Legislator Case Law & Legislation
d5efc208-a043-40ca-a71d-29bb5b3a4868 AI generated

d5efc208-a043-40ca-a71d-29bb5b3a4868 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d5efc208-a043-40ca-a71d-29bb5b3a4868
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Secure Nordic Payments“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 11 156,19 Eur žalos atlyginimÄ , patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 4 553,95 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 251 Eur žyminiam mokesčiui.

Legislator headnote

AI generated

d5efc208-a043-40ca-a71d-29bb5b3a4868 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovė apie galimÄ 9500 Eur baudos sumokėjimÄ ne tik žinojo nuo 2020 m. gegužės mėnesio (kai atsakovė net nedirbo pas ieÅ¡kovę); bet ir 2020 m. gruodžio 21 d. gavusi Europos mokėjimo įsakymÄ nesiėmė jokių veiksmų, nusprendė, kad jei reikės, Å¡iÄ sumÄ sumokės, vilkino patį procesÄ . Taigi ieÅ¡kovė nėra įrodžiusi, kad atsakovė buvo atsakinga už prieÅ¡taravimų pateikimÄ ir sprendimų dėl prieÅ¡taravimų pateikimo priėmimÄ , bei pateikusi įrodymus, kad bÅ«tent atsakovė praleido terminÄ prieÅ¡taravimams pateikti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1838-275/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34385-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės, JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Secure Nordic Payments“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Secure Nordic Payments“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D.

B. dėl žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Secure Nordic Payments“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 11 156,19 Eur žalos atlyginimÄ , patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 4 553,95 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 251 Eur žyminiam mokesčiui.

2. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 23 d. sudarė darbo sutartį Nr. 75 (toliau – Darbo sutartis). Darbo sutarties 1.2 punkte buvo įtvirtinta, kad atsakovė priimama dirbti teisinių reikalų vadovės pareigoms, o 2021 m. sausio 5 d. sudarė susitarimÄ dėl Darbo sutarties pakeitimo, kuriuo pakeitė atsakovės pareigas į direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams. Atsakovė nuo 2021 m. sausio 5 d. ėjo ne tik direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigas, bet taip pat atliko ir teisinių reikalų vadovės funkcijas.

Nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis E. S. (toliau – Vokietijos pilietis) kreipėsi į Vokietijos Federacinės Vedingo apylinkės teismÄ (vok. Amtsgericht Wedding) (toliau – Vokietijos teismas) su praÅ¡ymu iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ , kuriame suformulavo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo (9 500,00 Eur) bei kitas susijusias iÅ¡laidas, nukreiptas į ieÅ¡kovę. 2020 m. gegužės 26 d. Vokietijos teismas, remdamasis minėtu praÅ¡ymu, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/20061 12 straipsnį iÅ¡davė Europos mokėjimo įsakymÄ .

Å iuo teismo sprendimu ieÅ¡kovei buvo nurodyta sumokėti Vokietijos piliečiui: reikalavimų sumÄ â€“ 9 500,00 Eur; teismo mokesčius – 120,50 Eur; advokato iÅ¡laidas – 687,82 Eur; vertimo iÅ¡laidas – 150,00 Eur (viso 10 458,32 Eur). Pažymėjo, kad gavusi mokėjimo įsakymÄ , ieÅ¡kovė pavedė atsakovei spręsti šį klausimÄ ir pateikti prieÅ¡taravimÄ Å¡iam įsakymui (t. y. jį užginčyti). 2021 m. sausio 8 d. atsakovė pateikė Vokietijos teismui prieÅ¡taravimÄ , kuris nebuvo pasiraÅ¡ytas pagal teismo nustatytas taisykles (t. y. buvo netinkamas), todėl, atitinkamai, Vokietijos teismo nebuvo priimtas. 2021 m. sausio 21 d. atsakovė ieÅ¡kovės vardu pateikė Vokietijos teismui antrÄ jį prieÅ¡taravimÄ dėl Europos mokėjimo įsakymo, t. y. tai padarė viena diena vėliau negu nustatytas 30 dienų terminas.

3. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė tinkamai ir laiku nepateikė prieÅ¡taravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo, Å¡is įsakymas įsigaliojo bei ieÅ¡kovė buvo priversta jį vykdyti, t. y. sumokėti Vokietijos piliečiui 10 458,32 Eur sumÄ , o taip pat palÅ«kanas ir mokesčius antstoliams, kuriuos sumokėjo 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. PaaiÅ¡kino, kad pagal Darbo sutarties ir prie jos priskirtų funkcijų apraÅ¡ymus atsakovei buvo nustatytos pareigos – atstovauti ir ginti įmonę teisme, jei to prireiktų. <...> atsakyti į oficialias užklausas, adresuotas įmonei. <...>.“, t. y. nors 2021 m. sausio 5 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė susitarimÄ dėl Darbo sutarties pakeitimo, kuriuo ieÅ¡kovės pareigų pavadinimas buvo pakeistas iÅ¡ „Teisinių reikalų vadovės“ į „Direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams“, tačiau Å¡is pakeitimas nepanaikino atsakovės funkcijų, kurias ji atliko eidama Teisinių reikalų vadovės pareigas, t. y. atsakovė nuo 2021 m. sausio 5 d. buvo įmonės direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams ir teisinių reikalų vadovė.

Atsakovė, vykdydama teisinių reikalų vadovės funkcijas, turėjo pareigÄ tinkamai ir laiku atlikti visas savo darbo funkcijas, įskaitant prieÅ¡taravimo pareiÅ¡kimÄ (t. y. pateikimÄ /iÅ¡siuntimÄ ) Vokietijos teismui per nustatytÄ 30 dienų terminÄ . Pažymėjo, kad atsakovė yra teisinį iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo, kurios teisinio darbo patirtis tiek dirbant ieÅ¡kovės įmonėje, tiek anksčiau, neleidžia suabejoti jos gebėjimu suprasti, kokias pasekmes gali sukelti ir sukels teismo nustatyto termino praleidimas.

Teigė, kad atsakovė elgėsi nepakankamai atidžiai, Å¡iuo konkrečiu atveju savo veiksmų (t. y. netinkamo, o vėliau pavėluoto prieÅ¡taravimo Vokietijos teismui pateikimo) pasekmes (t. y. Vokietijos teismo sprendimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytas sumas) numatė ne kaip neiÅ¡vengiamÄ , o tik kaip galimÄ dalykÄ . Atsakovė tikėjosi, kad iÅ¡vengs pasekmių ir lengvabÅ«diÅ¡kai pervertino tai, kad Vokietijos apylinkės teismas priims netinkamai pasiraÅ¡ytus ir (ar) praleidus terminÄ pateiktus dokumentus.

Tokie atsakovės veiksmai rodo, kad jos kaltės rūšis pasireiÅ¡kė neatsargumu dėl per didelio pasitikėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, o bÅ«tent – praleido 30 dienų terminÄ pateikti prieÅ¡taravimÄ dėl Europos mokėjimo įsakymo, ieÅ¡kovei kilo žala, kurios dydį sudaro 10 458,32 Eur, sumokėti pagal Europos mokėjimo nurodymÄ , t. y. reikalavimo suma pagal sutartį, teismo mokesčiai, nukentėjusiojo asmens advokato iÅ¡laidos bei vertimo iÅ¡laidos bei 697,87 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo už ikiteisminės pretenzijos rengimÄ .

