d5ef58ef-8ba4-4e53-baab-40d49e2cce7d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-651-407/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01540-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1, 2.6.1.6.1, 2.6.15; 3.2.4.11. (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BELOR“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

K. ir J. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė Renata Jaskutėlienė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BELOR“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atsakovų J. K. ir V. K. 2017 m. liepos 26 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. RJ-2129) pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu ir prašė taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo J.

K. atsakovui V. K. 1 250 389,74 Eur, priteistÄ sumÄ nukreipiant ieÅ¡kovės UAB „BELOR“ reikalavimo į V. K. tenkinimui (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra atsakovo V. K. kreditorė. Jos reikalavimo teisė kyla iÅ¡ 2016 m. sausio 6 d. vekselio bei jo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o. Å is dokumentas buvo perduotas vykdyti antstoliui, 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymu priimtas vykdyti. Skolos iÅ¡ atsakovo V. K. iÅ¡ieÅ¡koti nepavyksta iki Å¡iol, o areÅ¡tuoto turto nepakanka kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Be to, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ V. K. yra pradėję ir kiti jo kreditoriai.

3. IeÅ¡kovė apie ginčo sandorį sužinojo 2019 m. spalio 18 d., gavusi dokumentus (patikrinimo aktÄ ) iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. IeÅ¡kovė nustatė, kad atsakovas V. K. 2017 m. liepos 26 d. su savo sÅ«numi atsakovu J. K. sudarė dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. RJ-2129), kurios pagrindu atsakovas J. K. ir atsakovas V. K., susitarė, jog J. K. dovanojamas atsakovo V. K. perduotos piniginės sumos bendrai 1 250 389,74 Eur sumai laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Sutartyje nurodyta, kad V. K. J. K. perdavė pinigines lėšas tokius bÅ«du: 2013 m. balandžio 24 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu atskirais mokėjimo nurodymai pervedė bendrÄ 381 529,68 Eur sumÄ ir 2013 m. lapkričio 13 d. mokėjimo pavedimu į „Nordea Bank Finland“ pervedė 868 860,06 Eur sumÄ , kaip mokėjimÄ už sÅ«naus J. K. įsigyjamÄ turtÄ .

4. Ginčo sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės teises, kadangi juo sumažintas atsakovo V. K. mokumas, V. K. neatlygintinai atsisakant reikalavimo teisės į savo sÅ«nų J. K.. Pažymėtina ir tai, kad jokie preliminarÅ«s įsipareigojimai dovanoti (įskaitant atleidimÄ nuo turtinės pareigos), remiantis CK 6.245 straipsnio 2 dalimi, negali sukelti pareigos sudaryti dovanojimÄ sutartį. Be to, dovanojimas yra neatlygintinis sandoris, todėl jokios pareigos sudaryti dovanojimo sutartį atsakovas V. K. neturėjo.

Dar daugiau, vertinant Turto areÅ¡tų aktų registro duomenis, atsakovas V. K. ne tik neturėjo jokios pareigos sudaryti ginčo sutartį, jis neturėjo ir tokios teisės dėl jam taikomos draudimo disponuoti jo turimomis reikalavimo teisėmis. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas V. K. buvo nemokus, jam turėjo ir galėjo bÅ«ti žinoma apie jo atžvilgiu vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus. Akivaizdu, kad ginčo sandorio sudarymas tokiomis aplinkybėmis liudija atsakovo V. K. nesÄ Å¾iningumÄ . Reikalavimo atsisakymas esant vykdymo veiksmams, ypač tais atvejais, kai yra tiesioginis draudimas disponuoti turimomis reikalavimo teisėmis, yra akivaizdus atsakovo V.

K. nesÄ Å¾iningumo įrodymas. Duomenys apie atitinkamus turto apribojimus turėjo ir galėjo bÅ«ti žinomi atsakovui J. K., atsakovo V. K. sÅ«nui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, prieÅ¡ sudarydamas ginčo sandorius atsakovas J. K. galėjo ir turėjo neabejotinÄ pareigÄ domėtis, ar dovanojimo sandoris su V. K. nepažeis kitų kreditorių interesų.

5. V. K. atliko disponavimo turtinėmis teisėmis veiksmus (CK 1.81 straipsnis), kurie buvo apriboti, tai išviešinant Turto arešto aktų registre 2017 m. liepos 20 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė, ginčydama sutartį, be kita ko vadovaujasi CK 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias yra nustatytas notarinės formos reikalavimas dovanojimo sutarčiai, o įstatymo formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Teisinis reguliavimas, pagal kurį numatyta galimybė pripažinti galiojančiu įvykdytÄ sandorį, kuriam yra privaloma notarinė forma, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2017 m. liepos 26 d. sudaryta dovanojimo sutartis, kuria buvo patvirtinti (įforminti) ir atskirai ieÅ¡kovės neginčijami 2013 –2015 metais sudaryti susitarimai dėl piniginių lėšų neatlygintinio perdavimo sÅ«nui, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. CK 1.93 straipsnio 4 dalis nedraudžia Å¡alims vėliau patvirtinti (įforminti) susitarimo, kuriam yra bÅ«tina notarinė forma, o tai Å¡iuo atveju ir buvo padaryta.

