d5ed2eec-36f2-4233-b156-a02fd388a4d3 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-765-891/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31433-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Živilei Osipovai, Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nuteistajam N. Š., jo gynėjui adv.

Viktorui Muravskiui, nukentėjusiosios atstovui adv. Liutaurui LukoÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (smurtas prieÅ¡ I. B.) ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktais, 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir jis įpareigotas per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti legaliai dirbti, per Å¡eÅ¡is mėnesius - dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 metus ir 6 mėnesius - registruotis darbo biržoje arba pradėjus legalų darbÄ , jį tęsti, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos (miesto ar rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir civilinei ieÅ¡kovei I.

B. atlyginti 2000 Eur neturtinę žalÄ , mokant kiekvienÄ mėnesį bet kokiÄ Å¾alos dalies piniginę įmokÄ Ä¯ jos atstovo - VÅ Ä® ,,SOS vaikų kaimas“ banko sÄ skaitÄ . N. Å . skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (smurtas prieÅ¡ A. B.), kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje požymių. Civilinės ieÅ¡kovės I. B. atstovo VÅ Ä® ,,SOS vaikų kaimas“ civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ nuteistojo N. Å . 2000 Eur mažametei nukentėjusiajai I.

B. neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. N. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 21 d. 16 val., smurtavo savo žmonos V. N. Š. globotinės - mažametės I. B. atžvilgiu, tyčia rankomis suduodamas jai ne mažiau kaip 2 smūgius į veido sritį, tuo padarydamas mažametei I. B. poodines kraujosruvas ausies kaušeliuose, skruostuose, t. y. nežymiai sutrikdė mažametės I.

B. sveikatÄ bei sukėlė jai fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu N. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti ir atmesti civilinį ieÅ¡kinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (smurtas prieÅ¡ I. B.) naikintinas, kadangi nėra pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais reikalavimais ir pažeidė BPK 7 straipsnio, 44 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatas.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgė į byloje esančių faktinių įrodymų visetÄ , nemotyvuotai atmetė nuteistojo, liudytojos V. N.- Å . parodymus, netinkamai vertino mažametės I. B., A. B. parodymus, rėmėsi vien tik liudytojų, kurie suinteresuoti jo nuteisimu parodymais, todėl neteisingai konstatavo, kad jis padarė inkriminuojamÄ veikÄ . Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti mažametės I. B. parodymus, kadangi juose yra daug prieÅ¡taravimų.

Dar prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , I. B. tiek liudytojoms E. V., tiek E. R., tiek medicininį tyrimÄ atlikusiai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 06 23d. specialistei (iÅ¡vada Nr. G205 1/201 7 (01) aiÅ¡kino, kad jÄ mušė darželyje mergaitė vardu Ž. ir berniukas vardu A.. Tik po kurio laiko, iÅ¡ E. V. parodymų seka, kad neva jis (apeliantas) jÄ sumušė. 2017 m. birželio 30 d. teisme buvo atlikta I. B. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Teismas rėmėsi Å¡ios apklausos metu duotais parodymais, laikė juos visiÅ¡kai patikimais ir objektyviais, neatsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes kurios turėjo teismui kelti abejonių jų patikimumu ir objektyvumu - t. y., apklausos metu mergaitė sėdėjo ant kelių E. V. ir visÄ laikÄ intensyviai piešė, matėsi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kad E. V. kažkÄ jai Å¡nabždėjo į ausį, iÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad į klausimus jai buvo padedama atsakinėti ir viskas buvo iÅ¡ anksto paruoÅ¡ta.

Daugelis klausimų buvo menami - juose jau buvo suformuluotas atsakymas. Be to, siekiant objektyvumo, apklausoje E. V. turėjo teisę dalyvauti, bet privalėjo sėdėti salėje kartu su kitais proceso dalyviais, o ne sėdėti kartu su ja ir dar laikyti ant kelių ir tokiu bÅ«du įtakoti I. B. parodymus. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje jo nedalyvavimÄ apklausoje vertino kaip savotiÅ¡kÄ savo kaltės pripažinimÄ . Jis nedalyvavo apklausoje dėl to, kad niekada prieÅ¡ niekÄ nėra smurtavęs, nesijaučia kaltas ir tikėjo apklausos objektyvumu.

Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė jo žmonos V. N. Å . parodymus, laikydamas juos neobjektyviais, nors ji duodama parodymus tiek ikiteisminiame tyrime tiek ir teisme davė priesaikÄ , kad už neteisingų parodymų davimÄ jai gresia baudžiamoji atsakomybė.

4. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. birželio 20 d. vaikų darželyje (duomenys neskelbtini) dėjosi negeri dalykai, nes jam pradžioje bandė inkriminuoti ir kitus I. B. padarytus kÅ«no sužalojimus kojų srityje, kas buvo paneigta. Nors vaikų darželio pedagogai bandė tai nuslėpti, bet to padaryti nepavyko. Be to, iÅ¡ vaikų darželio auklėtojos parodymų seka, kad bÅ«nant vaikų darželyje, pas I. B. ant veiduko rado uodo įkandimÄ , ko pasėkoje jos veidas sutino. Be to, pripažino, kad ji buvo nukritusi ir susižeidė keliÄ .

IÅ¡ pradžių bandė neigti, kad klijavo pleistrÄ , po ko jau pripažino, kad užklijavo nedidelį pleistrÄ , nors iÅ¡ tiesų jis, nuėjęs į darželį pasiimti I. B., rado jÄ vienÄ prie darželio kampinio įėjimo, verkiančiÄ su užklijuotu dideliu pleistru ant kojos ir užtinusiu raudonu veidu. Jokios darželio darbuotojos Å¡alia nebuvo. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad ji galėjo bÅ«ti sužalota vaikų darželyje, o kraujosruvos galėjo iÅ¡ryÅ¡kėti naktį, todėl jos ryte ir buvo pastebėtos.

Manau, kad darželio darbuotojos, norėdamos pačios iÅ¡vengti nemalonumų dėl netinkamai atliktų pareigų, davė nevisiÅ¡kai objektyviÄ tiesÄ atitinkančius parodymus. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi „SOS vaikų kaimas" darbuotojų parodymais, kuriuose jis apibÅ«dinamas, kaip linkęs konfliktuoti, kalbėti pakeltu balsu net su suaugusiais, o pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje tuo iÅ¡ dalies grindė jo kaltę, darydamas iÅ¡vadÄ , kad jis neturi socialinių įgÅ«džių, linkęs smurtauti, todėl galėjo smurtauti.

Tai neatitinka tikrovės, nes būdavo atvejų, kad jis pareikšdavo priekaištus „SOS vaikų kaimas“ darbuotojams, kad jie netinkamai atlieka savo pareigas pagal globos sutartį - vėluoja mokėti atlyginimus, todėl jie yra suinteresuoti duoti prieš jį neigiamus parodymus. Teisme liudytoja buvo apklausta D. G., kuri jį charakterizavo kaip aktyvų, reiškiantį savo nuomonę, asmenį, kuris visiškai tinka ir pasiruošęs atlikti globėjo funkcijas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį I. B. atstovė pagal įstatymÄ E. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad nuteistojo N. Å . atžvilgiu buvo ir yra neÅ¡aliÅ¡ka ir niekaip nėra suinteresuota nei jo nuteisimu, nei iÅ¡teisinimu. Ji dalyvavo atliekant I. B. apklausÄ ikiteisminiam tyrime įstatymo numatyta tvarka, apklausÄ vykdant profesionaliai vaikų psichologei ir stebint, įraÅ¡ant vaizdÄ ir garsÄ ir perduodant teismui. Čia nebuvo kokios nors jos Å¡aliÅ¡kos įtakos globotinei ir jos parodymams, neturėjo tam motyvo.

Kabinete trejų metų globotinė sėdėjo ant jos kelių, nes tik taip jautėsi saugesnė. Mergaitei iÅ¡ apklausÄ vykdančios vaikų psichologės iÅ¡girdus klausimus ir natÅ«raliai sunerimus, tik ramino jÄ , kad pasijustÄ kiek įmanoma saugi jai nepažįstamoje aplinkoje. Tuo laiku buvo praėjusi tik Å¡iek tiek daugiau nei savaitė nuo mergaitei skaudaus, jÄ sužalojusio įvykio, mergaitė buvo labai jautri ir pažeidžiama. I. B. ir jos sesuo A. B. nuo to laiko praėjus daugiau kaip metams vis dar su baime ir nerimu atsimena N. Å ..

Apie vaikų darželį (duomenys neskelbtini), apie jo vaikus ir auklėtojas mergaitės turi tik pozityvius, geras emocijas suteikiančius atsiminimus.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis N. Å . ir jo gynėjas adv. Viktoras Muravskis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas adv. Liutauras LukoÅ¡ius prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

8. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 4 bei 5 dalies nuostatų, atskleidė jų tarpusavio ryšį, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Byloje esantys surinkti įrodymai kiekvienas atskirai savaime neįrodo, kad apeliantas padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau, sugretinus Å¡iuos duomenis tarpusavyje ir įvertinus juos kartu, įrodymai sudaro visumÄ , kurios pagrindu N. Å . pagrįstai pripažinti kaltu.

9. Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nuteistojo N. Å . parodymus, matyti, kad jis neigia prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojęs fizinį smurtÄ , nustatytas kÅ«no sužalojimų aplinkybes siedamas su tuo, jog nukentėjusioji pasakė, jog susižalojo pati, nurodydama, kad <....> nukrito nuo sÅ«pynių, o nukentėjusiosios sesuo A. B. pasakė, kad ji nukrito ne nuo sÅ«pynių, o nuo namuko ant akmenukų. KitÄ rytÄ E. V. paskambinusi apsakė, kad I. pasakė, kad jÄ sumušė Ž.. Pati nukentėjusioji liudytojoms E. V. ir E. R. bei specialistei, pateikusiai byloje iÅ¡vadÄ , pasakė, kad jÄ sumušė mergaitė vardu Ž. ir berniukas, vardu A..

Tačiau Å¡ios apelianto nurodomos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. IÅ¡ liudytojos lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) auklėtojos F. A. parodymų matyti, kad jos auklėjamÄ grupę lanko mergaitė vardu Ž., ji yra pats taikiausias vaikas grupėje. Ji 2017 m. birželio 20 d. taip pat buvo darželyje, tačiau Ž. I. nemušė. Taip pat grupę lankė berniukas, vardu A., kuris atostogavo ir birželio mėnesį darželio nelankė (apeliantui inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpis – nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 21 d. 16 val.).

10. Liudytoja E. V. parodė, kad 2017 m. birželio 27 d. vakare, migdant mergaites, jos buvo linksmos, nenorėjo miegoti ir ji sutrepsėjo kojomis ir griežčiau pasakė, kad miegotų. A. paklausė, ar ji susierzino ir jas muÅ¡. Paklausė, o kas buvo susierzinęs ir jas mušė. A. atsakė, kad N.. IÅ¡ karto paklausė, ar I. buvo suerzinusi N. ir dėl to gavo. Alvita pasakė, jog taip. Ji iÅ¡ karto 21.30 val. paskambino E. R.. Telefonu A. E. papasakojo tÄ patį. TÄ vakarÄ jie nuėjo miegoti, kitos dienos vakarÄ A. paklausė, ar jÄ mušė N. ir ji papasakojo, kad ji norėjo eiti su A.

į laukÄ . N. neleido, bet ji vis tiek išėjo ir N. davė jai ranka į nosį ir pasakė, kad net kraujas bėgo. <...> Dar klausė, ar V. matė, kaip jas mušė, ji atsakė, kad ne. Liudytoja E. R. parodė, kad2017-06-27 21.30 valandÄ jai paskambino labai susijaudinusi E. bei pasakė, kad I. papasakojo, kad jÄ mušė N.. Ji pasakė, kad pakalbėjo ir su A. ir gali duoti jai ragelį pakalbėti. Ji pati kalbėjo su A. ir jai pasakė, kad dėdė N. mušė sesę kumščiu per galvÄ , dėl to, kad ji nusipiešė kažkÄ , Ji jos paklausė, ar dėdė jos neskriaudė.

Ji pasakė, kad ne, nes ji neprisidirbo. Ji paklausė, ar dėdė prieš tai jas skriaudė, pasakė, kad ne. Taip pat paklausė, ar teta V. (N.Š.) tai matė, ji taip pat pasakė, kad nematė.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas N. Å . bei nukentėjusiosios I. B. parodymus ir jų patikimumÄ vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad bÅ«tent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiÅ¡kai analizuojant įvykių eigÄ , kÄ bÅ«tent ir padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jos parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumÄ .

12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo iÅ¡vadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais ir įvertinti jų visumÄ . BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡vestiniai įrodymai yra – asmenų, kurie bendravo su mažamete nukentėjusiÄ ja I.

B. ir kuriems ji pasakojo apie įvykį, parodymai. Mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų – suaugusių - nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieÅ¡taravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio prievartÄ , parodymuose galėtų bÅ«ti paaiÅ¡kinami parodymų subjekto specifiÅ¡kumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio iÅ¡sivystymo, patirto Å¡oko, netikslumai nėra pagrindas visiÅ¡kai netikėti tokiais parodymais, juolab, kad juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios I. B. parodymai nėra vienintelis ir absoliutus N. Š. kaltės įrodymas.

13. Apeliaciniame skunde komentuojamas nukentėjusiosios, taip pat daugelio liudytojų parodymų patikimumas, ginčijamas jų vertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog iÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, jame iÅ¡samiai pasisakyta tiek dėl mažametės nukentėjusiosios I. B. parodymų ir tiek dėl liudytojų, kurių parodymai patvirtina jos parodymus, vertinimo. Skundžiamame nuosprendyje detaliai ir nuosekliai motyvuota, kodėl teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, kokie liudytojų A. B., E. V., E. R., L. D., F. A., D. M., L. P. parodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai patvirtina jos parodymus.

14. Kolegija, patikrinusi liudytojų A. B., E. V., E. R., F. A., ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinį, sugretinus bei palyginus juos tarpusavyje, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų duotų parodymų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, spręsdamas ar N. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, klausimÄ , kadangi jie yra iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki ir juose nėra jokių esminių prieÅ¡taravimų. Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji ir liudytojai jį apklaba ir yra suinteresuoti, tačiau kolegija Å¡iÄ pozicijÄ laiko nepagrįsta. Nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymai esminėse detalėse vieni kitus papildo ir kartu su aukščiau nurodytais byloje surinktais įrodymais sudaro visumÄ , patvirtinančiÄ pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

15. Apeliantas ginčija ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų mažametės I. B. parodymų leistinumÄ , teigdamas, kad apklausa buvo atlikta pažeidžiant BPK reikalavimus, keliamus nepilnamečių liudytojų apklausoms atlikti (BPK 82 straipsnio 2 dalis, 184 straipsnio 2, 3, 4 dalys, 186 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui gali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27/2014, 2K-208-976/2017). Ikiteisminio tyrimo metu mažametė nukentėjusioji I. B. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo BPK 173, 184–186 straipsniuose nustatyta tvarka. Apklausoje dalyvavo prokurorė, mažametės globėja, psichologė ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė ir byloje nėra jokių duomenų apie minėtų BPK straipsnių pažeidimus.

16. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė jo žmonos V. N. Å . parodymus, laikydamas juos neobjektyviais, nors ji duodama parodymus tiek ikiteisminiame tyrime tiek ir teisme davė priesaikÄ , kad už neteisingų parodymų davimÄ jai gresia baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti iÅ¡ V. N. Å . parodymų, ji nematė, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ I. B. bÅ«tų vartojamas smurtas. Tačiau aplinkybės, kad apelianto žmona nematė smurto prieÅ¡ mažametę, nedaro kitų byloje surinktų įrodymų nepatikimais. Kaip matyti iÅ¡ E. V. parodymų, po to, kai mergaitė pasakė, kad jÄ mušė N., ji klausė I. ar V. (N.-Å .) matė, kai ji buvo muÅ¡ama, I. atsakė, kad nematė.