4. Atsakovė D. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 1 397,55 Eur.

5. Nurodė, kad prieÅ¡taravimai Vokietijos teismui buvo pateikti, tačiau netiko pasiraÅ¡ymo bÅ«das. IeÅ¡kovė, visÄ laikÄ Å¾inojusi apie prieÅ¡taravimų pateikimÄ , daugiau jokių priemonių nesiėmė.

6. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl žalos kilimo visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Pati atsakovė ne kartÄ (tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu) teikė pasiÅ«lymÄ papildomai samdytis iÅ¡orės teisininkus, kurie spręstų visÄ situacijÄ , teiktų teisines iÅ¡vadas, kt. Tačiau, ieÅ¡kovės atstovai priėmė sprendimÄ , kurį pagal pavedimÄ atsakovė vykdė. Atsakovė veiksmus atliko tik gavusi bÅ«tent ieÅ¡kovės atstovų pavedimÄ , paremtÄ jų pačių priimtu sprendimu, dėdama visas pastangas atlikti jį pasitelkiant visas žinias ir įgÅ«džius.

IeÅ¡kovė apie galimÄ 9500 Eur baudos sumokėjimÄ ne tik žinojo nuo 2020 m. gegužės mėnesio (kai atsakovė net nedirbo pas ieÅ¡kovę); bet ir 2020 m. gruodžio 21 d. gavusi Europos mokėjimo įsakymÄ nesiėmė jokių veiksmų, nusprendė, kad jei reikės, Å¡iÄ sumÄ sumokės, vilkino patį procesÄ . Taigi ieÅ¡kovė nėra įrodžiusi, kad atsakovė buvo atsakinga už prieÅ¡taravimų pateikimÄ ir sprendimų dėl prieÅ¡taravimų pateikimo priėmimÄ , bei pateikusi įrodymus, kad bÅ«tent atsakovė praleido terminÄ prieÅ¡taravimams pateikti.

7. Nurodė, kad ieÅ¡kinyje nurodytais terminais, kuomet neva buvo atlikti neteisėti veiksmai, atsakovė ėjo ne teisinių reikalų vadovės, o direktoriaus pavaduotojos administracijai pareigas (nuo 2021 m. sausio 5 d.). Nors atsakovė ir padėjo ieÅ¡kovei iÅ¡spręsti tam tikrus teisinius klausimus, kurie kildavo, tačiau tai nebuvo pagrindinės atsakovės pareigos (juo labiau priimti sprendimus dėl atitinkamų institucijų priimtų sprendimų apskundimo). Dėl Å¡ių priežasčių, atsakovė ir siÅ«lė ieÅ¡kovei kreiptis į iÅ¡orinius teisininkus, kurie galėtų padėti sutvarkyti susidariusiÄ situacijÄ su prieÅ¡taravimų pateikimu.

IeÅ¡kovės direktorė taip pat buvo pateikusi informacijÄ atsakovei, kad akcininkas pats nori iÅ¡sibandyti šį atvejį ir jeigu reikės baudÄ susimokės. Atsakovė, jau eidama visiÅ¡kai kitas pareigas, tiesiog padėjo pakoordinuoti šį klausimÄ , vykdydama ieÅ¡kovės pavedimÄ . IeÅ¡kovės vadovė ir akcininkas tÄ puikiai suprato, patys priėmė sprendimus dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo, terminų ir aplinkybės, kad dabar jau praÅ¡omos atlyginti žalos sumÄ sumokės, bet nori iÅ¡bandyti apskundimo procesÄ .

Pažymėjo, kad nei darbo santykių su ieškove metu, nei jiems nutrūkus (iki 2021 m. spalio 26 d.) ieškovė jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.

8. Teigė, kad atsakovė su jokiais pareiginiais nuostatais, ar kitais dokumentais, kuriuose būtų nurodytos atsakovei privalomos atlikti funkcijos, niekada nebuvo supažindinta. Pažymėjo, kad ieškinyje nėra nurodyta nei vieno konkretaus teisės akto/vidinio dokumento, kurį neva pažeidė atsakovė: nėra aišku kokias konkrečias darbuotojai nustatytas pareigas ji pažeidė, kur konkrečiai tokios pareigos yra įtvirtintos, o jei yra įtvirtintos, tai ar atsakovė buvo su tokiais vidiniais dokumentais/teisės aktais supažindinta.

9. Nurodė, kad ieškovė neįrodo, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bendrovei kilo žala, t. y. aplinkybė, kad prieštaravimai buvo pateikti po Vokietijos teismo nustatyto termino (jei ši aplinkybė iš tikrųjų egzistavo, nes įrodymų byloje nėra), pati savaime nesuponuoja išvados, kad būtent dėl to bendrovei kilo žala. Tad, net jei prieštaravimai ir būtų pateikti laiku, tai nereiškia, kad žala vis tiek nebūtų kilusi, kad nebūtų reikėję mokėti 9500 Eur sumos. Pats žalos atsiradimo faktas nėra ir negali būti kildinamas iš prieštaravimų pateikimo termino. Žala, kurios atlyginimo ieškovė dabar reikalauja iš atsakovės kilo ne dėl termino praleidimo, o dėl kitų, atsakovei nežinomų bendrovės ar trečiųjų asmenų veiksmų, kurių atsakovė neatliko.

10. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad Vokietijos pilietis per savo atstovus kreipėsi į ieÅ¡kovę 2019 m. lapkričio 13 d. el. paÅ¡tu praÅ¡ydamas atlyginti jo tariamai patirtÄ Å¾alÄ . Vėliau Vokietijos pilietis kreipėsi į Vokietijos teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ dėl tariamos ieÅ¡kovės skolos. Å i skola faktiÅ¡kai niekada neegzistavo. Asmenų sÄ skaitos, į kurias Vokietijos pilietis pervedė pinigus, buvo atidarytos ieÅ¡kovės finansų įstaigoje. Dėl Å¡ios priežasties jis kreipėsi į ieÅ¡kovę praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti jam Å¡iuos pinigus, tačiau ieÅ¡kovė, nesant tam teisinio pagrindo, atsisakė tai padaryti.

Nei Lietuvos Respublikoje, nei kitur Europos SÄ jungoje, finansų įstaigos neprivalo atlyginti žalos asmenims, nukentėjusiems nuo sukčiavimo. Ypač, kol sukčiavimo faktas nėra įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Jokių sukčiavimo įrodymų Vokietijos pilietis nepateikė Vokietijos teismui kreipdamasis dėl Europos mokėjimo įsakymo iÅ¡davimo. PrieÅ¡ingai – jis nurodė, kad jo reikalavimas kildinamas iÅ¡ sutarties, nors jokia sutartis tarp ieÅ¡kovės ir Vokietijos piliečio niekada nebuvo sudaryta ir jokių santykių Å¡ie subjektai neturėjo.