8. IeÅ¡kovė nurodo, kad ginčijama dovanojimo sutarties prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei dėl to, jog, sudarant Å¡iÄ sutartį, buvo areÅ¡tuotos V. K. reikalavimo teisės ir tokio sandorio notaras neturėjo pagrindo tvirtinti. Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovų pagrindinis ir vienintelis ketinimas 2013 –2015 metais pervedant / gaunant pinigines lėšas buvo skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.

9. Notarė Renata Jaskutelienė, tvirtindama 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį nenustatė jokių įstatymų reikalavimų pažeidimų, kurie darytų tokį sandorį negalimu. Notarė, tvirtindama Å¡iÄ sutartį, turėjo informacijÄ iÅ¡ Turto areÅ¡to registro apie V. K. atžvilgiu taikomus apribojimus, tačiau šį sandorį patvirtino. Teismo vertinimu, Å¡is sandoris buvo patvirtintas visiÅ¡kai pagrįstai, kadangi dovanojimo sutartimi buvo įforminti ankstesniu laikotarpiu sudaryti tėvo ir sÅ«naus susitarimai dėl neatlygintinio piniginių lėšų perdavimo sÅ«nui.

Kadangi jokios piniginės lėšos 2017 m. liepos 26 d. dienÄ pervestos nebuvo, Å¡alys dovanojimo sutarties 2.1 punkto c papunktyje nurodė, kad dovanotojas (V. K.) pareiÅ¡kia ir patvirtina, kad „nėra ir atitinkamos piniginių lėšų sumos perdavimo dovanos gavėjui momentu nebuvo jokių apribojimų / suvaržymų / draudimų (įskaitant, bet neapsiribojant areÅ¡tų) disponuoti dovanotojui priklausančiomis piniginėmis lėšomis“. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas.

10. IeÅ¡kovė buvo įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre 2014 m. kovo 31 d., tai patvirtina, kad dalies atsakovų tarpusavio dovanojimo sandorių sudarymo metu (2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. balandžio 26 d., 2013 m. lapkričio 13 d.) ieÅ¡kovė teisiÅ¡kai net neegzistavo, todėl ir jos teisių bei interesų atsakovai V. K. ir J. K. pažeisti negalėjo. IeÅ¡kovė savo reikalavimo teisę į atsakovÄ V. K. kildina iÅ¡ 2016 m. sausio 6 d. ieÅ¡kovui iÅ¡duoto paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį laidavo atsakovas V.

K.. Å is faktas patvirtina, kad visi atsakovų sudaryti dovanojimo sandoriai buvo sudaryti ženkliai anksčiau, negu atsirado ieÅ¡kovės reikalavimo teisė į atsakovÄ V. K.. Aplinkybė, kad minėti mokėjimo nurodymai įforminti 2017 metais sudaryta dovanojimo sutartimi, nagrinėjamo ginčo kontekste nekeičia tikrosios Å¡alių valios ir fakto, kad piniginės lėšos buvo perduotos iki atsirandant ieÅ¡kovės reikalavimams. Dovanojimo sandorių sudarymo metu atsakovas V. K. nebuvo ieÅ¡kovės skolininkas, taigi spręsti, kad Å¡iais sandoriais buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, nėra pagrindo.

11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog tėvas neatlygintinai pervedė lėšas savo sÅ«nui, negali pagrįsti Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Å iuo atveju svarbu įvertinti tai, kad susitarimas dėl neatlygintinio piniginių lėšų perdavimo vyko tarp tėvo ir sÅ«naus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Å¡eimoje buvo įprasta praktika neatlygintinai vienas kitam perleisti didelės vertės turtÄ . Taip pat į bylÄ pateikti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad per 2013 metus J.

K. buvo padovanotas didelės vertės nekilnojamasis turtas, priklausęs jo tėvams. Byloje nepaneigta atsakovų pozicija, kad lėšų dovanojimas J. K. buvo iÅ¡ anksto suplanuoto ir vykdomo J. K. tėvų susitarimo, prieÅ¡ nutraukiant santuokÄ , perleisti dalį bendrai užgyvento turto sÅ«nui. Atsakovai objektyviai negalėjo numatyti, kad pinigų dovanojimo sandoriais ateityje galėtų bÅ«ti pažeisti bÅ«simi ieÅ¡kovės interesai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. IeÅ¡kovė UB „BELOR“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 12.1. Atsakovų valia sudaryti dovanojimo sutartis 2013–2015 metais nepagrįsta įrodymais. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, susijusius su atsakovų tikrųjų ketinimų, susijusių su ginčo sandoriais, atskleidimu. Mokėjimų pavedimų paskirtyje tarp V. K. ir J. K. nenurodoma, kad mokėjimų paskirtis yra turto dovanojimas. Taigi, byloje nėra ne tik jokių įrodymų apie tai, kad būtų buvo laikomasi rašytinės sandorio formos.

