Legislator Case Law & Legislation
d5ee5da9-0277-4f02-8ad2-00cbe247ca83 AI generated

d5ee5da9-0277-4f02-8ad2-00cbe247ca83 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d5ee5da9-0277-4f02-8ad2-00cbe247ca83
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10771-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.9; 1.2.4.1.2.9; 1.2.14.3.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), E. J.

Legislator headnote

AI generated

d5ee5da9-0277-4f02-8ad2-00cbe247ca83 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nuteistojo gynėjas teigia, kad S. J. plėšimo nusikaltimo nepadarė, savanaudiÅ¡kų paskatų nebuvo, taip pat jis neveikė bendrininkų grupe. Nuteistasis viso proceso metu nuosekliai parodė, kad tyčia sudavė kumščiu du smÅ«gius nukentėjusiajam E. O. į veido sritį, tačiau tai padarė ne dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, bet todėl, kad pastarasis, papraÅ¡ius jo duoti cigaretę, įžūliai, įžeidžiamai atsakė. S. J. paaiÅ¡kino, kad smÅ«giavo įsižeidęs ir neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10771-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.9; 1.2.4.1.2.9; 1.2.14.3.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), E. J.

Grigaravičiui, nuteistajam S. J., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. ir nuteistojo S. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo: D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Å¡iÄ bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Å iuo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir 180 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas A. J., nuosprendis jo nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

IÅ¡ D. B., S. J. ir A. J. priteista: nukentėjusiajam E. O. solidariai 378,35 eurų turtinei žalai atlyginti ir 45 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos lygiomis dalimis po 859,39 euro, Valstybei lygiomis dalimis po 45,50 euro antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. B. ir S. J. nuteisti už tai, kad 2019 m. kovo 15 d., apie 19.30 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje su A.

J., PravieniÅ¡kių geležinkelio stoties ribose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdami užvaldyti svetimÄ turtÄ , panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo E. O. atžvilgiu – smÅ«giavo Å¡iam kumščiais ir spardė į įvairias kÅ«no vietas: S. J. sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus į galvos ir veido sritį bei daugybinius smÅ«gius (kumščiu, spiriant) į kitas kÅ«no vietas, A. J. sudavė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ galvos ir veido sritį bei daugybinius smÅ«gius (kumščiu, spiriant) į kitas kÅ«no vietas, D.

B. sudavė smÅ«gius kumščiu ir spyrė į įvairias kÅ«no vietas, laikė prispaudęs kojos keliu prie žemės nukentėjusįjį, tai yra bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 20-25 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir taip smurtu atėmė galimybę pastarajam prieÅ¡intis bei padarė sumuÅ¡imÄ galvos kairėje pusėje kaktos-momens riboje, skeveldrinį įspaustinį skliauto lūžį, smegenų kairės kaktinės skilties sumuÅ¡imÄ , smegenų sukrėtimÄ ir traumines kraujo iÅ¡lajas virÅ¡ bei po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaktos deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva ir skeveldriniu kaktikaulio deÅ¡inės pusės ančio priekiniu sienelės lūžiu, nosies deÅ¡inės pusės ir deÅ¡inio skruosto sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu, deÅ¡inio žando apatinės dalies sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių intensyviu patinimu ir poodine kraujosruva, poodines kraujosruvas krÅ«tinės priekyje virÅ¡uje deÅ¡inėje pusėje ties II-III Å¡onkauliais, deÅ¡inės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje vidinėje dalyje, kairio kelio girnelės apatinio-vidinio kampo srityje ir odos nubrozdinimÄ kairės blauzdos priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utinėje dalyje, tai yra sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei dėl galvos kairės pusės kaktos-momens srities sumuÅ¡imo su skeveldriniu įspaustiniu skliauto lūžiu, smegenų sumuÅ¡imu bei trauminėmis kraujo iÅ¡lajomis virÅ¡ ir po kietuoju smegenų dangalu, tuo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

Tęsdami savo nusikalstamÄ sumanymÄ iÅ¡ nukentėjusiojo E. O. pagrobė jam priklausančius daiktus: mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su UAB „Tele-2“ SIM kortele, 5 eurų nominalo kupiÅ«rÄ , 4 eurus metalinėmis monetomis, traukinio mėnesinį bilietÄ , troleibuso mėnesinį bilietÄ , „Marlboro“ cigarečių pakelį su penkiomis cigaretėmis, žibintuvėlį „Power Style Led 18 000 Lumens“, iÅ¡ viso turto už 100 eurų. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ bei iÅ¡ jo priteista Å¡iuo nusikaltimu padaryta žala, ir Å¡ioje dalyje priimti jam naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pakeisti ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. 2.1. Nuteistasis D. B. nurodo, kad smÅ«gių nukentėjusiajam E. O. nesudavė, todėl pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ nuteistas nepagrįstai.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Svarstant jam už šį nusikaltimÄ skirtinos bausmės klausimÄ praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad laisvėje dirbo sunkų darbÄ , ankstesni jo teistumai yra iÅ¡nykę, dėl įvykio labai gailisi, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pablogėjo jo mamos sveikata. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Ši aplinkybė nėra įrodyta, jis įvykio metu išgėręs nebuvo.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. J. gynėjas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria S. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti S. J. naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuosprendžio dalį dėl S. J. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ pakeisti, jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir suÅ¡velninti bausmę sankcijos ribose, taip pat sumažinti nukentėjusiajam priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti. 3.1.

Nuteistojo gynėjas teigia, kad S. J. plėšimo nusikaltimo nepadarė, savanaudiškų paskatų nebuvo, taip pat jis neveikė bendrininkų grupe. Nuteistasis viso proceso metu nuosekliai parodė, kad tyčia sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam E. O. į veido sritį, tačiau tai padarė ne dėl savanaudiškų paskatų, bet todėl, kad pastarasis, paprašius jo duoti cigaretę, įžūliai, įžeidžiamai atsakė. S. J. paaiškino, kad smūgiavo įsižeidęs ir neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį.

E. O. nuo smÅ«gių atsisėdo ant gelžbetoninių pabėgių, nors neatmestina prielaida, kad galėjo galva atsitrenkti į metalinius bėgius, kaip kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats nukentėjusysis. Aplinkybę, kad E. O. galva atsitrenkė į bėgius, ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė ir D. B. Po suduotų smÅ«gių S. J. paėmė ant pabėgių nukritusį nukentėjusiojo telefonÄ ir iÅ¡ karto numetė jį tolėliau, kad pastarasis neiÅ¡kviestų policijos, o jis pats spėtų nueiti pas merginas.

Daugiau jokių nukentėjusiojo daiktų S. J. neėmė ir iÅ¡ karto nuėjo link miÅ¡kelio, kur buvo artimesnis takas į gyvenvietę pas merginas. S. J. nieko nesitarė ir neatliko ar nepritarė kitokiems A. J. ar D. B. fizinio smurto veiksmams. Tokie konkretÅ«s S. J. ketinimai ir veiksmai nesudaro plėšimo bei sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų sudėties. 3.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, visų pirma, privalėjo individualizuoti kiekvieno dalyvio veiksmus, motyvus, tikslus ir tik po to grupei asmenų inkriminuoti bendrininkavimÄ , taip pat nurodyti, kuo konkrečiai tai pasireiÅ¡kė.

S. J. atžvilgiu to nebuvo padaryta, nes Å¡is veikė individualiai, įsižeidęs smÅ«giavo nukentėjusiajam ir nieko nepagrobė, tokių tikslų neturėjo. E. O. telefonÄ jis pakėlė ir numetė tolyn ne plėšimo tikslu, bet siekdamas iÅ¡vengti policijos iÅ¡kvietimo. 3.3. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė dėl S. J. veiksmų kvalifikavimo į BK 136 straipsnį, nes nuteistasis staiga tik dėl didelio susijaudinimo ir iÅ¡ties pasijutęs įžeistas sudavė du smÅ«gius E. O.

Šie S. J. veiksmai atlikti tik po nukentėjusiojo rizikingo elgesio, įžeidžiančio poelgio, kuomet prašantįjį cigaretės jaunuolį „pasiuntė“ žodžiu „pūsk“. Byloje nėra jokių S. J. paaiškinimus paneigiančių duomenų. Jis su broliu ir bičiuliu atvyko traukiniu pas merginas, skubėjo į svečius, berūkantis praeivis E. O. buvo atsitiktinis žmogus. Jei pastarasis nebūtų įžeidžiamai atsakęs S. J., jis nebūtų sudavęs smūgius ir nebūtų tokių pasekmių.

S. J. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tai buvo atsitiktinis poelgis, staigi reakcija į rizikingÄ nukentėjusiojo pasakymÄ . 3.4. Apeliantas nurodo, kad specialisto Juozo Vėlavičiaus iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimas, kad sunkioms pasekmėms neturėjo įtakos tai, kad toje kontakto vietoje jau nuo seniau galvos kaukolėje buvęs svetimkÅ«nis nesusilpnino kaukolės atsparumo iÅ¡orės poveikiams, kelia daug abejonių. Be to, iÅ¡ nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad E. O. galva atsitrenkė į metalinius bėgius.

Galimai tai ir buvo stipriausias poveikis, sukėlęs sunkias pasekmes, nors specialistas teigia, kad stipriausias poveikis nebuvo atsitrenkimas galva į metalinius bėgius arba iš viso nebuvo tokio atsitrenkimo. Be to, specialistas nekonkretizavo sveikatos sutrikdymo sunkaus masto nustatymo medicininio kriterijaus pagal taisyklių reikalavimų konkrečius punktus. 3.5. Taigi objektyviai vertinant buvusį įvykį ir kiekvieno asmens veiksmus, S. J. pripažintinos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 6 ir 10 punktuose (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusio asmens elgesys; veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai). 3.6.

Apeliantas pažymi, kad netrukus po įvykio nukentėjusysis atgavo savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį konflikto metu S. J. numetė tolėliau, kad nebÅ«tų iÅ¡kviesta policija. S. J. neigia bendrininkavęs su A. J. ir D. B., S. J. nesitarė ir neprisidėjo prie pastarųjų veiksmų. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl fizinio smurto ir nuoÅ¡irdžiai galisi, todėl neginčija turtinės žalos priteisimo teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymÄ ir pačiam nukentėjusiajam, tačiau nesutinka dėl solidariai priteistos 45 000 eurų neturtinės žalos, mano, kad Å¡i suma yra per didelė.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. J. ir jo gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius bei nuteistojo D. B. gynėjas advokatas A. Palamarčukas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. B. ir nuteistojo S. J. gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistųjų D. B., S. J. kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo 5. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

SavanaudiÅ¡komis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos sau ar kitiems asmenims arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ turi bÅ«ti nustatyta, kad savanaudiÅ¡kos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatÄ metu. Tuo atveju, jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamÄ BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

6. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde neigia sudavęs nukentėjusiajam E. O. smūgius, tačiau tai paneigia byloje esantis įrodymų visetas. Nukentėjusysis E. O. pirmosios instancijos teisme ir parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kad jo atžvilgiu smurtavo visi trys nuteistieji, smūgiavo kumščiais ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 68-72; 7, b. l. 45-47). Liudytoja R. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo 15 d., vakare, grįžęs namo sūnus E. O. papasakojo, kad jį užpuolė ir sumušė trys asmenys, paėmė asmeninius daiktus (t. 7, b. l. 84-85).

Nuteistasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ naudojo trise (A. J., S. J. ir D. B.), matė, kaip D. B. laikė nukentėjusįjį apsikabinęs ir jį mušė (t. 7, b. l. 43-44). Å ias aplinkybes nuteistasis A. J. parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 6, b. l. 2-7). Nuteistasis D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad laikė gulintį nukentėjusįjį prispaudęs koja, kad pastarasis negalėtų prieÅ¡intis, sudavė nukentėjusiajam gal tik vienÄ smÅ«gį (t. 7, b. l. 44-45).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad D. B. ne tik laikė prispaudęs kojos keliu prie žemės nukentėjusįjį, bet ir naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtÄ . Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad esant bendravykdymui kiekvienas asmuo neprivalo „savo rankomis“ atlikti visų veiksmų – realizuojant nusikalstamÄ veikÄ esant bendrai tyčiai kiekvienam bendravykdytojui kito bendrininko indėlis yra inkriminuojamas kaip jo paties veika.

7. Nuteistojo S. J. gynėjo apeliaciniame skunde neginčijama, kad S. J. nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , tačiau nesutinkama su tuo, kad nuteistasis S. J. veikė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, taip pat jog apiplėšė nukentėjusįjį E. O. Tačiau tai paneigia byloje esantis įrodymų visetas.

8. Nuteistasis S. J. tvirta, kad panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ , bÅ«damas įžeistas jo įžūlaus atsakymo, tačiau tai paneigia nukentėjusiojo E. O. parodymai. Nukentėjusysis E. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu vienas iÅ¡ trijų nuteistųjų paklausė nukentėjusiojo, ar jis turi cigarečių ir 10 eurų, bei iÅ¡ karto, nukentėjusiajam net nespėjus atsakyti, pradėjo trise jį muÅ¡ti į įvairias kÅ«no vietas, jam sudavė apie 20-25 smÅ«gius.

Nukentėjusysis nurodė, kad pinigai buvo pareikalauti prieÅ¡ smurto panaudojimÄ . Po užpuolimo nukentėjusysis pastebėjo, kad jo striukės kiÅ¡enės buvo atsegtos (iki įvykio jos buvo užsegtos), pasigedo prie savęs turėtų daiktų (mobiliojo ryčio telefono „Nokia“, cigarečių, nuolatinių bilietų traukiniui ir autobusui ‑ troleibusui) bei pinigų (10 eurų), taip pat matė, kaip vienas iÅ¡ nuteistųjų purtė (kratė) jo krepšį, netoli (už 1-2 metrų) rado prasegtÄ krepšį, taip pat buvo pavogtas žibintuvėlis (t. 7, b. l. 45-47).

Å ias aplinkybes nukentėjusysis E. O. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 68-72). Liudytoja R. O., nukentėjusiojo E. O. motina, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad E. O. jai pasakojo, kad nuteistieji iÅ¡ jo reikalavo cigarečių, tada trys nuteistieji pradėjo jį muÅ¡ti (kumščiais, spardė kojomis), atsegė ir iÅ¡kratė striukės kiÅ¡enes, atėmė turėtus daiktus (mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kelioninį bilietÄ ) ir pinigus (10 eurų) (t. 7, b. l. 84-85). Nuteistasis D.

B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis iškratė nukentėjusiojo krepšį (t. 7, b. l. 44-45). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nuteistojo D. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuos nuteistasis D. B. patvirtino, kad po panaudoto nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto, jis nukentėjusįjį laikė prispaudęs kojos keliu, pasilenkęs A. J. laikė nukentėjusįjį rankomis, o tuo metu pasilenkęs S. J. apieškojo nukentėjusiojo striukės kišenes.

S. J. striukės kiÅ¡enėje rado mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su mygtukais bei „Marlboro“ nepilnÄ cigarečių pakelį, tuo metu D. B. kartu su A. J. taip pat iÅ¡kratė nukentėjusiojo krepšį, kuriame rado maÅ¾Ä prožektorių, kurį paėmė A. J. A. J. su S. J. pasigyrė I. J., kad sumušė vyrÄ ; S. J. parodė paimtÄ iÅ¡ to vyro telefonÄ ir vėl jį pasidėjo prie savęs, o paskui iÅ¡metė prie M. B. namo (t. 4, b. l. 46-48). Akistatos metu nuteistasis D. B. patvirtino, kad S. J. pasiėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , gal iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės (t. 4, b. l. 77-79).

Nuteistasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad paėmė nukentėjusiojo cigaretes (t. 7, b. l. 43-44). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nuteistieji S. J., A. J., D. B., veikdami bendrininkų grupėje, pareikalavę iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų ir cigarečių bei jų negavę, naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, o po panaudoto nukentėjusiojo E. O. atžvilgiu fizinio smurto, atėmę jam galimybę prieÅ¡intis, pagrobė jo turtÄ â€“ daiktus (mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su UAB „Tele-2“ SIM kortele, vieÅ¡ojo transporto mėnesinius bilietus, „Marlboro“ cigarečių pakelį, žibintuvėlį) bei pinigus.

9. Nors nuteistasis S. J. neigia veikęs iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, tačiau tai patvirtina aukščiau aptartais bylos duomenimis nustatyti nuteistųjų atlikti veiksmai – prašė cigarečių ir pinigų, o jų negavę, po nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto ir atimtos galimybės prieÅ¡intis, apieÅ¡kojo nukentėjusiojo drabužių kiÅ¡enes, krepšį bei pagrobė nukentėjusiojo daiktus ir pinigus. Nors nuteistasis S. J. tvirtino, kad paėmęs nukentėjusiojo telefonÄ , jį iÅ¡ karto iÅ¡metė įvykio vietoje toliau, kad nukentėjusysis negalėtų iÅ¡kviesti policijos, tai paneigia nuteistojo D.

B. parodymai, kad S. J. nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ turėjo ir susitikimo su I. J. metu, kuriai pats S. J. pasigyrė kad sumušė vyrÄ ir parodė jai paimtÄ iÅ¡ to vyro telefonÄ ir vėl jį pasidėjo prie savęs, o paskui iÅ¡metė prie M. B. namo (t. 4, b. l. 46-48). IÅ¡ liudytojos L. B., M. B. kaimynės, pirmosios instancijos teisme paskelbtų parodymų matyti, kad 2019 m. kovo 15 d., apie 23.00 val., ji nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ rado prie savo namo laiptinės durų ant metalinių grotelių (t. 1, b. l. 137-138), kas papildomai paneigia S. J. parodymus, kad iÅ¡metė telefonÄ prie geležinkelio, ir patvirtina D.

B. parodymus.

10. Nuteistojo S. J. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl specialisto Juozo Vėlavičiaus duotų paaiÅ¡kinimų. Anot apelianto, nukentėjusiojo sunkiam sveikatos sutrikdymui įtakos galėjo turėti jau nuo seniau galvos kaukolėje buvęs svetimkÅ«nis, be to, nukentėjusysis sužalojimÄ galėjo patirti galva atsitrenkdamas į metalinius bėgius.

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kurie iÅ¡ nukentėjusiajam E. O. konstatuoti sužalojimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir Å¡iuo atveju sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei, o bÅ«tent galvos kairės pusės kaktos ‑ momens srities sumuÅ¡imas su skeveldriniu įspaustiniu skliauto lūžiu, smegenų sumuÅ¡imais bei trauminėmis kraujo iÅ¡lajomis virÅ¡ ir po kietuoju smegenų dangalu. Taip pat specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad E. O. konstatuoti sužalojimai atspindi tiesioginius traumuojančius smÅ«ginius kontaktus su kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais, kuo galėjo bÅ«ti apauta koja, kažkuo ginkluota ir / ar į kumÅ¡tį sugniaužta ranka.

Nei vienas iÅ¡ sužalojimų negalėtų bÅ«ti patiriamas griuviminiu kontaktu su lygia plokÅ¡tuma (t. 1, b. l. 93-94). Specialistas J. Vėlavičius teisiamajame posėdyje palaikė specialisto iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis E. O. nuo vaikystės turėjo implantÄ â€“ 7,5 cm pločio plokÅ¡telę kaukolės skiaute. Nukentėjusiajam šį kartÄ buvo sulūžęs kaukolės skliautas (ne implantas), lūžo skeveldromis natÅ«ralusis kaulas, koncentruota plokÅ¡telės skeveldrinė destrukcija nurodo tiesioginį trauminį kontaktÄ Ä¯ tÄ vietÄ .

Å iuo atveju nukentėjusiajam pataikyta į tÄ plotÄ , kur buvo implantas. Specialistas pabrėžė, kad jei kaulas bÅ«tų buvęs natÅ«ralus, tai pasekmės bÅ«tų dar sunkesnės. Anksčiau buvusios operacijos lauko linija Å¡iuo atveju sustabdė lūžių linijų plitimÄ , lūžo gabalais labai tvirta plokÅ¡telė (sintetinio kaulo implantas). Specialistas, įvertinęs visumÄ nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nurodė, kad tai buvo smÅ«giniai kontaktai, paÅ¡alinės jėgos veikimas, betarpiÅ¡kai taikant į galvÄ , o ne griuvimo pasekmės, nes griuvimo atveju ant kÅ«no bÅ«tų nubrozdinimai, bÅ«tų sužalota petys ir kitos atsikiÅ¡usios kÅ«no dalys, Å¡iuo atveju tokių sužalojimų nukentėjusiajam nekonstatuota.

Nagrinėjamu atveju smÅ«giai buvo stiprÅ«s, nes kaulas lūžo skeveldromis. Nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti apauta koja, kumščiu, ginkluota ranka, alkÅ«ne (t. 7, b. l. 121-122). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vada ir specialisto J. Vėlavičiaus paaiÅ¡kinimais. Ä®vertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį, kiekį, kad jis trijų asmenų buvo stipriai ir intensyviai muÅ¡amas (jam suduoti 20-25 smÅ«giai kumščiais ir kojomis), taip pat įvertinus specialisto iÅ¡vadÄ ir specialisto paaiÅ¡kinimus, nėra pagrindo prielaidai, jog nukentėjusysis sunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrė griÅ«damas.

Be to, nukentėjusysis E. O. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad mušamas nukrito aukštielninkas ir pakaušiu atsitrenkė į geležinkelio bėgius, parodė, kad juto smūgius į veido kairės pusės sritį (t. 1, b. l. 68-72). Analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teisme ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir nuteistais D. B. (t. 4, b. l. 64-72; t. 7, b. l. 44). Iš specialisto išvados bei jo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme galima spręsti, kad didžiausias sužeidimas buvo padarytas kairės pusės kaktos-momens srityje.

Tad atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo griuvimas aukÅ¡tielninkai negalėjo sukelti kaltinime nurodytų padarinių. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo E. O. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , iÅ¡skyrus trijų nuteistųjų prieÅ¡ jį panaudotÄ fizinį smurtÄ . S. J. gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad specialisto iÅ¡vadoje nebuvo nurodytas konkretus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų punktas, neprieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuteistieji padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ : pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 6.6.1., 6.6.2. punktus kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais yra vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

12. Nuteistieji panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį tuoj pat, kai negavo reikalauto turto, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ . Nuteistųjų sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ , t. y. savanaudiÅ¡kos paskatos, susiformavo iki smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojimo. Byloje nustatyta, kad nuteistieji, negavę iÅ¡ nukentėjusiojo reikalauto turto, šį turtÄ užvaldė panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ ir atimdami jam galimybę prieÅ¡intis, sudavė nukentėjusiajam daugybinius smÅ«gius kumščiais ir spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas, laikė nukentėjusįjį prispaudę prie žemės, kad pastarasis nesiprieÅ¡intų, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ apieÅ¡kojo jo drabužių kiÅ¡enes, iÅ¡kratė krepšį, pagrobė rastus daiktus ir pinigus.

Fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas siekiant užvaldyti (pagrobti) svetimÄ turtÄ ir Å¡is siekis buvo susiformavęs iki panaudoto smurto pradžios. Nagrinėjamu atveju trys nuteistieji sunkiai sužalojo nukentėjusįjį plėšimo metu, siekdami pagrobti jo turtÄ , t. y. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Nuteistųjų S. J. ir D. B. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ . Å iuo atveju nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo S. J. padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

13. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo kvalifikuoti S. J. veikÄ pagal Å¡velnesnį BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus). Nuteistasis parodė, kad smÅ«giavo E. O., nes įsižeidė dėl pastarojo nemandagaus atsakymo papraÅ¡ius cigarečių. Tačiau Å¡iuos parodymus paneigia nukentėjusiojo E. O. parodymai, kad jis neįžeidė nuteistojo S. J. (t. 7, b. l. 45-47). Teismas nemato jokio pagrindo netikėti Å¡iais E. O. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s; be to, E. J. keliamos įvykių versijos nepatvirtina nuteistojo D.

B. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad S. J. paprašius cigaretės nukentėjusysis jam atsakė, kad neturi (t. 4, b. l. 58; t. 7, b. l. 44). Papildomai pastebėtina, kad tariamai įžeidžiantis nukentėjusiojo elgesys nepaaiškina vėlesnio nuteistųjų – taip pat ir S. J. – elgesio sumušus E. O. grobti nukentėjusiojo asmeninius daiktus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. kovo 21 d. Kauno apskrities VPK vaizdo įrašų apžiūros protokolu nustatyta, jog Pravieniškių geležinkelio stotyje nuteistiesiems išlipus iš traukinio, S. J. (vilkintis baltu džemperiu) koja spyrė į nuvažiuojantį traukinį, o po jo – ir kiti du nuteistieji (t. 2, b. l. 3-6).

Nukentėjusysis E. O. taip pat parodė matęs, kaip nuteistieji iÅ¡lipę spardė traukinį (t. 7, b. l. 45). Tai rodo, kad jaunuoliai jau prieÅ¡ pat susitikimÄ su E. O. buvo agresyviai nusiteikę. Todėl, atsižvelgiant į čia nurodytų aplinkybių visumÄ , S. J. apeliaciniame skunde keliama versija, kad jis veikÄ padarė labai susijaudinęs dėl įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesio, atmestina.

14. Nuteistojo S. J. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas S. J. veikimas bendrininkų grupėje. Skunde nurodoma, kad S. J. nesitarė, neatliko ir nepritarė kitokiems A. J. ar D. B. fizinio smurto veiksmams.

15. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

16. Kaip nustatyta iÅ¡ aukščiau aptartų bylos duomenų, konflikto iniciatorius buvo bÅ«tent S. J., kuris pirmas, pareikalavęs iÅ¡ nukentėjusiojo turtÄ â€“ cigaretes ir pinigus, nukentėjusiojo E. O. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ ‑ sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du kartus į galvos ir veido sritį bei daugybinius smÅ«gius (kumščiu, spiriant) į kitas kÅ«no vietas, o kiti nuteistieji ‑ A. J. ir D. B., matydami S. J. veiksmus, taip pat nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjo naudoti fizinį smurtÄ .

Visi nuteistieji sudavė nukentėjusiajam daugybinius smÅ«gius kumščiais ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ ‑ galvÄ , taip padarydami nukentėjusiajam E. O. galvos sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistųjų veiksmai buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiajam E. O. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, panaudojus nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ , A. J. ir D. B. atėmė nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis – laikė jį prispaudę prie žemės, kol S. J. apieÅ¡kojo nukentėjusiojo drabužių kiÅ¡enes, bei tuo pačiu metu A.

J. ir D. B. iÅ¡kratė nukentėjusiojo krepšį, bei visi kartu pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus ir pinigus. Ä®vertinus įvykio aplinkybes (smurto pobÅ«dį, jo intensyvumÄ , sužalojimų lokalizacijÄ ), darytina iÅ¡vada, kad visi nuteistieji ‑ S. J., A. J. ir D. B. veikė kaip bendravykdytojai – bendrais veiksmais naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ , suvokė vienas kito smurtinius ir turto grobimo neteisėtus veiksmus bei suvokė jų padarinius. Nuteistųjų susitarimas reiÅ¡kėsi konkliudentiniais veiksmais – jie, matydami vienas kito smurtinius ir turto grobimo veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jo turtÄ , jiems pritarė, prisidėjo prie nusikalstamų veikų padarymo.

Apygardos teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis): suduodami nukentėjusiajam daugybinius (apie 20-25) stiprius smÅ«gius kumščiais ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, taip pat į gyvybei bei sveikatai svarbų organÄ ‑ galvÄ , suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ar net gyvybei, numatė, kad gali sužaloti žmogų, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, bet sÄ moningai leido joms atsirasti.

Dėl paskirtų bausmių 17. Apeliaciniuose skunduose prašoma nuteistiesiems D. B. ir S. J. paskirti švelnesnes bausmes.

18. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Anot apelianto, Å¡i aplinkybė nėra įrodyta, D. B. įvykio metu iÅ¡gėręs nebuvo.

19. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai:

a) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų;

b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-584/2014 ir kt.).

20. Nuteistasis D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, apsvaigęs, buvo iÅ¡gėręs dvi skardines alaus ir dar su kitais dviem nuteistaisiais du butelius alaus, nurodė, kad, bÅ«damas blaivus, nebÅ«tų taip pasielgęs (t. 7, b. l. 44-45). Å ias aplinkybes nuteistasis D. B. nurodė ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, o bÅ«tent, kad buvo trise iÅ¡gėrę ir dar su savimi vežė vienÄ butelį alaus „Blindos“, 6 proc. stiprumo (t. 4, b. l. 46-48).

Nuteistasis A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieÅ¡ įvykį trise buvo iÅ¡gėrę vienÄ litrÄ alaus „Blindos“ 6 proc. stiprumo (t. 7, b. l. 43). Nuteistasis S. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad traukinyje pakeliui į PravieniÅ¡kes su kitais nuteistaisiais gėrė alų. Tai patvirtina ir vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 15 d., 19.27 val., trys nuteistieji traukinyje gėrė alų iÅ¡ 1 litro talpos butelio su užraÅ¡u „Blindos“ (t. 2, b. l. 13-19).

Liudytoja M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistieji sumušė nukentėjusįjį, nes buvo girti (t. 7, b. l. 85-86). Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad įvykio metu nuteistasis D. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad byloje nėra alkoholio kiekio matuoklio duomenų, patvirtinančių tikslų nuteistojo D. B. apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, nepaneigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nustatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

21. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo pripažinti nuteistojo S. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose. Priežastys yra nurodytos aukščiau aptariant BK 136 straipsnio taikymÄ (nutarties 13 p.), tad kolegija nesikartoja.

22. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

23. Apygardos teismas, skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, įvertino nuteistųjų S. J. ir D. B. asmenybes. Nuteistasis S. J. anksčiau daug kartų teistas Lietuvoje ir užsienyje už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 5, b. l. 80-114), šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už smulkias vagystes (t. 5, b. l. 143-150), kas neigiamai charakterizuoja nuteistojo S. J. asmenybę bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų.

S. J. iki sulaikymo nedirbo, užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 5, b. l. 140). Nuteistasis D. B. anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 4, b. l. 130-134), tačiau šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant išnykusiam teistumui. Baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 157-158). Nuteistasis D. B. iki sulaikymo dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 151, 154), Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 162).

Taip pat skiriant bausmes buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir tikslai bei kitos aplinkybės, t. y., kad nuteistieji tyčia iÅ¡ anksto neplanuodami, spontaniÅ¡kai padarė du baigtus savanaudiÅ¡kus nusikaltimus, priskiriamus labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms. Nuteistųjų padarytas labai sunkus nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes – kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kuris sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei – galvos kairės pusės kaktos-momens srities sumuÅ¡imÄ su skeveldriniu įspaustiniu skliauto lūžiu, smegenų sumuÅ¡imais bei trauminėmis kraujo iÅ¡lajomis virÅ¡ ir po kietuoju smegenų dangalu.

Ä®vertinta tai, kad yra viena nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisminio nagrinėjimo metu nuteistieji atsiprašė nukentėjusiojo ir nurodė, kad gailisi padarę nusikaltimÄ (BK 59 straipsnio 2 dalis), jog yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nuteistieji nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas skirti jam Å¡velnesnę bausmę nurodė, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pablogėjo jo motinos sveikata, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų sunkumÄ , nemato pagrindo suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, juo labiau, kad į bylÄ iÅ¡skyrus minėtÄ skundo teiginį kitų duomenų pateikta nebuvo.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems S. J. ir D. B. už kiekvienÄ nusikaltimÄ atskirai paskirtos bausmės yra aiÅ¡kiai per griežtos. Nuteistiesiems S. J. ir D. B. už kiekvienÄ nusikaltimÄ paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistųjų asmenybių pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, jų Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių 24. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais, nes, anot apelianto, jis nukentėjusiajam nepadarė sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuteistojo S. J. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o sumažinti nukentėjusiajam priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis S. J. neginčija turtinės žalos priteisimo teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymÄ ir pačiam nukentėjusiajam, tačiau nesutinka dėl solidariai priteistos 45 000 eurų neturtinės žalos, kuri, apelianto manymu, yra per didelė.

25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

26. Tarp trijų nuteistųjų – S. J., A. J. ir D. B. padarytos bendros tyčinės veikos ir padarinių (nukentėjusiojo E. O. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent visų trijų bendrai veikusių nuteistųjų padaryti kÅ«no sužalojimai nulėmė nukentėjusiojo E. O. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ nuteistųjų S. J., A. J. ir D. B. lygiomis dalimis priteisė po 859,39 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t. 1, b. l. 101-104), bei solidariai iÅ¡ trijų nuteistųjų priteisė 378,35 eurų turtinei žalai (kuriÄ sudaro nusikaltimais padaryta turtinė žala, kelionės iÅ¡laidos pas gydytojus ir vaistai) atlyginti nukentėjusiojo E. O. naudai.

27. Pirmosios instancijos teismas priteista neturtinės žalos suma yra ženkli, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priteista teisingai; apygardos teismas numatydamas žalos dydį savo diskrecijos ribų neperžengė. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra diferencijuojama. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama taip pat ir į kaltininko interesus, kaip, pvz., turtinė padėtis, tačiau, visų pirma bÅ«tina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų turi bÅ«ti protinga pusiausvyra.

28. Byloje nustatyta, kad trys nuteistieji S. J., A. J. ir D. B., veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, tyčia sudavė nukentėjusiajam E. O. intensyvius, stiprius daugybinius smÅ«gius (apie 20-25 smÅ«gių) kumščiais ir kojomis į įvairias kÅ«no vienas, tame tarpe ir į galvÄ â€“ gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ ; taip padarė jam skirtingo laipsnio sužalojimus, tame tarpe ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kurį sukėlė galvos kairės pusės kaktos ‑ momens srities sumuÅ¡imas su skeveldriniu įspaustiniu skliauto lūžiu, smegenų sumuÅ¡imais bei trauminėmis kraujo iÅ¡lajomis virÅ¡ ir po kietuoju smegenų dangalu.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (E. O. parodymų, medicininės dokumentacijos, sprendimo dėl darbingumo lygio nustatymo, t. 7, b. l.13-14; 46-47; 79-81), dėl tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytų daugybinių kÅ«no sužalojimų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai pasireiÅ¡kia galvos skausmais, svaigimu, jam iÅ¡sivystė epilepsija, kuri kartojasi pakankamai dažnai (kas 2 savaites), jis greitai pavargsta, karÅ¡tomis dienomis labai blogai jaučiasi, nukentėjusįjį apima svaigulys, traukuliai ir kiti nemalonÅ«s pojūčiai.

Nepaisant atliktos sudėtingos neurochirurginės galvos operacijos ir stacionaraus gydymo ligoninėje, nukentėjusysis E. O. visiÅ¡kai nepasveiko, iÅ¡liko liekamieji reiÅ¡kiniai, jis visÄ savo likusį savo gyvenimÄ turės vartoti vaistus. Nukentėjusysis, bÅ«damas darbingo amžiaus (55 metų) žmogus, prarado 50 proc. darbingumo, jam dėl sveikatos bÅ«klės uždrausta dirbti tam tikromis sÄ lygomis, nukentėjusysis negali dirbti savo mėgstamo darbo, jam uždrausta vairuoti transporto priemones, negalima bÅ«ti prie ugnies ar vandens Å¡altinių, judančių mechanizmų, aukÅ¡tose vietose.

Nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, liekamieji žalingi reiÅ¡kiniai sukėlė ir sukelia ne tik fizinius skausmus, bet ir skausmingus dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamai atsiliepia jo gyvenimo kokybei, riboja jo galimybes visavertiÅ¡kai tenkinti savo poreikius, nukentėjusysis nėra tikras dėl savo ateities, darbo. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė nukentėjusysis ir paaiÅ¡kino specialistas J. Vėlavičius, nukentėjusiojo vaikystėje patirta galvos trauma buvo sėkmingai užgydyta įstatant implantÄ , ir jo gyvensenai praktiÅ¡kai pasekmių neturėjo (t. 7, b. l. 47, 121).

Taigi darytina išvada, kad pagrindinė E. O. dabartinių sveikatos ir darbingumo apribojimų priežastis yra nuteistųjų atlikti veiksmai. Papildomai pastebėtina, kad nuteistųjų veiksmai žalojant E. O. buvo itin intensyvūs, o jų dingstis pagrobiant nukentėjusiojo asmeninius daiktus – menkavertė. Nors nė vienas jų veikos padarymo metu nors kiek rimtesnių pajamų neturėjo (du iš jų – S. J. ir D. B. yra suimti, o trečias nuteistasis – A. J. prieš metus tapo pilnametis), neturtinė žala priteista solidariai iš trijų jaunų, sveikų, darbingų nuteistųjų, kurie neturi išlaikytinių.

29. Ä®vertinus padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir jo padarinius, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai solidariai priteisė iÅ¡ trijų nuteistųjų ‑ D. B., S. J. ir A. J. 45 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo E. O. naudai. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i neturtinė žala priteista iÅ¡ jaunų, darbingų nuteistųjų, nėra pagrindo jÄ laikyti pernelyg dideliu, neproporcingu žalos nukentėjusiajam už patirtus iÅ¡gyvenimus atlyginimu. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusių asmenų interesų.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo jos mažinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo D. B. ir nuteistojo S. J. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Justas Namavičius Asta Radzevičienė