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti jo patirtos žalos atlyginimo iÅ¡ savo kliento, kuriam tariamai Vokietijos pilietis pervedė pinigus, nes, atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos pilietis nepateikė jokių net tikėtino (prima facie) savo reikalavimų pagrindimo, nebuvo ir nėra jokių įrodymų, kad Å¡ie pinigai ieÅ¡kovės klientui buvo pervesti nepagrįstai. Vokietijos piliečiui pavyko šį reikalavimÄ Ä¯vykdyti tik dėl atsakovės kaltės, nes ji laiku nepateikė prieÅ¡taravimo Europos mokėjimo įsakymui.

Teigė, kad atsakovė, kuri turi teisinį iÅ¡silavinimÄ ir yra patyrusi teisininkė, žinojo apie savo pareigÄ pateikti prieÅ¡taravimus, žinojo apie likus pakankamai laiko iki termino prieÅ¡taravimams pateikti pabaigos ir suvokė savo atsakomybė už Å¡ių prieÅ¡taravimų pateikimÄ . Pažymėjo, kad atsiradus direktoriaus pavaduotojo administraciniams reikalams pareigybei, atsakovė taip pat toliau buvo atsakinga ir už teisės funkcijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės kilusį ginÄÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimus bei atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį ieÅ¡kovė gavo Vokietijos piliečio pretenzijÄ su praÅ¡ymu sumokėti jam 10000 Eur nuostolių, nes 9500 Eur jis pervedė ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningiems klientams. IeÅ¡kovė atsisakė Vokietijos piliečiui sumokėti minėtas pinigų sumas. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis ir darbo santykiai tęsėsi nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2021 m. birželio 29 d. Atsakovė pradėjo dirbti pas ieÅ¡kovę Teisinių reikalų vadovės pareigose, o nuo 2021 m. sausio 5 d. direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams. 2020 m. kovo 13 d.

Vokietijos pilietis kreipėsi į Vokietijos teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ , kuriame suformulavo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo (9 500 Eur) bei kitas susijusias iÅ¡laidas, nukreiptÄ ieÅ¡kovei. 2020 m. gegužės 26 d. Vokietijos teismas, remdamasis minėtu praÅ¡ymu, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/20061 12 straipsnį iÅ¡davė Europos mokėjimo įsakymÄ nurodydamas ieÅ¡kovei sumokėti Vokietijos piliečiui: reikalavimų sumÄ â€“ 9 500,00 Eur; teismo mokesčius – 120,50 Eur; advokato iÅ¡laidas – 687,82 Eur; vertimo iÅ¡laidas – 150,00 Eur. 2020 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovė gavo Vokietijos teismo iÅ¡duotÄ Europos mokėjimo įsakymÄ . 2021 m. sausio mėnesį atsakovė parengė ir pateikė Vokietijos teismui pirmÄ jį prieÅ¡taravimÄ pasiraÅ¡ytÄ elektroniniu paraÅ¡u.

Vokietijos teismas 2021 m. sausio 25 d. atsisakė priimti pirmÄ jį prieÅ¡taravimÄ , nes jis buvo pateiktas pasiraÅ¡ius elektroniniu paraÅ¡u. 2021 m. sausio 21 d. Vokietijos teismui registruotu paÅ¡tu iÅ¡siųstas antrasis prieÅ¡taravimas pasiraÅ¡ytas fiziniu paraÅ¡u dėl Europos mokėjimo įsakymo. Antstolio 2021 m. liepos 15 d. raginimo Nr. S-21-11-27800 ir 2021 m. liepos 28 d. raginimo Nr. S-21-11-28982 pagrindu ieÅ¡kovė sumokėjo 10 254,79 Eur ir 958,32 Eur Vokietijos piliečiui (viso 11213,11 Eur). 2021 m. spalio 26 d. ieÅ¡kovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę ir prašė atlyginti 10 458,32 Eur žalÄ .

Už pretenzijos parengimÄ sumokėjo 697,87 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1656-727/2022 pripažino, kad atsakovės ir ieÅ¡kovės 2020 m. rugsėjo 23 d. pasiraÅ¡yta darbo sutartis Nr. 75 nutraukta Å¡alių susitarimu Darbo kodekso 54 straipsnio pagrindu nuo 2021 m. birželio 29 d.

13. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 11 156,19 Eur žalos atlyginimÄ atmestinas, nes nors atsakovė ir tinkamai neįvykdė savo pareigos laiku pateikti Vokietijos teismui tinkamai parengtus prieÅ¡taravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo, tačiau atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ , nes jÄ lėmė ieÅ¡kovės veiklos pobÅ«dis, ir jai tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

14. Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turėjo pareigÄ parengti prieÅ¡taravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo ir užtikrinti jų įteikimÄ Vokietijos teismui nepaisant jos pareigų pasikeitimo, nes darbo sutartis leido darbdaviui pavesti darbuotojui papildomus darbus. Teismas vertino, kad iki 2021 m. sausio 5 d. atsakovei einant teisinių reikalų vadovės pareigas, pareiga parengti tinkamus prieÅ¡taravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo ir užtikrinti jų įteikimÄ Vokietijos teismui teko atsakovei.

Pažymėjo, kad nepaisant to, jog atsakovė buvo kartu ir ieÅ¡kovės darbuotoja, tačiau jos pagrindinė funkcija buvo teisiÅ¡kai apsaugota įmonė, todėl bÅ«tent ji turėjo tinkamai konsultuoti darbdavį, kaip ir kokiu bÅ«du darbuotojai turi bÅ«ti informuojami apie jiems skirtas pareigas. Teismas vertino, kad nuo 2021 m. sausio 5 d. atsakovė ir toliau privalėjo rÅ«pintis tuo, kad bÅ«tų parengti tinkami prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo ir užtikrinti jų įteikimÄ Vokietijos teismui.

Pagal Darbo sutarties 4.2 ir 7.2 punktus atsakovė privalėjo vykyti ir kitus darbdavio pavedimus. Atsakovė savaitės darbo planuose iki 2021 m. sausio 20 d. buvo nusimačiusi atlikti darbÄ , susijusį su prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimu. Ir nors atsakovė savo darbo plane iki 2021 m. sausio 20 d. nemini, kad turi užtikrinti minėtų prieÅ¡taravimų įteikimu Vokietijos teismui, tačiau savaitės darbo plane iki 2021 m. sausio 27 d. jau pažymi, kad darbas – pateikti atsiliepimÄ Europos teisminio nagrinėjimo institucijai, baigtas 2021 m. sausio 21 d.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė buvo priskyrusi sau darbÄ ne tik parengti minėtus prieÅ¡taravimus, tačiau ir juos pateikti Vokietijos teismui.

15. Nurodė, kad atsakovė nors ir parengė tinkamos formos ir turinio prieÅ¡taravimus, tačiau neužtikrino, kad Vokietijos teismui tinkamos formos prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo bÅ«tų pateikiami laiku. Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, o ne kitas įmonės darbuotojas, buvo atsakinga už teismui skirtų procesinių dokumentų įteikimo terminų laikymosi užtikrinimÄ . Tinkamai pasiraÅ¡yti prieÅ¡taravimai į Vokietijos teismÄ buvo iÅ¡siųsti per Lietuvos paÅ¡tÄ , tačiau viena diena vėliau – 2021 m. sausio 21 d., t. y. praleidus nustatytÄ procesinį terminÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad negalima atsakomybės dėl prieÅ¡taravimų fizinio neiÅ¡siuntimo 2021 m. sausio 20 d. perkelti kitiems ieÅ¡kovės darbuotojams, kaip kad biuro administratorei, kuri paliudijo, kad paÅ¡to siuntas fiziÅ¡kai iÅ¡siųsdavo ir priimdavo ji. Teismo vertinimu, procesinio dokumento iÅ¡siuntimo faktÄ turėjo stebėti bÅ«tent atsakovė, kuri turėjo tam reikalingų teisinių žinių ir kurios pareiga pagal Darbo sutarties nuostatas buvo veikti ieÅ¡kovės naudai. Tiek pati atsakovė, tiek liudytoja patvirtino, kad atsakovė nei prašė, nei nurodė liudytojai įteikti Lietuvos paÅ¡tui siuntÄ ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d., todėl toks atsakovės elgesys laikytinas nepakankamai apdairiu ir rÅ«pestingu.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės elgesys, neužtikrinant, kad Vokietijos teismui bÅ«tų pateikti tinkamos formos prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo, t. y. ieÅ¡kovės biuro administratorei aiÅ¡kiai nesuformuluojant praÅ¡ymo prieÅ¡taravimus įteikti ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d., yra laikytinas nepakankamai rÅ«pestingu – neatsargiu. Tačiau atsakovės elgesio teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip turinčio didelio neatsargumo požymių Darbo kodekso 153 straipsnio prasme, nes atsakovė nurodė, kad ji nuolat dėjo pastangas, domėjosi, diskutavo, ieÅ¡kojo alternatyvių prieÅ¡taravimų įteikimo bÅ«dų kaip parengti ir pateikti Vokietijos teismui prieÅ¡taravimus, juos siuntė elektroniniu bÅ«du, tačiau dėl patirties sprendžiant tokius klausimus stokos ir problemiÅ¡ko bendravimo su Vokietijos teismo atstovais, vis tik nepavyko padaryti taip, kad prieÅ¡taravimai bÅ«tų priimti Vokietijos teismo.

16. Nurodė, kad ieÅ¡kovė patyrė žalos dėl to, kad turėjo įvykdyti Europos mokėjimo įsakymÄ , tačiau dėl kilusios žalos negali bÅ«ti atsakinga atsakovė, nepaisant to, kad ji neužtikrino prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo įteikimo laiku Vokietijos teismui, t. y. tarp ieÅ¡kovės neatsargaus elgesio ir kilusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io arba jis yra per daug nutolęs, kad bÅ«tų galima taikyti atsakomybę buvusiam darbuotojui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės veikla susijusi su padidinta rizika, tačiau ieÅ¡kovė nesiėmė pakankamų priemonių rizikai iÅ¡vengti ar valdyti, t. y. ieÅ¡kovė neturėjo įsigijusi profesinės civilinės atsakomybės draudimo ar lygiavertės apsaugos, todėl patirtos žalos negali nukreipti į pareigų tinkamai neatlikusį darbuotojÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė bÅ«dama elektroninių pinigų įstaiga, kuri teikė licencijoje iÅ¡vardytas paslaugas, bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga privalėjo bÅ«ti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti kitÄ lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl jos įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo galimybių žalos atlyginimo reikalauti iÅ¡ savo klientų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas ir kurias Vokietijos piliečiui buvo įpareigota sumokėti ieÅ¡kovė.

Teismas neatmetė galimybės, kad vis tik Vokietijos piliečio pervesti pinigai ieÅ¡kovės sÄ skaitų valdytojams buvo atlikti galimos nusikalstamos veikos padarymo įtakoje ar dėl galimos neautorizuotos operacijos, tačiau ieÅ¡kovė neatliko jokių veiksmų siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti galimybę Vokietijos piliečiui sumokėtus pinigus visų pirma iÅ¡sireikalauti bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitų valdytojų. Teismo vertinimu, neiÅ¡naudojus minėtų galimybių patirtos žalos Å¡iuo konkrečiu atveju negalima reikalauti iÅ¡ buvusio darbuotojo, kuris nors ir pakankamai rÅ«pestingai neatliko jam priskirtų pareigų.

17. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga privalėjo drausti savo darbuotojus nuo galimos rizikos profesinės atsakomybės draudimu, prieÅ¡ingu atveju darbuotojų padaryta žala dėl nepakankamo rÅ«pestingumo finansų įmonei, gali reikÅ¡ti nuostolius, kurie lemtų finansų įmonės nemokumÄ . IeÅ¡kovės elgesys nedraudžiant teisininkės, kuri savo atliekamų darbų pobÅ«džiu prilygo advokatei, profesinės rizikos, prisiėmė papildomÄ rizikÄ , kuri negali bÅ«ti perkelta darbuotojai.

18. Nurodė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės darbo santykių nutraukimo 2021 m. birželio 29 d. sutarties 4.2 punktas nustato, kad Å¡alys įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokių veiksmų viena kitos atžvilgiu, kurie galėtų padaryti neigiamÄ Ä¯takÄ Å¡alių <...> interesams. Taigi ieÅ¡kovė neginčija Å¡ios sutarties nuostatų, tačiau pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuris gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ atsakovės interesams. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad neva atsakovė pirmoji inicijavo ginÄÄ teisme, kitoje byloje, tačiau teismo vertinimu toks atsakovės elgesys nepaÅ¡alino ieÅ¡kovės pareigos laikytis minėto susitarimo.

19. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos įgyvendinant teismo priimtÄ sprendimÄ negali bÅ«ti laikoma žala, nes taip bÅ«tų paneigiamas teisingumo principas. Europos mokėjimo įsakymo pagrindu iÅ¡mokėtos pinigų sumos laikytinos patirtomis teisėtai dėl skolininko prisiimtos rizikos. Netgi ir tuo atveju, kai laiku nebuvo pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo, jo pagrindu iÅ¡mokėta suma negali bÅ«ti laikoma žala Darbo kodekso 151 ir 152 straipsnių prasme ir siekiama prisiteisti iÅ¡ darbuotojo, kurio materialinės atsakomybės sÄ lygos yra ribojamos siekiant jį apsaugoti nuo nepagrįstų darbdavių pretenzijų.

20. Nurodė, kad ieÅ¡kovė vien savo iniciatyva patyrė 697,87 Eur pretenzijos rengimo iÅ¡laidų, todėl konstatavus, kad atsakovė nėra ir negali bÅ«ti atsakinga už ieÅ¡kovės patirtus nuostolius dėl Europos mokėjimo įsakymo vykdymo, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 697,87 Eur pretenzijos rengimo iÅ¡laidų taip pat atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 21. IeÅ¡kovė UAB „Secure Nordic Payments“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

22. Nurodė, kad sutinka su sprendimo dalimi, kuria pagrįstai pripažįstama, jog atsakovė: turėjo pareigÄ parengti ir pateikti prieÅ¡taravimus Europos mokėjimo įsakymui; Å¡ios pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė; ir ieÅ¡kovė dėl to patyrė žalÄ .

23. Nurodė, kad neturėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimo, nes to neįpareigoja teisės aktai. PaaiÅ¡kino, kad Elektroninių pinigų įstaigų įstatymas ir Mokėjimo įstaigų įstatymas nustato, kad profesinės civilinės atsakomybės draudimu privalo bÅ«ti apsidraudusi (arba turėti kitÄ lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę) įstaiga, kuri teikia mokėjimo inicijavimo paslaugÄ . Teigė, kad mokėjimo inicijavimo paslaugos neteikia. NurodytÄ aplinkybę pagrindžia ieÅ¡kovės vieÅ¡ai pateikiamas paslaugų apraÅ¡ymas. PaaiÅ¡kino, kad jei ieÅ¡kovė privalėtų turėti ir turėtų privalomÄ profesinį civilinės atsakomybės draudimÄ , tokia draudimo apsauga nepadengtų jos žalos, patirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes veiksmai Å¡ioje byloje nėra niekaip susiję su neautorizuotais mokėjimais.

24. Nurodė, kad neiÅ¡naudojo galimybių žalos atlyginimo reikalauti iÅ¡ savo klientų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas ir kurias Vokietijos piliečiui buvo įpareigota sumokėti ieÅ¡kovė, kadangi ieÅ¡kovė tokių galimybių neturėjo ir negalėjo turėti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė gavo nurodymÄ iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos pateikti duomenis apie savo klientus, kurie reikalingi vykdant ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovė neturi galimybės žinoti, koks yra jos klientų statusas atliekamame ikiteisminiame tyrime, nes ikiteisminio tyrimo duomenys nėra vieÅ¡i.

Jeigu nusikalstama veika bÅ«tų padaryta ir bÅ«tų tokia pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tai suteiktų galimybę (teisę) Vokietijos piliečiui reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovės, kuri nepadarė jokio teisės pažeidimo. Pažymėjo, kad Europos mokėjimo įsakymo įsiteisėjimas buvo vienintelė priežastis, dėl kurios ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuriÄ pripažino pirmos instancijos teismas, nes Europos mokėjimo įsakymui neįsiteisėjus, Vokietijos pilietis nebÅ«tų turėjęs jokio teisinio pagrindo iÅ¡reikalauti Å¡ių sumų iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsižvelgiant į tai, kad Europos mokėjimo įsakymo įsiteisėjimo priežastis yra neteisėti atsakovės veiksmai, tai patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, kilusios ieÅ¡kovei.

25. Pažymėjo, kad neturėjo prievolės drausti savo darbuotojos nuo galimos rizikos profesinės atsakomybės draudimu. Tokio savanoriÅ¡ko draudimo nebuvimas negali bÅ«ti priežastis atsisakyti taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už žalÄ , kuriÄ ji padarė neteisėtais veiksmais, dėl kurios padarymo ji yra kalta ir kurios padarymas ieÅ¡kovei sukėlė žalÄ .

26. Atkreipė dėmesį, kad teismas pats pripažino, kad ieÅ¡kovė, vykdydama Europos mokėjimo įsakymÄ , kuris įsiteisėjo tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, patyrė žalÄ , tačiau toliau tame pačiame sprendime keičia nuomonę ir teigia, kad iÅ¡laidos, ieÅ¡kovės patirtos įgyvendinant teismo sprendimÄ , negali bÅ«ti laikomos žala. Pažymėjo, kad nėra jokio teisinio pagrindo nepripažinti iÅ¡laidų, kurias ieÅ¡kovė patyrė vykdydama Europos mokėjimo įsakymÄ , žala.

PaaiÅ¡kino, kad dėl Europos mokėjimo įsakymo, kuris nebÅ«tų įsiteisėjęs, jei ne neteisėti atsakovės veiksmai, nukentėjo ieÅ¡kovės turtiniai (ekonominiai interesai), nes ji patyrė iÅ¡laidas, kurių kitu atveju nebÅ«tų patyrusi. Kadangi iÅ¡laidos patirtos pinigais, tai žala laikoma nuostoliais. IeÅ¡kovei nebÅ«tų kilusi pareiga patirti iÅ¡laidų pagal Europos mokėjimo įsakymÄ , jei atsakovė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi savo darbines pareigas ir laiku bei tinkamai pateikusi prieÅ¡taravimÄ Europos mokėjimo įsakymui.

Ieškovės patirta žala yra pagrįsta, nes jos patirtos išlaidos buvo būtinos ir adekvačios.

27. Nurodė, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl IeÅ¡kovo ir Atsakovės darbo santykių nutraukimo 2021 m. birželio 29 d. sutarties nuostatų, kaip pagrindo netaikyti Atsakovei civilinės atsakomybės dėl IeÅ¡kovui padarytos žalos, taikymo. Atsakovė nesirėmė ir neįrodinėjo, kad, pateikdama ieÅ¡kinį teismui dėl atsakovės padarytos žalos atlyginimo ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ sutartį. Konstatuodamas, kad žalos atlyginimo priteisimas iÅ¡ atsakovės tariamai pažeistų ieÅ¡kovės prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų atsakovės interesams, teismas preziumavo netinkamÄ sutarties dėl darbo sutarties nutraukimo vykdymÄ , o tai daryti draudžia teisės aktai.

28. Sutartyje Å¡alys įsipareigojo susilaikyti nuo veiksmų, atliekamų vykdant savo profesinę ir (ar) skleidžiant informacijÄ apie buvusį darbdavį ir (ar) darbuotojÄ , o ne nuo teisinių veiksmų ginant savo teisėtus interesus.

29. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1107-1012/2022 yra pripažinta, kad ieškovės ir atsakovės darbo santykiai nutrūko ne šalių susitarimu, o darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant darbo santykius darbdavio sprendimu be darbuotojo kaltės sutartys dėl darbo sutarčių nutraukimo nesudaromos, o darbo sutarties nutraukimas išreiškiamas vienašale darbdavio valia, atsakovė neturėtų jokio pagrindo remtis darbo sutarties nutraukimo sutartimi, ko ji ir nedarė.

30. Dėl pretenzijų rengimo iÅ¡laidų nurodė, kad nutrÅ«kus ieÅ¡kovės ir atsakovės darbo santykiams, ieÅ¡kovės įmonėje neliko nei vieno teisininko. Taigi, teismo teiginys, kad ieÅ¡kovė turėjo pakankamai resursų pati parengti pretenzijÄ , yra nepagrįstas ir neįrodytas. Pažymėjo, kad siekė kuo ekonomiÅ¡kiau iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovė sutinka atlyginti jos neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėjo, kad sprendime nurodyta DK 217 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri numato, kad ginčo Å¡alių patirtos iÅ¡laidos dėl ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje yra nepriteisiamos, yra bendrųjų taisyklių iÅ¡imtį nustatanti norma, todėl ji, remiantis CK 1.8. straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, negali bÅ«ti taikoma kaip analogija. Atkreipė dėmesį, kad patirtos iÅ¡laidos pretenzijos rengimui yra tiesioginė atsakovės veiksmų pasekmė.

31. PaaiÅ¡kino, kad veiksmas, kuris sukėlė žalÄ , buvo atsakovės neteisėtas netinkamas darbinių pareigų vykdymas. Atsakovė buvo atsakinga už prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymui parengimÄ ir turėjo užtikrinti jų įteikimÄ Vokietijos teismui. Atsakovė neatliko Å¡ių veiksmų tinkamai ir laiku, todėl toks atsakovės neveikimas laikytinas neteisėtu. IeÅ¡kovė patyrė realiÄ Å¾alÄ dėl to, kad turėjo įvykdyti Europos mokėjimo įsakymÄ , kuris nebÅ«tų įsiteisėjęs, jei ne neteisėti atsakovės veiksmai.

Atsakovei nesutikus taikiai iÅ¡spręsti kilusio ginčo ir atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės patirtos žalos, ieÅ¡kovė dėl tokių stsakovės veiksmų patyrė papildomÄ Å¾alÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡laidomis pretenzijos parengimui. Žalingi padariniai (nuostoliai) ieÅ¡kovei nebÅ«tų atsiradę, jei atsakovė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi savo darbines pareigas. Atsakovė yra kalta dėl jos neteisėtų veiksmų, Atsakovės elgesys neužtikrinant, kad Vokietijos teismui bÅ«tų pateikti tinkamos formos prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo, yra laikytinas nepakankamai rÅ«pestingu – neatsargiu.

Atsakovė padarė žalÄ eidama darbines pareigas, kurių tinkamai neatliko.

32. Atsakovė D. B. atsiliepimu prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

33. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad atsakovė praleido terminÄ prieÅ¡taravimams pateikti. Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės teiginius, kad ieÅ¡kovės patirta žala yra kilusi dėl to, kad buvo praleistas terminas prieÅ¡taravimams Vokietijos teismui pateikti ir/ar kad atsakovė jį bÅ«tų praleidusi. Pažymėjo, kad nėra nurodyta nei vieno konkretaus teisės akto/vidinio dokumento, kurį neva pažeidė atsakovė.

Nėra aiÅ¡ku kokias konkrečias darbuotojai nustatytas pareigas ji pažeidė, kur konkrečiai tokios pareigos yra įtvirtintos, o jei yra įtvirtintos, tai ar atsakovė buvo su tokiais vidiniais dokumentais/teisės aktais supažindinta. Teigė, kad jei darbdavys toleravo tokiÄ chaotiÅ¡kÄ situacijÄ bendrovėje, jis turi prisiimti atsakomybę už su tuo susijusias galimas neigiamas pasekmes, dėl kurių kilimo yra pats atsakingas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nėra įrodžiusi ir negali įrodyti ir patikinti, kad taip bendrovės vadinama žala nebÅ«tų atsiradusi, jei atsakovė bÅ«tų tinkamai pateikusi prieÅ¡taravimus.

Teigė, kad tinkamai ir laiku pateikė prieÅ¡taravimus. PaaiÅ¡kino, kad panaikinus įsakymÄ , Vokietijos pilietis bÅ«tų galėjęs kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka ir ginčo suma galėjo bÅ«ti priteista. Pats žalos atsiradimo faktas nėra ir negali bÅ«ti kildinamas iÅ¡ prieÅ¡taravimų pateikimo termino. Taip vadinamoji žala kilo ne dėl termino praleidimo, o dėl kitų, atsakovei nežinomų bendrovės ar trečiųjų asmenų veiksmų, kurių atsakovė neatliko, nes bendrovėje tuo metu nedirbo.

Bendrovė piniginę sankcijÄ , priteistÄ Vokietijos teismo turėjo sumokėti ne dėl termino praleidimo savaime, o dėl kitų veiksmų, jokiu bÅ«du nepriklausiusių nuo atsakovės. Teigė, kad atliko visus veiksmus, kurie jai buvo pavesti atlikti, informavo bendrovės vadovę ir akcininkÄ , jokių neteisėtų veiksmų/sprendimų neatliko, tik vykdė pavedimÄ , o pati žala, jei tokia yra kilusi, buvo nulemta ne atsakovės neteisėtų veiksmų.

34. Nurodė, kad ieÅ¡kovė patirtÄ Å¾ala nepagrįstai laiko teisėtais antstolio veiksmais įvykdytÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal teisėtÄ Vokietijos teismo sprendimÄ . Bendrovės prievolės atsakovei niekuo nepagrįstas perkėlimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo principo ir apskirtai paneigtų Europos SÄ jungos sukurtos teisingumo sistemos, priimant Europos mokėjimo įsakymus, instituto pagrįstumÄ . Bendrovės praÅ¡oma atsakovės atlyginti pinigų sumÄ negali bÅ«ti laikytina jos patirta žala, nes Å¡i suma (9500 EUR) yra suma, kuriÄ prarado E. S. dėl bendrovės klientų neteisėtos veikos ir procesų, kurių nesuvaldė bendrovė dar 2019 m.

Pažymėjo, kad žala realiai turi bÅ«ti patirta bÅ«tent dėl kalto dėl žalos atsiradimo asmens veiksmų/neveikimo. Kad finansinius nuostolius, bet kokiu atveju reikės sumokėti ar bus pateikti prieÅ¡taravimai, ar ne, ieÅ¡kovė žinojo iÅ¡ pat pradžių, tik norėjo iÅ¡bandyti apskundimo procesÄ . Aplinkybė dėl prieÅ¡taravimų (ne) pateikimo nebÅ«tų lėmusi žalos (ne)kilimo, o tai ieÅ¡kovei buvo aiÅ¡ku, žinoma ir suprantama ir ji pati savo neveikimu, pasyviu situacijos stebėjimu bei perdėtu lengvabÅ«diÅ¡ku veiklos organizavimu, prisiėmė.

BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė niekada ir nesikreipė į atsakovę dėl jokio žalos atlyginimo. Å is klausimas buvo iÅ¡keltas tik praėjus 9 mėnesiams, atsakovei pradėjus teisminį procesÄ dėl jos neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.

35. Pažymėjo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o juo labiau vykdydama savo pareigas. Žala yra kilusi (jei kilusi) tai ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė dėjo visas pastangas, visais Vokietijos teismo nurodytais bÅ«dais sukoordinuoti prieÅ¡taravimų parengimo klausimÄ , bandė susisiekti su teismu, nuolat apie eigÄ informuodavo ieÅ¡kovę, stengėsi kaip įmanoma geriau atlikti jai pavestÄ užduotį, pasitelkdama visus iÅ¡teklius, kuriuos tuo metu, toje situacijoje, vykdydama pavedimÄ galėjo pasitelkti.

36. Nurodė, kad pati žala kilo ne dėl neva vėliau pateiktų prieÅ¡taravimų, o dėl visai kitų, atsakovei nežinomų priežasčių, kai atsakovė dar nebuvo susijusi darbo santykiais su ieÅ¡kove ir atsakovei nevykdant jos tiesioginių funkcijų. Pažymėjo, kad prieÅ¡taravimų pateikimo Vokietijos teismui metu atsakovė nėjo teisinių reikalų vadovės pareigų, o direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams funkcijos skyrėsi savo esme. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima teigti, kad bÅ«tent atsakovė praleido terminÄ prieÅ¡taravimams pateikti. Atsakovei nebuvo priskirta nei pareiga siųsti dokumentus registruotu paÅ¡tu, nei tuo labiau pertikrinti, ar asmuo, atsakingas už tai, tinkamai įvykdė savo pareigas.

37. Atsakovė D. B. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovei 499,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

38. IeÅ¡kovė UAB „Secure Nordic Payments“ pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuos prašė priimti. Nurodė, kad atsakovė Sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl laikytina, kad yra apskųsta tik ta sprendimo dalis, kuria, nepaisant pripažinto atsakovės pareigos neįvykdymo ir žalos ieÅ¡kovei konstatavimo, buvo atsisakyta priteisti iÅ¡ atsakovės žalÄ . Tuo tarpu sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad atsakovė turėjo pareigÄ parengti ir pateikti prieÅ¡taravimus Europos mokėjimo įsakymui; pripažinta, kad atsakovė Å¡ios pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė; ir pripažinta, kad ieÅ¡kovas dėl to patyrė žalÄ ; yra neapskųsta.

Pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ kelia klausimus dėl tų sprendimo dalių, kurios nebuvo apskųstos apeliaciniu skundu. Teigė, kad byloje nėra pagrindo iÅ¡eiti už apeliacinio skundo ribų. Pažymėjo, kad nebÅ«tų logiÅ¡ka tikėtis, jos asmuo, einantis teisinių reikalų vadovo ir vėliau taip pat ir direktoriaus pavaduotojo funkcijas visÄ savo darbo įmonėje laikotarpį nežinotų, kokios yra jo darbinės funkcijos. Teigė, kad atsakovė pirmÄ darbo savaitę buvo supažindinta su savo pareigomis, tikslais ir atsakomybėmis.

PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡taravimai Europos mokėjimo įsakymui buvo užregistruoti Lietuvos paÅ¡to savitarnoje iÅ¡siuntimui (tam, kad suformuoti kodÄ ir iÅ¡vengti eilių) 2021 m. sausio 20 d. paskutinę termino dienÄ ), tačiau fiziÅ¡kai iÅ¡siųsti buvo 2021 m. sausio 21 d. (t. y. jau pasibaigus terminui). Pažymėjo, kad jei atsakovė bÅ«tų laiku ir tinkamai pateikusi prieÅ¡taravimÄ dėl Europos mokėjimo įsakymo, Vokietijos pilietis, norėdamas prisiteisti lėšas, kurias tariamai jam buvo skolinga ieÅ¡kovė, bÅ«tų turėjęs kreiptis bendra ieÅ¡kinine procedÅ«ra ir įrodinėti, kad ieÅ¡kovė jam iÅ¡ tikrųjų kažkÄ skolinga (t. y.

įrodyti, kad jo ir ieÅ¡kovės santykiai kyla iÅ¡ sutarties, kaip jis buvo nurodęs praÅ¡yme iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ , nors tokia sutartis neegzistuoja). Å iuo atveju skolos faktas neegzistavo todėl įprasta procedÅ«ra pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų turėjęs jokių galimybių prisiteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ginčo sumÄ .

39. IeÅ¡kovė UAB „Secure Nordic Payments“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 2 513,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

41. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas priimti naujus įrodymus byloje – 2022-07-14 pateikus Vilniaus apygardos teismui papildomus paaiÅ¡kinimus tenkintinas, atsižvelgiant į tai, kad papildomuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė paaiÅ¡kina aplinkybes, susijusias su atsakovės pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais praÅ¡ymais ir argumentais. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tai, kad ieÅ¡kovė paaiÅ¡kina dėl atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų teiginių, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė negalėjo tokio paaiÅ¡kinimo pateikti pirmosios instancijos teismui.

42. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė teigia, jog jai buvo padaryta žala tuo, kad iÅ¡ jos buvo nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kota Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiui E. S. 11 156 Eur žala pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Vedingo apylinkės teismo iÅ¡duotÄ Europos mokėjimo įsakymÄ pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento ( EB ) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedÅ«rÄ , 12 straipsnį. Tai, kad Vokietijos teisme nebuvo nagrinėjami ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo, kad Å¡is įsakymas nebuvo panaikintas, ieÅ¡kovė teigia patyrusi žalÄ , dėl kurios atsiradimo kalta atsakovė, todėl iÅ¡ jos praÅ¡o priteisti Vokietijos piliečiui iÅ¡ieÅ¡kotÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sumÄ . Atsakovė paruošė prieÅ¡taravimÄ Ä¯sakymui, tačiau jie nustatytu terminu nebuvo įteikti Vokietijos teismui, todėl nebuvo iÅ¡nagrinėti ir Europos mokėjimo įsakymas nebuvo panaikintas.

43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė byloje nepateikė įrodymų, jog tuo atveju, jei bÅ«tų priimti prieÅ¡taravimai Vokietijos teisme ir panaikintas Europos mokėjimo įsakymas, Vokietijos piliečio reikalavimai ieÅ¡kovei bÅ«tų atmesti, t. y. bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nėra atsakinga už lėšų, gautų iÅ¡ Vokietijos piliečio, grÄ Å¾inimÄ jas pervedusiam asmeniui. IeÅ¡kovės pareiga buvo įrodyti, kad ji nėra atsakinga dėl žalos, atsiradusios Vokietijos piliečiui, jam pervedus pinigus ieÅ¡kovei ar jos klientui.

Tik tokiu atveju bÅ«tų pagrindas daryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė yra patyrusi žalÄ dėl atsakovės netinkamo veikimo, nes turėjo sumokėti pinigus, kuriuos grÄ Å¾inti nėra jos pareiga. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovės klientas taip pat neturi pareigos grÄ Å¾inti gautų sumų Vokietijos piliečiui, pateikus tokius įrodymus, bÅ«tų pagrindas daryti iÅ¡vadai, kad Europos mokėjimo įsakymas turėjo bÅ«ti panaikintas ir Vokietijos piliečio reikalavimai atmesti, kad priteisti pinigai iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo be pagrindo, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimu jų padaryta žala ieÅ¡kovei.

Jai pateikus įrodymus, kad ji neturi ir neturės galimybės susigrÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus iÅ¡ asmens, privalėjusio juos grÄ Å¾inti, t. y. asmens, turinčio sÄ skaitÄ jos finansų įstaigoje, tai bÅ«tų pagrindu pripažinti, kad ieÅ¡kovei atsirado žala. IeÅ¡kovei nepateikus įrodymų, kad ji neturėjo pareigos grÄ Å¾inti gautų sumų ar jos kliento gautų sumų, kuriuos pervedė Vokietijos pilietis, Å¡iam pareikalavus grÄ Å¾inti, pinigų grÄ Å¾inimas, kas ir buvo padaryta vykdant Europos mokėjimo įsakymÄ , nėra žalos ieÅ¡kovei atsiradimu, o pareigos grÄ Å¾inti gautas sumas įvykdymu.

Nesant pagrindo daryti išvadai, kad Vokietijos piliečio reikalavimas ieškovei negalėtų būti patenkintas, jam pareiškus ieškinį teisme, žalos padarymo faktas ieškovei Europos mokėjimo nurodymo įvykdymu byloje nebuvo įrodytas.

44. Vienu iÅ¡ argumentų ieÅ¡kiniui atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta tai, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo galimybių žalos atlyginimo reikalauti iÅ¡ savo klientų, ieÅ¡kovės sÄ skaitų valdytojų. Tai, kad ieÅ¡kovės klientų naudojimosi teisės sÄ skaitomis, esančiose ieÅ¡kovės žinioje, buvo suspenduotos 2019 m. lapkričio mėnesį, laikantis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę byloje teikti įrodymus, kad tokį teisių suspendavimÄ atliko savalaikiai, tinkamai užtikrindama asmenų, kurie naudojosi ieÅ¡kovės teikiamomis paslaugomis, teises.

Tokių įrodymų nepateikimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės veiksmai galėjo bÅ«ti nesavalaikiai, Å¡ios priemonės pavėluotas taikymas galėjo turėti reikÅ¡mės Vokietijos piliečio atliktiems pervedimams į ieÅ¡kovės klientų sÄ skaitas ir Å¡ių sumų praradimas. Taigi, ne tik klientų veiksmai, bet ir pačios atsakovės komercinė veikla galėjo sÄ lygoti pervestų sumų praradimÄ . Tokiu atveju Vokietijos piliečio reikalavimai galėjo bÅ«ti tenkinami ir jam pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, prarastas sumas priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės.

45. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos finansų įstaigoje buvo atidarytos asmenų sÄ skaitos, į kurias Vokietijos pilietis pervedė pinigus. Kokiomis sÄ lygomis asmenų, kuriems buvo atidarytos sÄ skaitos pas ieÅ¡kovę, lėšas valdė ieÅ¡kovė, byloje nepateikta duomenų, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės gautus į Å¡ias sÄ skaitas pinigus jas pervedusiems asmenims ir pareikalavusiems jas grÄ Å¾inti, turėjo grÄ Å¾inti ne ieÅ¡kovė, o asmenys, kuriems buvo atidarytos finansinės sÄ skaitos pas ieÅ¡kovę.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ lėmė ieÅ¡kovės veiklos pobÅ«dis, jai tenkanti komercinė ir gamybinė rizika, o ne atsakovės pareigos laiku pateikti Vokietijos teismui tinkamai parengtus prieÅ¡taravimus neįvykdymas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Europos mokėjimo įsakymo įsiteisėjimas buvo vienintelė priežastis, dėl kurios ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuriÄ pripažino pirmos instancijos teismas.

Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendime padaryta išvada, kad žalos atsiradimo priežastimi buvo ieškovės veiklos pobūdis.

46. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės pareiga buvo parengti prieÅ¡taravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo ir užtikrinti jų įteikimÄ Vokietijos teismui ( teismo sprendimo 8.1 punktas). Byloje nekilo ginčo, ar tokius prieÅ¡taravimus atsakovė parengė, nes nustatyta, kad ieÅ¡kovės vadovė parengtus prieÅ¡taravimus pasirašė tinkamos formos paraÅ¡u, ir 2021 m. sausio 19 d. pateikė atsakovei, tačiau Å¡ie prieÅ¡taravimai nebuvo įteikti Lietuvos paÅ¡tui iÅ¡siuntimui nustatytu terminu, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d.

Teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovės pareiga buvo ieÅ¡kovės biuro administratorei, perduodančiai siuntas Lietuvos paÅ¡tui, nurodyti, kad siunta turi bÅ«ti iÅ¡siųsta ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d., yra pagrįsta. Jai to nenurodžius, atsakovės elgesys įvertintas kaip neapdairus ir nerÅ«pestingas, tačiau tarp ieÅ¡kovės neatsargaus elgesio ir ieÅ¡kovei kilusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, nes žala ieÅ¡kovei atsirado dėl jos klientų, turinčių sÄ skaitas pas ieÅ¡kovę, veiksmų, ir ieÅ¡kovė turi reikalauti Å¡ios žalos iÅ¡ jÄ padariusių asmenų.

47. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendime skirtingai nurodoma apie nustatytÄ Å¾alos atsiradimo priežastį, nėra pagrįstas. Nors vienu atveju teismo sprendime teigiama, kad ieÅ¡kovei atsiradusiÄ Å¾alÄ lėmė jos veiklos pobÅ«dis ir jai tenkanti komercinė ir gamybinė rizika ( teismo sprendimo 8 punktas), kitu atveju teigiama, kad žalÄ patyrė dėl to, kad turėjo vykdyti Europos mokėjimo įsakymÄ ( teismo sprendimo 8.3. punktas ), tačiau pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, reikÅ¡minga bylai yra iÅ¡vada, ar atsiradusi žala buvo padaryta atsakovės, nepasirÅ«pinusios prieÅ¡taravimų iÅ¡siuntimu, neveikimu, ar kitų asmenų veiksmais.

Darant iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei buvo padaryta žala kitų asmenų, ne atsakovės veiksmais, reikalavimas tuo pagrindu, kokiu jis pareikÅ¡tas, negali bÅ«ti tenkinamas. Kadangi antruoju atveju teigiama ne apie žalos atsiradimo priežastį, o apie pasekmes, t. y. teismas vertina Europos mokėjimo įsakymo įvykdymo faktÄ ir jį įvardija taip, kaip jį vertina ieÅ¡kovė, t .y. kad tai yra patirta ieÅ¡kovės žala, Å¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nėra tikslinga.

Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies konteksto suprantama, kad teismas vertino, jog ieškovė neįrodė žalos atsiradimo fakto atsakovės veiksmais. Žala jau buvo atsiradusi ieškovei iki pareigos pateikti prieštaravimus Europos mokėjimo įsakymui atsiradimo. Argumentai, kuriais byloje padaryta išvada, jog nebuvo įrodytas žalos atsiradimo faktas, nurodyti ir šios nutarties 43 punkte, ta iš dalies jie yra tokie patys, kaip teismo sprendimo motyvai dėl žalos atsiradimo fakto, todėl teismo sprendimo motyvai atitinka teismo sprendimo rezoliucinę dalį – ieškinį atmesti.

48. Teismo sprendimo motyvai dėl aplinkybės, ar ėmėsi ieškovas pakankamų priemonių rizikai išvengti ir valdyti, ar privalėjo drausti savo darbuotojus nuo galimos profesinės rizikos, nėra susiję su pareikšto ieškinio pagrindu, todėl nevertinami. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo motyvų šioje dalyje taip pat nevertinami, kaip nereikšmingi bylai.

49. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad teismo sprendimo iÅ¡vados, jog ji praleido terminÄ prieÅ¡taravimams pareikÅ¡ti, nėra pagrįstos, nes nebuvo pateikta tokių įrodymų byloje. Å ie argumentai atmestini, nes atsakovė nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo motyvų, kuriais padaryta iÅ¡vada dėl atsakovės veiksmų, siunčiant prieÅ¡taravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo panaikinimo, t. y. kad jos veiksmai buvo nepakankamai rÅ«pestingi ir atidÅ«s. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinį skundÄ tik tose ribose, koks jis pateiktas, iÅ¡eiti iÅ¡ skundo ribų, kaip tai numato CPK 320 straipsnio 2 dalis, Å¡iuo atveju nėra pagrindo.

50. Atsakovė praÅ¡o priteisti 499,13 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 2 dalies pagrindu tokios iÅ¡laidos priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai iÅ¡sprendžiamas apeliacinis skundas. PraÅ¡ymas tenkintinas, nes pateikti iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, iÅ¡laidų dydis atitinka darbo ir laiko sÄ naudas, reikalingas teisinei paslaugai suteikti Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestinas, jos nenaudai iÅ¡sprendus apeliacinį skundÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei D. B. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Secure Nordic Payments“ ( jak 303262295) 499,13 Eur ( keturi Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 13 ct) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjos Danutė Kutrienė Margarita Stambrauskaitė JÅ«ra Marija Strumskienė