Be to, dovanojimo sutarties sudarymui, atsižvelgiant į dovanojimo sutarties dalykÄ , buvo reikalinga notarinė sandorio forma, kurios nebuvo laikytasi. 12.2. IÅ¡vados apie piniginių lėšų dovanojimÄ tikrai negalima daryti ir iÅ¡ 2013 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu į „Nordea Bank Finland“ (į žemės sklypo pardavėjo P. M. (P. M.) sÄ skaitÄ ) pervestų 868 860,06 Eur, kadangi Å¡i 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties dalyko dalis (868 860,06 Eur) buvo perduota ne atsakovui J.

K., o trečiajam asmeniui, tuo pačiu atsakovui V. K. įgyjant reikalavimo teisę į J. K. CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. 12.3. Teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , skundžiamame sprendime ignoruoja reikalavimÄ , kad, siekiant nustatyti dovanojimo faktÄ , bÅ«tinas valios dovanoti daiktÄ iÅ¡vieÅ¡inimas, tai yra bÅ«tinoji dovanojimo sutarties sÄ lyga. Jokie atsakovų į bylÄ pateikti įrodymai nepatvirtina, kad kuriuo nors metu iki 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties sudarymo buvo iÅ¡vieÅ¡inta V.

K. valia padovanoti J. K. atskirais mokėjimo nurodymais sumokėtas lėšas, ar, bet kuriuo metu iki 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties sudarymo, vieÅ¡ai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atleisti J. K. nuo prievolės vykdymo pagal reikalavimÄ , perimtÄ iÅ¡ žemės sklypo pardavėjo P. M.. 12.4. CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymas Å¡ioje byloje yra nepagrįstas, nepagrįstai peržengtos ginčo ribos dispozityvioje byloje. Å ioje byloje nebuvo pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis ar kitas procesinis dokumentas, kuriuo bÅ«tų praÅ¡oma pripažinti galiojančius dovanojimo sandorius, sudarytus iki 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties sudarymo.

CK 1.93 straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, kad pripažinti galiojančiais sandorius, sudarytus nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos, teismas gali tik įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu. Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymas ginčo sutarties sudarymo metu buvo negalimas dėl atsakovui V. K. taikomų turtinių apribojimų 12.5. Neegzistavo prielaidos CK 6.193 straipsnio 4 dalies taikymui. Byloje ne tik nebuvo pateiktas procesinis reikalavimas dėl sandorių pripažinimo galiojančiais, byloje apskritai nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad kuris nors iš atsakovų vengė sudaryti dovanojimo sutartį.

Atvirkščiai, bylos nagrinėjimo metu atsakovo J. K. atstovė nurodė, kad tarp atsakovų nebuvo jokio ginčo dėl ginčo sutarties sudarymo. 12.6. Teismo padarytos išvados dėl dovanojimo sutarties sudarymo momento prieštarauja CK 6.181 straipsnio 4 dalies nuostatoms. CK 6.181 straipsnio 4 dalyje, aiškiai nurodoma, kad, jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Todėl, nepriklausomai nuo to, kas įrašyta ginčo sutarties 2.4.2 papunktyje (nurodant, kad sutartis realinė ir laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento), sutartimi negali būti pakeistas įstatyme nustatytas imperatyvusis reguliavimas, kuriuo nustatomas notariškai tvirtintinos sutarties sudarymo momentas. 12.7.

Teismas suabsoliutino ginčo sutarties dalyko perdavimo atsakovui J. K. faktÄ ir visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, kada atsirado visuma teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, reikalingų konstatuoti, kad buvo sudaryta piniginių lėšų dovanojimo sutartis. Ä®statymas numato, kad piniginių lėšų dovanojimo sutartis, kurios didesnė kaip 14 500 Eur, turi bÅ«ti notarinės formos. BÅ«tent 2017 m. liepos 26 d. atsakovai vieÅ¡ai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sudaryti dovanojimo sutartį ir jÄ iÅ¡vieÅ¡ino teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovai taip pat susitarė dėl 868 860,06 Eur dydžio reikalavimo teisės į J.

K. atsisakymo. 12.8. 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartis yra vienintelis CK 6.469 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis dovanojimo sandoris, todėl ginčo sutartyje nurodytos lėšos laikytinos padovanotomis bÅ«tent 2017 m. liepos 26 d., o sprendime daromos iÅ¡vados dėl dovanojimo sandorio sudarymo iki 2017 m. liepos 26 d. prieÅ¡tarauja materialinėms teisės normoms, reglamentuojančioms notarinio sandorio sudarymo momentÄ . 12.9. Apeliantas į bylÄ pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad 2017 m. liepos 26 d. turėjo galiojančiÄ ir neginčytÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ V.

K.. Atsakovo V. K. reikalavimai dėl laidavimo pagal vekselį pripažinimo negaliojančiu buvo atmesti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2258-803/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2020 m. vasario 6 d. civilinėje byloje Nr. 2A-89-330/2020. Taigi nei vekselis, nei jo pagrindu padarytas vykdomasis įraÅ¡as nėra nuginčyti, ir yra galiojantys. Be to, liko nenuginčytas ir antstolio ArtÅ«ro Auglio patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti. 12.10.

Atsakovas V. K. neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarties. Byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovo V. K. nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovas J. K., sudarydamas ginčo sutart, taip pat buvo nesÄ Å¾iningas. Atsakovai J. K. ir V. K. kryptingai atlikinėja veiksmus, siekdami kreditorių interesų pažeidimo. 12.11. Sutartis taip pat naikintina dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, kadangi ginčo dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovo V. K. teisės disponuoti jam priklausančiomis reikalavimo teisėmis buvo areÅ¡tuotos 2017 m. liepos 19 d. antstolio patvarkymu, tai iÅ¡vieÅ¡inta 2017 m. liepos 20 d.

Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registre.

13. Atsakovas V. K. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 13.1. IeÅ¡kovė teigia, kad V. K. 2013–2015 metais nenorėjo dovanoti sÅ«nui pervestų piniginių lėšų, o J. K. nepriėmė Å¡ių dovanų, tačiau jokių Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, t. y.

įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp atsakovų bÅ«tų buvusi sudaryta kitokio pobÅ«džio (paskolos, turto pardavimo, mainų ir pan.) sutartis, galinti paaiÅ¡kinti aptariamų lėšų pervedimÄ . Taigi apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir neįrodyti. 13.2. Visas 2013–2015 metais pervestas lėšas J. K. priėmė ir Å¡ias lėšas naudojo savo poreikiams. 2013 m. lapkričio 13 d. mokėjimo pavedimu į Nordea Bank Finland pervesta 868 860,06 Eur suma kaip mokėjimas už sÅ«naus J.

K. įsigyjamÄ turtÄ (žemės sklypÄ ), o kitas lėšas J. K. naudojo namo statybai ir įrengimui. Pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad 2013–2015 metais V. K. atlikti pavedimai sÅ«nui J. K. buvo neatlygintini ir kvalifikuotini kaip dovanojimo sutartis. 13.3. Dovanojimo sutarties sudarymo momentui nustatyti taikytina ne CK 6.181 straipsnio 4 dalis, o CK 6.181 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad, kai pagal įstatymus ar Å¡alių susitarimÄ bÅ«tinas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.

Kadangi dovanojimo sutartis yra realinė sutartis, o piniginės lėšos mokėjimo pavedimais J. K. buvo pervestos 2013–2015 m., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad dovanojimo sandoriai buvo sudaryti mokėjimo pavedimų atlikimo metu. 13.4. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad tarp atsakovų V. K. ir J. K. buvo faktinis susitarimas padovanoti 2013–2015 metais pervestas lėšas, tačiau tuo metu šis sandoris nebuvo tinkamai įformintas. Abi šalys visiškai įvykdė sandorį – V.

K. padovanojo, o J. K. priėmė dovanÄ . Kadangi iki 2017 m. liepos 26 d. notarinės dovanojimo sutarties sudarymo abi Å¡alys delsė tinkamai įforminti sandorį, yra įrodyta ir trečioji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės taikymo sÄ lyga. 13.5. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės tikslas yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ , jų gerbimÄ tuo atveju, kai faktiÅ¡kai sandoris yra įvykęs, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jis nėra įformintas notariÅ¡kai.

Tokiu atveju, vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių vengiant faktiÅ¡kai sudaryto sandorio įforminimÄ , kita Å¡alis gali ginti savo teises kreipdamasi į teismÄ dėl Å¡io sandorio pripažinimo galiojančiu. Tačiau, aptariamu atveju, susiklostė situacija, kai abi Å¡alys faktiÅ¡kai įvykdė dovanojimo sandorį, taip pat jį savanoriÅ¡kai įformino notarine tvarka. Akivaizdu, kad tokiu atveju CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytas tikslas buvo pasiektas ir Å¡alys neprivalėjo papildomai kreiptis dėl dovanojimo sandorio pripažinimo į teismÄ . 13.6.

IeÅ¡kovo interesus galėtų pažeisti tik atsakovo V. K. sudaryti sandoriai po 2016 m. sausio 6 d. dienos, nes iki vekselio atsiradimo ieÅ¡kovė jokių kitų reikalavimo teisių į atsakovÄ V. K. neturėjo, todėl ieÅ¡kinys pagrįstai buvo pripažintinas nepagrįstu ir atmestas.

14. Atsakovas J. K. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 14.1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vien 2013–2015 metais faktiÅ¡kai padovanotų lėšų notarinis įforminimas 2017 m. liepos 26 d. dienÄ negalėjo pažeisti UAB „BELOR“ interesų. Su pateiktu apeliaciniu skundu UAB „BELOR“ nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurie galėtų paneigti tokiÄ skundžiamu sprendimu padarytÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ . 14.2.

CK 1.93 straipsnio 4 dalis nedraudžia Å¡alims vėliau patvirtinti (įforminti) susitarimo, kuriam yra bÅ«tina notarinė forma. SavarankiÅ¡kas reikalavimas dėl sandorio, kuriam privaloma notarinė tvarka, pripažinimo galiojančiu teismine tvarka gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik tada, kai toks sandoris nebuvo įformintas notarine tvarka. Atsakovams užtenka civilinėje byloje nesutikti su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡yti netenkinti UAB „BELOR“ reikalavimų bei palikti ginčijamÄ dovanojimo sandorį galioti. Atsakovams nebereikia atskirai reikalauti pripažinti galiojančiu tinkamai notarine tvarka patvirtinto sandorio. 14.3.

Pirmosios instancijos teismas CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatomis rėmėsi tik pagrįsdamas atsakovų J. K. ir V. K. teisę vėliau notarine tvarka patvirtinti ginčijamus lėšų dovanojimus. Pirmosios instancijos teismas CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reguliavimu rėmėsi tik tiek, kad nustatė, jog apskritai ginčijamo dovanojimo sandorio notarinio įforminimo Å¡alims leidžiama ir vėliau (jau po faktinio / realaus dovanojimo įvykdymo) atlikti privalomÄ notarinį įforminimÄ ir tai nebus laikoma naujo dovanojimo sandorio sukÅ«rimu, o tik anksčiau įvykdyto realaus dovanojimo įforminimas. 14.4.

UAB „BELOR neįrodinėjo atsakovų (tėvo ir sÅ«naus) V. K. ir J. K. kitokios valios (ketinimų) nei dovanojimo dėl 2013–2015 metais pervestų lėšų. Nenustačius, kad atsakovai bÅ«tų siekę kitų tikslų nei padovanoti ginčijamas lėšas dar 2013–2015 metais, UAB „BELOR“ teiginiai apie tariamÄ susitarimÄ dėl dovanojimo 2017 m. liepos 26 d. data, kai buvo tik įforminamas anksčiau atliktas lėšų dovanojimas notarine tvarka, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. 14.5.

Skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, kad 2013–2015 metais sudaryti lėšų dovanojimo sandoriai negalėjo pažeisti UAB BELOR kaip kreditoriaus interesų. IeÅ¡kovė neturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės į atsakovÄ V. K.. UAB „BELOR“ neįrodinėja, kad atsakovai galėjo ar turėjo žinoti, jog daugiau nei po metų nuo paskutinių iÅ¡ ginčijamų lėšų dovanojimo pavedimų atlikimo UAB „BELOR“ įgys prievolę į atsakovÄ V. K., kurios įvykdymui nepakaks atsakovo V.

K. likusio turto. 14.6. Dovanojimo sandorio įforminimo metu nebuvo sumažintos (ar apribotos) atsakovo V. K. galimybės atsiskaityti su UAB „BELOR“. Notarinėje sutartyje nėra patvirtinama jokio reikalavimų atsisakymo, nėra sukuriama jokių naujų prievolių nei atsakovo V. K., nei atsakovo J. K. atžvilgiu. Po dovanojimo notarinės sutarties patvirtinimo atsakovo V. K. turto masė nesumažėjo, o atsakovo J. K. – nepadidėjo. 14.7. UAB „BELOR“ neįrodė atsakovų J. K. ir V. K. nesÄ Å¾iningumo lėšų dovanojimo metu 2013–2015 metais. 14.8.

Atsakovo J. K. tėvai nusprendė bendru sutarimu padovanoti vieninteliam sÅ«nui didelės vertės turto, nes rÅ«pinosi sÅ«naus finansine gerove ir siekė užtikrinti sÅ«naus ateitį. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad sÅ«nus J. K. pats rengėsi sukurti savo Å¡eimÄ (ruošėsi santuokai), atsakovas V. K. ir R. K. nusprendė iÅ¡ bendrų lėšų padėti sÅ«nui atsakovui J. K. įgyti asmeninį nuosavÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame sÅ«nus galėtų pasistatyti gyvenamÄ jį atsakovo J. K. Å¡eimos naudojimui.

Tokį sklypÄ J. K. įsigijo savo vardu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini)) ir pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , kuriame Å¡iuo metu ir gyvena su savo sukurta Å¡eima. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas ginčas dėl 2017 m. liepos 26 d. pinigų dovanojimo sutarties, kaip prieÅ¡taujančios imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), negaliojimo, taip pat Å¡i sutartis ginčijama actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinys) pagrindu. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas V. K., bÅ«damas nemokus, neturėdamas teisės disponuoti turtu dėl taikomų apribojimų, sudarė ginčo sandorį su savo sÅ«numi, atsisakė savo reikalavimo teisės į 868 860,06 Eur sumÄ , tokiu bÅ«du elgėsi nesÄ Å¾iningai ir pažeidė kreditorės, kuri turi reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį, interesus.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teikia dėl jo apeliacinį skundÄ . Dėl tarp atsakovų susiklosčiusių teisinių santykių ir sandorio sudarymo momento 17. IeÅ¡kovės teigimu, mokėjimo nurodymuose nebuvo nurodyta mokėjimo paskirtis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡alys siekė bÅ«tent dovanoti pinigus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir neteikė paaiÅ¡kinimų, kokie bÅ«tent sandoriai 2013–2015 metais galėjo bÅ«ti sudaryti tarp atsakovų, t. y. neįrodinėjo, jog atsakovas V.

K., pervedęs pinigus vieninteliam sÅ«nui atsakovui J. K. (5 t, b. l. 22–23) ar už jį atlikdamas mokėjimÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ , turėjo teisinį pagrindÄ (lÅ«kestį) reikalauti grÄ Å¾inti pervestas pinigines lėšas.

18. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp Å¡alių, kvalifikavimo yra nurodęs, kad, kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas bÅ«tent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas vienos sutarties Å¡alies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalykÄ paskolos gavėjui egzistavimas. Atsižvelgiant į Å¡alių artimus giminystės ryÅ¡ius, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali bÅ«ti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus sandorius (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015, 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020 25 punktÄ ). Taigi, kai iÅ¡ mokėjimo nurodymo neįmanoma nustatyti piniginių lėšų pervedimo tikslo, jis nustatytinas remiantis kitais duomenimis.

19. Procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias įrodinėjimo priemones sandorio Å¡alies valiai nustatyti, nėra, todėl turi bÅ«ti tiriami tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo pateikti įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, reikalinga nustatyti, kokios buvo dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybės, atsižvelgti į Å¡alių asmenines savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). Primintina, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimÄ negali bÅ«ti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 142 punktas).

20. IÅ¡ civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. balandžio 24 d. V. K. atliko 300 000 Eur mokėjimo nurodymÄ J. K., mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sÄ sk. papildymas“, iÅ¡ atsakovo V. K. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2014 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymas buvo atliktas nurodant „pervedimas“ (5 t, b. l. 34, DOK-29075). 2015 m. sausio 13 d., 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. sausio 31 d. atsakovo V. K. mokėjimo paskirtyse buvo nurodyta mokėjimo paskirtis „J.“, o 2015 m. gruodžio 1 d. mokėjimo paskirtyje – „sÄ skaitos papildymas“ (5 t, b. l. 42, DOK-35236).

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡eimoje buvo susiklosčiusi įprasta praktika neatlygintinai vienas kitam perleisti didelės vertės turtÄ . IÅ¡ byloje esančio Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. liepos 2 d. patikrinimo akto matyti, kad sÅ«nus J. K. 2013 m., 2014 m. dovanojo savo motinai pinigines lėšas (1 t, b. l. 88), motina 2014 m. dovanojo pinigus savo sÅ«nui (1 t, b. l. 94), tarp atsakovų J.

K. ir V. K. taip pat vyko piniginių lėšų pervedimai (1 t, b. l. 94). Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad atsakovui J. K. tėvai taip pat dovanojo didelį kiekį ir didelės vertės nekilnojamojo turto (4 t, b. 176, DOK-25213). Be to, nėra ginčo dėl to, kad 2013 metų pradžioje atsakovo J. K. tėvai nutarė nutraukti santuokÄ ir J. K. dovanojamas turtas buvo įgytas bÅ«tent jo tėvų santuokoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pinigų pervedimai buvo atliekami ne periodiÅ¡kai, pervedamos pinigų sumos yra skirtingos, nėra duomenų, kad atsakovas J.

K. dovanotu nekilnojamuoju turtu disponuotų ne kaip savo, sprendžia, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog atsakovas V. K., 2013–2015 metais pervesdamas ginčo pinigines lėšas atsakovui J. K., laikė, kad jos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo teigti, kad 2017 metais, sudarydamas ginčo sandorį, atsakovas siekė nuslėpti savo tikruosius ketinimus ir (arba) atsisakė kokių nors savo reikalavimo teisių į J. K.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo pinigines lėšas pervedė kitu, ne dovanojimo tikslu.

22. IÅ¡ civilinėje byloje esančio Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ P. M. atsakovas J. K. įsigijo asmeninės nuosavybės teise pagal 2013 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tÄ pačiÄ dienÄ atsakovas V. K. mokėjimo pavedimu į Nordea Bank Finland pervedė 868 860,06 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad dengiamas P. M. kreditas pagal sutartį Nr. KL 06/12/91D, „2006 12-15 grÄ Å¾inimui P/L 2013-11-04 raÅ¡tÄ Nr. OUT-20436“ (1 t, b. l. 107).

Nors mokėjimo nurodyme nurodyti dokumentai į civilinės bylos nagrinėjimÄ nėra pateikti, tačiau Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į kitÄ bylos medžiagÄ , Å¡io mokėjimo nėra pagrindo vertinti kitaip, kaip tik mokėjimÄ už sÅ«naus J. K. įsigyjamÄ turtÄ . Byloje nėra duomenų ir nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas V. K. Å¡ias lėšas pervedė su tikslu, kad atsakovas J. K. jas grÄ Å¾intų. IÅ¡ minėto dokumento matyti, kad žemės sklype, už kurį atsiskaityta ginčo piniginėmis lėšomis, 2018 metais buvo baigtas statyti vienbutis gyvenamasis namas, taip pat įregistruotas J.

K. vardu (4 t, b. 176, DOK-25213), žemės sklypu atsakovas disponavo kaip savo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ių lėšų nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra teisinio pagrindo vertinti kitaip, kaip tik piniginių lėšų dovanojimÄ J. K..

23. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad dovanojimo sandoriui bÅ«tinas valios dovanoti sandorį iÅ¡vieÅ¡inimas kaip bÅ«tinoji dovanojimo sÄ lyga. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenustato jokios iÅ¡ankstinės dovanojimo sandorio sudarymo tvarkos, paskelbimo apie ketinamÄ sudaryti dovanojimo sandorį, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad V. K. valia dovanoti J. K. atskirais mokėjimo pavedimais pinigines lėšas arba atleisti J. K. nuo prievolės nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta, yra nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

24. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovai V. K. ir J. K. kartu dalyvavo „Arvi“ grupės versle. Tačiau civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo mokėjimo nurodymai yra susiję su verslo teisiniais santykiais ar įsipareigojimais, kilusiais iÅ¡ kartu vykdomo verslo, ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo ir neplėtojo. Pažymėtina, kad, remiantis bendrÄ ja įrodinėjimo taisykle, įrodyti privalo tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis).

Å iuo atveju ieÅ¡kovės argumentai, kad ginčo sandoriu, kuris buvo įformintas 2017 metais, buvo siekiama kitų, ne dovanojimo tikslų, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės argumentai dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo yra siejami su 2015 m. gegužės 5 d. triÅ¡ale trÄ Å¡Å³ tiekimo sutartimi bei kitais vykstančiais teisminiais ir arbitražo procesais, „Arvi“ grupės sandoriais su savo kreditoriais, taip pat ir ieÅ¡kove, tačiau visi ieÅ¡kovės nurodomi juridiniai faktai nėra atlikti Å¡ioje civilinėje byloje ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 metų, taigi jie nėra susiję su nagrinėjama byla.

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dviÅ¡alis sandoris, iÅ¡reiÅ¡kiamas dviejų Å¡alių suderinta prieÅ¡prieÅ¡ine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtÄ ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ dovanÄ priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienaÅ¡alė, bet ir realinė, nes įsipareigojimas padovanoti turtÄ ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015, 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2017 29 punktÄ ).

Todėl konstatavus, kad Å¡ioje civilinėje byloje atsakovo V. K. ginčo piniginių lėšų pervedimo sÅ«nui J. K. nėra teisinio pagrindo vertinti kitaip, nei dovanojimo sandorių, laikytina, kad realiai dovanojimo sandoriai įvyko pinigų pervedimo metu 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. balandžio 26 d., 2014 m. gruodžio 19 d., 2015 m. sausio 13 d., 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. gruodžio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 13 d. Ir, kaip pagrįstai nurodo atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ , 2017 m. liepos 26 d. notarine tvarka patvirtinta dovanojimo sutartis naujų teisių ir pareigų Å¡alims nesukÅ«rė, ja buvo patvirtinti iki Å¡ios sutarties sudarymo realiai įvykę juridiniai faktai.

26. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi CK 6.181 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, kad, jeigu pagal įstatymus sutartis turi bÅ«ti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kadangi CK 6.181 straipsnio 5 dalyje aiÅ¡kiai numatyta, jog, kai pagal įstatymus ar Å¡alių susitarimÄ bÅ«tinas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl dovanojimo teisinių santykių specifikos, notarinis dovanojimo sandoris yra sudaromas arba daikto perdavimo metu (pinigai perduodami notaro akivaizdoje, pasiraÅ¡omas turto priėmimo-perdavimo aktas), arba po faktinio daikto perdavimo, kadangi įsipareigojimas padovanoti turtÄ ateityje negalioja (CK 6.465 straipsnis). Kai dovanojimo sandoriui yra privaloma notarinė forma ir jos nėra laikytasi, teismas gali pripažinti jį galiojančiu ir tam bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį;

3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-442-798/2021 41 punktÄ ). Tačiau toks sandoris taptų galiojančiu nuo daikto perdavimo momento, o ne nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo (įsigaliojimo) datos, kadangi teisinės pasekmės sukuriamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo metu, o ne tuomet, kai jÄ pripažįsta teismas arba ji patvirtinama sudarant įstatymo reikalaujamos formos sandorį. Kaip pagrįstai nurodė atsakovai, jie nevengė sandorio sudaryti notarine tvarka, prieÅ¡ingai, jį sudarė savo iniciatyva 2017 metais, tačiau pats pinigų perdavimo faktas jau buvo įvykęs, dovanotojas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dovanÄ perduoti, o apdovanotasis – priimti, taigi teisiniai dovanojimo sandorio padariniai kilo nuo sandorio sudarymo momento – pinigų perdavimo.

28. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, buvo nesÄ Å¾iningi ir siekė iÅ¡vengti notarinės formos sandorio sudarymo. PrieÅ¡ingai, dovanojimo sandorius patvirtino notarinės formos sandorį sudarydami vėliau, 2017 metais. Byloje nėra duomenų, kad, atliekant mokėjimo nurodymus 2013–2015 metais, atsakovai turėjo įsipareigojimų ar kreditorių, kurių teises ir interesus sudaromi sandoriai galėjo pažeisti. Tai, kad atsakovų nesÄ Å¾iningumas konstatuotas kitose civilinėse bylose, esant kitoms faktinėms aplinkybėms, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi sudarydami visus (bet kokius) sandorius.

NesÄ Å¾iningumas, kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, nustatinėtinas kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kvalifikuojant tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, o bÅ«tent, Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar buvo sudaryti dovanojimo sandoriai, ar, kaip teigia ieÅ¡kovė, atsakovas V. 2017 metais atsisakė reikalavimo teisės J. K. atžvilgiu, CK 6.67 straipsnio nuostata netaikytina ir nesÄ Å¾iningumas nėra preziumuojamas. CK 6.67 straipsnio normos yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl actio Pauliana sÄ lygų egzistavimo, o ne nustatant tikruosius Å¡alių ketinimus sudarant sandorį.

29. Sutiktina su atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentais, kad ieÅ¡kovė, nurodydama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, peržengė ginčo ribas, nes byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti dovanojimo sandorius galiojančiais, netinkamai interpretuoja teismo sprendimÄ . Teismas, remdamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, argumentavo pozicijÄ dėl atsakovų teisės sudaryti notarinę dovanojimo sutartį ateityje. Teismas nesprendė ir neturėjo spręsti dėl dovanojimo sandorių pripažinimo galiojančiais, kadangi notarinė dovanojimo sutartis jau buvo sudaryta, nei vienas iÅ¡ atsakovų jos sudaryti nevengė ir ginčo dėl teisinių santykių kvalifikavimo tarp atsakovų nekilo.

30. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirais mokėjimo nurodymais 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. balandžio 26 d., 2013 m. lapkričio 13 d., 2014 m. gruodžio 19 d., 2015 m. sausio 13 d., 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. sausio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 1 d. atsakovas V. K. padovanojo J. K. pinigines lėšas. 2017 m. liepos 26 d. pinigų dovanojimo sandoriu, kurį patvirtino notarė, buvo iÅ¡pildyta įstatymo reikalaujama dovanojimo sandorių forma, tačiau patys dovanojimo sandoriai laikytini sudarytais ir teisines pasekmes sukėlė nuo pinigų perdavimo momento. Dėl sandorio (ne)galiojimo CK 6.66 ir CK 1.80 straipsniuose įtvirtintais pagrindais 31. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

33. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ Ä¯ skolininkÄ â€“ atsakovÄ V. K. – kildina iÅ¡ 2016 m. sausio 6 d. ieÅ¡kovei UAB „Arvi“ ir ko iÅ¡duoto paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį laidavo atsakovas V. K.. Kaip jau buvo minėta anksčiau, dovanojimo sandoriai buvo sudaryti 2013–2015 metais, o ieÅ¡kovės reikalavimo teisė atsirado vėliau, todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė dovanojimo sandorių sudarymo metu neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovÄ V.

K., o dovanojimo sandorių sudarymo metu atsakovas V. K. nebuvo ieškovės skolininkas, taigi dovanojimo sandoriai negalėjo pažeisti ieškovės teisių ir interesų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovė neįrodė, kad sandoriai 2013–2015 metais tarp atsakovų buvo sudaryti kitu, ne dovanojimo tikslu, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas V. K., 2017 m. sudarydamas notarinę dovanojimo sutartį, atsisakė reikalavimo teisių į J. K.. Taip pat svarbu pažymėti, kad, sudarant ginčo sutartį 2017 metais, jokie pinigų pervedimai nebuvo atliekami, taigi V.

K. turto masė 2017 metais nei padidėjo, nei sumažėjo. Be to, kaip pagrįstai nurodo V. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė UAB „BELOR“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota tik 2014 m. kovo 31 d., taigi atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, objektyviai negalėjo žinoti apie bÅ«simos prievolės atsiradimÄ . Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

34. IeÅ¡kovės teigimu, sudarant dovanojimo sutartį, buvo disponuojama turtu (turtinėmis teisėmis), areÅ¡tuotu 2017 m. liepos 19 d. antstolio patvarkymu, kuris 2017 m. liepos 20 d. registruotas Turto areÅ¡to aktų registre, todėl sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms. Kaip jau buvo ne kartÄ minėta, dovanojimo sandoriai yra realiniai sandoriai, todėl laikomi sudaryti nuo pinigų perdavimo momento. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad 2013–2015 metais atsakovas V. K. neturėjo teisės disponuoti piniginėmis lėšomis.

PrieÅ¡ingai, byloje esantis 2017 m. liepos 26 d. (atliktas ginčo sandorio sudarymo metu, 5 t, b. l. 3) ir 2019 m. spalio 20 d. turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡as (1 t, b. l. 23) patvirtina tik apie V. K. turtui taikomÄ areÅ¡tÄ nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. O notarė, kuriai keliami didesni reikalavimai ir gali atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiÅ«rėjimo, neatidumo ar net klaidos, patvirtino sutartį, kurioje pažymėta, kad dovanojamų sandorių metu nebuvo jokių apribojimų, suvaržymų ar draudimų disponuoti dovanotojui priklausančiomis piniginėmis lėšomis (2 t, b. l. 13).

Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ pagrįstai pažymi, kad, 2017 metais sudarant ginčo sandorį, piniginės lėšos pervestos nebuvo, taigi realiai turtu nebuvo disponuojama, atitinkamai, imperatyvios teisės normos Å¡iuo pagrindu pažeistos nebuvo. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 35. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo teisinius santykius, sandorių negaliojimo teisinius pagrindus, teisingai įvertino įrodymus, todėl pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė, o ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jai bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsakovai bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė Vigintas ViÅ¡inskis