2023-08-23 Nr. AB-15062-4-45-3-00290-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2255-968/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00290-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui P. Z. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjui Mahmoud Tighnavard,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio P. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį P. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2023 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis 2023 m. liepos 5 d. buvo sulaikytas Kauno rajone, asmenų grupėje vykdamas automobiliu lenkiškais valstybiniais numeriais. Atlikus patikrinimą nustatyta, jog Užsienietis ir kiti asmenys neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje suteikiančių ar patvirtinančių dokumentų. Įvertinus tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, VSAT pareigūno sprendimu jis buvo sulaikytas iki 48 val. Užsieniečio tapatybė nenustatyta ir ją nustatant Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, nes jis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublika. Jis, pažeisdamas teisės aktus, gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ir taip sukelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Centras prašė Užsienietį sulaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pagrindais, esant nustatytoms šio straipsnio 5 dalies 1–4, 10 ir 12 punktų aplinkybėms.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 7 d. sprendimu teikimą tenkino – skyrė Užsieniečiui sulaikymą 3 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. spalio 4 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Teismas taip pat informavo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), kad Užsienietis posėdžio metu prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo ir 3-iojo skyriaus tyrėjos 2023 m. liepos 5 d. buvo gautas pranešimas, jog 6.45 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti automobiliai (duomenys neskelbtini) lenkiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lenkiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuriame galimai neteisėtai gabenami užsieniečiai. Automobiliais vyko devyni užsieniečiai, tarp kurių buvo ir asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu P. Z. Jis neturi asmens tapatybės dokumento ar kito dokumento, suteikiančio teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2023 m. liepos 5 d. 12.15 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisės nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pripažino, jog paprašęs prieglobsčio teismo posėdžio metu, Užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, todėl gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies pagrindais. Įvertinęs tai, jog Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra išaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai ir Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, teismas sprendė, kad byloje nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, esant šio straipsnio 5 dalies 1–4, 10 punktuose nurodytoms aplinkybėms.

6. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, nes Užsienietis neturi asmens tapatybės dokumentų. Negalima vertinti, kad Užsieniečio asmenybė nustatyta, be to, jis nebendradarbiauja su pareigūnais, siekiančiais nustatyti jo asmenybę. Todėl šiuo atveju sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti procesinius sprendimus.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teikimą atmesti arba pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą ir teikimą tenkinti iš dalies, skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sulaikė jį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Siekiant nustatyti jo tapatybę ir pilietybę, sulaikymas nėra reikalingas. Tai, kad Užsienietis bus sulaikytas, niekaip nepaspartins ir nepalengvins jo tapatybės ir pilietybės nustatymo proceso, o turėdamas galimybę laisvai judėti ir komunikuoti, jis turės galimybę pats pasirūpinti kuo spartesniu jo asmens tapatybę ir pilietybę leisiančių nustatyti dokumentų gavimu ir pateikimu kompetentingoms institucijoms.

8.2. Teismas Užsieniečio pasislėpimo tikimybę vertino remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktais, tačiau nurodytos aplinkybės pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą nėra vertinamos sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo pasislėpimo tikimybės. Tokiu atveju yra vertinamos tik Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, nes byloje nėra duomenų, jog asmuo nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais nustatant jo tapatybę, o prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momentas teismo posėdžio metu nepagrįstai vertintas kaip keliantis abejonę dėl Užsieniečio pasislėpimo rizikos.

8.3. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jo judėjimo laisvės apribojimo pagrindus, byloje yra pagrindas, vadovaujantis Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes jo sulaikymas tapatybės ir pilietybės nustatymo tikslu nėra būtinas, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebendradarbiavimo faktas byloje nebuvo nustatytas.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Jis atsiliepime į skundą nurodo, kad Migracijos departamentas 2023 m. liepos 11 d. priėmė nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. liepos 13 d. Latvijos Respublikos sienos apsaugos tarnyba informavo, kad sutinka tenkinti VSAT prašymą ir atlikti prašyme nurodytų asmenų readmisiją (perdavimą). Migracijos departamentas 2023 m. liepos 18 d. kreipėsi į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl atsakomybės prisiėmimo už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Gavus atsakymą, Užsienietis bus perduotas institucijoms, atsakingoms už jo prašymo nagrinėjimą. Užsienietis prieglobsčio kreipėsi ne tik atvykęs į Lietuvą ar Latviją, bet sulaikytas pareigūnų, todėl manytina, jog Užsieniečio tikslas nebuvo prieglobstis Lietuvos Respublikoje, o netaikant judėjimo laisvės apribojimų jis gali siekti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismo nustatyti Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus tai, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra išaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai ir Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, nustatytas pagrindas sulaikyti Užsienietį (Įstatymo 113 str. 4 d. 1, 2 p. pagrindai, esant 5 d. 1–4, 10 p. nurodytoms aplinkybėms).

12. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo atveju sulaikymas nėra pagrįsta ir proporcinga priemonė, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas arba jam turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Užsieniečių sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 p.), taip pat siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (113 str. 4 d. 2 p.).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ar Europos Sąjungą patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui pirmosios instancijos teismo posėdyje paprašius prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamentui 2023 m. liepos 11 d. priėmus šį prašymą nagrinėti, bylos nagrinėjimo metu nėra išaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai.

15. Įvertinusi šias faktines aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra nustatyti pagrindai apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra atmetami. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo atveju neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės, nebūtų paneigta rizika, kad turėdamas teisę laisvai judėti, Užsienietis galėtų siekti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde taip pat prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes jo sulaikymas tapatybės ir pilietybės nustatymo tikslu nėra būtinas, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nėra, nebendradarbiavimo faktas byloje nebuvo nustatytas.

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes jis neturi asmens tapatybės dokumentų, todėl negalima vertinti, kad jo asmenybė nustatyta, be to, jis nebendradarbiauja su pareigūnais.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą Užsienietis nebuvo pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Apeliacinės instancijos teismui Užsienietis 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė asmens tapatybės dokumento (kilmės valstybės asmens paso) kopiją (nuotrauką). Teismo posėdžio metu Centro atstovė iš esmės sutiko, kad alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, pritaikymas būtų pakankamas Įstatymo tikslams užtikrinti.

20. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant ir aiškinant užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas Įstatymo VII skyriuje, darytina išvada, jog sprendžiant dėl užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo, kiekvieną kartą būtina individualiai vertinti skiriamos priemonės proporcingumą ad hoc (esant konkrečiai situacijai), ir prireikus taikyti tokią užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią priemonę, kuri, teismo vertinimu, yra neabejotinai pagrįsta byloje nustatytais faktiniais duomenimis ir būtina Įstatymo tikslams pasiekti.

21. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumą (žr. šios nutarties 14–15 p.), spręstina, kad įvertinus aukščiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, Įstatymo tikslams pasiekti griežčiausios priemonės, sulaikymo, taikymas nėra būtinas ir proporcingas, nes pirmosios instancijos teismo nurodyti tikslai – sprendimo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas – gali būti pasiekti skiriant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

22. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, Užsieniečiui skiriant jo judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, o apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečio P. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui P. Z. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. spalio 4 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Beata Martišienė