalomojo nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo, ir vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-60/2024; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-56/2024; 2019 m. spalio 29 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-75/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-628-968/2025), priėjo prie išvados, kad pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o Sprendime yra neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundas yra nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, priimtomis bylose Nr. T-60/2024, Nr. T-56/2024. Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje Nr. T-60/2024 aptariamas teismingumas, kai ginčas kyla iš valstybinės žemės naudojimo santykių. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju ginčas kyla iš aplinkosaugos santykių, kuriuos reguliuoja Kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai. Ginčas būtų nagrinėjamas teisme, jei būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, o privalomąjį nurodymą surašiusi institucija būtų įpareigota atlikti statybos valstybinę priežiūrą bei įgyvendinti teisės normų priskirtas funkcijas nuosavybės teisinių santykių srityje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio prasme.

Pareiškėjas teigia, kad šioje byloje nekilo ginčas iš statybos ar žemės naudojimo santykių, o kilusio ginčo pobūdis ir vyraujantis santykis yra administracinis, bet ne civilinis. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs šiam ginčui panašaus pobūdžio bylas, pavyzdžiui, bylą Nr. eA-462-525/2025.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. P. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Privalomuoju nurodymu sprendžiami pareiškėjui priklausančių statinių (tvoros) pašalinimo arba pertvarkymo klausimai, kurie yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. su civiliniais teisiniais santykiais, todėl pareiškėjo skundas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjo skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pirmiausia pažymėtina, kad Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu (kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes). Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas per 3 mėnesius nuo nurodymo gavimo dienos pašalinti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančią neažūrinę 150 cm aukščio ir 38 m ilgio tvorą prie (duomenys neskelbtini) akligatvio arba ją pertvarkyti taip, kad ji atitiktų Biržų regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, 18.1 punktą, kuriame nustatyta, kad sodybos tveriamos ne aukštesnėmis nei 1,8 m aukščio ažūrinėmis (vielos, virbų, tašelių, metalo juostų, karčių, vytelių) tvoromis. Sprendimas priimtas vadovaujantis Kontrolės įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Šioje byloje pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl viešojo administravimo subjektų administracinių sprendimų, priimtų aplinkosaugos srityje, t. y. priimtų atliekant aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi priežiūrą regioninio parko teritorijoje, kas yra viešojo administravimo sritis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d., 18 str.). Pirmosios instancijos teismo nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys Nr. T-56/2024, Nr. T-60/2019 ir Nr. T-75/2019 priimtos bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra skirtingi, todėl šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo jomis vadovautis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-628-968/2025 priimta vertinant kitokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (privalomąjį nurodymą), kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktais.

Specialioji teisėjų kolegija 2025 m. birželio 12 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-15/2025, kurioje buvo sprendžiama dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų aplinkos apsaugos srityje, kai privalomajame nurodyme nustatyti įpareigojimai yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, priskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui ar bendrosios kompetencijos teismui, yra išaiškinusi, kad nors ginčijamame privalomajame nurodyme suformuluoti reikalavimai yra susiję su civiliniais nuosavybės teisiniais santykiais, tačiau ginčo santykiai visų pirma kyla iš aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo teisėtumo patikros, t. y. jie patenka į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinį (Kontrolės įstatymo 3 str.) ir yra administracinio teisinio pobūdžio (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-84/2018).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, ir atsisakė jį priimti nagrinėti nutartyje nurodytais motyvais. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl pareiškėjo skundo priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir kalusimą dėl pareiškėjo A. P. skundo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė