d5ef4ef5-a2dd-409d-a688-0eb77ced4189 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-317-891/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01081-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Budrys, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. L. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-701-1155/2022, kuriuo P. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur bauda.

Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. P. L. nubaustas už tai, kad nuo 2016 m. sausio 18 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir bendrovė) akcininkas ir vadovas, nuo 2022 m. vasario 2 d. žinodamas, kad bendrovė nemoki, iki 2022 m. balandžio 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo dienos nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANÄ®) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesÄ , nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo ir pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu P. L. praÅ¡o nutraukti jam administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį jo veiksmuose nesant Å¡io nusižengimo požymių arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimÄ ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali baudÄ . 2.1. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , neįvertino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių.

NusižengimÄ jis padarė siekdamas iÅ¡saugoti bendrovę, jos veiklos tęstinumÄ . Nors tai neÅ¡alina atsakomybės, tačiau, pasak apelianto, Å¡is piktavaliÅ¡ko tikslo neturėjimas turėjo bÅ«ti įvertintas individualizuojant skirtinÄ nuobaudÄ . Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įsiskolinimas VMI bei kitiems kreditoriams susidarė bÅ«tent Lietuvos Respublikoje paskelbus karantinÄ , bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos sÄ raÅ¡Ä . 2.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡iuo atveju nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtų veiklos ribojimų pradžios iki 2021 m. lapkričio mėnesio bendrovė su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartis dėl susidariusios mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo (2021 m. vasario 26 d. – dėl 24 380,81 Eur, 2021 m. rugsėjo 2 d. – dėl 19 293,65 Eur ir 2021 m. lapkričio 26 d. – dėl 625,62 Eur). Pagal Å¡ias sutartis bendrovė pervedė į valstybės biudžetÄ dvi įmokas, tai yra 2021 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesiais bendrÄ 800 Eur sumÄ .

Tačiau tuo pat metu bendrovė atliko mokėjimus darbuotojams, buvo mokamas veiklos vietos patalpų nuomos mokestis, atsiskaitoma su buhalterines paslaugas teikiančia įmone bei vykdomi atsiskaitymai su produkcijos, reikalingos vieÅ¡ojo maitinimo veiklai vykdyti, tiekėjais, nes kitu atveju bendrovės veikla bÅ«tų tapusi neįmanoma, tai yra bendrovė iÅ¡ viso nebÅ«tų gavusi pajamų, todėl jos įsiskolinimai galimai bÅ«tų dar didesni. Pasak P. L., Å¡iuo atveju bendrovės veiklos tęsimas tuo metu (tam tikrÄ laikotarpį) leido bendrovei gyvuoti ir vykdyti veiklÄ , iÅ¡saugoti darbo vietas, gauti lėšų einamosioms mokestinėms prievolėms tiekėjams vykdyti. 2.3.

Apelianto teigimu, nors bendrovė trumpuoju laikotarpiu susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, jis ėmėsi visų veiksmų bendrovės mokumui atkurti ir dėjo pastangas iÅ¡laikyti bei tęsti jos veiklÄ pasibaigus Å¡alyje paskelbtam karantinui. P. L. vertinimu, bendrovės ekonominė situacija formaliai nors ir atitiko nemokumo apibrėžimÄ , tačiau neleido jam pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis bendrovės mokumas įprastomis veiklos sÄ lygomis nebegali bÅ«ti atkurtas, juolab, kad Å¡alyje pandemija iÅ¡ esmės baigėsi.

Esamoje situacijoje jam, kaip bendrovės vadovui, buvo sudėtinga orientuotis ir apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų – ar jau skelbti bankrotÄ ar visgi mėginti iÅ¡saugoti veiklos tęstinumÄ , saugoti darbo vietas, turtÄ . Pasak apelianto, jis neturėjo tyčios pažeisti įstatymų reikalavimų, o jo veiksmai susidariusioje situacijoje buvo vienintelis bÅ«das tęsti bendrovės veiklÄ ir gauti lėšų jos įsipareigojimų tenkinimui. Nors kaip vadovas turėjo suprasti ir įvertinti, jog savalaikiu bendrovės nemokumo neinicijavimu pažeis jos kreditorių interesus, tokiais veiksmais prisiėmė rizikÄ , nors dėl to jam grėsė atsakomybė.

Anot P. L., nurodytus veiksmus lėmė situacija, kurioje verslas anksčiau nebuvo. 2.4. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nesvarstė galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytÄ baudÄ ar iÅ¡vis jos neskirti. Tačiau, kaip galima suprasti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, teismas sprendė, kad jo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti mažesnio dydžio baudÄ ar iÅ¡vis jos neskirti.

Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į tai, manytina, kad spręsdamas dėl jo, kaip bendrovės vadovo, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo vien tik formaliu teisės aktų nuostatų nesilaikymo konstatavimu. Kaip minėta, teismas neatsižvelgė į tai, kad esant Å¡alyje sudėtingai verslo padėčiai, jo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai Covid-19 koronavirusinės infekcijos plitimo metu, vėliau Å¡alyje paskelbus pandemijÄ ir jÄ panaikinus, stengiantis iÅ¡laikyti bendrovės veiklos tęstinumÄ , negali bÅ«ti laikomi piktybiÅ¡kais, todėl juose nėra bÅ«tinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios.

Tačiau apeliantas pažymi, kad jis savo kaltės neginčija ir atsakomybės nevengia, tik praÅ¡o teisingai skirti nuobaudÄ , atsižvelgiant į visas nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VMI (toliau – ir Institucija) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus vedėja Giedrė Vainauskienė (toliau – ir atstovė) praÅ¡o apelianto P. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-701-1155/2022 palikti nepakeistÄ . 3.1. Atsiliepime pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas yra nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2094-560/2022, todėl Å¡io fakto administracinio nusižengimo byloje nereikėjo įrodinėti.

VMI nuomone, bendrovės vadovas P. L. privalėjo atsakingai vertinti valdomos bendrovės finansinę bÅ«klę, o bendrovės nemokumas jį, kaip vadovÄ , įpareigojo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Apelianto argumentas, kad galiojant mokestinės paskolos sutartims, pagal kurias buvo atliktos tik dvi įmokos (800 Eur) ir kurios 2022 m. vasario 2 d. buvo nutrauktos dėl sutarčių sÄ lygų nevykdymo, buvo vykdomi atsiskaitymai su darbuotojais ir tiekėjais, yra atmestinas, kadangi tokie mokėjimai vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir pažeidžia VMI interesus. 3.2.

Anot Institucijos atstovės, apylinkės teismas, skirdamas P. L. nuobaudÄ , tinkamai įvertino ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tai yra atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, apelianto asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. P. L., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimÄ VMI bei kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesÄ . P. L. neįvykdė JANÄ® 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ ir bÅ«tent Å¡ios pareigos nevykdymas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Pasak VMI atstovės, byloje nėra jokių duomenų, kad P. L. pagal sankcijÄ už padarytÄ nusižengimÄ paskirta nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų. 3.3. Apibendrinant atsiliepime teigiama, kad apelianto skunde nurodyti teiginiai pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nepaneigia. VMI manymu, teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo apelianto veiksmus, kurie atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius bei pagrįstai individualizavo apeliantui skiriamÄ nuobaudÄ ir jos dydį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, P. L. iÅ¡ esmės nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda – bauda. Tuo pačiu, neginčydamas administracinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių, jis vis tik ginčija (nors nurodo, kad neginčija) ir savo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , teigdamas, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, piktybiÅ¡kumo, kad susidariusi situacija neleido jam pagrįstai tikėtis, jog bendrovės mokumas nebegali bÅ«ti atkurtas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali bÅ«ti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra iÅ¡dėstyti kituose teisės aktuose. JANÄ® 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesÄ , jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

Pagal JANÄ® 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumÄ ir siÅ«lyti spręsti juridinio asmens mokumo atkÅ«rimo klausimÄ ; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesÄ ; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesÄ .

Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktÅ«rizavimo procesas (JANÄ® 2 straipsnio 23 dalis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡io įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iÅ¡kėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi bÅ«ti atliekami siekiant iÅ¡kelti nemokumo (bankroto ar restruktÅ«rizavimo) bylÄ teisme (įskaitant bankroto procesÄ ne teismo tvarka). Å ios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANÄ® nuostatos nenurodo jokių iÅ¡imčių, kada vadovas gali nevykdyti Å¡ios pareigos.

Å ios pareigos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali bÅ«ti pateisinamas, matyti ir iÅ¡ JANÄ® 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalÄ , kuri atsirado dėl Å¡iame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

6. Apeliantas skunde teigia, kad nusižengimÄ padarė siekdamas iÅ¡saugoti bendrovę, jos veiklos tęstinumÄ , kad esamoje situacijoje jam, kaip bendrovės vadovui, buvo sudėtinga orientuotis ir apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų – ar jau skelbti bankrotÄ ar visgi mėginti iÅ¡saugoti veiklos tęstinumÄ , jog įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė karantino laikotarpiu ir pan. Taigi, pirmiausia, Å¡ioje byloje ginčas iÅ¡ esmės kyla dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas P. L. nagrinėjamoje situacijoje privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Å¡iÄ savo pareigÄ aiÅ¡kiai suvokė.

7. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad P. L. nuo 2016 m. vasario 20 d. iki 2022 m. birželio 27 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. IÅ¡ byloje esančių duomenų (VMI pareiÅ¡kimo, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ , paties P. L. paaiÅ¡kinimų ir kitų byloje esančių duomenų), kurie taip pat buvo įvertinti ir apylinkės teismo, matyti, kad bendrovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų jau nuo 2020 metų, bendrovės Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2020 metus duomenimis, bendrovės pelnas 2020 metais buvo 2 205 Eur, turimas turtas sudarė 27 067 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 64 383 Eur, bendrovė darbuotojų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, yra skolinga ne tik VMI (2022 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka yra 47 219,77 Eur), bet ir kitiems kreditoriams – VSDFV (9 455,49 Eur), UAB „Krekenavos agrofirma“, VMI mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitų ir turto taikė jau nuo 2016 m., tačiau nesėkmingai, įsiskolinimas tik didėjo.

Taigi byloje yra duomenys, patvirtinantys negalėjimÄ laiku vykdyti turtinių prievolių, dėl ko bendrovė laikytina neabejotinai nemokia. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas yra nustatytas jau minėta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2094-560/2022, todėl Å¡io fakto Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje papildomai įrodinėti nereikia.

8. Paminėti byloje esantys duomenys paneigia apelianto argumentus apie tai, kad bendrovės ekonominė situacija neleido jam pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis bendrovės mokumas įprastomis veiklos sÄ lygomis (po karantino) nebegali bÅ«ti atkurtas, tai yra, kad bendrovė negalės vykdyti turimų prievolių, kad jis dėjo pagal galimybes visas įmanomas pastangas, siekdamas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ir pan., ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrovė jau 2020 metais buvo nemoki, todėl P. L.

žymiai anksčiau nei nuo 2022 m. vasario 2 d., kai VMI priėmė sprendimus nutraukti mokestines paskolų sutartis ir kuomet jam kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti bendrovės mokumÄ arba pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, žinojo apie sunkiÄ bendrovės finansinę padėtį ir akivaizdžiÄ nemokumo bÅ«senÄ , tačiau ignoravo bendrovės nemokumÄ ir pats inicijuoti bankroto procesÄ delsė. Žinodamas apie tai, kad bendrovė negali laiku vykdyti turimų turtinių prievolių, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdė.

Bendrovei bankroto byla buvo iÅ¡kelta ne pagal jos vadovo P. L., o VSDFV pareiÅ¡kimÄ . Apelianto argumentai, kad bendrovės veiklai itin neigiamÄ Ä¯takÄ turėjo Covid-19 pandemija, dėl kurios bendrovė 2020-2021 metais buvo susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais ir kad įsiskolinimas VMI bei kitiems kreditoriams susidarė bÅ«tent Lietuvos Respublikoje paskelbus karantinÄ , atmestini kaip nepagrįsti, kadangi bendrovės finansiniai sunkumai atsirado dar nuo 2016 metų gegužės mėnesio, priverstiniai mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai pradėti taikyti nuo 2016 m. gegužės 24 d., taigi iÅ¡dėstyti faktai liudija, kad bendrovės finansinė bÅ«klė pradėjo blogėti dar tuo metu, kai pandemijos nebuvo.

9. Apygardos teismo vertinimu, P. L. argumentai apie jo tariamÄ bendrovės nemokumo bÅ«senos nesuvokimÄ yra tik gynybinė, tikrovės neatitinkanti pozicija, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, P. L. gana ilgÄ laikÄ vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bendrovės finansiniai sunkumai atsirado dar nuo 2016 metų gegužės mėnesio. Byloje esantys ir apylinkės teismo įvertinti duomenys bei nustatytos aplinkybės rodo P. L., kaip bendrovės vadovo, nerÅ«pestingumÄ , nesuderinamÄ su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais. Vien tai, kad P. L. nurodo, jog jam buvo sudėtinga orientuotis ir apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų, kad norėjo iÅ¡saugoti bendrovę ir jos veiklos tęstinumÄ , neÅ¡alina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

10. Pastebėtina, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Nagrinėjamu atveju P. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmai (neveikimas), iÅ¡ esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, įmonei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, net jei ir, kaip nurodoma, apeliantas nepagrįstai nevertino savo bendrovės nemokia, rodo jo kaltę padarius jam inkriminuotÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

11. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo paskirta administracine nuobauda – bauda, kuri, anot jo, netinkamai individualizuota, paskirta neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, bei praÅ¡o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudÄ nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

IÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

12. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymas užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Skundžiamu nutarimu P. L. už minėto administracinio nusižengimo padarymÄ paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, tai yra 1 400 Eur. Taigi apelianto praÅ¡ymas skirti jam mažesnę baudÄ yra susijęs su iÅ¡imtiniu nuobaudos Å¡velninimu, įtvirtintu ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, apylinkės teismo nutarimo argumentus, skundo motyvus bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, pagrindžiančių bÅ«tinybę Å¡velninti P. L. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos Å¡ios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis.

Neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Apelianto nurodomos aplinkybės, kad nusižengimÄ jis padarė siekdamas iÅ¡saugoti bendrovę, jos veiklos tęstinumÄ , kad bendrovės įsiskolinimas VMI bei kitiems kreditoriams susidarė Lietuvos Respublikoje paskelbus karantinÄ , bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos sÄ raÅ¡Ä , nelaikytinos iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams.

Tuo labiau, kad kaip buvo paminėta anksčiau, bendrovės finansinė bÅ«klė buvo bloga ir nemokumo situacija susidarė dar iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos, kaip nurodoma ir atsiliepime į skundÄ , pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ , P. L., kaip bendrovės vadovo, pareiga kreiptis į teismÄ (inicijuoti bankroto procesÄ ne teismo tvarka) dėl nemokumo (bankroto) bylos iÅ¡kėlimo nebuvo taikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atÅ¡aukimo.

14. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas P. L. administracinę nuobaudÄ , minėtų nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobÅ«dį (padarytas nusižengimas susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį (nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , P. L. charakterizuojančius duomenis (dirba).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apylinkės teismas paskyrė P. L. minimaliÄ ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ baudÄ . Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama iÅ¡imtinių pagrindų, bÅ«tinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga, teisinga ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-701-1155/2022 nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. L. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas ArÅ«nas Budrys