d5ee648d-fe7d-4270-89dd-b4db6f4509bb · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                              Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-66-606/2018                                          Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00110-2017-6                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.3.;

                                                               16.9.7.; 21.11.8 (S)       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. vasario 28 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal S. P. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo S. P. pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį nubaustas 1200 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirtas įspėjimas, bei paskirta galutinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, iÅ¡dėstant paskirtos baudos mokėjimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant S. P. kas mėnesį sumokėti po 200 Eur, n u s t a t ė :

             Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu S. P. pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį nubaustas už tai, kad 2017 m. gruodžio 11 d., apie 10.24 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,16 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, kelio posÅ«kyje nesuvaldė automobilio, kliudė kelio ženklÄ bei policijos pareigÅ«nams nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio ženklas.             Apeliaciniu skundu nubaustojo S. P. atstovas advokatas L. Strauka praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ pakeisti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir S. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 500 Eur dydžio baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams septyniems mėnesiams, iÅ¡dėstant paskirtos baudos mokėjimÄ 5 mėnesiams nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant S. P. kas mėnesį sumokėti po 100 Eur.             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. P. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija, atsakomybės iÅ¡vengti nesiekia, tačiau mano, jog taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė nuobauda.

Teigiama, kad S. P. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį tik dėl to, jog kliudė kelio ženklÄ . PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų buvęs nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 ir 9 dalis, kur numatyta žymiai mažesnė nuobauda. Tačiau Å¡iuo atveju S. P. kelio ženklÄ kliudė tik minimaliai. Byloje duomenų, kad jam bÅ«tų pareikÅ¡ti kokie nors turtinio pobÅ«džio reikalavimai, nėra. Todėl, apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kelio ženklas buvo apgadintas tik minimaliai, esminės žalos padaryta nebuvo, S. P. bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuobaudÄ suÅ¡velninti, tai neprieÅ¡tarautų ir teismų praktikai.

             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK virÅ¡ininkė R. Stasiulaitienė praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.             Apeliacinis skundas atmestinas.              Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .             Apeliaciniame skunde nubaustojo S. P. kaltė dėl padarytų nusižengimų, už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, neginčijama, praÅ¡oma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir S. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 500 Eur dydžio baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams septyniems mėnesiams, iÅ¡dėstant paskirtos baudos mokėjimÄ 5 mėnesiams nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant S. P. kas mėnesį sumokėti po 100 Eur, t. y.

Å¡iuo atveju praÅ¡oma suÅ¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.              ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

             Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;

2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis;

3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).             Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu. IÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga.             Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai.

Tai reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).             Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).             Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ .              Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).             Šiuo atveju apeliaciniame skunde apeliantas jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta skiriant nuobaudÄ , ir dėl kurių bÅ«tų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir suÅ¡velninti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirtos baudos dydį ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminÄ nenustatyta.

Pažymėtina, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, ir numatyta atsakomybė už neblaivių asmenų, kai nustatomas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumas, automobilio vairavimÄ , kai padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė, be kita ko, kitiems asmenims priklausančių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. Å¡iuo atveju ir numatyta atsakomybė už tai, kai asmuo vairuoja automobilį, bÅ«damas neblaivus, ir apgadina kitiems asmenims priklausantį turtÄ .             Apeliaciniame skunde praÅ¡oma suÅ¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ tik dėl to, kad, apelianto tvirtinimu, S. P. kliudęs kelio ženklÄ jį apgadino tik minimaliai ir savo veiksmais nepadarė esminės žalos.

Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas, kad kelio ženklas buvo apgadintas tik minimaliai, visiškai prieštarauja byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuotas eismo įvykis, aiškiai matyti, kad metalinis strypas, prie kurio buvo pritvirtintas kelio ženklas, visiškai nuvirtęs ant žemės, ant jo dalies užvažiavęs S. P. vairuotas automobilis, o pats ženklas nuo jį laikiusio strypo atsiskyręs ir nukritęs už kelių metrų (b. l. 9).

Todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad jis buvo apgadintas tik minimaliai, nėra net menkiausio pagrindo.             Akcentuotina, kad S. P. padarė labai Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kuris sukėlė grėsmę eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, jo metu buvo žymiai apgadintas kelio ženklas, ir tik dėl atsitiktinumo buvo iÅ¡vengta sunkesnių padarinių. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ tyrėjos L. J. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, jog po eismo įvykio, S. P. bandė automobilį iÅ¡tempti, tačiau buvo pastebėtas policijos pareigÅ«nų (b. l. 15).

Å i aplinkybė nepaneigia to, jog S. P. siekė iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusižengimÄ . Akivaizdu, kad S. P., bÅ«damas neblaivus, ir sėsdamas už vairo, elgėsi neatsakingai, taip elgdamasis privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančiÄ ir atsakomybę, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos nuobaudos už padarytÄ nusižengimÄ pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra jo paties elgesio pasekmė.              Pažymėtina, kad skirdamas nuobaudÄ ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas vadovavosi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgė į nustatytÄ S. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kad jis anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir tai parodo, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus.             Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į S. P. charakterizuojančius duomenis, administracinės nuobaudos tikslus, Å¡iuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apylinkės teismas ir taip pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskyrė tik ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytÄ minimaliÄ baudÄ bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ â€“ minimaliam terminui (ANK 423 straipsnio 4 dalis), todėl paskirtÄ nuobaudÄ suÅ¡velninus dar labiau, nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai per Å¡velni ir netinkamai individualizuota, nebÅ«tų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Aplinkybių, kurias bÅ«tų galima pripažinti iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nenustatyta. Pažymėtina, kad apylinkės teismas S. P. netaikė ir automobilio konfiskavimo.             Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir S. P. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                 Edita Lapinskienė