17. Apeliantas kelia klausimÄ dėl įtakos mažametės B. parodymams. 2017 m. birželio 30 d. teisme buvo atlikta jos apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant mažametę I. B., buvo pažeistos BPK 186 str. 5 d. nuostatos. Pagal BPK 186 str. 5 d. nuostatas, kurios galiojo Å¡ioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimÄ , jaunesnio kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. IÅ¡ bylos duomenų nėra jokio pagrindo teigti, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu mažametė nukentėjusioji bÅ«tų globėjos įtakojama, o visi apklausoje dalyvavę asmenys, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjas bÅ«tų to nepastebėjęs. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, peržiÅ«rėjęs nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo įraÅ¡Ä .

18. Vertinant nukentėjusiosios mažametės I. B. parodymų patikimumÄ nagrinėjamu atveju, vien tai, kad mažametė pradžioje nurodė, kad jÄ darželyje sužalojo berniukas vardu A. ir mergaitė vardu Ž., po to pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad smÅ«gius sudavė N. Å ., atsižvelgiant į jos parodymų atitiktį kitiems byloje esantiems įrodymams, nesudaro pagrindo laikyti jos parodymų nepatikimais. Å iame kontekste pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kylančių ir iÅ¡ BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, yra ir tai, jog turi bÅ«ti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

19. Nukentėjusiosios ir liudytojų tikslas ar motyvas apkalbėti nuteistÄ jį, kaip jau minėta, nenustatytas. Juo labiau, pats nuteistasis teigia, jog su mergaitėmis jokių konfliktų nebuvo. Jokios byloje esančios aplinkybės, iÅ¡skyrus nuteistojo teiginius, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentėjusioji bei liudytojos E. V. bei E. R. jį apkalba.

20. Atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, apklausta ekspertė V. B. paaiÅ¡kino, kad sužalojimai I. B. padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kietu buku daiktu padaryti 3-5 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. ApžiÅ«ra atlikta 23 d.. kraujosruvos galėjo iÅ¡ryÅ¡kėti individualiai, bet pirmos paros laikotarpyje turtėtų jau matytis. Sužalojimų padarymo jėga nėra matuojama. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti birželio 20 d., iki 17 val., kadangi patenka į šį laikotarpį.

Ä®vykio aplinkybes jai nurodė globėja, atvykusi kartu su mergaite. Medicininiais dokumentai dėl apžiÅ«rų nebuvo pateikti. Jai pati mergaitė pasakė, kad kita mergaitė, vardu Ž., jÄ mušė, kol ji nugriuvo ant kelių. Sužalojimai galėjo atsirasti mergaitės nurodytomis aplinkybėmis, galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis. Negali iÅ¡skirti kurie sužalojimai padaryti suduodant smÅ«gius, o kurie nugriuvus. Nubrozdinimai keliuose ir blauzdose labiau bÅ«dingi griuvimui. Sužalojimai veide bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui.

Tiek kumÅ¡tis, tiek plaÅ¡taka yra kietas bukas daiktas. Vienas mažamečio vaiko smÅ«gis gali apimti mažamečio vaiko veido ir skruosto sritį ir ausies kauÅ¡elio sritį, nes vaiko veidas yra mažas. Nors specialisto iÅ¡vada ir iÅ¡vadÄ pateikusios ekspertės V. B. paaiÅ¡kinimai nėra kategoriÅ¡ki, tačiau Å¡i iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimai nepaneigia kad nukentėjusiajai sužalojimus padarė nuteistasis.

21. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad N. Å . pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad 2017 m. birželio 20 d. nežymiai sutrikdė mažametės I. B. sveikatÄ bei sukėlė jai fizinį skausmÄ .

22. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad aplinkybės, jog N. Å . nedalyvavo apklausiant nukentėjusiÄ jÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , taip pat “SOS vaikų kaimas“ darbuotojų parodymai, kuriuose apeliantas apibÅ«dinamas, kaip linkęs konfliktuoti, kalbėti pakeltu balsu, linkęs smurtauti, todėl galėjo smurtauti, nepagrindžia apelianto kaltės, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, Å¡ios aplinkybės nekeičia aptartų įrodymų pagrindu teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, įvertinus visus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus.

23. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : N. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė